Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1124-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2S-1124-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04711-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
UAB „Ūkio banko lizingas“
Atsakovas
R. M.
Civilinė byla Nr. 2S-1124-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04711-2013-9
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorija: 90;94.2.2;106.8.2;122.2;122.4(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8136-429/2013 pagal ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, delspinigių priteisimo

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. M. 5 303,62 Lt skolos, 1 909,30 Lt delspinigių, 7,88 Lt pašto išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2007 07 25 sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o skolininkas įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj., sutartyje atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškyje. Ieškovė ieškinį pateikė savo registruotos buveinės vietos teismui, t.y. Kauno apylinkės teismui, remdamasi 2007 07 25 tarp šalių sudarytos sutarties 17.3. punktu, kur nustatyta, kad ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto apylinkės arba apygardos teismuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad ginčo sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.886 straipsnis), o skolininkas (jo teisių perėmėjas) – vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas), todėl visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą 2009 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. C-243/08, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas ir į tai, kad Kauno apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, byloje pateiktos sutarties 17.3. p. ex officio vertintino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, kad šio ginčo sprendimas Kauno apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsakovas sutiko su ginčo sutarties sąlygomis. Teismas nepagrįstai vadovavosi Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Nr. C-243/08 suformuota taisykle, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui. Šioje byloje nagrinėjamu atveju šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo nėra nesąžininga, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o priešingai - atitinka CPK 32 straipsnio nuostatas. Teismas neteisingai vertino šią Sutarties sąlygą kaip nesąžiningą, kadangi nacionalinis teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga ir tai turi padaryti, kai jam tampa sutarties sąlygos nesąžiningumą patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės. Tuo tarpu teismas padarė išvadą apie sutarties sąlygos nesąžiningumą visiškai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo priverstas sutikti su sąlygomis, neturėjo galimybės jų įtakoti, tačiau nemotyvavo tokio teismo sprendimo. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį šalių sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl ieškovė teisingai vadovavosi sutartyje nustatytomis teismingumo taisyklėmis. Civilinio proceso kodekse yra nustatyta dispozityvi teisės norma, priklausanti nuo asmens, besikreipiančio į teismą, pasirinkimo, reglamentuojanti ieškinio dėl vartojimo sutarčių padavimą - ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Teismas, apelianto vertinimu, taip pat nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo - verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu, nes tokiu būdu apskritai būtų paneigta sutartinio teismingumo taisyklė ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tarp šalių sudarytą 2007-07-25 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu Nr. T707024863 sutartį (toliau – sutartis) pripažino vartojimo sutartimi, kurios 17.3 punkte įtvirtinta sąlyga, nustatanti ginčų, kylančių iš šios sutarties teismingumą Kauno miesto apylinkės arba apygardos teismams. Teismas ex officio įvertinęs šios sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams, bei tai, kad vartotojo – atsakovo, gyvenamoji vieta nėra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, kad šis ieškinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Ieškovo atstovas su tokia teismo išvada nesutinka.

Byloje ginčo, kad sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nėra. Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.

Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų apibrėžtis yra įtvirtinta CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi šio įstatymo prasme nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, taip iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje pateikiamas pavyzdinis esminio šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymių sąrašas. Vertindama ginčo sutarties sąlygą dėl teismingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinės vietą, apriboja vartotojo pasirinkimą ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nes gali lemti neprotingus kreipimosi į teismą kaštus. Taigi tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl šalių laisvės principo sudarant ginčo sutartį nepažeidimo, atsižvelgiant kad sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nesutinka su teismo nurodyta teise ex officio vertinti ginčo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje tarp bylos šalių nekilo klausimo dėl šios sąlygos sąžiningumo, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vertinti šios sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams. Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo priverstas sutikti su sutarties sąlygomis, neturėjo galimybės jų įtakoti. Pagal byloje esančios ginčo sutarties turinį spręstina, kad tai yra ieškovės parengta standartinė sutartis, kurios sąlygos, nustatančios ginčų, kylančių iš šios sutarties teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos. Pareiga įrodyti, kad tam tikrą sutarties sąlygą galėjo įtakoti ir vartotojas, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo sutarties 17,3 punkto sąlyga buvo aptarta tarp sutarties šalių individualiai (CPK 178 straipsnis).

CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. T.y. atvejis, kai ieškovas gali pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas). Alternatyvusis teismingumas - tai tam tikros lengvatos, taikomos ieškovui, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Šią teisės normą aiškinant sistemiškai, spręstina, kad vartotojui, o ne kredito įstaigai suteikta teisė apsispręsti dėl ginčo teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nesaisto imperatyvi teisės norma pareikšti ieškinį atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, nes CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodyta dispozityvi teisės norma, laikytinas nepagrįstu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas