- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-174-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Stasys Valužis, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- D. L., D.
- Nuteistasis
- P. B.
- Kategorijos
Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija
2009 m. balandžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 dalimis į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-11-11 iki 2008-11-13, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (520 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityta 2008-08-06 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė –14 MGL (1820 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
P. B. nuteistas už tai, kad 2008-08-02, apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savo pažįstamos D. L. nuomojamo kambario, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė 900 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“ su krovikliu ir SIM kortele bei 415,93 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ su SIM kortele. Tuo padarė nukentėjusiajai D. L. 1315, 93 Lt dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. L. nurodo, kad šioje byloje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove dėl jai padarytos 1455, 93 litų dyžio turtinės ir 5000 litų dydžio neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodo, kad neturtinę žalą įvertino 5000 litų dydžio suma, nes yra neįgali ir nedarbinga. Be to, patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi visa sukaupta informacija buvo telefonuose (CK 6.250). Nors teismui įrodymus, patvirtinančius padarytos moralinės žalos dydį, pateikė, tačiau teismas tų įrodymų neįvertino.
Nukentėjusioji D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje paminėjo, jog nuteistasis P. B. savo nusikalstama veika jai žalą padarė, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje civilinio ieškinio klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos neišsprendė.
Nukentėjusioji D. L. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti, priteisti jai 1455, 93 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Apeliacinio skundo dalis dėl to, kad Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišsprendė klausimo dėl nukentėjusiosios D. L. civilinio ieškinio, yra pagrįsta.
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, nukentėjusioji D. L. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, raštu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 122, 124–127). Apeliaciniame teismo posėdyje nedalyvavo nei nukentėjusioji, nei nuteistasis. Nors buvo imtasi visų įmanomų priemonių nuteistojo buvimo vietai nustatyti, jį surasti ir užtikrinti jo dalyvavimą apeliacinio skundo nagrinėjime nepavyko, nuteistojo nuomonė apie didesnės negu 1315,93 Lt žalos nukentėjusiajai atlyginimą kolegijai nežinoma, tačiau kolegija mano, kad civilinio atsakovo P. B. neatvykimas į teismo posėdį civilinio ieškinio nagrinėjimo nesustabdo (BPK 252 str. 3 d.).
Palangos miesto apylinkės teismas, pripažindamas P. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., įvykdydamas BPK 304, 305 straipsnių ir 307 str. 1 d. reikalavimus nuosprendžiui surašyti, BPK 307 str. 6 d. reikalavimus įvykdė tik iš dalies, nes rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepriėmė sprendimo dėl P. B. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 307 str. 6 d. 1 p.), neįvykdė BPK 115 str. 1 d. reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio, nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas dėl nukentėjusiosios D. L. civilinio ieškinio pasisakė, nusprendė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nustatė padarytos nukentėjusiajai turtinės žalos dydį –1315,93 Lt, nusprendė, kad žala padaryta kaltinamojo P. B. nusikalstama veika, todėl jis žalą privalo atlyginti. Ten pat teismas pažymėjo, jog nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiajai padarytos moralinės žalos dydį, todėl nusprendė ieškinį dėl moralinės žalos palikti nenagrinėtą (BPK 252 str.).
Teismui pateiktame ieškinio pareiškime nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo, dvasinių sukrėtimų esmė išsamiau nepaaiškinta, apsiribota formaliomis frazėmis (b. l. 11). Nukentėjusiosios neįgalumą patvirtinanti neįgaliojo pažymėjimo kopija (b. l. 12) tos esmės neatskleidžia. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji rašo, kad teismui įrodymus, patvirtinančius jai padarytos moralinės žalos dydį, pateikė, tačiau teismas jų neįvertino. Apie kokius teismui pateiktus konkrečius įrodymus apeliaciniame skunde kalbama, iš skundo turinio suprasti neįmanoma. Kolegija mano, kad apylinkės teismo nuomonė, jog nukentėjusioji įrodymų dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio teismui nepateikė, yra pagrįsta. Nukentėjusioji teismui nepateikė įrodymų ir kelionės išlaidų, kurios minimos ieškinyje (b. l. 11), dydžiui įrodyti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti.
Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249).
Iš UAB „Omnitel“ garantinių pažymų matyti, kad mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 3100“ ir „Nokia 6131“ savininkė yra D. L. (b. l. 2–3). Bylos duomenimis pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis P. B. iš nukentėjusiosios D. L. pagrobė 900 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“ su krovikliu ir SIM kortele bei 415, 93 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ su SIM kortele ir taip nuteistasis savo nusikalstama veika nukentėjusiajai D. L. padarė 1315, 93 litų dydžio turtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Apie tokį priteistiną turtinės žalos dydį pasisakyta ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Nuteistasis P. B. kaltu prisipažino, teisiamajame posėdyje nukentėjusiajai padarytą žalą pažadėjo atlyginti, mobiliojo ryšio telefonų kainų dydžio neginčijo (b. l. 125–126). Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog pagrobtų telefonų vertė su krovikliu ir SIM kortelėmis yra 1315,93 Lt. Šios nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos dydžio nuteistasis P. B. neginčijo, apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Nesant byloje įrodymų didesnei turtinei žalai patvirtinti, nukentėjusiajai iš nuteistojo P. B. priteistinas apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas 1315, 93 litų turtinės žalos dydis. Kitų nuostolių, išlaidų, susijusių su nuteistojo nusikalstamos veikos padarymu, jokiais įrodymais nukentėjusioji nepagrindė. Kolegijos nuomone, ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kelionės išlaidų, neatidėjus bylos nagrinėjimo, negavus papildomos medžiagos, apskaičiuoti negalima. Kolegija pažymi, jog sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą (BPK 252 str. 1 d.) butų neteisėtas, nes nukentėjusioji teismui pareiškė prašymą ieškinį byloje nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 122).
Nukentėjusioji D. L. ieškinyje nurodė, kad po vagystės pirko dvi naujas korteles po 20 litų, kad turėjo 120 litų kelionės išlaidų (b. l. 11), o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad abiejų SIM kortelių vertė buvo 20 litų (b. l. 9). SIM kortelių vertė, pagrobtų kartu su mobiliaisiais telefonais, įskaičiuotina į nukentėjusiajai priteistinos P. B. nusikalstama veika padarytos 1315, 93 litų turtinės žalos dydį. Tai, kad nukentėjusioji po vagystės pirko brangesnes SIM korteles, negu turėjo iki vagystės, šios išlaidos į tiesioginę nuteistojo veiksmais padarytą žalą neįskaitytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš P. B. D. L. 1315,93 Lt turtinei žalai atlyginti. Pripažinti nukentėjusiosios D. L. teisę į likusios ieškinio dalies patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.