Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Daliui Macelicai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 227 str. 2 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Taikytas jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai – 500 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal LR BK 227 str. 2 d., nuteistas už tai, jog 2011 m. vasario 13 d. apie 11.15 val., Raudondvario pl. ties namu Nr. 150, Kaune, būdamas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – išvengti administracinės atsakomybės už galimai padarytą teisės pažeidimą, automobilyje buvusiems 2-ojo būrio patruliui A. S. ir patruliui A. U. davė 500 litų kyšį už tai, kad nereikėtų pūsti į alkotesterį.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 227 str. 2 d., ir perduoti jį sutuoktinės R. P. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantas savo skunde nurodė, jog nesutinku su apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pripažįsta, kad teismas neturėjo pareigos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau mano, jog visi objektyvus ir teisiškai reikšmingi duomenys leidžia manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir nepaskyrus jam bausmės, todėl teikia prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atleisti mane nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl išdėstytų motyvų.

Sutinka su apylinkės teismo išvada, kad padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 2 d. Taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta viena lengvinančia atsakomybę aplinkybe, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl ko negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą sutuoktinei.

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai.

BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jis po to, kai buvau perspėtas policijos pareigūnų dėl kyšio davimo pasekmių, nereagavo, bandė išlipti iš tarnybinio automobilio palikęs 500 Lt kupiūrą, kurią davė kaip kyšį, o po to, kai išgirdo operatyvinę grupę, bandė paimti kupiūrą ir vėl bandė išlipti iš automobilio, todėl teismas padarė išvadą, kad pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.

Apeliantas mano, jog apylinkės teismas pripažino, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, materialinė žala nebuvo padaryta. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą nesutikti jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės grindė išimtinai tik nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Mano, kad tai nėra teisinga, kadangi šios teismo nurodytos aplinkybės nepatvirtina padarytų išvadų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti nusikaltimo motyvus, priežastis dėl ko jo elgesys buvo toks. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis praktiškai alkoholio nevartoja. Ir šį kart atvykęs švęsti gimtadienio pavartojo nedidelį kiekį alkoholio. Jis yra ūkininkas, todėl ypatingai jam reikalinga turima teisė vairuoti transporto priemones, kadangi šiuolaikiškame ūkyje visi žemės darbai atliekami su technika. Aplinkybei, kad yra ūkininkas patvirtinti, pateikia ūkininko pažymėjimą. Sustabdžius pareigūnas ir jiems pranešus, kad nuo jo sklindą alkoholio kvapas, susijaudino ir supanikavo, kadangi praradus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės tinkamai ūkininkauti. Atkreipia dėmesį į tai, kad toks jo poelgis buvo nulemtas pareiškimo, kad neva yra išgėręs ir būtinybės turėti vairuotojo pažymėjimą. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jam buvo šokas, kadangi visą gyvenimą stengiasi elgtis nenusižengiant įstatymams .

Apeliantas pripažįsta, kad atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina atsižvelgti ne tik į aukščiau paminėtus įstatymo reikalavimus bet ir į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, šios veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymi, kad nuo pat sulaikymo momento, jis visiškai pripažino aplinkybę, kad siūlė pareigūnams 500 Lt ir nuoširdžiai gailėjosi. Kritiškai vertindamas savo poelgį sutiko ir išnagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka. Iki šiol gailisi dėl padarytos veikos, ją neigiamai vertindamas.

Apeliantas mano, jog aplinkybės, kad nusikalto dėl to, kad vairavimo teisė jam išskirtinai reikšminga ir nėra baustas net administracine tvarka, leidžia paneigti pirmosios instancijos teisme išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys nusikaltimų ateityje. Jam jau 42 metai, per kuriuos nebuvo nusižengęs įstatymas, o vertinant jo nuoširdų gailėjimąsi, mano, vėlgi galima padaryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ateityje.

LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Apeliantas pateikia papildomus dokumentus, kurie pagrindžia, kad jo sutuoktinė yra teigiamai charakterizuojama, ji gali daryti teigiamą įtaką, kadangi ji turi tam savybių ir gerbia jos nuomonę, kuri yra jam svarbi. Pateikė papildomai sutuoktinę charakterizuojančius dokumentu, kurie leidžia daryti išvadą, kad dėl sutuoktinės įtakos, jis nedarys nusikaltimų ateityje. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktinė R. P. yra socialinė pedagogė ir turinti didelį autoritetą mokykloje, todėl nėra abejonių dėl teigiamo jos poveikio jam.

Taip pat pateikia Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Seredžiaus seniūnijos charakteristiką, kuri patvirtina, kad jis ne tik teigiamai charakterizuojamas, bet didėlį dėmesį skiria visuomeninei veiklai, prisideda prie gyvenamojoje vietovėje vykstančių renginių, tiek organizavimo, tiek finansavimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją ir prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl ko teismo nuosprendis naikintinas.

Nuteistasis A. P. neginčija veikos kvalifikacijos, o nesutinka su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Sutinkamai su LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Nustatyta, jog A. P. nusikaltimą, priskirtą tyčinių apysunkių kategorijai, padarė ir teisimas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, ūkininkas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nebuvo padaryta, o įvertinus veikos pobūdį ir jos padarymo priežastis bei aplinkybes, pagrindo abejoti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra. Dėl paminėto, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 1 d., 2 d., kad atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas motyvas, kad A. P. po to, kai buvau perspėtas policijos pareigūnų dėl kyšio davimo pasekmių, nereagavo, bandė išlipti iš tarnybinio automobilio palikęs 500 Lt kupiūrą, kurią davė kaip kyšį, o po to, kai išgirdo operatyvinę grupę, bandė paimti kupiūrą ir vėl bandė išlipti iš automobilio, yra nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir vien tai negali būti pagrindu netaikyti jo atžvilgiu LR BK 40 str.

LR BK 40 str. 3 d. nurodyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nustatyta, jog nuteistojo sutuoktinė R. P. dirba Jurbarko r. Klausučių S. S. pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge ir mokytoja ir charakterizuojama išimtinai teigiamai, ji sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir prašo perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybėn ir teisėjų kolegijos nuomone, ji turės visas galimybes daryti savo sutuoktiniui teigiamą įtaką.

Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra visi pagrindai ir sąlygos atleisti nuteistąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, dėl ko apylinkės nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40str.). LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 2 d. 2 p., pagrindu, A. P. atžvilgiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotini darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai – 500 litų, kurie saugomi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendį ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį žmonos R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 2 d. 2 p., pagrindu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus – 500 litų, saugomus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje.