Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26886-25, kurioje:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, anksčiau teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2025 m. liepos 29 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (23.18 val., jam buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o 23.35 val. – 1,91 promilių neblaivumas).

2. Kaltinamasis G. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad psichikos ligomis neserga, priklausomybių ligų ligonių įskaitoje nėra užsiregistravęs. Pamena, kad jis 2025 m. liepos 29 d., nuo kokios 17 val., (duomenys neskelbtini), pas draugą, kurio anketinių duomenų nenurodys, gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus (viskį, brendį). Gėrė jis iki 20 val. ir išgėrė kokius 0,5 litro stipriųjų gėrimų. Po išgerto alkoholio kiekio jis jautėsi išgėręs. Apie 20 val. jis nuėjo susitikti su savo pažįstamu G. M.. Susitikę jie alkoholio nevartojo, šiaip kažkur (duomenys neskelbtini) kiemuose sėdėjo ant suoliukų ir kalbėjosi. Apie 23 val. jis ir G. nusprendė vykti į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Kadangi jis jautėsi kiek geriau, tai yra blaivesnis, jis G. paprašė duoti jam pavairuoti G. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki parduotuvės. Ar G. jo klausė apie vairuotojo pažymėjimą, jis nepamena. Jis niekada nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Jis nesakė G., kad jis yra išgėręs. Mano, kad G. ir nematė, kad jis yra išgėręs, nes jis jautėsi tikrai neblogai, tai yra kaip blaivus. G. jam davė anksčiau minėtą automobilį, jis sėdo už jo vairo ir jie kartu vyko į parduotuvę. (duomenys neskelbtini), prie pat parduotuvės jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai, priėję prie jo, paprašė pateikti dokumentus bei pasiūlė pasitikrinti savo blaivumą. Dokumentų jis jokių nepateikė, nes jis jų neturėjo. Jis sutiko pasitikrinti savo blaivumą. Pamena, kad pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu jam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko ir po jais pasirašė. Į gydymo įstaigą vykti pakartotinai savo blaivumo jis nenorėjo. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs, tai yra, kad vairavo neblaivus. Jis neįvertino savo buvusios būsenos – girtumo, todėl ir vyko. Ateityje tai nebe pasikartos. Jis pirmą kartą vairavo tokios būklės, tai yra neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo G. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Liudytojo G. M. parodymais. Jis parodė, kad G. K. pažįsta jau kokius 5 metus laiko. G. yra jo kaimynas, pažįstamas, jie gyvena vienas kito netoliese. 2025 m. liepos 29 d., apie 20 val. jis ir G. susitiko kieme, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie namo, kurio dabar numerio nepasakys, nes nežino. Jis buvo išgėręs, tačiau jis ir G. kartu negėrė, jis gėrė su savo kitais draugais, kurių anketinių duomenų nesakys. Nuo tada, kai jis ir G. susitiko kieme, sėdėdami ant suoliuko kalbėjosi, rūkė. Apie 23 val. jis sugalvojo važiuoti į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) pastato numerio nežino, nusipirkti cigarečių. Kadangi jis buvo išgėręs, jis nenorėjo vairuoti jo mamai A. M. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl G. pats pasisiūlė jį vairuoti. Jis dar pamena kad G. paklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą ir jis patvirtino, kad tikrai jį turi, tačiau jo jam neparodė, o jis jo ir neprašė, nes kaip ir nesuabejojo, nes seniau jis yra matęs, kad G. vairuoja automobilį. Kuomet jis bendravo su G. nuo 20 val. iki 23 val., jis net neįtarė, kad jis (G.) būtų išgėręs, nes kaip ir minėjo, su juo kartu negėrė, jis (G.) su juo kalbėjo rišliai, nuo jo (G.) jis nejuto sklindančio alkoholio kvapo, nes jie abu buvo ir kalbėjosi kieme. Jis, kaip ir minėjo, buvo išgėręs, gal todėl jis nieko ir neužuodė. Kadangi jam nekilo jokių abejonių dėl G. blaivumo, jis G. davė automobilio raktelius ir jie vyko į minėtą parduotuvę nusipirkti cigarečių. Pamena, kad prieš jiems vykstant iki jų atėjo I., kuri taip pat norėjo vykti su jais. Kuomet jie vyko į parduotuvę, juos sustabdė policijos pareigūnai. Pamena, kad policijos pareigūnai G. nustatė neblaivumą. Kiek tiksliai buvo nustatytas G. neblaivumas, jis nežino ir G. neklausė. Kuomet buvo nustatytas G. neblaivumas, jį pareigūnai pasisodino į savo automobilį, o jo mamos automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Jis su I. išėjo į savo namus. Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mama nusipirko sau, tačiau kartas nuo karto jį duodavo naudotis ir jam, tai yra kuomet jis dirba (jo slenkantis grafikas), mama jam savo automobilį duoda vykti į darbą. Nori, kad mamos automobilį grąžintų jo mamai.

3.2. Liudytojo A. M. parodymais. Ji parodė, kad pamena, kad ji savo sūnui G. M., paskutinį kartą 2025 m. liepos 28 d. ryte savo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius davė vykti į darbą. Kadangi jai nereikėjo automobilio, ji sūnaus ir neprašė raktelių jai tą dieną grąžinti. 2025 m. liepos 30 d. sūnus jai pasakė, kad jis vakar vėlai vakare su draugais vyko jai priklausančiu automobiliu, dėl ko pareigūnų buvo sustabdytas. Sūnus jai paaiškino, kad jis jos automobilio nevairavo, o jį vairavo jo pažįstamas G., kuriam policijos pareigūnai nustatė neblaivumą, dėl ko jos automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Ji pati G. asmeniškai nepažįsta, jį tik ji žino iš matymo ir žino, kad jis gyvena kaimynystėje. Prašė jai priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti, nes jis jai reikalingas naudojimui.

3.3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Viešosios tvarkos tarnybos Specialios parengties skyriaus vyr. specialisto J. P. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 29 d. dirbant ekipaže kartu su specialistu G. N., 2025 m. liepos 29 d., apie 23.15 val., patruliuodami nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris juos pamatęs, staiga pasuko į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kadangi minėto automobilio vairuotojas elgėsi įtartinai, automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo automobilio savininkas G. M., gim. (duomenys neskelbtini). ir I. N., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio vairuotoju G. K., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas kalba, jo kalba buvo nerišli. Vairuotojas sutiko pasitikrinti savo blaivumą alkotesteriu „Alcotest ARRK-0072“, patikros Nr. 2361172. 23 val. 18 min. jam pirmu tikrinimu nustatytas 2,05 prom. neblaivumas, o praėjus 17 min., antru tikrinimu 23 val. 35 min., nustatytas 1,91 prom. neblaivumas. Vairuotojas su nustatytu neblaivumu sutiko, tai pat paaiškėjo, kad vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Asmeniui, vairavusiam automobilį, buvo įteiktas šaukimas atvykti į Beržų g. 46, Panevėžys, apklausai. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžys.

3.4. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2 - ojo poskyrio vyriaus. tyrėjos E. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 29 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), G. K., gim. 1989 m., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER ALCOTEST“ Nr. ARRK-0072, metrologinės patikros Nr. 2361172, 2025 m. liepos 29 d., 23.18 val. G. K. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas'', o 23.35 val., atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. G. K. įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3.5. Įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į pietus. Visi automobilio ratai stovi ant asfaltuotos kelio dangos, dešiniame kelkraštyje. Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

3.6. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 29 d., 23.30 val., specialistas G. N. G. K., nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliko tikrinimą prietaisu „ALCOTEST“, Nr. ARRK-0072, metrologinės patikros Nr. 2361172, ir nustatė: pirmu tikrinimu 23.18 val., G. K. buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą, 23.35 val. buvo nustatytas 1.91 prom., neblaivumas (be paklaidos). G. K. su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. G. K. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis.

3.7. Iš 2025 m. liepos 30 d. nutarimo dėl daiktų pridavimo saugoti, matyti, kad automobilis "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžyje.

3.8. Iš 2025 m. liepos 30 d. nutarimo dėl daiktų grąžinimo, matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. M..

3.9. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą matyti, kad automobilio „VW Golf“, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris 1598 cm3, variklio galia 85 kW/ 116 AG, pasirinkti gamybos periodo 2003-2008 m., pasirinkti metai 2005, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėn. – 1904 eurų be PVM mokesčio ir 2410 eurų su PVM mokesčiu.

3.10. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini).

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų G. M., A. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus – 2025 m. liepos 29 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (23.18 val., jam buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o 23.35 val. – 1,91 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam ir neturinčiam tokios teisės, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo, neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. G. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Kaltinamojo teistumas išnykęs, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą. G. K. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis artimas vidurkiui – 45 paros.

8. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

10. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

11. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, priklauso A. M., kuri nežinojo, kad jai priklausantis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, iš kaltinamojo G. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Nustatydamas šio automobilio rinkos vertę teismas remiasi individualiai atliktu automobilio vertinimu. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM yra 2410 Eur. Teismo vertinimu, tokios automobilio vertės konfiskavimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro analogišką nusikalstamą veiką ir kt., yra pagrįstas, teisingas ir proporcingas padarytai veikai, pagrindo išieškoti tik dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip prašo kaltinamasis, nėra.

13. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo G. K. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

G. K. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš G. K. išieškoti automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 410 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų), valstybės nuosavybėn.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. K., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.