Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-08-12 · Byla Nr. Iv-837-554/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-837-554/2010Sprendimas · 2010-08-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
Iv-837-554/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00434-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-837-554/2010.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00434-2010-8.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,dalyvaujant pareiškėjui - G. S. ,

nedalyvaujant atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens – Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 936,81 Lt.

Pareiškėjas prašyme (b.l. 4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis, vadovaudamasis DK 208 str. 2d., 298 str. nuostatomis bei LR Konstitucinio teismo 2009-12-11 nutarimu byloje Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08 dėl LR Valstybės tarybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties LR Konstitucijai, 2010-02-11 kreipėsi raštu į Kauno apskrities VPK viršininką su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti iki šiol neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kai priedų ir priemokų suma viršijo paminėtą Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytą ribą (70 procentų), nurodant priskaičiuotus priedus, priemokas, apmokėjimo už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas užduotis nuo 2007 m. vasario l d. iki 2010 sausio l d. Atsakydamas į prašymą atsakovas atsiuntė tik pažymas apie jo darbo užmokestį už 2007-2009 metus. Iš jų matosi, kad už 2007 - 2009 m. neišmokėta suma dėl priedų ir priemokų sumos, kurios viršijo 70 proc. pareiginės algos, sudarė 936,81 Lt. Kadangi atsakovas gera valia pareiškėjui teisėtai priklausančią, bet neišmokėtą, darbo užmokesčio dalį išmokėti vengia, todėl prašo iš atsakovo priteisti jam teisėtai priklausančią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 936,81 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė teismo netaikyti senaties termino, tačiau neprieštaravo dėl to, kad sprendimo vykdymas būtų atidėtas 1 metams.

Atsiliepimas

Atsakovas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsakovas atsiliepimuose (b.l. 14-15, 26-28) nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, veikė teisėtai - taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeisti nė vieno teisės akto reikalavimai, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų bei kaltės. Taip pat prašo taikyti pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų senaties terminą bei atidėti teismo sprendimo vykdymą 1 metams dėl Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties. Atsakovas taip pat nurodė, kad nepriemoka pareiškėjui susidarė nuo 2007-05-13 iki 2010-05-13 – viso 842,51 Lt. Taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą kol Lietuvos respublikos Konstitucinis teismas išspręs Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų priėmimo klausimą, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priėmus nagrinėti minėtus prašymus nagrinėti – sustabdyti šią administracinę bylą.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl byla buvo išnagrinėta įgaliotiems atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Pareiškėjas teismo prašo priteisti neišmokėtą priemokų ir priedų dalį viršijančią 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iš atsakovo - Kauno apskrities VPK pažymos, pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2009-03-31 sudarė 936,81 Lt (b.l. 7-12). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso iš esmės šalių nėra.

Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą priedų ir priemokų ribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Iš to seka, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno apskrities VPK, o ne valstybė plačiąja prasme, todėl konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A1-638/2005 ir Nr. A662 – 1735-2010. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Buvo konstatuota, kad pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui šiuo metu jau yra išnykęs.

Pareiškėjo reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas. Pareiškėjas į teismą gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. gegužės 14 d. (b. l. 4) ir, tuo pačiu, praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 metų sausio - balandžio mėnesius ir iki 2007 m. gegužės 13 d. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas pateiktuose atsiliepime prašo taikyti senaties terminą. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies ir priteistina 842,51 Lt suma neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-05-13 iki 2009-03-31, nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip už 3 metus (b. l. 16).

Atsakovas atsiliepimuose taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išspręs Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų, kuriais prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai priėmimo klausimą, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priėmus nagrinėti minėtus prašymus nagrinėti – sustabdyti bylą. Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo tinklapyje http://www.lrkt.lt/Prasymai.html skelbiamos informacijos, atsakovo nurodomi prašymai yra priimti nagrinėti. Dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ir, esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.). 2003 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte buvo konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Šioje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo nuostatų ribojusių priedų ir priemokų mokėjimą įvykdymo ar neįvykdymo aktualiu laikotarpiu yra teisės taikymo klausimas konkrečioje byloje. Šios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, todėl ji taikytina ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str.). Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todėl nagrinėjant šią bylą yra aktuali Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiško ar panašaus pobūdžio ginčo bylose. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo nei bylos nagrinėjimo atidėjimui, nei sustabdymui (Teismų įstatymo 33 str.).

Atsakovas taip pat prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą 1 metams. Atsižvelgiant į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą 1 metų laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 4 p. teismas

nusprendži a:

Pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. S. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 842,51 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus 51 ct).

Sprendimo vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Likusioje dalyje pareiškėjo G. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius