Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su pareiškėjos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 7 d. gautas I. S. (toliau – ir Pareiškėja) pareiškimas, kuriuo ji prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka M. M. atžvilgiu ir pripažinti M. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 155 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnį 1 dalį ir priteisti jai 2000 € dydžio neturtinę žalą. Pareiškime nurodo, kad M. M. 2015 m. lapkričio 13 d., apie 16:50 valandą, atvykęs į pareiškėjos tėvų butą (adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) pasimatyti su savo sūnumi J. M. (gimusiu (duomenys neskelbtini)), išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad šiuo metu sūnus miega ir jis (M. M.) negali deramai su juo bendrauti. Ėmė užgaulioti, įžeidinėti ir stumdyti Pareiškėją, dėl ko, įvykus konfliktui, Pareiškėja patyrė fizinį skausmą ir asmenybės pažeminimą. Tokie M. M. veiksmai lėmė Pareiškėjos sveikatos sutrikimus, garbės ir orumo pažeidimą, sukėlė dideles psichologines ir dvasines kančias bei visiškai nusmukdė pasitikėjimą savimi. Visa tai vyko vaiko akivaizdoje ir šią žeminančią situaciją matė Pareiškėjos tėvai Valentina ir V. S. bei namo kaimynai.

Pareiškėja prie skundo pateikė teismo medicinos specialisto išvadas dėl jai pačiai ir J. M. nustatytų kūno sužalojimų.

Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, gavęs skundą privataus kaltinimo tvarka, turi patikrinti, ar jis atitinka imperatyvius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 straipsnyje numatytus privataus kaltinimo skundui keliamus reikalavimus. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta veikos, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas ar jo atstovo pareiškimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Nesant aiškaus kaltinimo tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Atsižvelgus į minėtą privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo nukentėjusiojo skundo paskirtį ir funkciją, jam yra keliami didesni formalūs reikalavimai negu, pavyzdžiui, kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar tik bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-540/2007).

Susipažinus su I. S. pateiktu skundu nustatyta, kad jis neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies nurodytų reikalavimų.

1) Pareiškėja I. S. be kita ko prašo patraukti M. M. baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pažymėtina tai, kad BK 155 straipsnis, reglamentavęs baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888 nuo 2015-07-10 neteko galios, todėl asmenys, siekiantys ginti savo garbę ir orumą, gali kreiptis į teismą civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

2) Kaip jau buvo minėta, privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai. Pareiškėja savo skundo dalyje apie veiką nurodo, kad M. M. pradėjus ją stumdyti, pastaroji patyrė tik fizinį skausmą, nors jos pačios pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad I. S. kūne nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog skundo dalis, kurioje suformuluota kaltinimo esmė, yra nekonkreti, nes šioje dalyje apskritai nenurodyta nuo kokių konkrečių M. M. neteisėtų veiksmų pas I. S. atsirado specialisto išvadoje nurodyti kūno sužalojimai.

3) Kadangi, kaip jau buvo minėta, BK 155 straipsnis nuo 2015-07-10 yra dekriminalizuotas, t.y. baudžiamoji veika, įtvirtinta šiame baudžiamajame įstatyme, buvo panaikinta, o pareiškėja I. S. prašo priteisti iš M. M. 2000 € neturtinei žalai atlyginti už abi veikas, t.y. už BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat turėtų būti tikslinamas, nurodant neturtinės žalos dydį, kurį prašoma priteisti tik už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai paduotas nukentėjusiojo skundas atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus pareiškimo trūkumus konstatuotina, kad I. S. pateiktas skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti I. S. pateiktą skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka M. M. atžvilgiu ir skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.