- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- 1-18-736/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-670-60-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Nukentėjusysis
- I. J., E. J., V. S.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- R. K., A. A.
- Advokatai
- Antanas Danielius
dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, nukentėjusiesiems I. J., E. J., V. S., gynėjams advokatams Antanui Danieliui, Jelenai Smirnovai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 8 kl. išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-06 pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. 2 m. 6 mėn., taikant BK 63 str. 1 d. ir 3 d. bei BK 64 str. 1 d. ir 3 d., 5 m. laisvės atėmimu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), 138 str. 1 d.,
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 12 kl. išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 2017-05-11 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. J.),
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimą, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistumai išnykę,
kaltinamas pagal BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., A. A., A. A. ir M. L., kuris dėl savo amžiaus neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami bendrininkų grupe:
- 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 30 min., neteisėtai, atvirai, prieš savininkės valią pro nerakintas duris įsibrovė į I. J. priklausantį gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 40 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, suduodami ne mažiau 10 smūgių kumščiais E. J. į įvairias kūno vietas ir kieme suduodami nemažiau 10 kartų kumščiais į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami E. J. galvos sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame momenyje, kairės akies apatiniame voke ir dešiniame petyje padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą;
- 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 45 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia suduodami nemažiau 13 kartų rankomis ir kojomis V. S. į veido ir galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas nosyje, dešinės akies vokuose, kaktoje, kairiame žande, pasmakrėje, pogleivio kraujosruvą viršutinių pirmų dantų dantenose, dešinio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį ir nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.
A. A. 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 40 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą ranka sudavė I. J. per kairę ranką, dėl to ji atsitrenkė į gyvenamojo namo verandos lango rėmą, padarydamas jai kairės plaštakos nykščio sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
„BPK 409 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prokuroras privalo pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos į tą sąrašą patenka) nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, jeigu tos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veikos turi visuomeninę reikšmę ir tais atvejais, kai asmenys yra kaltinami kelių tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų padarymu, dėl dalies iš kurių baudžiamasis procesas turėtų vykti privataus kaltinimo tvarka, nes tokiu atveju nutraukus baudžiamąjį procesą dėl privataus kaltinimo tvarka atskleistinos veikos, pasunkėtų kitų nusikalstamų veikų atskleidimas ir įrodinėjimas. Šiuo atveju įsibrovimas į gyvenamąjį namą (nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje) yra betarpiškai susijęs su tame name padarytu sveikatos sutrikdymu, kuris prokuroro pavedimo surašymo metu buvo kvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vėliau – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, t y. veika, įrodinėtina valstybinio kaltinimo tvarka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra vienas iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų baudžiamąjį procesą dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pradėti prokuroro reikalavimu“ - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Nr. 2K-146/ 2010.
Nagrinėjamoje byloje situacija yra analogiška. Kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai ne tik pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., bet ir BK 138 str. 1 d. Pagal BPK 407 straipsnio nuostatas dėl BK 140 str. 1 d. ir BK 165 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas, kadangi jos nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą R. K., A. A., A. A. ir M. L., kuris dėl savo amžiaus neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veiksmuose nesunkiai sutrikdant V. S. sveikatą taip pat nustatyti ir BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, ir pagal suformuotą teismų praktiką visos nusikalstamos veikos, siekiant proceso efektyvumo, prokuroro reikalavimu tirtinos ir nagrinėtinos vienu metu, todėl ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų pradėtas prokurorės reikalavimu (1 t., 3-4 b. l.). Nagrinėjamoje byloje E. J. buvo mušamas ir namo verandoje, ir kieme – tai atitinka BK 165 str. 1 d. dispoziciją „ ... prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jo priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją“.
Dėl kaltinimo pagal BK 165 str. 1 d.
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio mėnesį buvo pas brolį A. svečiuose. Atvažiavo A. ir nuvežė pas nukentėjusiuosius; tik tada sužinojo, kad atvažiavo kažko aiškintis. Užėjo į vidų, nebuvo blogai nusiteikę. Tikriausiai pasibeldė į duris, kurias atidarė I. J., nes ten durų rankenos nėra, o rakto net nesimatė. Jis su ja mandagiai kalbėjosi, ji iš namų jų nevijo. A. užėjo pirmas, o jis (R. K.) iš paskos. Nepastebėjo, ar A. užėjo. Pakalbėjo, išgirdo, kaip kažkas skambina gitara. Ten buvo merginos. Paprašė, kad pagrotų. Pasakė, kad nemoka. Tada jis paėmė gitarą, bet taip pat nemoka groti. Nežino, kodėl I. J. skambino sūnui. Neprisimena, ar galėjo kalbėtis su I. J. apie E. J.. Jis (R. K.) nesakė, kad kviestų „savo debilą“. Į namą įėjo E. J., kurį jis pakvietė į lauką pasikalbėti.
Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, paskambino A. A. ir paklausė, ar nevažiuos į Kėdainius. Apie 15 val. nuvažiavo tėvo automobiliu, juodu BMW, pas A. Atėjo A. kartu su R. K.. A. dar paprašė, kad į Kėdainius pavežtų ir M. L. su drauge pas M. seserį. Į Kėdainius važiavo ir pabūti su pusbroliais blyninėje. Užsukęs ant viaduko, pagalvojo, kad reikia pasikalbėti su E. J. apie G. ir taip pat pasikalbėtu su pačia G.. Norėjo pakalbėti apie jo automobilio pradurtas padangas. Nusuko link E. namų. Į kiemą nesuko, nes tėvo automobilis labai žemas. Kai jis išlipo iš automobilio, išlipo ir pusbroliai. Pasakė, kad eis pakalbėti, tai pusbroliai pasisiūlė palydėti. M. ir M. liko automobilyje. Atėjus, pamatė pravertas verandos duris. Pasibeldė į jas, tada įėjo į verandos vidų ir pasibeldė į kitas duris. Duryse rankenos nebuvo. Duris atidarė E. mama. Nepamena, kokia tvarka įėjo į patalpą. Jis, A. ir R. stovėjo koridoriuje prie durų. Niekas po kambarius nevaikščiojo. I. J. pakvietė užeiti, nes lauke buvo šalta. Pusbroliai su I. J. nesikalbėjo. Ji paskambino E. ir pasakė, kad tuoj atvažiuos. Ji normaliu tonu pasakė, kad E. tuoj atvažiuos, kalbėjo normaliai, nebuvo išsigandusi. Iš namų jų nevarė.
Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio mėnesį pas jį atvažiavo R. K.. Dar atėjo M. L. ir paprašė nuvežti į Kėdainius. Paskambino A. ir paprašė nuvežti į Kėdainius. Prieš Kėdainius A. pasakė, kad kažkur užsuks ir sustojo šalikelėje. A. nuėjo, o jis su R. K. iš paskos. Į tuos namus ėjo A. kompaniją palaikyti. A. pasibeldė, duris atidarė moteris ir pakvietė užeiti, kad nešaltų. Kai įleido į namus, jis liko tarpduryje tarp verandos ir koridoriaus. M. L. buvo pasirodęs, bet greitai išėjo. Ką darė R. K., nepastebėjo, nematė, kad būtų nuėjęs į kambarius. Nebuvo susitarę, kad vaikščios po kambarius ir ieškos E. J.. I. J. nebuvo išsigandusi, nereikalavo išeiti iš namų. Niekas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių I. J. turėjo išsigąsti. Ji skambino sūnui, niekas jai netrukdė. Į namą be šeimininkų pagalbos patekti negalėjo, nes durys be rankenų. Arturas paklausė, kur E., moteris paskambino ir pasakė, kad tuoj atvažiuos. Po kelių minučių išgirdo, kaip A. kviečia R. K.. Jis (A. A.) tuo metu kalbėjosi su J.. Į namus įbėgo E. J. ir vėl išbėgo. Išėjęs į lauką pažiūrėti, pamatė gulintį V. S., o R. K. jį mušė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamieji pagal pareikštą kaltinimą kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2015-12-06 namuose kambaryje žiūrėjo televizorių, kitame kambaryje buvo sūnus L., nepamena, ar tuo metu namuose buvo kokių nors merginų. Staiga išgirdo trinktelint verandos duris, kurios buvo neužrakintos, ir į vidų įsiveržė du vyrai. Nepasibeldė prieš įeidami į namą, įėję nepasisveikino, iš karto reikalavo E.. Tai galėjo būti apie 16-17 val., nes jau buvo tamsu. Kai vyrai įsiveržė į kambarį, ji nebuvo spėjusi išlipti iš lovos. Vyrai ieškojo E., vaikščiojo po kitus kambarius, buvo agresyviai nusiteikę, šaukė, keikėsi, E. vadino debilu, ji tiems vyrams ėjo iš paskos. Iš pradžių tie vyrai visi keturi vaikščiojo po visus kambarius ir virtuvę, bet paskui du sustojo koridoriuje. Verandos durų spyna į koridorių yra įleidžiama, bet iš verandos pusės nėra rankenos. Spynoje iš verandos pusės yra raktas, juo atidaromos durys. Rankena yra tik iš koridoriaus pusės. Durys iš verandos į koridorių atsidaro į verandos pusę. Laikant už rakto, duris reikia patraukti į save, jos nesudėtingai atsidaro. Durų raktas paprastas, didesnis nei įprastinis, į spyną įkištas įprastai. Įvykį menkai prisimena, nes nemalonu prisiminti. Prašo remtis pirminiais parodymais. Tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2015-12-09 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (1 t., 109 - 110b. l.) – „man bežiūrint televizorių, pro nerakintas duris, be jokio pasibeldimo ar prašymo įeiti, į namo vidų įėjo du man nepažįstami ir pirmą kartą matomi vyriškiai. Abu vyriškiai atėjo į kambarį, kuriame žiūrėjau televizorių. Iš karto atsistojau. Atsistojusi, pamačiau, kad dar du jaunesni vaikinai vaikšto po svetainės ir vaikų kambarį bei kažko ieško. Šių nepažįstamų vaikinų ir vyriškių išsigandau, nesupratau, ko jie nori, iš vidaus visa drebėjau, bijojau, kad jie nesužalotų mano vaiko ir manęs. Vyriškis, vilkėjęs šviesios spalvos megztinį pasakė, kad pakviesčiau debilą ir G.. Pirminėje apklausoje nurodžiau, kad šis vyriškis vilkėjo baltos spalvos megztinį, tačiau dėl patirto streso ir išgąsčio susimaišiau, jis vilkėjo šviesios spalvos megztinį, panašų į šviesiai rožinę spalvą. Supratau, kad jie ieško mano vidurinio sūnaus E. ir jo artimos draugės G. G.. Tuo momentu E. buvo pas draugą V. S., kadangi prieš kokią gerą valandą jie virino mūsų namų pečių ir po to kartu išvažiavo. Prieš 16.00 val. E. prašymu jo draugas E. Č. sūnaus draugę G. išvežė į namus. G. išvažiuojant, tuo pat momentų virinti pečiaus įvažinėjo V. S.. Vyriškiui šviesios spalvos megztiniu pasakiau, kad sūnaus namuose nėra ir jų pareikalavau išeiti iš mano namų. Vyriškis šviesiu megztiniu buvo agresyviai nusiteikęs, kėlė ranką prieš mane, tačiau smūgių nesudavė, kadangi šalia stovėjęs vyriausias iš jų vyriškis jį nuramino. Tada vyriškis baltu megztiniu nuėjo ieškoti į svetainę sūnaus, o prie vyriausio vyriškio atėjo vienas iš vaikinų, kurį prieš tai mačiau vaikščiojant po kambarius su kitu vaikinu. Vyriausias vyriškis paaiškino, kad atvažiavo išsiaiškinti dėl kažkokio automobilio pradurtų padangų, kurias pradūrė mano sūnus. Tada visiems garsiai pasakiau, kad jie išsiaiškintų, ar atvažiavo dėl pradurtų padangų, ar dėl sūnaus ir G.. Iš karto prie manęs atėjo vyriškis šviesiu megztiniu ir šnopuodamas man į veidą pasakė, kad kviesčiau savo debilą. Aš jam pasakiau, kad apsiramintų ir nuleistų savo sparnus. Šis vyriškis agresyviai vis šaukė „iškviesk savo debilą“. Jis buvo agresyviausias iš visų keturių man nepažįstamų asmenų. Aš priešais manę stovintiems trims asmenims, nuo kurių visų sklido alkoholio kvapas, akys buvo raudonos, jie svirduliavo, ir toliau koridoriuje stovinčiam antrajam vaikinui, ar jis buvo vartojęs alkoholio nežinau, pasakiau, kad kviečiu policiją. Vyriausias vyriškis pasakė, kad policijos nereikia, išsispręsime vietoje. Paėmusi telefoną, norėjau skambinti E., tačiau iš išgąsčio sumaišiau numerius ir paskambinau V.. Su V. kalbėjau taip, kad atrodytų, jog kalbu su policijos pareigūnu. Telefoninio pokalbio metu V. pasakiau, kad atvažiuotų, nes į namus įsiveržė keturi vyrai ir aš bijau Ką dar sakiau, nepamenu. Tie du jaunesni vaikinai iš karto išbėgo iš namo į kiemą, o du vyresni liko. Netrukus, tai buvo labai greitai, į namo koridorių įėjo mano sūnus E.. Šviesiu megztiniu vilkintis vyriškis iš karto ranka ar abiem, tiksliai nepamenu, griebė E. už megztinio atlapų ties krūtine ir nutraukė į koridoriaus vidurį. Pasakė sūnui „einam išsiaiškinti į lauką“. Tuo momentu vyriausias vyriškis taip pat stovėjo koridoriuje, o kur tuo metu buvo mano jauniausias sūnus, nemačiau. Aš atsistojau tarpduryje koridoriaus durų ir pasakiau, kad jie į lauką neis ir viską išsiaiškinsime vietoje. Tada man iš šono priėjo vyriausias vyriškis ir abiem rankomis mane nustūmė nuo durų. Manęs nesužalojo. Vyriškis šviesiu megztiniu išsitempė E. į lauką, tačiau už kur suėmęs tempė, nemačiau. Aš puoliau į verandą ir norėjau išeiti į lauką, tačiau verandoje buvęs vyriausias vyriškis abiem rankomis iš nugaros pusės mane apglėbė ir pasakęs „ką tu mamyte lendi“, neleido išeiti į kiemą. Verandos lauko durys, vedančios į kiemą, buvo praviros. Mačiau, kad kieme stovi V. S. automobilis, modelio, markės ir valstybinio numerio nežinau, pilkos spalvos. Kieme buvo tamsu ir neapšviesta. Kitų automobilių kieme nemačiau, paties V. taip pat nemačiau. Priešais verandos duris vyko muštynės, tačiau kas ir tarp ko mušėsi bei kuris kuriam kiek smūgių sudavė dėl tamsos nemačiau. Netrukus vyriausias vyriškis mane paleido ir nubėgo į kiemą, aš į kiemą išbėgau paskui“.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad pažinojo A. A. kaip buvusį G. G. draugą. Su juo susipykęs nebuvo. 2015-12-06, apie 16 val., buvo pas S. garaže maždaug už 0,5 km nuo namų. V. S. paskambino mama ir pranešė, kad į jų namą įsiveržė 4 nepažįstami asmenys. Bandė įsivaizduoti, kas galėjo atvažiuoti, nes pas jį atvažiuojantys asmenys iš anksto pasiskambina. Tuomet jis su V. S. grįžo į namus. Kelkraštyje ant pagrindinio kelio, maždaug už 100-200 m nuo namų, pamatė juodą BMW automobilį. Pažino, kad tai yra A. automobilis. Automobilyje sėdėjo mergina. Į kiemą įvažiavo lengvai, jokių problemų nebuvo. Išlipus iš mašinos, prie jo priėjo A. ir L.. Fizinio smurto iš karto nebuvo. A. pasakė, kad name su juo nori pasikalbėti jo tėvas. Namo koridoriuje buvo mama, A. A. ir R. K.. Pokalbio turinio nebepamena, tik atsimena, kad siūlė jiems kalbėtis viduje. Mama nenorėjo išleisti į kiemą ir atsistojo tarp durų. Nepamena, kuris pasiūlė išeiti į lauką, tačiau išeinant ranką jam ant sprando uždėjęs laikė R. K.. Įeidamas į namą, duris atidarė raktu, kuris buvo duryse iš verandos pusės į namus jį pasukdamas, Durys buvo uždarytos, nebuvo užrakintos. Raktas dažniausiai būna verandos duryse. Nepamena, kada raktas buvo sulenktas, bet dienos metu raktas buvo tvarkingas.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad iki 2015-12-06 kaltinamųjų nepažinojo. Tą dieną pas E. buvo sugedęs pečius ir jis paprašė pagalbos. Sutvarkę pečių, su E. grįžo namo, išsikrovė susvirinimo aparatą ir ėjo link mašinos. Tuo metu paskambino E. mama. Ji buvo išsigandusi, sakė, kad į namus braunasi nepažįstami žmonės. Tiksliai jos pasakytų žodžių dabar nepamena. Sėdo su E. į automobilį ir nuvažiavo pas jį. Prie kelio, maždaug 200 m iki sodybos, stovėjo BMW automobilis, kuriame sėdėjo mergina. Įvažiavus į kiemą, E. išlipo ir nubėgo į namus. Tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jo 2015-12-08 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (2 t., 22-23 b. l.) – „Išeinant iš garažo, apie 16.41 val. man į mobilų telefoną paskambino E. mama ir verkdama, drebančiu balsu pasakė, kad kažkas laužiasi į namus. Tuo mūsų pokalbis ir baigėsi. Manau, kad E. mama skambino man, kadangi galbūt tikėjosi iš manęs pagalbos, be to žinojo, kad E. yra kartu su manimi. Apie 16.45 val. aš ir E. iš karto sėdome man priklausantį ir mano vardu registruotą automobilį „Audi A4“, sidabrinės spalvos nuvažiavome į E. namų kiemą, kur prie pat įėjimo į namų kiemą pastačiau automobilį Įvažiuodamas į kiemą, mačiau, kad ant keliuko vedančio link E. namų kiemo, ties posūkiu į pagrindinį kelią, stovi automobilis BMW. Automobilio priekinė dalis buvo nukreipta į pagrindinį kelią, jo salone degė šviesa. Automobilio galinėje sėdynėje sėdi mergina ilgais plaukais. E. pasakė, kad sėdi jo buvusi draugė, tačiau jos duomenų nenurodė. Kai įvažiavome į kiemą, pamačiau, kad šalia namo stovi jaunuoliai, tačiau iš karto jų neįsidėmėjau. Tik sustojus kieme, E. išlipo iš automobilio ir įbėgo į namo vidų“.
Liudytoja B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2016-09-26 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (3 t., 18-19 b. l.) – „2015 m. gruodžio mėnesio pradžia, vakare, buvo tamsu, kartu su E. S. buvome pas L. ir E. J. namuose. Aš, E. ir L. sėdėjome svetainėje. E. namuose nebuvo, nes jis vežė savo draugę G. G. į namus, jo namuose nebuvo apie pusvalandis ar valanda. E. sakė, kad G. į namus veš V., sakė, kad jam skambino. Aš pati nemačiau, kas išvežė G. į namus. Namų virtuvėje arba savo kambaryje, kurioje patalpoje nemačiau, buvo E. mama, ką ji veikė, nemačiau. Būnant svetainėje, E. bandė groti gitara, taip leidome laiką. Išgirdau dviejų nepažįstamų vyriškių balsus, sklindančius nuo įėjimo į koridorių pusės. Kažkuris iš vyriškių paklausė, "kur E.", ar dar ką sakė, nepamenu. Klausimas buvo pasakytas negražiai, tai yra naglai. E. mama kažką atsakė, tačiau ką, nepamenu. E. mama atsakė gražiai, be jokių pykčių. L. atsistojo ties durimis, kad pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje. E. neatsistojo. Po to į svetainę įėjo nepažįstamas vyriškis ir, atsistojęs šalia ant lovos sėdinčios E., liepė jai pagroti gitara. Jo prašymas atrodė nedraugiškas. E. atsakė, kad nemoka. Ką toliau darė tas vyriškis, nepamenu. Aš šio nepažįstamo vyriškio išsigandau, nes jis, būdamas ne savo namuose, liepė E. groti gitara, be to jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Aš sėdėjau ant tos pačios lovos, o kur buvo L., nepamenu. Šio vyriškio nei apibūdinti, nei atpažinti negalėčiau. Antrojo vyriškio, kurio balsą girdėjau sklindant iš koridoriaus, nemačiau. Vyriškis išėjo iš svetainės, kur nuėjo, nemačiau. Nepamenu ar girdėjau, ar pati mačiau, tačiau E. mama kažkam skambino, ar E., nežinau, bet pasakojo, kad jo ieško. E. mama buvo išsigandusi, tai maniau pagal jos balso toną.
Liudytoja E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad prieš įeinant vyrams, beldimo į duris nebuvo, jei būtų pasibeldę, būtų girdėjusi. I. J. bandė tuos asmenis išprašyti iš namų, nes jie įėjo be leidimo, bet neišėjo. Tą vakarą buvo išsigandusi, visi buvo išsigandę. Durys į namą atsidaro rakto pagalba. I. J. pakankamai garsiai jiems sakė išeiti. Kai atsirado E., girdėjo, kaip kažkuris sakė eiti pakalbėti į kiemą. E. kalbėjo normaliai. Ji sėdėjo svetainėje ir girdėjo vyrų šauksmus, bet nežino, ką jie šaukė. Ji nebandė išeiti į kiemą pažiūrėti, kas vyksta, nes girdėjo šauksmus. Verandoje buvo triukšmas, ten žmonės apsistumdė, kažkas į kažką atsitrenkė. Tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2016-09-22 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (3 t., 4-5 b. l.) – „2015 m. gruodžio mėnesį, pavakaryje, jau temo, su drauge B. R. buvau svečiuose pas L. J.. Visi trys, tai yra, aš, L. ir B., sėdėjome svetainės kambaryje. L. mama I. J., kurią vadinu teta, buvo savo kambaryje, tai yra miegamajame, kur skaitė ar žiūrėjo televizorių. E. namuose nebuvo, kaip supratau iš L. ir tetos pasakymų, jis buvo pas V. S.. V. man yra pažįstamas, tačiau ne giminė. Jokių kitų asmenų namuose nebuvo. Aš sėdėjau svetainėje ant lovos ir mokiausi groti gitara, B. sėdėjo ant kitos lovos, lygtai kažką veikė su telefonu. L. taip pat sėdėjo kambaryje, tačiau kurioje vietoje, nepamenu. Visi, tai yra aš, L., B. ir teta I. buvome blaivūs. Mums trims būnant svetainėje, išgirdau triukšmą, sklindantį iš koridoriaus nuo lauko durų pusės. Prieš triukšmą jokio beldimosi ar skambučio į duris negirdėjau. Iš koridoriaus sklido vyriškas balsas, grubiu balsu sakantis "kur E.". Girdėjau kaip teta I. sakė "E. nėra, eikite iš šių namų, neturite teisės eiti į privačią valdą". Kažkuris iš vyrų sakė, kad "neišeis kol neatvažiuos E.". Girdėjau vieno vyriškio sakomus žodžius. Vyriškis kalbėjo grubiai ir pakeltu tonu. Atsistojau pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje, pamačiau, kad teta I. stovi koridoriuje, ties įėjimu į miegamąjį. Koridoriuje, ties vidinėmis lauko durimis, stovėjo du nepažįstami vyriškiai, kurių vieno plaukai buvo tamsesni, o kito šviesesni. Stovėjau svetainėje prie staktos ir atsargiai, kad nepamatytų, stebėjau, kas vyksta koridoriuje. Mačiau, kad teta I. rankoje turėjo mobilaus ryšio telefoną, kažkam skambino, pamaniau, kad E. Pokalbio metu teta sakė "greičiau grįžk namo, nes kažkokie vyrai savavališkai įsibrovė į namus". Vyriškiai jokių įrankių su savimi neturėjo. Mačiau tik du vyrus, kurių aprangos visiškai neįsidėmėjau. Abu vyrai nereagavo į tetos prašymus išeiti iš jos namų. Vienas iš vyriškių atėjo į svetainę. Šis vyriškis buvo virš 20 m. amžiaus, apie 1,80 m ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų, raumeningas, jį galėčiau atpažinti pagal veido bruožus, įėjęs į svetainės vidų, minėtas vyriškis priėjo šalia manęs. Aš tuo metu sėdėjau ant lovos ir laikiau rankose gitarą. Vyriškis klausė "ar čia nėra E.", kažkas iš mūsų trijų atsakė "nėra", tada klausė "kur jis", kažkas iš mūsų atsakėme "nežinom". Vyriškis atrodė baugiai, tad dėl to nesakėme tiesos. Vyriškis nesakė, dėl kokios priežasties jie čia atvažiavo, o mes ir neklausėme. Tas vyriškis agresyviu balsu man liepė pagroti gitara, tai liepė kelis kartus. Aš atsakiau "nemoku". Tada vyriškis iš mano rankų paėmė gitarą ir kelis kartus perbraukęs per stygas, ją grąžino man ir išėjo iš kambario. Tokio vyriškio agresyvaus elgesio aš išsigandau, stengiausi neišsiduoti, kad jo bijau. Vyriškis buvo priėjęs prie pat manęs, stovėjo apie pusės metro atstumu. Pagal vyriškio agresyvų elgesį, nuo jo sklindantį alkoholio kvapą aš supratau, kad jis yra neblaivus, tai yra vartojęs alkoholio. Grąžinęs man gitarą, išėjo iš svetainės ir pasuko link kitų kambarių, kaip supratau, ieškoti E.
Liudytojas M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), parodė, kad kartu su A. A., R. K., A. A. ir savo drauge M. G. nuvažiavo pas nukentėjusiuosius į namus, nes A. norėjo pasikalbėti su E. Jis (M. L.) važiavo kartu, nes norėjo, kad A. jį nuvežtų pas seserį, kuri gyvena Kėdainiuose. Kartu su jais ėjo į kiemą pasižiūrėti, kas bus. Į namą jis neužėjo, nes niekas nekvietė, leidimo užeiti irgi negavo, liko su A. koridoriuje. Namo viduje matė berniuką ir E. J. mamą. Pabuvęs apie 5 minutes, išėjo, nes buvo nemalonu, nejauku. Nemalonu buvo todėl, kad be leidimo įėjo į vidų. Nepamena, apie ką buvo kalbama namo viduje. I. J. prašė išeiti iš namų, prašymą išeiti pakartojo kelis kartus. Girdėjo, kaip A. sakė, kad E. jam padangas pradūrė. Į lauką išėjo kartu su A. vienas paskui kitą. Jis su A. buvo kairėje verandos pusėje ir kalbėjo. Maždaug po 2 minučių atvažiavo į kiemą mašina. Iš jos išlipo E. J. ir aukštas vyras.
Vį "Registrų centras" 2015-12-16 NTR CDB išraše nurodyta, kad gyvenamas namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1., 29-31 b. l.). Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), vienkiemyje yra medinis vieno aukšto namas su kiemu ir ūkiniu pastatu, kurių teritorija neaptverta (1 t., 24-27 b. l.). Parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji I. J. parodė vietas, kur įvykio metu stovėjo perėję kambario slenkstį du nepažįstami vyriškiai ir dar du jaunesni vaikinai vaikščiojo po svetainę ir vaikų kambarį bei vietą koridoriuje, kur ji stovėdama pareikalavo išeiti iš namų bei parodė verandos duris, pro kurias buvo patekta į verandą (1 t., 151-167 b. l.). Parodymų patikrinimo metu įtariamieji A. A. (3 t., 112-126 b. l.), A. A. (4 t., 15-31 b. l.) bei R. K. (5 t., 4-15 b. l.) parodė vietas, kur jie buvo I. J. gyvenamajam name ir su ja kalbėjosi. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusioji I. J. atpažino A. A., kaip buvusį G. vaikiną (1 t., 121-123 b. l.), A. A. kaip vyriausią vyriškį (1 t.,127-129 b. l.) ir R. K., kaip vyriškį su šviesiu megztiniu (1 t., 130-132 b. l.), kurie 2015-12-06, apie 16.35 val., kartu su dar vienu nepažįstamu asmeniu be leidimo įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį namą. Akistatų su įtariamaisiais A. A. (2 t., 1-8 b. l.), A. A. (2 t., 9-14 b. l.) bei R. K. (2 t., 15-20 b. l.) metu nukentėjusioji I. J. patvirtino savo parodymus bei parodė, kad jokio beldimo į duris ji negirdėjo ir negalėjo beldimo neišgirsti, įtariamieji įėjo patys, jų neįleido bei kad ji pareikalavo jų visų keturių išeiti iš jos namų, tačiau jie į jos pasakymus nereagavo. Akistatos su nukentėjusiuoju E. J. metu A. A. parodė, kad 2015-12-06, apie 16.40 val., jis, A. A. ir R. K., nuėję pas I. J. į namus ir, jai atidarius duris, visi trys stovėjo verandoje ir kalbėjosi (1 t., 95-102 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. L. atpažino I. J., kuri 2015-12-06, apie 16.30 val., jam įėjus į E. J. namo vidų, buvo koridoriuje (2 t., 119-121 b. l.).
Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jo priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Kaltinamųjų kaltės neigimas vertintinas siekimu išvengti įstatymų nustatytos atsakomybės. Visiškai neįtikinamas kaltinamųjų teigimas, kad pati nukentėjusioji pakvietė juos į namo vidų, kad jie „lauke nesušaltų“. Ikiteisminiame tyrime A. ir A. A. teigė, kad M. L. nei name, nei prie jo nebuvo, o liko automobilyje (1t., 91, 97 b. l.), tuo tarpu pats M. L. pripažino, buvo įėjęs į namą. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios namo savininkės I. J. parodymais, jog „buvo tamsu. Kai vyrai įsiveržė į kambarį, ji nebuvo spėjusi išlipti iš lovos. Vyrai ieškojo E., vaikščiojo po kitus kambarius, buvo agresyviai nusiteikę, šaukė, keikėsi, E. vadino debilu, ji tiems vyrams ėjo iš paskos. Išėjusi iš kambario, pamatė, kad yra dar du vyrai ... dar du jaunesni vaikinai vaikšto po svetainės ir vaikų kambarį bei kažko ieško. Šių nepažįstamų vaikinų ir vyriškių išsigandau, nesupratau, ko jie nori, iš vidaus visa drebėjau, bijojau, kad jie nesužalotų mano vaiko ir manęs...“. Į jos reikalavimą išeiti iš namo, kaltinamieji nereagavo. Buvo išgąsdinti tuo metu name buvę nepilnamečiai L. J., E. S., B. R.. Be šių nepilnamečių, I. J. parodymus dėl įsibrovimo į namą patvirtina nukentėjusiųjų E. J., V. S. parodymai. Pastarasis, kuriam nukentėjusioji skambino prašydama pagalbos, parodė, kad „išeinant iš garažo, apie 16.41 val., man į mobilų telefoną paskambino E. mama ir verkdama, drebančiu balsu pasakė, kad kažkas laužiasi į namus...“. Pažymėtina, jog apie tai, kad kaltinamieji prieš savininkės valią įsibrovė į namą, matyti iš kartu su kaltinamaisiais buvusio liudytojo M. L. parodymų „į namą jis neužėjo, nes niekas nekvietė, leidimo užeiti irgi negavo, liko su A. koridoriuje. Namo viduje matė berniuką ir E. J. mamą. Pabuvęs apie 5 minutes, išėjo, nes buvo nemalonu, nejauku. Nemalonu buvo todėl, kad be leidimo įėjome į vidų. Nepamenu, apie ką buvo kalbama namo viduje. I. J. prašė išeiti iš namų, prašymą išeiti pakartojo kelis kartus. Į lauką jis išėjo kartu su A. vienas paskui kitą...“. Negalima sutikti su gynybos teiginiu, kad „kad jokio įsibrovimo nebuvo, nes I. J. nebuvo jokio pavojaus, nematė ji pavojaus ir savo sūnui, todėl jį pakvietė grįžti į namus“. Nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., sudėčiai nėra numatytas būtinas pavojus patalpoje esantiems asmenims.
Darytina išvada, kad R. K., A. A., A. A. ir M. L., kuris dėl savo amžiaus neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 30 min., neteisėtai, atvirai, prieš savininkės valią pro nerakintas duris įsibrovė į I. J. priklausantį gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Veika pagal BK 165 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.
Dėl kaltinimų pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. J.),
Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino iš dalies – pripažįsta, kad susimušė su V. S.. Paaiškino, kad kelionės į Kėdainius tikslas buvo pasėdėti su broliu A. A. kavinėje. Grįžusį E. J. iš namo kvietė į lauką pasikalbėti, dėl ko kvietė, nepamena. Girdėjo A. kvietimą išeiti į lauką. Kieme buvo kažkoks automobilis. Konfliktą pradėjo V. S., jis puolė. Jo rankose matė apie 1 metro ilgio apvalų pagalį. Paklausė, ką jis daro su pagaliu ir jis smogė į petį. Smogė V. S. atgal į veidą. Sudavęs ranka vieną smūgį, sudavė dar vieną ir V. S. nugriuvo. Nežino, kodėl V. S. nurodo, kad jis buvo spardomas. Nežino, kur tuo metu buvo visi kiti, o paskui A. apglėbęs per krūtinę atitraukė nuo V. S.. Tuo metu prie verandos grūmėsi E. J. ir M. L.. Sudavė E. J. į pilvą, nes jis puolė mušti M. L.. Prie verandos patraukė E. J. į šoną, o paskui įstūmė jį į verandą. Kažkas sudavė jam (R. K.) į nugarą. Nematė, kad A. būtų su kuo nors mušęsis. Teigia, kad gynėsi nuo užpuolimo. Sutinka su ligonių kasos ieškiniu, atsiprašo nukentėjusiųjų.
Kaltinamasis A. A. pagal pareikštus kaltinimus kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kieme priėjo aukštas vyras ir, nieko nesakęs, sudavė pagaliu, nuo to sukniubo, dar porą kartų įspyrė. Pakvietė R., jį šaukė jo pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Matė kaip V. S. puolė R. K., bet R. K. apsigynė ir smogė V. S.. V. S. nugriuvo. Dar pamatė kaip E. J. puolė M.. Nutarė jį apginti ir trenkė E. J. kaire ranka, delnu į kaktą. Nuo smūgio galėjo E. J. ant kaktos gautis guzas. E. J. sukniubo. Tada pribėgo E. J. mama ir trenkė grėbliu jam (A. A.) per veidą. Ji dar norėjo trenkti tuo grėbliu per automobilį, bet V. S. ją patraukė. Tada visi nuėjo į mašiną, parvežė M. ir M. atgal į (duomenys neskelbtini), o pusbrolius paleido Kaune. I. J. nesudavė, jos už piršto netraukė. I. J. daiktu, panašiu į grėblį, trenkė ir pataikė į veidą ir į petį, Sužalojo veidą, nuskilo dantis. Ji buvo ir dar kartą užsimojusi, bet pasisuko į automobilį. A. visus ramino. V. S. jis (A. A.) nesudavė nė vieno smūgio, net nebuvo priėjęs. V. S. mušėsi su R. K., tai galėjo nuo R. K. patirti sužalojimų. Nematė, kad A. būtų mušęs S.. Vėliau bandė aiškintis su nukentėjusiaisiais, klausė, kodėl taip įvyko, siūlė geruoju taikytis, o jie pasakė, kad turi atlyginti 10 000 Eur žalą. Atsiprašo nukentėjusiųjų E. J. ir I. J.. Su ligonių kasos ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis A. A. pagal pareikštus kaltinimus kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kalbėjosi su I. J.. Į namus įbėgo E. J. ir vėl išbėgo. Išėjęs lauką pažiūrėti, pamatė gulintį V. S., o R. K. jį mušė. Pradėjo juos skirti. Tada R. K. prie verandos susigrūmė su E. J.. Pamatė kaip I. J. kažkokiu pagaliu tvojo A. į petį ir užsimojo ant mašinos, bet V. S. ją pastūmė. I. J. skambino į policiją, tuomet jie iš kiemo išėjo link automobilio. I. J. nebuvo apglėbęs, nesakė, kad ji nesikištų į konfliktą. Verandoje nebuvo jokio susistumdymo. Nematė, kaip nukentėjusieji buvo sužaloti, nes viduje kalbėjosi su I. J.. Vėliau po įvykio su nukentėjusiaisiais važiavo kalbėtis du kartus – pirmą kartą su A. ir M., o antrą - su R. K. ir M.. A. neprašė padėti fiziškai susidoroti, nebuvo susitarę įsibrauti į namus. Į tuos namus ėjo A. kompaniją palaikyti. Su ligonių kasos ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji I. J. tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2015-12-09 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (1 t., 109 - 110b. l.) „išbėgusi į kiemą, iš karto pamačiau kad E. stovi per vidurį kiemo, netoli ūkinio pastato, o šalia jo stovi du jaunesni iš minėtų keturių vaikinai, kurie kumščiais smūgiavo sūnui E. į galvos sritį. Sūnus tuo metu abiem rankomis buvo užsidengęs veidą. Viso bendrai abu vaikinai sūnui sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį. Aš pribėgau prie minėtų dviejų vaikinų ir juos tempiau nuo sūnaus, šaukiau, kad paliktų ramybėje ir atsikabintų. Tuo momentu prie manęs pribėgo vyriausias vyriškis ir abiem rankomis vėl apglėbė mane iš nugaros pusės bei pasakė, kad nesikiščiau. Kur tuo momentu buvo V. ir vyriškis šviesiu megztiniu, nemačiau. Pastebėjau, kad sūnus pabėgo nuo minėtų dviejų vaikinų ir kaip tik tuo pat momentu iš kažkur man iš priekio atbėgo vyriškis šviesiu megztiniu, o vyriausias vyriškis vis dar mane laikė. Vyriškis šviesiu megztiniu užsimojo man smogti ranka, tačiau tuo pat momentu mane užstojo V., atsistodamas tarp manęs ir vyriškio šviesu megztiniu. Vyriškis šviesiu megztiniu man nesudavė, kadangi V. S. mane užstojo, smogdamas vyriškiui šviesiu megztiniu vieną kartą rankos kumščiu kažkur į kūną, tačiau kur tiksliai pataikė nemačiau, kadangi buvo V. už nugaros. Aš nemačiau, ar vyriškis šviesiu megztiniu sudavė smūgius V.. V. atsistojus manęs ginti, vyriausias vyriškis mane paleido ir puolė prie V.. Ar vyresnis vyriškis sudavė smūgius V. aš nemačiau. Aš akimis ieškojau, kur yra sūnus ir pamačiau, kad jis yra namo verandoje kartu su vyriškiu šviesu megztiniu. Kuriuo momentu vyriškis šviesu megztiniu nuėjo į verandą, nemačiau. Aš puoliau bėgti prie verandos. Sūnus E. stovėjo verandoje atsirėmęs į duris, buvo nulenkęs galvą, o veidą užsidengęs abiem rankomis. Vyriškis šviesu megztiniu rankų kumščiais smūgiavo sūnui į galvos sritį, viso sudavė ne mažiau 10 smūgių. Pamačiau, kad verandoje ant spintelės guli kepsnių grotelės ir jomis keturis kartus sudaviau vyriškiui baltu megztiniu per galvą, šaukdama, kad jis paleistų sūnų. Minėtas vyriškis nenukrito, jam iš niekur nebėgo kraujas. Į verandą atėjo vyriausias vyriškis, kuris kažką bandė sakyti, tačiau ką, nepamenu. Vyriškis baltu megztiniu išbėgo iš verandos, sūnus liko verandoje su vyriausiu vyriškiu. Per verandos langą pamačiau, kad V. guli nugara ant žemės, ties savo automobilio dešinės pusės priekine dalimi bei jį kojomis spardo du jaunesni vaikinai ir vyriškis baltu megztiniu. Viso jie visi trys bendrai sudavė kojomis ne mažiau 8 smūgių V. į galvos ir veido sritį, nemačiau, kad būtų sudavė smūgius rankomis. Aš pribėgusi prie vaikinų, kurie spardė ant žemės gulintį V., norėdama juos nuvyti, kiekvienam iš jų sudaviau minėtomis grotelėmis po 1 ar 2 kartus per nugaras, galėjau pataikyti ir į kitas kūno vietas. Išvaikiusi vaikinus, kurių vienas liko netoli V., aš atsisukau ir pamačiau, kad lauke prie verandos tris asmenys, tai yra, vyriausias vyriškis, vyriškis šviesiu megztiniu ir kaip vėliau sužinojau buvęs G. vaikinas rankų kumščiais muša mano sūnų E.. Viso visi trys bendrai kartu sūnui E. sudavė ne mažiau 5 smūgių rankų kumščiais į galvos sritį. Aš pribėgau prie vyriškio šviesiu megztiniu ir ranka sugriebusi už megztinio iš nugaros pusės jį traukiau nuo sūnaus. Jis net neatsisukdamas ir nematydamas kas jį tempia muistėsi rankomis ir alkūne sudavė vieną kartą man į kaktą dėl to ant kaktos susiformavo gumbas. Buvusiam G. vaikinui sugriebiau kaire ranka už smakro ir, suspaudusi, stūmiau atgal, kad jis pasitrauktų nuo sūnaus. Jutau, kad nagais apdraskiau jo veidą, kadangi buvau stipriai įsikibusi. Buvęs G. vaikinas norėdamas mane patraukti nuo savęs kažkuria ranka sudavė man per kairę ranką ir aš nuo smūgio atsitrenkiau į verandos lango atsikišusį rėmą bei susižalojau kairią ranka virš alkūnės. Šį sudavimą per ranką aš pirminėje apklausoje įvardijau kaip pastūmimą. Kuria rankos dalimi man buvo suduota per ranką aš neįsidėmėju. Buvau labai išsigandusi, kad net nejutau skausmo. Nuo atsitrenkimo į lango rėmą ant rankos susiformavo mėlynė ir ištino kairės rankos nykštys. Sūnus E. įlėkė į verandos vidų, aš būdama laukėjo verandoje jo nemačiau, tad supratau, kad jis iš verandos įbėgo į namo vidų. Turbūt sūnus L. jam atrakino duris. Atsisukau į V. ir pamačiau, kad jis keturiomis, tai yra abiem rankomis ir abiejų kojų keliais klūpo ant žemės. Aplink jį buvo apstojęs visi keturi nepažįstami vyriškiai, tai yra du vaikinai ir du vyresni vyrai. Jie kažkaip apvertė ant nugaros V., kaip apvertė neįsidėmėjau, ir gulintį nugara ant žemės visi keturi spardė V.. Viso bendrai visi keturi sudavė kojomis ne mažiau 5 smūgių V. S. į galvos sritį, ar sudavė smūgius kumščiais, nemačiau. Aš puoliau skambinti policijos pareigūnams ir garsiai rėkdama, kad išgirstu ir nepažįstami vyrai, sakiau pareigūnams, kad greičiau atvažiuotų, sakiau, kad muša vaiką. Visi keturi vyriškiai susižvalgė vienas į kitą ir išbėgo iš kiemo link pagrindinio kelio. Tada pamačiau, kad E. jau yra išėjęs į kiemą. E. sakė, kad jis taip pat skambino policijos pareigūnams. V. atsikėlė nuo žemės ir priėjo prie mūsų. V. kažkuris žandikaulis buvo stipriai ištinęs, jo veidas buvo kruvinas. Dėl to iškviečiau greitąją pagalbą, kuri V. išsivežė. Viso įvykio metu visi keturi asmenys bendrai kartu sudavė ne mažiau 20 smūgių kumščiais į E. i į galvos sritį. Viso įvykio metu visi keturi nepažįstami asmenys bendrai kartu sudavė ne mažiau 13 smūgių kojomis V. S. i galvos ir veido sritį. Vyriškio šviesios spalvos megztiniu, vyriausio vyriškio ir buvusio G. vaikino veidus mačiau, tad juos galėčiau atpažinti pagal veido bruožus. Vyriausias vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 45 m. amžiaus, apie 1,75 m. ūgio, tamsių trumpai kirptų plauku, lyg tais ties kažkuria akimi buvo nedidelis randas. Vyriškis šviesiu megztiniu buvo sportiško sudėjimo, apie 30-35 m. amžiaus, apie 1,70 m. ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų. Kaip vėliau sužinojau, buvęs G. vaikinas yra 23 m. amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų, jo duomenų nežinau. Ketvirto jauno vaikino atpažinti negalėčiau. Visų keturių asmenų drabužių atpažinti negalėčiau, kadangi jų neįsidėmėjau. Viso įvykio metu vieni kitų necenzūriniais žodžiais neplūdome, kieme iš vis niekas nieko nekalbėjo, tik kumščiavosi ir spardėsi. Po įvykio pastebėjau, kad namo koridoriaus raktas yra sulaužytas, mačiau, kad būdamas namo viduje jį turėjo vyriškis baltu megztiniu, ką su juo darė nemačiau, kas sulaužė raktą nemačiau, jo vertė 5 eurai, tačiau dėl rakto pretenzijų neturiu. Daugiau jokie daiktai man nebuvo sugadinti, įvykio metu man nebuvo grasinta ar reikalauta kokių nors daiktų. Visi keturi nepažįstami asmenys be mano leidimo įsibrovė man priklausantį namą, taip išgąsdindami mane ir mano jauniausią sūnų Turiu pretenzijų dėl įsibrovimo į man priklausantį gyvenamąjį namą. Aš kategoriška prieštarauju, kad mano sūnus L. būtų apklaustas liudytoju, kadangi jis yra jautrus ir nenoriu daugiau jo traumuoti. Dar noriu pasakyti, kad vyriausias vyriškis galėjo būti G. buvusio vaikino tėvas ar patėvis, tačiau dėl to nesu tikra. Sūnus E. po įvykio sakė, kad jis jokių padangų niekam negadino. Ieškinį dėl baudžiamosios bylos pateiksiu vėliau“. Apklausa 2015-12-18 (1 t., 112 b. l.). „2015 m. gruodžio 13 ir 15 d., pas mane į namus buvo atvažiavę tie patys muštynėse dalyvavę vyriškiai Sekmadienį buvo atvažiavęs A. A. ir minėtas vyriausias konflikte dalyvavęs vyriškis, o antradienį vyriausias vyras ir konflikte dalyvavęs šviesiu megztiniu vyriškis. Vyriausias vyriškis buvo tas pats, kurį atpažinau iš nuotraukų. Vyriškiai buvo atvažiavę išsiaiškinti dėl įvykusių muštynių ir susitarti dėl susitaikymo. Aš taikytis neprieštaravau, tik pasakiau, kad jie atlygintų padarytą moralinę žalą. Sekmadienį susitarimas neįvyko, kadangi negalėjau įvardinti sumos dėl padarytos moralinės žalos. Jiems pasakiau, kad man reikia pasitarti su teisininkais. Tą patį sekmadienį mano sūnus minėtų asmenų paklausė, kokias padangas jis sugadino ir A. atsakė, kad čia buvo „atmazas“. Iš šio jo pasakyme supratau, kad jokios padangos nebuvo sugadintos. Antradienį susitarimas taip pat neįvyko, kadangi vyriškis šviesiu megztiniu pradėjo „draskyti akis“. Užsiminė, kad įvykio metu kažkas mūsų sumušė kartu atvykusį nepilnametį. Nei vyriausias, nei šviesiu megztiniu buvęs vyriškis jokių savo duomenų nenurodė, tik vyriškis šviesiu megztiniu užsiminė, kad jis yra nedirbantis, neturi iš ko atlyginti žalos. Aš ir mano sūnus E. esame linkę susitaikyti su nusikaltimą įvykdžiusiais asmenimis, nesame priešiškai nusiteikę. Tik norime, kad jie mūsų atsiprašytų ir atlygintų padarytą žalą“. Papildomai nurodė, kad V. ne tik spardė, bet ir rankomis daužė. A. buvo prisidėjęs prie kitų asmenų, kai buvo mušamas V.. Visi buvo prie V., visi dalyvavo mušime, visi spardė. Nebuvo ten asmens bandančio atskirti, ten visi mušė. Mušančius asmenis matė iš nugaros ir iš šono. Nematė, kad E. ar V. būtų turėję daiktą, kuriuo galėtų suduoti. Nuo sumušimų E. pradėjo skaudėti galvą, ant galvos pradėjo darytis guzai. Perbraukusi ranka per galvą juto guzus. Po įvykio jauniausias sūnus visada užsirakina duris, nes bijo. Iki įvykio durų vakarais neužsirakindavo, bet dabar yra baimė, kuri po truputį praeina. Po įvykio namuose matė E. ir B.. Jos išėjo iš sūnaus kambario, kada jos atėjo, nematė. Apklausos metu jos minimi vyriškis šviesiu megztiniu – tai R. K., amžiumi vyriausias– A. A.. Kelias į sodybą kietas, pravažiuoti galima. Agresyviausiai įvykio metu elgėsi R. K., švelniausiai vyriausias asmuo – A.. Tiesa parašyta jos apklausos protokoluose, nes tardyme geriau prisiminiau įvykius. 200 Eur žalą jai atlygino A. A.. Likusios ieškinio dalies atsisako. Visi kaltinamieji atsiprašė, todėl sutinka, kad byla būtų nutraukta.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad mama nenorėjo išleisti į kiemą ir atsistojo tarp durų. Nepamena, kuris pasiūlė išeiti į lauką, tačiau išeinant ranką ant sprando uždėjęs laikė R. K.. Šiuo metu daugelio įvykio neprisimena, todėl prašo vadovautis teisiamojo posėdžio metu perskaitytais jo ikiteisminiame tyrime 2015-12-09 apklausos ir 2016-07-05 akistatos metu duotais parodymais: „kieme A. A. šaukė „jis man davė, jis man davė“. Abu vyresni vyriškiai nuėjo link V., o A. A. su kitu nepažįstamu vaikinu, atėjo prie manęs. Aš tuo metu stovėjau kiemo viduryje. Priėję prie manęs A. ir antrasis vaikinas mane pradėjo mušti rankų kumščiais, aš užsidengiau veidą abiem rankomis. Kiek tiksliai smūgių man sudavė, negaliu pasakyti, kadangi jų neskaičiavau, tik dengiausi galvą. Smūgių kojomis man nesudavė, nuo smūgių stengiausi išsisukti pasilenkdamas ir pasitraukdamas į šoną, kai tarp rankų pastebėdavau užsimojimą. Smūgių sudavimo metu jutau skausmą. A. po kurio laiko nuo manęs atsitraukė ir šalia liko tik antrasis vaikinas. Pasisukau ir pamačiau, kad A. ir du vyresni vyriškiai ant žemės verčia V., kuris tuo metu stovėjo dešinėje automobilio pusėje ties priekine automobilio dalimi. Kokius veiksmus kiekvienas iš trijų vyriškių atliko versdami V. ant žemės, neįsidėmėjau, tad negaliu pasakyti. V. buvo parverstas nugara ant žemės. Tik spėjau pastebėti, kad vyriškis šviesu megztiniu spyrė koja ne mažiau 2 kartų V. į galvos ir veido sritį, ar kiti sudavė smūgius, nemačiau. Aš tuo metu stovėjau apie 10 metrų atstumu nuo jų ir įsibėgėjęs rankomis nustūmiau vyriškį šviesu megztiniu nuo V., kuris gulėjo ant žemės. Vyriškis šviesu megztiniu kelis žingsnius atatupstas nuėjo atgal. Po to pamenu, kad stovėjau šalia verandos kampo ir A., tas antras nepažįstamas vaikinas ir kažkuris iš vyresnių vyrų mane mušė, suduodami smūgius rankų kumščiais į galvos sritį. Kiek smūgių man buvo suduota aš neskaičiavau, kadangi ne tas buvo galvoje, tad kuris vaikinas ir kiek smūgių man sudavė aš negaliu pasakyti. Pamenu, kad buvau mušamas ir verandoje, tačiau kuriuo momentu ten atsiradau nepamenu, verandoje mane mušė ir vyriškis šviesu megztiniu, ir antras vyresnis vyriškis, kuris ir kiek smūgių sudavė neįsidėmėjau, kadangi buvau stipriai išsigandęs, tad dėl to ne viską įsidėmėjau. Pamenu, kad tuo metu, kai buvau mušamas verandoje, mama su kepsnine kažkuriam iš vyriškių sudavė iš nugaros pusės, tačiau kiek kartų ir į kurią vietą negaliu pasakyti, kadangi neįsidėmėjau... Viso įvykio metu minėti keturi asmenys, tarp kurių buvo A. A., bendrai kartu sudavė man ne mažiau 20 smūgių kumščiais į galvos sritį ir dešinį petį ... Po įvykio pastebėjau, kad ant kaktos yra du gumbai, po kaire akimi buvo nežymi mėlynė, patinęs kairys skruostas, taip pat galvoje buvo du gumbai, mėlynė ant dešinio peties. Naktį skaudėjo galvą, nei aš, nei mama į medikus nesikreipėme (1 t. 48-49 b. l.)“. „Išėjęs į lauką pamačiau, kad prie ten stovinčio V. nuėjo A. A. ir R. K., aš likau kiemo viduryje su A. A. ir kaip vėliau paaiškėjo M. L.. M. ir A. mane mušė kumščiais, tačiau kuris ir kiek smūgių sudavė, negaliu pasakyti, aš pats nė vienam iš jų smūgių nesudaviau. Po to pamačiau, kad prie automobilio stovintį V. S. A. A., R. K. ir A. A. verčia V. ant žolės, tačiau kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko negaliu pasakyti. V. gulint ant žemės, jie visi trys spardė, kiek kiekvienas iš jų sudavė smūgių nepamenu, juos nurodžiau apklausoje. Aš negaliu pasakyti dėl kokios priežasties ir nuo kurio konkrečiai veiksmų V. atsirado ant žemės. Pamenu, kad dar buvau mušamas iš lauko pusės prie verandos kampo, ten mane mušė visi keturi, tai yra R. K., A. A., M. ir A.. Mušamas prie verandos kampo, mačiau, kad aplinkui su kepsnine rankoje laksto mano mama. Taip pat buvau mušamas ir verandoje, ten mane mušė R. K. ir A. A., tačiau kiek smūgių jie man sudavė, nepamenu (1 t., 85-86 b. l.). Kaltinamieji atsiprašė, A. A. su R. K. atlygino žalą, jis sutinka, kad byla kaltinamiesiems būtų nutraukta. Likusios ieškinio dalies atsisako.
Nukentėjusysis V. S. parodė, įvykių nelabai prisimena, nes po įvykio pablogėjo atmintis. Tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jo 2015-12-08 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (2 t., 22-23 b. l.) – „tik sustojus kieme, E. išlipo iš automobilio ir įbėgo į namo vidų. Aš taip pat nieko nelaukęs išlipau iš automobilio. Kažkur iš už namo prie manęs priėjo du nepažįstami vaikinai. Abu vaikinai buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,65 m. ūgio, vieno veidą įsidėmėjau, nes jis prie manęs buvo arčiausiai. Tas vaikinas, kurio veidą įsidėmėjau, apie 18 metų, galėjo būti šiek tiek vyresnis ir jaunesnis, trumpų tamsiai kirptų plaukų. Antras vaikinas, kurio veido neįsidėmėjau, galėjo būti panašaus amžiaus. Vaikinas, kurį galėčiau atpažinti, paklausęs manęs „kas yra“, užsimojo man smogti, tačiau nesudavė, kadangi smūgio išvengiau pasitraukdamas ir viena ranka sugriebiau jam už kažkokio drabužio ties nugara. Aš jį laikiau, kad jis man nesuduotų smūgių ir apsiramintų. Muistydamasis ir negalėdamas ištrūkti, jis paprašė šalia buvusio kito vaikino padėti. Antrasis vaikinas pribėgo manęs, tačiau aš jo neprisileidau mosikuodamas priešais dešine ranka, o kaire ranka laikiau minėtam vaikinui už drabužių. Ar kuriam nors iš vaikinų sudaviau, nepamenu, kadangi jie puolė prie manęs. Ar šie vaikinai buvo vartoję alkoholio, nežinau. Abu man bandė suduoti smūgius, tačiau nesudavė. Tuo pat metu iš namo sklido triukšmas ir šauksmai, riksmai. Girdėjosi E. mamos riksmai „paleisk“, ką dar tiksliai sakė, neišgirdau. Tuo pat momentu iš namo vidaus į lauką išėjo du vyresnio amžiaus nepažįstami vyriškiai. Šiems vyriškiams išėjus į kiemą, paleidau vaikiną, kurį laikiau už drabužių. Tas pats vaikinas pradėjo šaukti tiems vyresniems vyrams, kad aš jam sudaviau. Vienas iš vyresnių vyrų vilkėjo šviesios spalvos viršutinį rūbą, tai galėjo būti aptempti marškinėliai trumpomis rankovėmis, matėsi, kad šis asmuo yra pasportavęs. Vyriškis, kuris vilkėjo šviesius marškinėlius, buvo apie 1,70 m. ūgio, vidutinio sudėjimo, apie 25 m. amžiaus, galėjo būti ir vyresnis, ir jaunesnis. Šio vyriškio atpažinti negalėčiau, kadangi veido neįsidėmėjau. Marškinėlių, kuriais vilkėjo vyriškis, atpažinti negalėčiau. Antrasis buvo apie 40 metų amžiaus, galėjo būti ir vyresnis, šiek tiek aukštesnis už pasportavusį vyriškį, jei neklystu, turėjo kažkokį randą ant kažkurio žando. Dėl rando galiu ir suklysti, nes kieme buvo prietema. Antrasis vyriškis vilkėjo tamsios spalvos drabužius, jo neatpažinčiau, kadangi veido neįsidėmėjau. Iš minėtų keturių man nepažįstamų asmenų galiu atpažinti tik vieną, kurį laikiau ranka už drabužio, visų kitų smulkiau apibūdinti ir atpažinti negalėčiau, kadangi kitokį požymių neįsidėmėjau, jų veidų taip pat neįsidėmėjau. Šių asmenų drabužių atpažinti negalėčiau, kadangi jų požymių neįsidėmėjau. Į kiemą išėjus vyresniems vyriškiams, tapo chaosas. Į kiemą išėjo ir E., ir jo mama, tačiau kuriuo tiksliai momentu, nemačiau. Negirdėjau, kad kas nors ką nors būtų sakęs, net nespėjau nieko paklausti, kas čia vyksta ir ko jie atvažiavo. Pamenu, kad, pamatęs, jog vyriškis šviesiais marškinėliais stovi priešais E. mamą ir kelia ranką jai smogti, aš atsistojau tarp jų į vidurį. Ką tuo momentu dariau, nepamenu, tačiau pamenu, kad pajutau vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę. Ar nuo smūgio nukritau, nepamenu. Tuo metu stovėjau netoli automobilio bagažinės. Kas sudavė smūgį, nemačiau, kas man stovėjo iš šonų taip pat nemačiau. Už nugaros stovėjo E. mama, o mažiau nei žingsnio atstumu iš priekio - vyriškis šviesiais marškinėliais. Ar nuo smūgio nukritau, ar praradau sąmonę, negaliu pasakyti, kadangi nepamenu. Sekantis momentus, kurį pamenu, kad aš einu atbulas ties savo automobilio dešine puse, o man iš priekio eina vyriškis šviesiai marškinėliais. Ėjau atbulas, nes norėjau nuo jo laikytis atstumo. Kažkur ties dešiniu priekiniu automobilio sparnu, vyriškis šviesiais marškinėliais smogė vieną kartą kumščiu man į dešinę veido pusę. Nuo šio smūgio nukritau nugara ant žemės ir praradau sąmonę. Atsipeikėdamas, jutau smūgius kojomis į galvą. Pajutau ne mažiau trijų smūgių koja į galvos sritį ir neatsimerkęs užsidengiau rankomis galvą, jutau, kad man iš nosies bėga kraujas. Keli asmenys mane spardė, nemačiau, tačiau pagal smūgių intensyvumą galiu pasakyti, kad mane spardė daugiau nei vienas asmuo. Po suduotų smūgių atsistojau ir mačiau, kad vyriškis šviesiais marškinėliais lyg tai eina link manęs, tačiau apsisuko ir nuėjo prie kito vyresnio vyriškio, kuris jį pakvietė eiti. Ar įvykio metu manę kas nors plūdo necenzūriniais žodžiais, nežinau, pats to negirdėjau. Viso įvykio metu man buvo suduota ne mažiau penkių smūgių į galvos ir veido sritis rankomis ir kojomis. Vieną smūgį kumščiu pajutau į kairę veido pusę, tačiau kas sudavė, nemačiau. Vieną smūgį kumščiu man sudavė vyriškis šviesios spalvos marškinėliais, be to ne mažiau trijų smūgių kojomis į veido ir galvos sritį man buvo suduota gulinčiam ant žemės, tačiau kiek asmenų ir kurie man sudavė smūgius, nemačiau. Kiek smūgių kiekvienas iš nepažįstamų asmenų man sudavė, nežinau. Ar buvo suduota daugiau smūgių, nežinau. Įvykio metu buvau blaivas, tai patvirtina aktas, kurio kopiją pridedu prie apklausos. E. taip pat nebuvo vartojęs alkoholio. Susėdę į BMW automobilį, kurį mačiau prieš atvažiuodamas pas E. į kiemą, minėti asmenys nuvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, įvykio metu man nebuvo sugadinti ar pavogti jokie daiktai, jokių daiktų niekas iš manęs nereikalavo. Šiems nepažįstamiems asmenims nesu nieko skolingas, jie man taip pat, jų nepažįstu ir niekada jokių reikalų su jais nebuvau turėjęs. Ar kokių nors reikalų su jais turėjo E., nežinau. Šioje situacijoje atsiradau atsitiktinai, tiesiog atsiliepiau į E. mamos skambutį ir nuvažiavau tuo tikslu, kad jai padėti. Aš pats jokių piktų kėslų neturėjau, ar minėtiems keturiems nepažįstamiems asmenims sudaviau smūgių nepamenu, o jei ir sudaviau, tai tik gindamasis. Nepažįstamiems asmenims išvykus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Man stipriai ištino kairės pusės žandas ir bėgo kraujas iš nosies. Buvau išvežtas tiesiai į Kauno klinikas, kur buvau stebimas vieną naktį. Iš ligoninės buvau išleistas gruodžio 7 d., iki gruodžio 14 d. man išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Smūgių sudavimo metu jutau skausmą, šiuo metu po dešine akimi yra mėlynė, ligoninėje buvo konstatuotas nosies lūžimas ir gali reikėti operacijos. Buvo įtartas kairės pusės žandikaulio lūžimas, tačiau nepasitvirtino. Dėl šio įvykio man buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tad patirsiu materialinės žalos, taip pat dėl įvykio patyriau stresą, išgyvenimus. Teisė pateikti ieškinį man aiškinta. Ar ieškinį teiksiu, nurodysiu vėliau“. V. S. tvirtina ir 2016-09-19 duotus parodymus (2 t., 25-26 b. l.) „savo pirminius parodymus tvirtinu ir patikslinu, kad smūgį kumščiu į kairę veido pusę pajutau stovėdamas kažkur ties automobilio bagažine, kai stojau ginti E. mamos. Kas tą kartą sudavė smūgį į kairę veido pusę, nemačiau, kadangi buvo chaosas. Po to, vyriškis šviesiais marškinėliais, kaip vėliau paaiškėjo R. K., man einant atbulam ir stovint automobilio dešinėje pusėje, smogė vieną kartą kumščiu man į kairę veido pusę, dėl to nukritau ant žemės ir praradau sąmonę. Į kurią tiksliai vietą R. K. pataikė, tiksliai negaliu pasakyti, man atrodo, kad į apatinį žandikaulį, tačiau dėl vietos galiu ir suklysti. Pirminėje apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu aš susimaišiau nurodydamas, kad man stovint automobilio dešinėje pusėje vyriškis šviesiais marškinėliais, tai yra R. K., smogė kumščiu man į dešinę veido pusę. Akistatos metu su R. K. nurodžiau teisingai, kad jis automobilio dešinėje pusėje smogė man vieną kartą rankos kumščiu į kairę veido pusę, po to aš nukritau ir praradau sąmonę. Dėl į veidą suduoto smūgio vietos susimaišiau, kadangi stovint vienas priešais kitą, man atrodė, kad kairė veido pusė yra dešinė, tiesiog susimaišiau. Aš manau, kad dešinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas man buvo padarytas tada, kai buvau spardomas ant žemės. Po pirmų man suduotų smūgių į kairę veido pusę, tai yra prieš nukrentant ant žemės ir prarandant sąmonę, jokių skausmų nosies srityje nejutau, kraujas iš nosies nebėgo. Atsipeikėdamas, jutau smūgius kojomis į galvos sritį, kurias tiksliai vietas negaliu pasakyti, nes buvau apsvaigęs, taip pat jutau skausmą nosies srityje, bėgo kraujas. Manau, kad ir mėlynė po dešine akimi atsirado po smūgių, suduotų ant žemės. Nuo kurio konkrečiai asmens suduoto smūgio man buvo padarytas dešinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, negaliu pasakyti, kadangi buvau spardomas ne vieno asmens ir kuris iš jų padarė šį sužalojimą, nežinau“.
Savo parodymus nukentėjusysis V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 70-77 b. l.) bei akistatų su įtariamaisiais A. A. (2 t., 88-94 b. l.) ir A. A. (2 t., 82-87 b. l.) bei R. K. (2 t., 78-81 b. l.) metu. VTMT Kauno skyriaus 2016-01-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos nosyje, dešinės akies vokuose, kaktoje, kairiame žande ,pasmakrėje, pogleivio kraujosruva viršutinių pirmų dantų dantenose, dešinio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžis padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir dėl šio lūžio V. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kiti sužalojimai kiekvienas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 36-37, 40 b. l.). Teismo medicinos specialistės M. K. paaiškinimų protokole nurodyta, kad V. S. konstatuotas dešinio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžis išsivystė dėl trauminio poveikio ir kad jis griuvimui nebūdingas (2 t., 41- 46 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad R. K. buvo išėjęs iš namo ir ėjo link jo, o jis (V. S.) rado ant žemės šakalį, tokį kaip šaką, storio kaip tušinukas, o ilgio apie 40 cm. Tuo šakaliu mojavo prieš save, kad niekas neprieitų. Link jo tuo metu ėjo R. K. ir už jo dar kažkas. R. K. sudavė šakaliu per kairį petį, R. K. trenkė kumščiu į kairį skruostą, nuo to smūgio nugriuvo. Atsisako ieškinio ir neprašo priteisti žalos, nes atsiprašė visi trys asmenys. Žalą atlygino R. K. Šiuo metu sveikata gera, liekamųjų reiškinių neliko. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Kaltinamieji atsiprašė, sutinka, kad byla būtų nutraukta.
Liudytoja G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad su A. A. bendravo apie 1-1,5 metų, o dabar apie pusmetį nebendrauja. Nukentėjusiuosius pažįsta visus, bet su jais nebendrauja, yra buvusi pas E. J. namuose, bet tikslaus namų adreso nežino. Tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2015-12-10 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (2 t., 139 b. l.) – „2015-12-06, po 13,00 val., autobusu nuvažiavau pas E. J. į namus, esančius prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Tą pačią dieną, apie 16.00 val., E. draugas E. Č. mane išvežė namo. Namuose buvau apie 16.30 val. ir daugiau niekur išėjusi ar išvažiavusi. A. A. yra buvęs mano vaikinas, su juo nutraukėme draugystės santykius maždaug prieš mėnesį, o iki tol draugavome apie 1 metus 2 mėnesius. A. A. iki šiol man rašo SMS žinutes, skambina retkarčiais atvažiuoja į namus ir niekaip negali suprasti, kad mūsų kaip vaikino ir merginos draugystė yra baigta. A. žino, kad aš šiuo metu draugauju su E. J. ir ne kartą man yra sakęs, kad jį sumuš už tai, kad aš esu ne su juo, o su E.. Aš maniau, kad A. taip kalba tik iš pykčio ir pavydo, tačiau nemaniau, kad gali taip pasielgti. Kažkada seniai, tiksliai laiko nepamenu, aš ir A. esame buvę pas E. namuose, tad A. žinojo, kur jis gyvena. Apie jokių padangų sugadinimą nieko nežinau ir kas bei kam sugadino automobilio padangas, nežinau. A. naudojasi automobiliu BMW, tamsios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kam priklauso šis automobilis, nežinau. A. gyvena (duomenys neskelbtini), jo buto numerio nežinau. Apie tai, kad gruodžio 6 d. E. namuose įvyko muštynės, sužinojau telefonu iš paties E.. E. man pasakė, kad jį sumušė A. A. ir dar kažkokie trys nepažįstami asmenys. Apie šias muštynes jis daugiau nieko nepasakojo. Aš pati šių muštynių nemačiau, įvykio vietoje ar šalia jos nebuvau, kas jose dalyvavo nežinau. Grįžusi iš E. namų, visi į laiką buvau namuose. Įvykio dieną, apie 08.00-09.00 val., tiksliai laiko nepamenu, A. A. buvo atvažiavęs vienas pas mane į namus tuo tikslu, kad susitaikyti, tačiau aš nesutikau. Susitikimo metu A. neužsiminė, kad ketina sumušti E.“. Papildomai parodė, kad parodymai apklausos protokole surašyti teisingai; neprisimena, kaip A. grasino E. J., bet grasinimų buvo; ji nieko nežino apie jokias supjaustytas padangas. Draugaudama su A. A., bendravo ir su E. J..
Liudytojas E. Č. parodė, kad tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jo 2015-12-10 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (2 t., 142 b. l.) – „2015-12-06, E. prašymu atvažiavau pas jį į namus (duomenys neskelbtini) kaime, kad nuvežti jo draugę G. G. į namus. Apie 16.30 val. G. G. nuvežiau ir paleidau prie jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Su G. kalbėjausi mažai, apie tai, ką ji planuoja veikti grįžusi namo nesakė, o aš ir neklausiau. Nuvežęs G. į namus, išvažiavau į Kėdainių miestą ir jos tą dieną daugiau nebemačiau, ką ji veikė nežinau. G. aš pažįstu apie metus, tad žinojau, kad prieš draugystę su E., ji draugavo su kažkokiu A., kurio nepažįstu ir su juo nebendrauju. Pats E. pažinojo G. iš anksčiau, kadangi prieš tai draugavo su jo sese. Tą pačią dieną, tai yra gruodžio 6 d., apie 19.00-20.00 val., tiksliai laiko nepamenu, man į telefoną paskambino E. J. ir pasakė, kad A. ir dar kažkokie trys nepažįstami asmenys įsiveržė į jo namus bei jį ir jo draugą V. S. sumušė, taip pat nukentėjo ir jo mama. E. paprašė atvažiuoti pas jį į namus ir pabūti kartu, kad būtų drąsiau, jei tie nepažįstami asmenys sugrįžtų. Po 20.00 val. nuvažiavau pas E. į namus ir pamačiau, kad ant jo veido po kažkuria akimi ir ties žandais buvo paraudimai. E. sakė, kad negali šukuoti plaukų, nes yra gumbų, aš pats jų nemačiau. E. mama sakė, kad ant rankos, kurios nežinau, yra mėlynė, matėsi, kad buvo sužalotas kažkurios rankos nykštys, mačiau, kad negalėjo užsidegti žiebtuvėlio. E. mama sakė, kad nepažįstami asmenys kaltino E. sugadinus A. automobilio padangas. E. neigė gadinęs padangas, sakė, kad jie išsigalvoja. Ar E. ir A. turėjo kokių nors tarpusavio konfliktų ar nesutarimų, nežinau. Dėl ko šios muštynės įvyko, nežinau, E. ir jo mama nesakė, o aš ir neklausiau. Tą naktį nakvojau pas juos namuose, o ryte E. ir jo mamą išvežiau pas ekspertus į Kauną. Aš pats šių muštynių nemačiau, kas jose dalyvavo nežinau“. Papildomai parodė, kad vežė G. G. namo dėl to, kad jo prašė, su mašina buvo įvažiavęs į J. namų kiemą, bet neatsimena, ar buvo užėjęs į namą. Kelio būklė iki kiemo buvo gera, galima automobiliu įvažiuoti į kiemą.
Liudytojas M. L., parodė, kad į J. namų kiemą atvažiavo mašina. Iš jos išlipo E. J. ir aukštas vyras. Aukštas vyras paklausė, ką čia veikia, jam atsakė, kad nieko. Tada tas vyras pasakė, kad tuoj parodys „nieko“ ir trenkė A.. Tada jis iš verandos paėmė lazdą ir trenkė jam ir A. lazda vieną kartą. Aukštas vyras A. lazda trenkė į petį ar į šoną. Tada iš namo išėjo R., nes jį pakvietė A.. Jis (M. L.), pamatęs išbėgantį iš namo R., nuėjo už namo ir nematė, kas vyko toliau. Paskui pamatė aukštą vyrą gulintį, o A. traukė R. nuo to aukšto vyro, kieme buvo ir E. mama. E. J. išbėgo iš namų ir bėgo link jo (M. L.), tada A. jam trenkė vieną kartą kairiu kumščiu į dešinį žandą, nes galvojo, kad E. J. puls jį (M. L.). E. J. nieko rankose neturėjo, o J. mama turėjo kažkokį metalinį daiktą, gal grėblį. Matė tik vieną smūgį, kurį sudavė A. E. J., nematė, kad kas iš kaltinamųjų būtų mušę E. J. ir V. S.. Jam (M. L.) buvo dešiniame šone mėlynė nuo smūgio lazda ir buvo užgulta kairė ausis nuo aukšto vyriškio smūgio. E. J. nesudavė nė vieno smūgio, nes sutrukdė A.. Vėliau, jau po įvykio su A. A. važiavo pas J. tartis, kad nebūtų pareiškimo, atsiprašyti. Jis (M. L.) atsiprašė E. J., nes „buvo ten nesąmonės“.
Liudytoja B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2016-09-26 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (3 t., 18-19 b. l.) – „jai, L. ir E. įėjus į koridorių, tų vyriškių jau nebuvo. E. mama dar buvo koridoriuje, ką ji veikė, nepamenu. Į koridorių įėjo E., jis jokių įrankių rankose neturėjo. Kas vyko toliau nepamenu, tačiau pamenu, kad vienu momentu E. įėjęs į koridorių pasakė, kad vyksta muštynės ir liepė L. skambinti policijai. Supratau, kad muštynės vyksta kieme. Kas vyko lauke, nemačiau. L. skambino policijai, tačiau nesusikalbėjo, kažkas perėmė jo skambutį ir paaiškino. Per kito kambario langą mačiau link automobilio bėgančio žmogaus siluetą, kurio apibudinti negalėčiau. Automobilis stovėjo prie pagrindinio kelio, jo neapibūdinsiu, nes mačiau taip pat tik siluetą. Į namus įėjo V., E. ir I. J.. V. kažkuris žandikaulis buvo ištinęs. I. skundėsi kažkurios rankos piršto skausmu, jis buvo sutinęs. Pas E. ant veido taip pat buvo kažkokia žymė. E. mama sakė, kad kažkas puolė ant E., ji norėjo jį ginti ir pasiėmė groteles dešrelėms kept. Nepamenu, ar sakė, ką ji darė su tom grotelėmis. Dar ji sakė, kad kažkas norėjo pulti ant jos, tačiau iš tų vyrų kažkas pasakė, kad prie jos nelįstų. Ar E. ir V. ką nors pasakojo apie įvykio aplinkybes, nepamenu. Kas vyko kieme, nemačiau. Viso namuose girdėjau dviejų nepažįstamų vyriškių balsus, kurių vienas buvo atėjęs į svetainę. Dėl kokios priežasties įvyko muštynės, nežinau. Aš, L., E. ir E. mama buvome blaivūs. Dėl patirto išgąsčio niekam pretenzijų neturiu“. Papildomai parodė, kad E. prašymas pagroti buvo pasakytas įsakmiu balsu, grubiai, bet nešvankių žodžių nebuvo. Po tų vyrų atėjimo į namus, buvo išgąstis.
Liudytoja E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2016-09-22 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (3 t., 4-5 b. l.) – „grąžinęs man gitarą, išėjo iš svetainės ir pasuko link kitų kambarių, kaip supratau ieškoti E.. Kažkur po 2 min., tai buvo labai greitai, išgirdau E. balsą, jis sveikinosi, klausė, dėl kokios priežasties minėti vyriškiai atvažiavo. Kažkuris vyriškis sakė "reikia pakalbėti". Aš atsistojau pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje. Pamačiau, kad E. stovi šalia mamos, kažkur ties miegamojo durimis. Tuo momentu abu vyriškiai stovėjo šalia vidinių lauko durų, kažkuris kvietė eiti į lauką pasikalbėti. Atsisėdau ant sofos lovos ir daugiau nebemačiau, kas vyko koridoriuje ir nebeklausiau, kas ką sakė ar darė. Koridoriuje tapo ramu, tad supratau, kad jie išėjo į lauką. Iš karto išgirdau kažkokį šurmulį kieme. Mačiau, kad pro svetainės ir šalimais esančio kambario langus prabėgo kažkokie asmenys, ar tai buvo tas pats asmuo ar ne, nežinau, mačiau tik siluetus. Per svetainės langą mačiau, kad šalia pagrindinio kelio, ties įvažiavimu į keliuką, stovėjo kažkoks tamsus automobilis, tačiau nei markės, nei modelio, nei valstybinio numerio nesimatė, be to buvo sutemę. Kas vyko kieme, nežiūrėjau, nes bijojau žiūrėti. Iš kiemo sklido triukšmas, kažkokie trenksmai, girdėjosi duslūs garsai, tarsi kažkas kažką muštų. Girdėjosi tetos riksmas, tačiau ką sakė, nesupratau, pagal jos stiprų riksmą supratau, kad buvo išsigandusi. Nežinau, ar kieme buvo kokių nors automobilių bei kiek asmenų, kadangi per langą visiškai nežiūrėjau ir nestebėjau, kas ten vyksta. Ar L. ir B. žiūrėjo per langus, nepamenu, ką jie veikė, neįsidėmėjau. Aš L. pasakiau, kad jis kviestų policiją, kažkas dar pritarė ir L. paskambino. Jam nepavyko išaiškinti, kas vyksta. Į kambarį įėjęs E. perėmė pokalbį ir iškvietė pagalbą. Mačiau, kad E. veide, tačiau kurioje tiksliai vietoje nepamenu, buvo kažkoks paraudimas, aš jo neleidau išeiti į kiemą, kad daugiau nesumuštų. Į kiemą atvyko greitoji ir policija. Į kambarį įėjo V., jo kairėje veido pusėje, kažkur ties apatiniu žandikauliu buvo didelis gumbas, ties nosimi ar burna buvo kruvina. V. buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Dėl kokios priežasties šie vyriškiai ieškojo E., nežinau. Viso kambaryje mačiau du vyriškius, iš kurių galėčiau atpažinti tik vieną, o antrojo neįsidėmėjau. Muštynių kieme nemačiau, kas jas pradėjo, nežinau. Kiek asmenų dalyvavo muštynėse bei kiek buvo kieme, nemačiau. Iš riksmų girdėjosi, kad nepažįstamų vyriškių buvo daugiau nei du, jų pagal balsus neatpažinčiau. Aš pati dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturiu. Prie apklausos pridedu įvykio schemą“. Papildomai parodė, kad verandoje buvo triukšmas, ten žmonės apsistumdė, kažkas į kažką atsitrenkė.
Liudytoja M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), parodė, kad tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos 2016-09-22 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (2 t., 145-146 b. l.), išskyrus tai, jog neteisingai nurodyta, kad ji buvo A. draugė – „2015-12-06, pavakaryje, apie 16.00 val., laiko tiksliai nepamenu, jau buvo patemę, pas M. L. į namus atvažiavo jo draugas A. A., kurio M. buvo prašęs nuvežti pas seserį į Kėdainius. A. A. atvažiavo automobiliu BMW, tamsios spalvos, valstybinių numerių nežinau. Atėjęs į kambarį, A. paprašė M. L. pavažiuoti į (duomenys neskelbtini) pakalbėti su vienu žmogum, tačiau apie ką ir su kokiu žmogumi, nesakė, aš supratau, kad mes važiuosim pas E.. M. sutiko važiuoti ir dar pasiteiravo A., ar po to mus nuveš pas sesę. A. pasakė, kad nuveš. A. sakė, kad važiuos pakalbėti, apie jokį sumušimą kalbos nebuvo. Supratau, kad A. nori pakalbėti su E. dėl G., kadangi mano sesė G. nutraukė su juo draugystę ir pradėjo draugauti su E.. Įsėdusi į A. automobilio galinę sėdynę, pamačiau, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdi A. pusbrolis A., kurį anksčiau buvau mačiusi kelis kartus. A. A. vilkėjo tamsius rūbus, jų išsamiau apibūdinti negaliu, kadangi neįsidėmėjau. Be A. automobilio galinėje sėdynėje, už priekinės keleivio vietos, sėdėjo dar vienas man nematytas vyriškis, kurį mačiau pirmą kartą. Šis vyriškis buvo apie 25-30 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, jį galėčiau atpažinti pagal veido bruožus, kadangi jo veidą įsidėmėjau. Jo aprangos visiškai neįsidėmėjau, drabužių negaliu apibūdinti, A. A. taip pat vilkėjo tamsios spalvos rūbus, kokius, neįsidėmėjau. M. vilkėjo tamsios spalvos striukę ir sportines kelnes. Automobilį vairavo A.. Važiuojant A. sakė, kad nori pasikalbėti su E. apie G., tačiau ką tiksliai norėjo išsiaiškinti, nežinau. Maždaug po pusvalandžio nuvažiavome į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jau buvo tamsu, kai privažiavome netoli E. namų. A. automobilį paliko kelkraštyje, tai yra šone asfaltuoto kelio, keliuku į E. namų kiemą nevažiavo. A. sakė, kad keliuku nevažiuos, nes ten duobėta. Taip pat A. man pasakė pasėdėti automobilyje. Jie visi keturi, tai yra A., M., A. ir tas man pirmą kartą matytas vyriškis, nuėjo keliuku link E. namų. Po kelių minučių į tą patį keliuką, kuriuo jie nuėjo, įvažiavo ir į priekį keliuku nuvažiavo baltos spalvos automobilis. Per automobilio langus E. namo ar kiemo nemačiau, kadangi lauke buvo tamsu. Automobilio viduje buvau užsidegusi šviesą, kas vyksta E. namuose ar kieme, nemačiau ir nieko negirdėjau, kadangi baltos spalvos automobiliui įvažiavus į minėtą keliuką, užsidariau automobilio duris. Praėjus apie 5-10 min. po M. ir kitų asmenų išėjimo pirmasis į automobilį parbėgo A., atkreipiau dėmesį, kad ant jo dešinio žando yra įdrėskimas. Netrukus į automobilį įsėdo ir kiti trys. Ar pas juos buvo kokių nors sužalojimų, nemačiau. Iš karto nuvažiavome kryptimi link (duomenys neskelbtini). Mus, tai yra mane ir M., A. parvežė į (duomenys neskelbtini), pas jo sesę nebevažiavome. Tik tada, kai grįžome į namus, ant M. nugaros, arčiau kažkurios menties, pamačiau mėlynę, kitų sužalojimų nemačiau. Būnant namuose, M. pasakė, kad baltam automobiliui atvažiavus, įvyko muštynės. Kurioje vietoje vyko muštynės, nesakė, taip pat nesakė, kuris kuriam ir kiek smūgių sudavė. Mano sesė G. su A. draugavo apie metus kaip vaikinas su mergina. Net po draugystės santykių nutraukimo A. atvažiuodavo pas ją į namus, o ji buvo vieną kartą nuvažiavusi pas į Kauną su mamos leidimu. Paskutinį kartą pas A. į Kauną sesė G. buvo nuvažiavusi apie savaitė iki šių muštynių. Sesė sakė, kad tą kartą tarp jos ir A. įvyko kažkoks konfliktas, ir ji iš jo namo išėjo išlipusi per langą. Daugiau nieko apie tai nepasakojo. A. A. tėvą S. esu mačiusi vieną kartą, jis pas E. į namus nevažiavo ir šiame įvykyje nedalyvavo. Po įvykio M. sakė, kad A. A. nori susitikti su E. ir pakalbėti, tad aš apie tai parašiau E., ar jie susitiko, nežinau. Apie tai, kad įvykyje dalyvavo M. ir A. A., pasakiau sesei G., o ji apie tai, tikriausiai, pasakė E.. Nepažįstamo vyriškio duomenų nepamenu, nors važiuojant automobiliu jį kažkaip vadino, tačiau kaip, nepamenu. Manau, kad šios muštynės įvyko dėl G., tai yra A norėjo išsiaiškinti su E. dėl G.“.
Kaltinamieji įtikinėjo, kad jų važiavimo į Kėdainius tikslas buvo nuvežti M. L. pas seserį, taip pat apsilankyti Kėdainiuose esančioje blyninėje. Tačiau įvykių eiga leidžia spręsti, kad važiuota pas E. J.. Atvažiavę į Kėdainius, jie nuvažiavo visai į priešingą pusę, nei iš kurios atvyko, ir nuvažiavo apie 6-8 km, kur gyveno E. J.. Jie atvyko tamsiu paros metu, automobilį paliko maždaug už 200 m nuo namo, nors nukentėjusiųjų ir liudytojų teigimu, privažiuoti prie namo nebuvo jokių problemų (tą pačią dieną į kiemą automobiliais buvo atvažiavę liudytojas E. Č. ir beveik tuo pat laiku, kaip kaltinamieji, nukentėjusysis V. S.). Paminėtina, kad po įvykių (duomenys neskelbtini) k. jie nei į blyninę važiavo, nei nuvežė M. L. pas seserį. Apie tai, kad tikslas buvo „išsiaiškinti“ su E. J., kuris ėmė bendrauti su buvusia A. A. mergina, spręstina iš kaltinamųjų elgesio nuo jų įsibrovimo į I. J. priklausantį namą ir smurtavimo namo verandoje bei kieme. Šį faktą patvirtina liudytoja M. G., kuri teigė, kad dar jiems neišvažiavus į Kėdainius „atėjęs į kambarį, A. paprašė M. L. pavažiuoti į (duomenys neskelbtini) pakalbėti su vienu žmogum, tačiau apie ką ir su kokiu žmogumi, nesakė, aš supratau, kad mes važiuosim pas E. (2 t., 145-146 b. l.)“. Be to, šiuo aspektu laikytini reikšmingais ir G. G. parodymai (2 t., 139 b. l.), pas kurią būtent tą pačią dieną, apie 8-9 val., buvo atvykęs A. A., tačiau susitaikyti su ja nepavyko, „A. žino, kad aš šiuo metu draugauju su E. J. ir ne kartą man yra sakęs, kad jį sumuš už tai, kad aš esu ne su juo, o su E.. Aš maniau, kad A. taip kalba tik iš pykčio ir pavydo, tačiau nemaniau, kad gali taip pasielgti. Kažkada seniai, tiksliai laiko nepamenu, aš ir A. esame buvę pas E. namuose, tad A. žinojo, kur jis gyvena“. Taigi, „išsiaiškinimo“ su E. J. pasekmės tokios – buvo sužaloti trys asmenys, išgąsdinti name buvę trys nepilnamečiai. Sutikęs grįžusį E. J., einantį į namą, A. A. su juo nieko nesiaiškino, o pasakė, kad „tėvas nori su juo pasikalbėti“. Vienoje iš akistatų E. J. nurodė, jog šie žodžiai buvo pasakyti pašaipiai. Iniciatyvos ėmėsi ne pats A. A., nors atvykta aiškintis jo asmeniniu klausimu, E. J. paaiškino, kad pokalbiui į lauką jis buvo išvestas R. K. laikant už kaklo. Pažymėtina, kad atvykus nukentėjusiesiems E. J. ir V. S., kaltinamieji taip ir nepradėjo kalbėtis apie atvykimo tikslą - E. J. bendravimą su G. G..
Kaltinamųjų teigimas, kad jie gynėsi nuo nukentėjusiųjų smurtavimo, visiškai neįtikinamas. Ne jie, o nukentėjusieji tą vakarą ne kartą telefonu kreipėsi pagalbos, tuo tarpu kaltinamieji, išgirdę nukentėjusiąją skambinant policijos ir medicinos pagalbos, spruko iš kiemo. R. K. ir A. A. aiškinimas, kad kieme buvo sužaloti, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. A. A. teigimas, kad buvo I. J. kieme sužalotas jo kairysis petys, bet iš medicininių dokumentų matyti, kad 2015-12-17 apsilankęs pas gydytoją, nurodė “sumušė gatvėje prieš savaitę laiko nugarą ir kairę ranką“ (3 t., 85-86 b. l.). Labiausiai nukentėjo V. S. – tai fizinių sužalojimų aspektu, tačiau sunku įvertinti taip pat sužalotos nukentėjusiosios I. J. ir name buvusių trijų nepilnamečių išgąstį ir baimę. Iš teisiamojo posėdžio metu išklausyto įrašo, kuomet I. J. skambino bendrosios pagalbos centro telefono Nr. 112, aiškiai girdisi itin susijaudinusios ir išsigandusios moters balsas. Ir posėdyje perklausant įrašą, I. J., prisiminusi to vakaro įvykius, braukė ašaras. Šis įrašas užfiksuotas 2015-12-06 16, 47 val., o prieš tai, 16, 45 val., skambino jos sūnūs L. ir E. J. – abiem atvejais girdimi nevilties apimtų žmonių susijaudinę, drebantys balsai. Skambinusieji tuomet net negalėjo iš karto aiškiai nupasakoti, kad jų namuose vyksta.
Keista ir kaltinamųjų pasirinkta gynybos pozicija: jie teigia, kad I. J. namo kieme gynėsi nuo E. J. ir V. S., patys nuo jų nukentėjo, tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jie netrukus po 2015 m. gruodžio 6 d. ne kartą važiavo pas nukentėjusiuosius ir „siūlė geruoju taikytis“. Be to, visi kaltinamieji bylos nagrinėjimo teisme metu, nors kaltės ir nepripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų. Vėlgi „savotiškai“ atrodo, nes, kodėl gi atsiprašinėti, jeigu yra nekalti. Paminėtina, jog, siekdami pateisinti neteistus veiksmus ir palengvinti gynybą, A. A. ir M. L. mama dėl įvykių 2015-12-06 kreipėsi į policijos komisariatą, tačiau žymiai vėliau: 2016-01-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. L. pareiškimo apie jos nepilnamečio sūnaus M. L. sumušimą, dar vėliau, 2016-03-15, policijoje gautas A. A. pareiškimas dėl jo sumušimo to paties įvykio metu. Tik pasibaigus nusikalstamiems veiksmams, kai išgirdo skambučius į policiją, kaltinamieji dar turėjo galimybę įrodyti savo tiesą, jeigu jie buvo užpulti, kaip įrodinėja, galėjo pasilikti įvykio vietoje ir policijai duoti savo parodymus. Tačiau kuo skubiau pasišalino iš įvykio vietos atimdami galimybę kuo greičiau nustatyti įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, patikrinti, ar buvo blaivūs, nes garso įraše girdėjosi, kad buvo pasakyta, jog atvyko kažkokie girti asmenys; patys kaltinamieji, kaip jie teigia, būdami užpulti, galėjo nuvykti į policiją ir pranešti apie įvykį. Tačiau to padaryta nebuvo. Ir šios aplinkybės verčia abejoti kaltinamųjų parodymu teisingumu. Pastarasis ikiteisminis tyrimas visiškai neįtakoja nagrinėjamos bylos, juolab, teismo duomenimis, yra nutrauktas nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę būtinąją gintį.
Kaltinamieji apklausų įtariamaisiais metu atsisakė duoti parodymus (4 t., 146 b. l.; 3 t., 99 b. l.; 4 t., 12 b. l.). Suprantama, kad jie tokia teise pasinaudoti galėjo, tačiau visos bylos kontekste toks atsisakymas atrodo labai keistai.
Kaltinamieji kaltės nepripažino, nepasisakė apie konkrečius kiekvieno iš jų veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu. Kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl nelaikytini patikimais. Pavyzdžiui, R. K. teisme tvirtino, kad nepastebėjo, ar A. užėjo į namą; A. A. teigė nematęs, kad R. K. būtų nuėjęs į kambarius, tačiau, įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog to nepastebėti buvo neįmanoma; A. A. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į verandos duris pasibeldė R. ir jas atidarė moteris. Teisme nurodė, kad jau A. A. pasibeldė į duris. Akistatose nurodė, jog nematė, kad kas nors kam nors būtų sudavę smūgius, matė tik vienintelį I. J. smūgį grėbliu A.. Teisme A. A. nurodo, kad R. K. grūmėsi su E. J., matė gulintį V. S., kurį mušė R. K. ir jį nuo V. S. atitraukė. Kaltinamieji neigia spardę V. S.. Pats V. S. dėl objektyvių priežasčių (buvo kumščiu pargriautas, trumpam netekęs sąmonės, o ją atgavęs, rankomis dengėsi galvą nuo spyrių) negalėjo matyti, kas jį spardė, tačiau spardymo faktą patvirtino kategoriškai. Apie spardymo faktą patvirtino ir I. J., nurodžiusi, kad pargriautą V. S. spardė visi kaltinamieji ir M. L.. Spręstina, kad nesunkus sveikatos sužalojimas V. S. buvo padarytas būtent spardant, o ne nuo R. K. suduoto smūgio kumščiu. V. S. nurodė, kad R. K. jam smogė į kairę veido pusę. Iš specialisto išvados matyti, kad kūno sužalojimas negalėjo būti padarytas suduodant į kairę veido pusę. Tai paneigia kaltinamųjų parodymus apie atliktus veiksmus prieš V. S.. Specialisto nustatytas smūgių skaičius nesutampa su kaltinamųjų nurodytu smūgių skaičiumi. Natūralu, kad V. S. neprisimena, nes jis patyrė skausmingą traumą. A. A. neigia sudavęs I. J., tačiau ji teigia, kad A. A. jai sudavė per ranką tuo metu, kai ji sugriebė A. už smakro, norėdama atitraukti nuo sūnaus ir tuo metu apdraskė jam veidą. A., norėdamas patraukti nuo savęs I. J., kažkuria ranka sudavė jai per kairę ranką. Žymės I. J. kūne rodo, kad A. A. jai sudavė tyčia. Tai nebuvo lengvas judesys, nes nuo jo liko žymės. I. J. ne kartą replikavo kaltinamiesiems, kad jie meluoja. E. J. ir V. S. taip pat sakė, kad nereikia tikėti jų duotais parodymais. Tiesa, V. S. teisme nurodė ir naują aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta ikiteisminio tyrimo metu – tai, kad jis turėjo kieme rastą šakaliuką, gindamasis nuo K. puolimo ir gindamasis jį galėjo panaudoti, tačiau tai nekeičia įvykusio esmės
Esant paminėtiems bei kitiems prieštaravimams kaltinamųjų parodymuose, teismas vadovaujasi nukentėjusių parodymais, kuriuos patvirtina, liudytojų parodymai, specialistų išvados, rašytiniai įrodymai (nukentėjusiųjų parodymų kai kuriuos nežymius neatitikimus galima pateisinti tuo, kad jie patyrė didžiulį išgąstį ir stresą, nes buvo užpulti tamsiu paros metu savo namuose; nusikalstamos veikos veiksmai vyko ir namo viduje, ir kieme keliose vietose. Jie buvo atliekami prieš skirtingus nuketėjusiuosius. Nukentėjusieji ne visi iš karto išėjo į kiemą). Be to, teisiamojo posėdžio metu į daugelį klausimų nukentėjusieji atsakydavo „neprisimenu“, dėl to išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti, tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytojai juos patvirtino.
2015-12-07 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. J. konstatuotas galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame momenyje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame petyje, padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., 61 b. l.). Iš 2016-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. J. įvykio vietoje nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas nukentėjusiuoju (1 t., 74-83 b. l.). Akistatų su įtariamaisiais R. K. (1 t., 84-88 b. l.), A. A. (1 t., 89-94 b. l.) ir A. A. (1 t., l.95-102 b. l.) metu nukentėjusysis E. J. patvirtino savo parodymus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. J. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 A. A. ir parodė, kad šis asmuo 2015 m. gruodžio 13 ir 15 d. buvo atvykęs pas jį į namus dėl susitaikymo ir kuris buvo vyriausias asmuo 2015-12-06, apie 16.45 val., jį ir V. S. sumušęs su kitais asmenimis (1 t.,63-65 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. J. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 M. L. ir parodė, kad šis asmuo 2015-12-06, apie 16.45 val., buvo kartu su A. A. jo kieme, kai išlipo iš automobilio ir jie abu kartu jį mušė bei šie asmenys su kažkuriuo vyresniu jį mušė prie verandos kampo (1 t., 69-72 b. l.). Parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji I. J. parodė vietas kieme, kur 2015-12-06 priešais verandos duris vyko muštynės, vietą netoli ūkinio pastato, kur du jaunesni vaikinai kartu sudavė kumščiais E. J. ne mažiau 5 smūgius, kur vyriausias vyriškis ją apglėbė, vyriškis šviesiu megztiniu užsimojo jai smogti, bet ją užstojo V. S. ir vieną kartą smogė vyriškiui šviesiu megztiniu kažkur į kūną. I. J. parodė vietas verandoje, kur vyriškis šviesiu megztiniu kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį jos sūnui E. J. ir vietą šalia, iš kurios ji pasiėmė kepsnių groteles ir jomis sudavė tam vyriškiui, šaukdama, kad paleistų sūnų, o taip pat vietą kieme, kurioje gulintį ant žemės V. S. spardė du jaunesni vaikinai ir vyriškis šviesiu megztiniu, bendrai suduodami ne mažiau 8 smūgių jam į galvos ir veido sritį, o ji, norėdama juos nuvaryti nuo V., sudavė kepsnių grotelėmis po 1-2 kartus per nugaras. I. J. parodė vietą prie verandos, kurioje vyriškis šviesiu megztiniu ir buvęs G. vaikinas bendrai kartu sudavė ne mažiau 5 smūgių kumščiais E. į galvą ir, jai sugriebus buvusį G. vaikiną už smakro, bei stumiant nuo sūnaus, šis sudavė jai per kairę ranką ir ji atsitrenkusi į verandos lango rėmą susižalojo kairę ranką virš alkūnės bei vietą kurioje visi keturi nepažįstamieji spardė gulintį ant žemės V., suduodami bendrai ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį (1 t., 151-167 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta, kad nukentėjusioji I. J. atpažino asmenis: nuotraukoje Nr. 2 - A. A., kaip buvusį G. G. vaikiną (1 t., 121-123 b. l.), nuotraukoje Nr. 4 - A. A., kaip vyriausią vyriškį (1 t., 127-129 b. l.) ir nuotraukoje Nr. 2 - R. K., kaip vyriškį su šviesiu megztiniu (1 t., 130-132 b. l.), kurie kartu su dar vienu nepažįstamu asmeniu sumušė jos sūnų E. J., suduodami ne mažiau 20 smūgių kumščiais į galvos sritį bei V. S., suduodami ne mažiau 13 smūgių kojomis į galvos sritį. Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad 2016-04-06 nukentėjusioji I. J. pateikė tyrimui kepsnių groteles (1 t., 133 b. l.). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kepsnių grotelės (kepsninė) yra fabrikinės gamybos, ją sudaro medinė rankena ir metalinė dalis 30 cm x 31 cm skirta kepimui, bendras kepsninės ilgis 70 cm. Kepimui skirtą dalį sudaro dugnas, kraštai (borteliai) ir maistą fiksuojanti metalinė plokštė (1 t., 136-139 b. l.). 2016-04-26 kratos protokole nurodyta, kad, atlikus kratą (duomenys neskelbtini) esančiuose I. J. namuose, metalinių ar medinių lazdų (pagalių ar vamzdžių) nerasta (1 t., 148-150 b. l.). VTMT Kauno skyriaus 2015-12-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. J. konstatuota kaktos ir kairės plaštakos nykščio sumušimai, poodinė kraujosruva kairiame žaste trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 120 b. l.).
Vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad, R. K., A. A., A. A. ir M. L., kuris dėl savo amžiaus neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami tiesiogine tyčia ir bendrininkų grupe: 1) 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 40 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, suduodami ne mažiau 10 smūgių kumščiais E. J. į įvairias kūno vietas ir kieme suduodami nemažiau 10 kartų kumščiais į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami E. J. galvos sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame momenyje, kairės akies apatiniame voke ir dešiniame petyje padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. 2) 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 45 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia suduodami nemažiau 13 kartų rankomis ir kojomis V. S. į veido ir galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas nosyje, dešinės akies vokuose, kaktoje, kairiame žande, pasmakrėje, pogleivio kraujosruvą viršutinių pirmų dantų dantenose, dešinio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį ir nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
Be to, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. A. 2015 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. 40 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą ranka sudavė I. J. per kairę ranką, dėl to ji atsitrenkė į gyvenamojo namo verandos lango rėmą, padarydamas jai kairės plaštakos nykščio sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Veikos kvalifikavimas pagal BK 140 str. 1 d. teisingas.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką). Nustatyta, kad visi kaltinamieji veikė kaip vykdytojai, nes visi bendromis pastangomis realizavo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius: visi mušė ir spardė nukentėjusįjį V. S., o tai reiškia, kad pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Atskirai paėmus, tą vakarą, I. J. teigimu, ne kartą „vyriausias vyriškis abiem rankomis apglėbė mane iš nugaros pusės bei pasakė, kad nesikiščiau“. Toks aktyvus kaltininkų elgesys iš tikrųjų reiškė susitarimą bendrai mušti nukentėjusiuosius, t. y. jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, todėl jie visi yra bendravykdytojai ir atsako už kilusias pasekmes (nesunkų nukentėjusiojo V. S. ir nežymius E. J. ir I. J. sveikatos sutrikdymus). Nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis. Nukentėjusieji paskutinio teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad kaltinamieji atsiprašė, sutinka, kad byla jiems būtų nutraukta. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamasis procesas nutraukiamas tokiu atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau šio punkto pagrindu baudžiamasis procesas gali būti nutraukiamas tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, kuriai esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Šiuo atveju baudžiamasis procesas jau vyksta bendra tvarka. Kita vertus, šioje byloje pagrindas nutraukti procesą, jei būtų nustatytos visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos, galėjo būti kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymas pagal BK 38 straipsnį. Baudžiamasis įstatymas nenumato teismo pareigos inicijuoti tokį susitaikymą.
Nukentėjusieji nurodė, jog kaltinamieji jų atsiprašė, sutinka, kad byla jiems būtų nutraukta. Tačiau baudžiamajame procese nėra numatyta galimybė atsisakyti pateiktų kaltinimų, kai byloje buvo ar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. BPK 409 straipsnyje numatyti atvejai, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų vyksta bendra tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka yra negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tokiais atvejais nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku, pastarasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios, jei tam yra BK 38 straipsnyje numatytos visos sąlygos: 1) prisipažinti padarius nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) būti pagrindui manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 1A-642/2012). Nagrinėjamu atveju A. A., A. A. ir R. K. neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. J.), o dėl R. K., be nurodyto, negalima dar ir teigti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (teisiamas penktąjį kartą, neišnykę teistumai už tyčinius nusikaltimus). Dėl to šioje byloje taikyti BK 38 straipsnio nuostatų kaltinamiesiems nėra teisinio pagrindo.
Kalinamiesiems yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog visas nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Apie tai teigė liudytoja E. S. ir nukentėjusioji I. J.. Kiti byloje dalyvavę asmenys apie tai nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes, galima tvirtinti, kad kaltinamieji gal ir buvo vartoję alkoholio, tačiau byloje nepakanka duomenų tvirtinti, kad toks apsvaigimas turėjo įtakos jų elgesiui ir nusikalstamų veikų padarymui, jų neblaivumas nebuvo nustatytas ir tam tikslui skirtomis priemonėmis, todėl ši, abejonių kelianti, kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimų šalinama.
R. K. teisiamas septintąjį kartą, neišnykus teistumams (praėjus vos pusantro mėnesio po paleidimo iš pataisos namų), padarė tris nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (4 t., 129 b. l.), nedirbantis, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atlygino padarytą žalą – tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atsižvelgtina į tai, kad, nors kaltės ir nepripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, sunkių pasekmių jiems nebuvo sukelta, tačiau vertintina ir tai, kad, nukentėjusiųjų bei liudytojų teigimu, jis elgėsi įžūliausiai ir agresyviausiai iš visų kaltinamųjų. Parenkant bausmės rūšį, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 27 str. 56 str., 61 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant sankcijose numatytą laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina artima nustatytam vidurkiui. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. Taikyti BK 75 str. nėra jokio pagrindo. Bausmę paskirtina atlikti pataisos namuose.
A. A. neteistas, padarė keturis nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (4 t., 129 b. l.); 2016-01-30 baustas pagal ATPK 123 str. 5 d.; du kartus išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) kolegijos studentų sąrašų dėl nepažangumo (3 t., 145 b. l.); nuo 2017-05-11 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; atlygino padarytą žalą – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgtina į tai, kad, nors kaltės ir nepripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, sunkių pasekmių jiems nebuvo sukelta. Vertintina ir tai, kad pas E. J. buvo važiuota jo interesais. Vadovaujantis BK 61 str., 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant pagal BK 165 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, o pagal BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ar mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.,). Bausmių trukmė ir baudos dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, o pagal BK 138 str. 1 d. vidurkio dydžio. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d. Areštas ir laisvės atėmimas laikytinos per griežtomis bausmėmis neteistam asmeniui, o skirti viešuosius darbus dirbančiam asmeniui nėra tikslinga.
A. A. neteistas (teistumai išnykę), padarė tris nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (4 t., 129 b. l.); baustas administracine tvarka už KET pažeidimus; nedirbantis (buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai - 4t., 133 b. l.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad, nors kaltės ir nepripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, sunkių pasekmių jiems nebuvo sukelta, vertintina ir tai, kad, nukentėjusiosios I. J. teigimu, jis elgėsi švelniausiai iš visų kaltinamųjų. Vadovaujantis BK 61 str., 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ar mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.). Bausmių trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. Areštas ir laisvės atėmimas laikytinos per griežtomis bausmėmis neteistam asmeniui, o viešieji darbai – per švelnia bausmės rūšimi.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais (2 t., 55-57 b. l.), todėl tenkintinas. Žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, todėl iš jų solidariai priteistina 131, 27 Eur nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų (BPK 115 str. 1 d.).
Kaltinamieji R. K. ir A. A. atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos, likusios ieškinių reikalavimų dalies atsisakė. Atsisakymas priimtinas, ir ši bylos dalis nutrauktina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kepsnių grotelės saugomos Kauno AVPK Kėdainių r. PK (1 t., 143 b. l.) grąžintinos nukentėjusiajai I. J., jai atsisakius pasiimti, sunaikintinos; skaitmeninės laikmenos su garso įrašais paliktinos byloje.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Pašto išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų po 10,61 Eur (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), 138 str. 1 d., ir skirti:
- pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimą vieneriems metams;
pagal BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.) laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. J.), 138 str. 1 d., ir skirti:
- pagal BK 165 str. 1 d. 30 MGL (1 140 Eur) dydžio baudą;
pagal BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.) laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių,
- pagal BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. J.) laisvės apribojimą septyniems mėnesiams;
- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams: įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ar mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.) su 30 MGL (1 140 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2017-12-01 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 (laiku baudos nesumokėjus, ji išieškoma priverstinai).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.), 138 str. 1 d., ir skirti:
pagal BK 165 str. 1 d. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams; pagal BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. J.) laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams įpareigojant: nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ar mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.)
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priimti nukentėjusiųjų V. S., E. J. ir I. J. ieškinių reikalavimų atsisakymus ir šią bylos dalį nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kepsnių groteles saugomas Kauno AVPK Kėdainių r. PK (1 t., 143 b. l.) grąžinti nukentėjusiajai I. J., jai atsisakius pasiimti, sunaikinti; skaitmenines laikmenas su garso įrašais, saugomas voke prie bylos V-to tomo viršelio, palikti byloje.
Priteisti solidariai iš R. K., A. A. ir A. A. Kauno teritorinei ligonių kasai 131, 27 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą 27 ct) nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų (mokėti Valstybinei ligonių kasai, į. k. 191351679, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).
Išieškoti iš R. K., A. A. ir A. A. po 10,61 Eur dešimt eurų 61 ct) pašto išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Išaiškinti A. A. ir A. A., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.