Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. O. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone, Daukniūnų kaime, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržuose, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, našlė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 str. 1 d.;

G. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržų rajone, Daunorių kaime, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. ir G. G. 2007 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, Biržų mieste, Pasvalio – Skaistkalnės gatvių sankryžoje esančiose miesto kapinėse, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nuimdami nuo N. T. (1873 – 1924 01 24) kapo kapavietę juosusią tvorelę ir kartu su nenustatytais asmenimis paminklą – metalinį kryžių, išlygindami kapą, suardė N. T. (1873 – 1924 01 24) kapą bei suniokojo kapą ženklinantį paminklą.

Kaltinamoji E. O. kalta neprisipažino ir parodė, kad šiose kapinėse ji tvarko 11 neprižiūrimų kapų. To daryti jos niekas neįgaliojo. Tvarko ir savo giminaičio – mamos sesers vyro Š. kapą. Šalia šio kapo yra N. T. kapas, kurio niekas neprižiūrėjo. 2007 m. spalio pabaigoje, prieš Vėlines, jai kilo mintis sutvarkyti šį neprižiūrimą kapą. Paprašė G. G. , kad padėtų. G. G. pakėlęs tvorelę, iškirto nuo to kapo krūmus, išnešė šiukšles, išrinko šaknis. Ji prinešė žemių iš patvorio, pribarstė smėlio, iš patvorio atnešė ir uždėjo antkapį, kuris buvo be užrašo, užsodino našlaitėmis. Nuo šio kapo nuėmė tvorelę, kurią nunešė prie kapų, o po to parsivežė namo, manė ją nušveisti bei perdažyti. Šio kapo kryžius buvo nusviręs, lentelė ant kryžiaus buvo neįskaitoma, matėsi tik metai. Nutarė nuimti kryžių, uždėti pamatėlį, nukalti gražų kryžių. Ar prašė G. G. ir kitų vyrų nunešti kryžių nepamena, tačiau galėjo ir prašyti. G. G. kartu su kitais kapuose dirbančiais vyriškiais išnešė kryžių už kapų teritorijos. Kryžius tame kape vos stovėjo, buvo avarinės būsenos, todėl truputi stuktelėjus jis nukrito. Vėliau apjuosė savo giminaičio kapo bei minėtą kapą viena tvorele, padarė bendrą kapavietę. Taip padarė, nes kapas, kuris buvo šalia giminaičio kapo, buvo visai neprižiūrimas. Šiai dienai paminklą atstatė – iškasė 1,20 metro gylio duobę, įstatė paminklą, prinešė akmenų, pricementavo. Kapavietės tvorelę sugrąžino į seną vietą.

Kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. O. paprašė jo sutvarkyti neprižiūrimą kapą. Perlipęs per tvorelę, pakėlė ją, kirveliu iškapojo krūmokšnius ir piktžoles nuo šio kapo. Padėjo išrinkti šaknis. Po to padėjo išnešti kryžių nuo šio kapo. Padėti išnešti kryžių prašė ne E. O. , o nepažįstamas žmogus. Žinojo, kad šis kapas yra ne E. O. giminaičio, nes E. O. šio kapo netvarkė, kapas buvo neprižiūrimas. Jam nebuvo svarbu kieno tai buvo kapas.

Nukentėjusysis B. P. parodė, kad 2008 metų žiemą jis pamatė, kad N. T. kapas yra nuniokotas – nebuvo tvorelės, kryžiaus. Kapo vietoje buvo uždėtas antkapis be užrašo bei kapas apjuostas tvorele su šalia esančiu kapu. Į kapus jis nuvyksta į savaitę apie 2 kartus. Prieš suniokojimą kapas nebuvo stipriai užžėlęs krūmais, tačiau nebuvo ir tvarkomas – kapo prižiūra nereikalavo daug darbo – ten augo daugiamečiai krūmai, šiukšlių nebuvo, tačiau galėjo būti į kapą įmesta metalinių švyturėlių nuo žvakių. Kapo paminklas nebuvo avarinės būsenos ir grėsmės niekam nekėlė. Po kapo suardymo, nuo kapo buvo dingęs kryžius. Kryžius gražiai komponavosi su lentele, kuri buvo ant kryžiaus. Atstatytas kryžius labai skiriasi nuo prieš tai buvusio – kryžius stipriai deformuotas, praradęs buvusią formą. Pagal kryžiaus deformaciją galima spręsti apie tai, su kokia jėga kryžius buvo griaunamas. Mano, kad jis buvo nuverstas užkabinant jį kabliu. Kryžiaus su lentele bei tvorelės nuėmimą jis suprato kaip akibrokštą prieš lenkų tautą.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis dirba Biržų miesto seniūnijoje. 2008 m. birželio ar gegužės mėnesį, seniūnija iš “Šiaurės rytų” laikraščio redakcijos gavo pranešimą, kad Kapinėse, esančiose Pasvalio gatvėje, išniekinta kapavietė. Kartu su minėto laikraščio atstove bei seniūnijos specialiste nuvyko į kapines. Nuėjus prie kapo pamatė, kad nebuvo kryžiaus, tik uždėti antkapiai ant dviejų atskirų kapų ir aptverti bendra tvorele. Po kurio laiko apsilankius kapinėse, pamatė, kad ant kapo buvo pastatyta senoji, ankščiau buvusi tvorelė, tačiau paminklo – kryžiaus, nebuvo. Kiek jam žinoma, paminklas atsirado muziejuje. Jam nėra žinoma, kas buvo palaidotas šioje kapavietėje.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba muziejuje „Sėla“. Apie kapinėse, esančiose Pasvalio g. suardytą kapavietę gavo pranešimą telefonu 2008 metų balandžio mėnesį. Tada su muziejaus darbuotojomis S. K. , J. K. , nuvyko į minėtas kapines ir prie tvoros pamatė gulintį kryžių. S. K. iškart pasakė, kad tai kryžius nuo N. T. kapo. Ant kryžiaus jokios lentelės nebuvo. Kapinėse bandė surasti N. T. kapą, tačiau jo nerado. Nufotografavo kryžių, buvo nustatyta, kad tai išties kryžius nuo N. T. kapo. Apie šį įvykį parašė straipsnį laikraštyje. Vėliau atsiliepė N. T. tolima giminaitė, kuri jam paaiškino, kad atėjusi lapkričio 1 d. prie kapo, neberado kryžiaus, bei vėliau atnešė į muziejų lentelę nuo kryžiaus. Minėtame kape yra palaidota ir N. T. dukra. Kryžius buvo atvežtas prie muziejaus. Išėjus straipsniui laikraštyje, po kelių dienų jis vėl apsilankė kapuose ir pamatė, kad ant N. T. kapo buvo uždėta senoji tvorelė.

Iš 2008-11-21 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas N. T. kapo vieta, esanti Biržų mieste, Skaistkalnės – Pasvalio gatvių sankryžoje esančiose kapinėse. Kapas aptvertas metaline surūdijusia tvorele, kurios aukštis – 1,06 metro, ilgis 1,38 metro, plotis 0,98 metro. Prie tvorelės, vakarinėje pusėje, žemėje matyti betoninis pagrindas, kurio plačiausia vieta yra 48 cm. Nuo plytelėmis iškloto tako iki kapo tvorelės yra 2,7 metro (b.l. 44-47).

Iš 2008-11-21 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad muziejaus “Sėla” darbuotoja S. K. pateikė paminklo lentelę (b.l. 48), kuri buvo apžiūrėta. Lentelė metalinė, 15x12 cm dydžio. Lentelės šonuose matyti du metaliniai surūdiję varžtai. Ant lentelės užrašas lenkų kalba, raidės įspaustos (b.l. 49-51).

Iš 2008-11-21 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad muziejaus “Sėla” darbuotojas A. Š. pateikė metalinį kryžių (b.l. 52), kuris buvo apžiūrėtas. Kryžius yra su betoniniu pagrindu, 2,50 metrų bendro ilgio. Kryžiaus ilgis 1,60 metro, plotis 0,60 metro. Metalas surūdijęs. Kryžius guli paguldytas muziejaus garaže, prie sienos (b.l. 53-55).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas N. T. kapavietės vaizdas iki kapavietės suardymo bei dabartinis N. T. kapavietės vaizdas (b.l. 152-153).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 312 str. 1 dalį kyla tam, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą. Ši veika padaroma aktyviais veiksmais – tai bet kokie veiksmai, kuriais suardoma kapavietė, t.y. pats kapas, paminklas, tvorelė, ar kiti daiktai skirti mirusiojo atminimui pagerbti. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas – visuomenės dorovė, papročiai, tradicijos, susijusios su palaidotu mirusiuoju ir jo atminimu, pagarba laidojimo vietai. BK 312 str. 1 d. nurodyta veika gali būti padaryta tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad suardo kapą, ir to siekia. Kaltininkas turi suvokti, kad kėsinasi į kapą ar ant jo esantį paminklą, tvorelę ar kitus daiktus, ir to nori. Motyvai, kuriais kaltininkas vadovaujasi pagal BK 312 str. 1 d., esminės reikšmės neturi (jei nenustatyti BK 312 str. 2 d. nurodyti motyvai – kapas išniekintas dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų). Šio nusikaltimo sudėtis materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo veiksmų atlikimo dėl kurių atsirado straipsnyje nurodytos pasekmės – suardytas kapas, suniokotas paminklas ir kt.

Kaltinamieji neneigia kad aktyviais veiksmais suardė N. T. kapavietę, tačiau nurodo, kad tai padarė tik norėdami sutvarkyti šią neprižiūrimą kapavietę. Kaltinamoji E. O. pripažino, kad norėdama sutvarkyti šį kapą ji išvežė tvorelę, paprašė G. G. bei kapinėse buvusių žmonių išnešti paminklą. G. G. pripažino, kad padėdamas E. O. tvarkyti šį kapą, su kirvuku iškapojo krūmus nuo šio kapo, su kitais vyrais nuo kapo nunešė paminklą – kryžių, kurį paguldė už kapų teritorijos.

Nors kaltinamoji E. O. nurodo, kad siekė tik sutvarkyti kapavietę, tačiau iš jos veiksmų matyti, kad ji inicijavo, kad kapavietė būtų pertvarkyta taip, kad joje palaidotų asmenų atminimas nebūtų išsaugomas. E. O. patvirtino, kad įgaliojimo tvarkyti minėtą kapą jai niekas nesuteikė. Jos iniciatyva nuo kapavietės buvo nuimtas paminklas – kryžius (su pritvirtinta lentele), kuris buvo išneštas už kapinių teritorijos. Nors kaltinamoji nurodė, kad ant kryžiaus išlikusios lentelės užrašai nebuvo įskaitomi, tačiau tai yra paneigta minėtos lentelės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad lentelėje užrašai yra išlikę, jie įskaitomi ir suprantami, iš jų galima nustatyti palaidoto asmens tapatybę, mirimo metus (b.l. 49-51). Kaltinamoji nesiėmė jokių veiksmų, kad šioje vietoje palaidoto asmens atminimas išliktų, t.y. ji nesiėmė veiksmų, kad ant šio kapo išliktu duomenys identifikuojantys šiame kape palaidotą asmenį. Priešingai, ji ant šio kapo pastatė kapinėse rastą antkapį be jokių užrašų. Kaip matyti iš kaltinamosios paaiškinimų, ir jos veiksmų, ji ir neketino ateityje imtis kokių nors veiksmų, kad būtų išsaugotas šioje kapavietėje palaidotų asmenų atminimas. Išnešus paminklą, nuo kapo taip pat buvo nuimta tvorelė, kurią kaltinamoji parsivežė į namus. Nors kaltinamoji nurodė, kad ketino šią tvorelę nušveisti ir perdažyti ir pastatyti į seną vietą, jos veiksmai rodo priešingai - nuėmusi tvorelę ji kapą aptvėrė bendra tvorele su šalia esančio jos giminaičio kapu. Ir tik pasirodžius straipsniui laikraštyje (2008-05-10) (b.l. 29-31), t.y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo tvorelės nuėmimo nuo kapavietės, ant kapo buvo gražinta senoji tvorelė, tačiau iš jos apžiūros matyti, kad ji nebuvo nei nušveista nei perdažyta (b.l. 44-47). Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek kapavietės paminklas, tiek tvorelė yra juos stačiusių asmenų nuosavybė ir kaltinamieji neturėjo jokių teisių šiais daiktais disponuoti (nunešti paminklą už kapinių teritorijos ir jį palikti, parsivežti kapavietės tvorelę namo). Išardžius kapavietę – nuėmus paminklą (su lentele) bei tvorelę iš esmės buvo sunaikintas kapavietės identitetas, t.y. galimybė identifikuoti joje palaidotus asmenis, bei atskirti kapą nuo kitų kapinėse esančių kapų. Tą iš esmės patvirtino liudytojo A. S. parodymai, iš kurių matyti, kad 2008 m. balandžio mėn. atvyko į kapines, esančias Pasvalio g. ir atrado prie kapinių tvoros gulintį kryžių ir kartu buvusi muziejaus darbuotoja S. K. iškarto pasakė, kad tai kryžius nuo N. T. kapo, kapinėse ieškojo N. T. kapo, tačiau jo iš pradžių nerado (b.l. 140).

Tai, kad kaltinamoji siekė sutvarkyti kapavietę paneigia ir tai, kad jos veiksmai visiškai neatitiko veikos padarymo metu galiojusioms 2006-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 144 patvirtintoms “Kapinių tvarkymo taisyklėms” (toliau Taisyklės), pagal kurias už kapavietės priežiūrą yra atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė (Taisyklių 19 p.); neprižiūrimu kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, kuri pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys tvarkyti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybę (seniūniją) arba religinę bendruomenę ar bendriją. Asmuo gali būti paskirtas atsakingu už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą savivaldybės sprendimu, o konfesinėse kapinėse, kurių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, – religinės bendruomenės ar bendrijos leidimu (Taisyklių 25 p.); kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas (Taisyklių 27 p.). Tuo tarpu, E. O. niekas neįgaliojo tvarkyti neprižiūrimos kapavietės, ji niekur su tokiu prašymu nesikreipė, jai jokie leidimai išduoti nebuvo. Byloje nenustatyta, kad nuimant nuo N. T. kapavietės paminklą bei tvorelę apie tai buvo informuotas kapinių prižiūrėtojas.

Nors kaltinamasis G. G. neigia norėjęs suardyti kapavietę, tačiau jis pats tiesioginiais veiksmais, paprašytas E. O. , kirvuku iškapojo nuo kapo augusius krūmus, pats padedant kitiems nenustatytiems asmenims išnešė nuo kapo jame stovintį paminklą – kryžių, kurį paliko gulintį už kapinių teritorijos. Teisme G. G. nurodė, kad žinojo ir suprato, kad minėta neprižiūrima (netvarkoma) kapavietė yra ne E. O. giminaičių ir kad E. O. neturi jokių teisių tvarkyti minėtą kapavietę. Tačiau nepaisant to, jis atliko tiesioginius veiksmus, kurių pasekoje buvo suardyta N. T. kapavietė. Todėl įvertinus tai, laikytina, kad G. G. veiksmai pagrįstai pripažinti nusikalstamais ir pagrįstai G. G. pripažintas šio nusikaltimo bendravykdytoju.

Byloje nustatyta, kad paminklas nuo N. T. kapo yra sužalotas (sugadintas). Tai aiškiai matosi iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų, kuriuose užfiksuota dabartinė paminklo būklė (b.l. 153). Byloje nėra nustatyta kokiu būdu (griaunant jį, ar dėl netinkamo laikymo po nugriovimo) atsirado kryžiaus deformacijos, tačiau teismas konstatuoja, kad minėti paminklo sužalojimai (sugadinimai) neabejotinai atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, todėl paminklo sužalojimas kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti – paminklas (kryžius) buvo išneštas iš kapinių teritorijos ir kaltinamieji ateityje nebeketino šio paminklo pastatyti į jo buvusią vietą, t.y. paminklas praktiškai buvo išmestas iš kapinių teritorijos, kur pragulėjo daugiau nei pusę metų.

Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų E. O. ir G. G. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 312 str. 1 d., sudėtį.

Skirdamas bausmę E. O. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikų stadiją, kaltinamosios asmenybę ir kitas aplinkybes. E. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybę teismas laiko tai, kad išaiškėjus nusikalstamai veikai kaltinamoji siekė atstatyti kapavietę – sugrąžino tvorelę, pastatė į vietą paminklą (BK 59 str. 2 d.), Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. O. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas. E. O. ankščiau nebuvo teista, nebausta administracine tvarka. E. O. yra garbaus amžiaus, pensininkė, našlė, neįgali. Jos padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, jos atstatomos, civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau jos vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo iš esmės pagrindinis.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant E. O. BK 312 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį nei minimalus, tačiau mažesnį nei vidurkis.

Skirdamas bausmę G. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę teismas laiko tai, kad išaiškėjus nusikalstamai veikai kaltinamasis kartu su E. O. siekė atstatyti kapavietę – sugrąžino tvorelę, pastatė į vietą paminklą (BK 59 str. 2 d.), Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas. G. G. ankščiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, yra neįgalus. Jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, jos atstatomos, civilinis ieškinys nepareikštas, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant G. G. BK 312 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant minimalų.

Proceso išlaidų bei daiktinių įrodymų byloje nėra. Kaltinamiesiems nuosavybės teisės neapribotos. Civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d. ir nubausti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

E. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 3 (trejiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.