Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu iki 2022 m. gegužės 7 d. suimtas ir yra Kauno tardymo izoliatoriuje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad prieš naujuosius metus šventė su draugais, kuriuos po vakarėlio išvežiojo į namus. Dabar nepamena, kas tiksliai buvo automobilyje. Kitą dieną, tvarkydamas automobilį, jame rado pakelį, kuriame buvo baltos spalvos medžiaga. Tą paketėlį įsidėjo į striukės kišenę ir pamiršo, o vakar, t. y. 2022 m. vasario 7 d. pareigūnai rado jį striukės kišenėje. Kuris iš pažįstamų galėjo pamesti tą paketėlį su baltos spalvos medžiaga, nežino. Žinojo kokia medžiaga yra maišelyje, t. y. amfetaminas, todėl ir pasiėmė savo reikmėms, kadangi kartais vartoja. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 63–64, 76–78).

Liudytojas A. J. (A. J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. apie 16.32 val. dirbant areštinės priėmimo kabinete su kolegomis priėminėjo sulaikytą asmenį – A. M., kuris buvo sulaikytas pagal įtariamojo laikino sulaikymo protokolą 48 val. Prieš patalpinant asmenį į sulaikymo kamerą, turi detaliai apžiūrėti, kad asmuo su savimi neturėtų ir į kamerą neįsineštų draudžiamų daiktų: mobiliųjų telefonų, pinigų, aštrių daiktų, įstatymuose uždraustų daiktų, ginklų, narkotinių medžiagų ir pan. Apie 16.32 val. darant A. M. apžiūrą, jo juodos spalvos medžiaginėje striukės rankovės išorinėje kišenėje rado ir ištraukė polietileninį maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Paklausus A. M., kas tai per milteliai, šis pasakė, kad jau pusantro mėnesio tuos miltelius turi. Jis leido suprasti, kad tai narkotinė medžiaga. Įtarus, jog tai gali būti narkotinė medžiaga, šis maišelis su milteliais buvo paimtas (1 t., el. b. l. 41–43).

2022 m. vasario 7 d. vyresniosios tyrėjos Ž. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 7 d. apie 16.32 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Tarnybos organizavimo poskyrio budėtojų grupės vyriausiasis postinis A. J. pas sulaikytąjį A. M., kuris buvo sulaikytas priėmus nutarimą sulaikyti asmenį, įtarus nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04327-22), jo striukės rankovės išorinėje kišenėje rado bei paėmė maišelį su baltos spalvos milteliais viduje, galimai narkotine medžiaga (1 t., el. b. l. 1–9).

2022 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpų pirmame aukšte yra asmenų priėmimo patalpa, kurioje iš dešinės pusės prie sienos yra spinta, stalas su kompiuteriu, asmenų apžiūros kambarys ir asmenų fotografavimo patalpa. Medžiaga, panaši į narkotinę, buvo rasta asmenų apžiūros kambaryje. Asmenų priėmimo patalpoje yra vaizdo stebėjimo kamera, bet apžiūros kambarys nefilmuojamas. Apžiūros kambaryje dešinėje pusėje yra stalas su popierine dėže ant jo ir kėde šalia, priešais prie žemės pritvirtintas suoliukas. Asmens apžiūros kambario danga rudos spalvos linoleumas, sienos baltos. Tiek asmenų priėmimo patalpa, tiek asmens apžiūros kambarys tvarkingi. Pašalinių daiktų apžiūros metu nerasta (1 t., el. b. l. 10–20).

2022 m. vasario 7 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. J. pateikė maišelį su baltos spalvos milteliais viduje (1 t., el. b. l. 21–25).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš užlydytos bespalvės plastikinės plėvelės pakuotės, buvusios bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje, 2022 m. vasario 7 d. rastos pas sulaikytąjį A. M., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,042 g (1 t., el. b. l. 55–58).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, amfetaminas yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropine medžiaga – amfetaminu, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Tai, kad sulaikymo metu A. M. savo striukės kišenėje laikė psichotropinę medžiagą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina 2022 m. vasario 7 d. vyresniosios tyrėjos Ž. C. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, 2022 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės bei 2022 m. vasario 7 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. J. pateikė maišelį su baltos spalvos milteliais viduje (1 t., el. b. l. 21–25). Aplinkybę, kad A. M. neteisėtai disponuojama medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g. Taigi šiuo atveju A. M. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – 0,042 g kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta įvertinus surastos draudžiamos medžiagos kiekį, jos suradimo aplinkybes, taip pat paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad kartais vartoja.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 12–13).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamo amfetamino kiekis yra nedidelis.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., el. b. l. 106–115), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., el. b. l. 123–139), vykdo individualią veiklą (1 t., el. b. l. 121–122). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 36 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. M. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti po tyrimo likusius 0,224 g miltelių, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį, saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotą saugojimui voką Nr. 1, kuriame yra bespalvis plastikinis uždaromas maišelis, o jame – bespalvės plastikinės plėvelės pakuotė, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., el. b. l. 199–200).

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, kardomoji priemonė nepaskirta, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti po tyrimo likusius 0,224 g miltelių, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį, saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotą saugojimui voką Nr. 1, kuriame yra bespalvis plastikinis uždaromas maišelis, o jame – bespalvės plastikinės plėvelės pakuotė, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) A. M. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.