Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., išnagrinėjusi K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2016 m. spalio 6 d., apie 12.10 val., J. Basanavičiaus g. 20, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino abu automobilius, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Nors rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. nurodė nesupratęs, jog apgadino „Mercedes Benz“ automobilį (b. l. 16), tačiau apklausiamas teismo posėdyje jis pilnai pripažino savo kaltę padaręs abu jam inkriminuojamus pažeidimus, sutiko su visomis protokole nurodytomis aplinkybėmis. Protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į šalikelėje stovintį „Mercedes Benz“ markės automobilį. Tuo momentu nesuprato kliudęs minėtą automobilį, jis trenkėsi į šaligatvio bortelį, smūgis buvo stiprus, lūžo automobilio šakė. Kadangi buvo intensyvus eismas, nenorėjo trukdyti, pavažiavo toliau, po ko išsikvietė vilkiką, kuriuo buvo išvežtas jo automobilis. Į pačią įvykio vietą jis nesugrįžo ir neapžiūrėjo, ar daugiau nieko neapgadino. Vėliau matydamas savo automobilio apgadinimus, įtarė, kad eismo įvykio metu galėjo kliudyto kitą automobilį, po ko kitą dieną sugrįžo į eismo įvykio vietą ir pamatė apdaužytą „Mercedes Benz“ automobilį (buvo sugadintas galinis bamperis), suprato, kad tai dėl jo atsitrenkimo, suvokė padaręs eismo įvykį. Žinojo, kad reikia skambinti policijai, tačiau pasimetė, toks įvykis jam pirmas, be to, nėra įgijęs teisės vairuoti, dėl ko išsigando ir išvažiavo. Supranta, kad pasielgė neatsakingai, gailisi. K. B. taip pat pažymėjo, kad automobilis, kuriuo padarė eismo įvykį, yra jo draugės, ši leido jam vairuoti, kadangi nežinojo, jog jis neturi tokios teisės.

Motyvuojamoji dalis

Be paties K. B. prisipažinimo jo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš K. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio V. Š. 2016-10-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-06, apie 13.10 val., gavo pranešimą, jog J. Basanavičiaus g. 20 apgadintas „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu rado minėtą automobilį, kurio vairuotojas paaiškino, kad automobilį pastatė 2016-10-05, o kitą dieną, t. y. 2016-10-06, apie 12.10 val., išėjus liudytoja pranešė, jog į jo automobilį atsitrenkė ir pasišalino automobilis, kurio valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Nukentėjusysis R. P. 2016-11-06 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog savo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Basanavičiaus gatvėje pastatė tvarkingą, o kitą dieną atėjęs rado jį apgadintą (apgadintas galinis bamperis, parktronikas, kairės pusės sparno apdaila) (b. l. 7). T. B. 2016-10-12 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis su draugu A. T., kuris vairavo, bandė apsisukti gatvėje, bet į juos atsitrenkė automobilis, kurio valst. NR. (duomenys neskelbtini) Po įvykio jie apžiūrėjo automobilius ir T. B. pamatė, kad jo automobilis apgadintas silpnai, todėl sutiko tartis, K. B. jam sumokėjo ir išvažiavo, o jie pastatė automobilį aikštelėje ir nuėjo į Lietuvos draudimą. Išėję dar kartą apžiūrėjo įvykio vietą ir pastebėjo, kad yra apgadintas dar vienas automobilis (b. l. 10). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis, automobilių apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje bei 2016-11-09 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-3879/1208, kuriame nurodyta, kad apgadinimai ant automobilio „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5, 17-20). 2016-10-12 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-3879/1208, nurodyta, jog transporto priemonių „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštis ir pobūdis neatitinka (b. l. 11).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. B., vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino abu automobilius, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje neginčytinai nustatyta, jog K. B. suprato padaręs eismo įvykį, matė, kad apgadino automobilį „Mercedes Benz“, tačiau nesilaikė KET 222 punkte numatytos pareigos ir, matydamas, kad nėra nukentėjusio automobilio savininko, nežinodamas, kaip galima su pastaruoju skubiai susisiekti, privalėjo nedelsiant apie eismo įvykį informuoti policijos įstaigą, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, jog K. B. turėjo pagrindą išvengti atsakomybės, kadangi pastarajam, sukėlusiam eismo įvykį, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, yra numatyta griežta atsakomybė. Praeityje K. B. jau yra vairavęs automobilį, neturėdamas teisės, jam buvo paskirta bauda, todėl žinojo, kad specialiosios teisės neturėjimas ženkliai sunkina jo teisinę padėtį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama K. B. asmenybė (jauno amžiaus, nevedęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus K. B. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 289 Eur dydžio baudą.

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 158 Eur dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, K. B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 158 Eur dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16063106393. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).