- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-60-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47397-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- V. P., V. K.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. (V. K.) ir V. P. (V. P.) apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas V. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gruodžio 13 d.
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, V. K. išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gruodžio 13 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. ( D. K.) nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; šios bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas vieneriems metams ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų bei elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. K., V. P. ir D. K. nuteisti už tai, kad :
1.1 veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisinio pagrindo, 2017 m. gruodžio 3 d., apie 18 val., nukentėjusiajam I. S. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini) , V. m., duris, įsibrovė į butą, V. P. pastūmus ir sudavus ne mažiau dviejų sykių I. S. į veido sritį bei du kartus sudavus koja į krūtinę, o D. K. sudavus vieną kartą nukentėjusiajam I. S. kumščiu į petį, tuo dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis kairės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos kairiame žande su kraujosruva žando gleivinėje padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš buto pavogė dekoratyvinę statulėlę – žvakę „Besmegenis“ 3 Eur vertės, cigaretėms sukti skirtą aparatą 15 Eur vertės, šešias poras kojinių „Brolių“ 3,60 Eur vertės, tris atsuktuvus 3 Eur vertės, dvi dildes 2 Eur vertės, vienuolika raktų 15 Eur vertės, bevertį kvepalų buteliuką, bevertį fotoaparatą, tokiais veiksmais, palauždami nukentėjusiojo pasipriešinimą, padarė I. S. 41,60 Eur turtinę žalą.
1.2 Be to jie, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisinio pagrindo, 2017 m. gruodžio 3 d. apie 18.45 val., kol nukentėjusysis I. S. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , V. m., ir iš ten pavogė guminį plaktuką 3 Eur vertės, penkis grąžtus betonui 5 Eur vertės, pistoletą silikonui 3 Eur vertės, vaistinėlę 3 Eur vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips“ 20 Eur vertės, elektrinį grąžtą „Omax“ 20 Eur vertės, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam I. S. 64 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją švelninti ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad jis kaip nepilnametis yra nubaustas per griežtai, nes savo kaltę pripažino ir gailėjosi, todėl prašo neskirti realaus bausmės atlikimo.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją švelninti ir bausmės vykdymą atidėti, nes mano, kad nubaustas per griežtai. Nurodo, kad jis nepilnametis, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ateityje nebenusikals.
4. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašo nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems ( BPK 320 straipsnis). Taigi, esant minėtoms sąlygoms, teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas.
7. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti alternatyvūs kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą. Formuojamojoje teismų praktikoje išaiškinta, kad plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pagrobti svetimą turtą.
7.1 Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurių apeliaciniuose skunduose neneigia ir apeliantai, matyti, kad jie nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam I. S. pravėrus savo buto duris, į nukentėjusiojo butą įsibrovė ir, panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš buto pavogė jiems svetimą, nukentėjusiajam I. S. priklausantį, turtą bendros 41,602 eurų vertės, todėl jie pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteisti visiškai pagrįstai.
8. Pagal 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę šiuo turtu naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turtą grobiantis asmuo šį turtą užvaldė, būtina nustatyti, ar kaltininkas realiai turėjo galimybę pasinaudoti grobiamo turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (pvz. LAT nutartis Nr. 2K-630/2011).
Žemesnės instancijos teismas
8.1 Tuo tarpu BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
8.3 Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad po to, kai nuteistieji įvykdė plėšimą, nukentėjusysis I. S. dėl plėšimo metu padarytų sužalojimų buvo išvykęs į medicinos įstaigą. Tai žinodami, nuteistieji vėl įsibrovė į nukentėjusiojo butą, ketindami iš buto pavogti kitą nukentėjusiojo turtą. Iš buto jie pasiėmė išsirinktus daiktus, susidėjo juos į maišelį ir iš buto išėjo, tačiau namo koridoriuje buvusios merginos neleido jiems pasišalinti iš įvykio vietos ir pranešė, kad atvyksta policijos pareigūnai, po ko D. K. pabėgo, o V. K. ir V. P. sulaikė atvykę policijos pareigūnai, kurie visus iš nukentėjusiojo I. S. buto nuteistųjų paimtus daiktus rado namo koridoriuje.
8.4 Taigi nuteistieji V. K., V. P. buvo sulaikyti iš karto po to, kai išėjo iš nukentėjusiojo buto, o D. K., nors iš įvykio vietos ir pabėgo, jis jokių nukentėjusiojo daiktų su savimi neišsinešė, jie liko iš esmės nusikaltimo darymo vietoje, kas aiškiai įrodo, kad nuteistieji vagystės būdu grobiamais daiktais iki jų sulaikymo savo nuožiūra disponuoti realiai neturėjo galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju nuteistieji vagystės nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti, todėl jų veiksmai vertinami kaip pasikėsinimas padaryti vagystę.
8.5 Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tuo pačiu, kvalifikuodamas visų nuteistųjų veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje kaip baigtą nusikaltimą, be nuorodos į BK 22 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši apeliantų, o taip pat ir nuteistojo D. K. (BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu) veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad V. P., V. K. ir D. K., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą 2017 m. gruodžio 3 d. apie 18.45 val., kol nukentėjusysis I. S. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , V. m., ir iš kur kėsinosi pagrobti I. S. priklausantį turtą - guminį plaktuką 3 Eur vertės, penkis grąžtus betonui 5 Eur vertės, pistoletą silikonui 3 Eur vertės, vaistinėlę 3 Eur vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips“ 20 Eur vertės, elektrinį grąžtą „Omax“ 20 Eur vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti namo laiptinėje. Dėl to apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).
8.6 Perkvalifikavus nuteistųjų veikas iš naujo sprendžiamas ir bausmių nuteistiesiems už pastarąją veiką klausimas.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais vadovaudamasis apylinkės teismas skyrė bausmes nuteistiesiems, numatyti BK 54 straipsnyje, o bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai, kuriais taip pat vadovavosi apylinkės teismas, nurodyti BK 91 straipsnyje. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 91 straipsnyje nurodyta, kad be BK 54 straipsnyje nurodytų bausmių skyrimo pagrindų teismas taip pat atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
9.1 Apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantams parenkamų bausmių rūšies ir dydžio nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį (padarytas sunkus ir labai sunkus nusikaltimai nuosavybei), jų atsakomybę lengvinčiaus ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (abu apeliantai kaltais prisipažino ir gailėjosi nusikaltę bei tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje), jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas ir asmenybes charakterizuojančius duomenis (V. P. nepilnametis, nedirba, nesimoko, anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka; V. K. nepilnametis, mokosi, tačiau praleidinėja pamokas, anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas nurodė teisingai.
9.2 BK 11 straipsnyje nurodyta, kad apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo, o sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė nuo 6 iki 10 metų laisvės atėmimo, labai sunkus – už kurį numatyta didesnė nei 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
9.3 Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6, o BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje iki 7 metų. Tai reiškia, kad nuteistieji pasikėsino padaryti apysunkį ir padarė sunkų, o ne sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kaip nurodyta skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje.
9.4 Kadangi nustatydamas bausmės trukmę teismas be kita ko turi įvertinti ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, bei nusikalstamos veikos stadiją, tai, kad apeliantams skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nepagrįstai konstatavus tai, kad jie padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, nors jie padarė sunkų ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimus, bei nepagrįstai konstatavus, kad D. K. padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, nors jo daromas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuosprendžiu apeliantams už abi veikas paskirtos bausmės, o D. K. – dėl vagystės paskirtos bausmės mažinamos, nuosprendį keičiant ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
10. Be to, BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. To paties straipsnio 6 punkte nurodyta, kad suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.
10.1 Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. K. ir V. P. buvo nuteisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmėmis, bei to paties teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu abiem paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas pritaikius BK 92 straipsnį. 2016 m. gegužės 30 d. nutartimis baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtos bausmės abiem apeliantams buvo subendrintos ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymai BK 92 straipsnio pagrindu atidėti 1 metams. Nutartyse nurodyta, kad bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2016-02-29 nuosprendžio vykdymo. Pagal pastarąjį nuosprendį į probuojamų asmenų sąrašus V. K. įtrauktas 2016-04-13, o V. P. – 2016-04-11. Po to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo abu apeliantai teisti nebuvo.
10.2 Kaip jau minėta, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas neteistu. Tokiu būdu V. K. teistumas išnyko 2017 m. balandžio 13 d., o V. P. – 2017 m. balandžio 11 d. Tai reiškia, kad veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jie padarė būdami neteisti, todėl apylinkės teismas skirdamas apeliantams bausmes kaip teistiems asmenims, neteisingai pritaikė įstatymą, o tuo pačių skyrė neteisingą – per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas ir dėl šių aplinkybių ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 p.).
11. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
12. BK 91 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmių skyrimą nepilnamečiams ypatumus, nurodyta, kad nepilnamečiui be kitų šiame straipsnyje nurodytų bausmių gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
13. Nagrinėjamu atveju matyti, kad abu apeliantai nors yra nepilnamečiai, tačiau jau ne kartą teisti - V. K. skundžiamas nuosprendis penktas, o V. P. trečias, V. K. yra baustas ir administracine tvarka, iš esmės abu apeliantai charakterizuojami neigiamai. Nors jie skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas padarė būdami neteisti – išnykus teistumui, tačiau iki tol sistemingai darė nusikalstamas veikas, už kurias jiems buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, tačiau jie ir vėl nusikalto praėjus vos 8 mėnesiams po to, kai baigėsi bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jų nusikalstamos veikos tik sunkėja, kas pagrįstai rodo, jog jie visiškai nesiekia keisti netinkamo požiūrio ne tik į savo elgesį, tačiau ir į gyvenimo būdą apskritai. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliantai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl jau susiformavusių jų nuostatų nesilaikyti įstatymų, jų šioje byloje nagrinėjami nusikalstami veiksmai buvo nuoseklus tokio elgesio, kuriam pataisyti anksčiau taikytos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės kjokios teigiamos įtakos akivaizdžiai nepadarė, padarinys. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantams galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti juos nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo jiems skirti nei švelnesnių kaip laisvės atėmimas bausmių, nei tokios bausmės vykdymo atidėti, kadangi tam nėra BK 92 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.
14. Apibendrinant išdėstytą kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas apeliantams skirti realias laisvės atėmimo bausmes yra visiškai pagrįstas ir teisingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tiek bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrintas bausmes švelnina, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti:
D. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, nuosprendžiu paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti subendrintą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę – dešimties mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
V. P. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką paskirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalyje paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų šešių mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką paskirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalyje paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų šešių mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.