Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-14 · Administracinė byla Nr. A-415-1027-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-14
Bylos Nr.
A-415-1027-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
P. Z., O. Z.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Artūras Sebeika
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A7 -1027/2006Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Artūrui Sebeikai

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. Z., P. Z. ir O. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. Z., P. Z. ir O. Z. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiūlyti pareiškėjams pasirinkti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotus sklypus (kiekvienam po vieną) bei per 30 dienų nuo sklypų pasirinkimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į šiuos sklypus atkūrimo.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai į savo senelio V. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 8.74 ha ploto žemės sklypą, esantį Užusienio g., Vilniaus mieste (buvęs Užusienio (Zastianki) kaimas). 1992 m. jie pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę, o Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1993-03-16 priėmė sprendimus Nr. 293-081-2 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“, Nr. 293-081-3 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“ ir Nr. 293-081-4 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. O. Z.“, kuriais nusprendė atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijančius žemės sklypus individualiai statybai. Vilniaus miesto valdyba 1993-04-01 potvarkiu Nr. 555V šiuos sprendimus patvirtino ir įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti ekvivalentine natūra suteiktinus, ne didesnius kaip po 0,20 ha ploto žemės sklypus individualiai statybai, tačiau šie sprendimai iki šiol nerealizuoti. Pareiškėjai nurodė, kad 2001-12-22 jie kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, patikslindami savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašydami suteikti naują žemės sklypą iki 0,20 ha individualiai statybai turėtoje vietoje, t. y. Užusienio gatvėje. Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V Užusienio gatvės rajone, buvusio Užusienio kaimo teritorijoje, yra suformuoti 33 nauji žemės sklypai individualiai statybai, kurie gali būti suteikti pretendentams, išreiškusiems valią atkurti nuosavybės teises, suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai. Pareiškėjai nurodė 2005-02-25 kreipęsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydami leisti pasirinkti vieną iš detaliuoju planu suformuotų sklypų. 2005-03-15 raštu Nr. 31/05/22-785 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodęs, kad miestų teritorijos dalyse, kur buvo rėžinė sistema, žemė grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtam žemės plotui (pareiškėjams proporcingai tenka po 0,0613 ha žemės), taip pat kad jiems 2004-10-15 raštu Nr. 31/04/22-3248 pasiūlyta žemės sklype Nr. 3 ir žemė bus grąžinta bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais šio kaimo piliečiais, o nauji žemės sklypai individualiai statybai piliečiams perduodami nuosavybėn neatlygintinai pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 37 punkte nustatytą eiliškumą. Pareiškėjai paaiškino kreipęsi į Vilniaus apskrities viršininką raštu, į kurį buvo atsakyta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-04-26 raštu Nr. 31/05/22-1259, o į raštą Nacionalinei žemės tarnybai atsakyta 2005-06-08 raštu Nr. 3B-(7.5)-Z438-605. Pareiškėjų manymu, šie atsakymai nepagrįsti, neatsižvelgta į jų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, atsakovas ignoruoja jų teises, pats savo iniciatyva parinko jų valiai prieštaraujantį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nors tokią teisę jis turi tik jei pilietis savo valios iki numatyto termino nepareiškia. Pareiškėjų nuomone, tokie veiksmai nepagrįsti ir neteisėti, todėl atsakovas įpareigotinas suteikti detaliuoju planu suformuotą naują žemės sklypą turėtoje vietoje. Pareiškėjai nurodė, kad eiliškumas turi būti nustatytas ne pagal prašymų padavimo eilę, o pagal Tvarkos 37 punkte numatytą išimtį, kad nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn pirmiausia piliečiams pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietoje yra numatyti detaliajame plane. Pareiškėjai akcentuoja, kad Užusienio kaimas buvo rėžinis (jame pagal Tvarkos 106 punktą nuosavybės teisių atkūrimo procesas siejamas ne su turėto žemės sklypo vieta, o su rėžinio kaimo ribomis), todėl jie turi pirmumo teisę pasirinkti vieną iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V suformuotų 33 naujų žemės sklypų, esančių Užusienio gatvėje. Pareiškėjai pažymi, jog pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemės sklypai, esantys iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir numatomi perduoti neatlygintinai individualiai statybai nuosavybėn asmenims pagal 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje, priskiriami valstybės išperkamiems sklypams (tai detalizuota Tvarkos 70 punkto 5 pastraipoje). Todėl pareiškėjų manymu, nėra jokių kliūčių patenkinti jų prašymą, nes jie turi pirmumo teisę tiek tarp piliečių, išreiškusių valią gauti naujus sklypus, kurių turėta žemė yra kitose Vilniaus teritorijose, tiek ir tarp piliečių, siekiančių nuosavybės teises atkurti natūra. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad pagal Tvarkos 37 punkto 2 pastraipą atsakovas ne tik privalo siūlyti suformuotus sklypus, bet ir leisti pasirinkti pageidaujamą, turėtos žemės vietoje suformuotą, sklypą (tokių piliečių yra apie dvidešimt, o sklypų suformuota 33, todėl, pareiškėjų manymu, siūlant sklypus, turėtų būti atsižvelgta į prašymo dėl valios pareiškimo padavimo datą).

Atsiliepimas

Atsakovė prašė skundo netenkinti, paaiškindama, kad buvusiame Užusienio (Zastianki) kaime iki 1940-07-22 nacionalizacijos išliko rėžinė žemės valdymo sistema, todėl pagal Tvarkos 106 punktą žemės sklypai šioje miesto teritorijos dalyje nekartografuojami, čia tik nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1993-03-16 priėmė sprendimus Nr. 293-081-2, 293-081-3, 293-081-4 dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atstatymo ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnius kaip 0,20 ha ploto žemės sklypus individualiai statybai, o Vilniaus miesto valdyba 1993-04-01 potvarkiu juos patvirtino, įpareigodama Urbanistikos ir architektūros skyrių parinkti suteiktinus ne didesnius kaip 0,20 ha ploto žemės sklypus individualiai statybai. Šių aktų priėmimas, kaip nurodė atsakovė, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, tačiau Vilniaus miesto valdyba pagal tuo metu galiojusią tvarką neparengė sprendimų dėl numatytų suteikti ekvivalentine natūra sklypų ribų patvirtinimo ir tokie sklypai nebuvo suformuoti. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Nurodyti sklypai nebuvo identifikuoti ir nustatyta tvarka įregistruoti, todėl negalėjo būti priimti sprendimai dėl jų perdavimo neatlygintinai ekvivalentine natūra. Atsakovė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ buvusio Užusienio kaimo teritorijoje suformavo žemės sklypus, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei, todėl neskirti suteikti neatlygintinai nuosavybėn, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra. Pareiškėjai, motyvuodami tuo, kad šie sklypai yra buvusio Užusienio kaimo teritorijoje, kad jie yra suformuoti detaliuoju planu, reikalauja suteikti jiems pirmumo teisę į šiuos sklypus, suteikiant sklypą ekvivalentine natūra. Atsakovės teigimu, pareiškėjai painioja grąžinimo natūra ir lygiaverčio sklypo (ekvivalentines natūros) suteikimo tvarkas. Atkuriant natūra nuosavybės teisę į žemę, turėtą rėžinio kaimo teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995-06-01, laisvoje neužstatytoje žemėje sklypai formuojami ir grąžinami pretendentams natūra proporcingai turėtajam žemės plotui. Atsakovė paaiškina, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2004-07-16 buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172 numatyti grąžinimui natūra 3 sklypai, kurių bendras plotas yra 60,2171 ha. Pagal 234 piliečiams iki nacionalizacijos priklausiusį 306,5668 ha žemės plotą, paskaičiuotos proporcingai jiems tenkančios žemės sklypų dalys bendrajame 60,2171 ha plote, į kurį neįeina detaliuoju planu suformuota valstybės išperkama teritorija, ir būtent šių sklypų suteikimas neatlygintinai pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusiame Užusienio kaime turėtą žemę yra nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Suteikiant lygiavertį sklypą, kaip pažymi atsakovė, nėra svarbi turėtos žemės buvimo vieta (vieno ar kito buvusio rėžinio kaimo ribose), o atsižvelgiama į prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą bei kitus Tvarkos 37 punkte numatytus eiliškumo reikalavimus. Tokiu būdu, pareiškėjai neturi pirmumo teisės gauti neatlygintinai detaliuoju planu suformuotus sklypus ekvivalentine natūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismo posėdyje skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškino (t. 2, b.l. 147-148), kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį bei Tvarkos 106 punktą sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę priima apskrities viršininkas, o savivaldybės administracijos direktoriui suteikti laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų žemės sklypų formavimo ir jų planų rengimo įgaliojimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribų ir ploto nustatymo“ buvo nustatytos laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos valstybinės žemės sklypų buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribos, plotai, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai. Šis įsakymas ir jo priedai 2004-07-16 raštu Nr. 51-8051-(2.5) perduoti atsakovei. Tokiu būdu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o atsakovei atsirado pareiga priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių realizavimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. P., S. Z. ir D. Z. teismo posėdžio metu nurodė su skundu sutinka (t. 2, b.l. 180, t. 3, b.l. 19).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas O. Z. 1992-01-24 Vilniaus miesto valdybai pateikdamas prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 8 dešimtines žemės Vilniaus apskrities Rudaminos valsčiuje, Zascianki kaime - kaip kitus piliečius, turinčius teisę į šio turto sugrąžinimą, nurodė A. E. Z., P. Z. ir P. Z. (t. 1, b.l. 166). Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1993-03-16 sprendimais Nr. 293-081-2, Nr. 293-081-3 ir Nr. 293-081-4 nusprendė pareiškėjams P. Z., P. Z. ir O. Z. atstatyti nuosavybės teisę į 0,20 ha ploto žemės sklypą ekvivalentine natūra, neatlygintinai kiekvienam suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą individualiai statybai (t. 1, b.l. 137, 138, 139). Vilniaus miesto valdybos 1993-04-01 potvarkiu Nr. 555V šie sprendimai patvirtinti ir Urbanistikos ir architektūros skyrius įpareigotas parinkti pareiškėjams už žemę, turėtą Užusienio kaime, ekvivalentine natūra suteiktinus ne didesnius kaip po 0,20 ha ploto žemės sklypus individualiai statybai, parengti ir pateikti Vilniaus miesto valdybai svarstyti potvarkių dėl žemės sklypų pareiškėjams suteikimo projektus (t. 1, b.l. 135). Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto valdybos 1993-03-16 sprendimai Nr. 293-081-2, Nr. 293-081-3, Nr. 293-081-4 buvo priimti remiantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sprendimai atstatyti pareiškėjams nuosavybės teises iki galo nebuvo įgyvendinti - žemės sklypai pareiškėjams nebuvo parinkti, potvarkių dėl žemės sklypų suteikimo pareiškėjams projektai neparengti ir žemės sklypai jiems nebuvo suteikti.

Teismas vadovavosi Įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 110 punktu, Įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi. Kadangi 1993 metais pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai nebuvo įgyvendinti ir žemės sklypai jiems nebuvo pamatuoti bei suteikti, konstatuota, kad iki Įstatymo įsigaliojimo 1997-07-01 pareiškėjų prašymų atkurti nuosavybės teises neišnagrinėjus, dabar jiems nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik remiantis šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatomis. Tuo pačiu konstatuota, kad tos administracinės procedūros, kurios buvo atliktos pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ reikalavimus, ir kurios nebėra numatytos šiuo metu galiojančiame Įstatyme, nebėra teisiškai reikšmingos ir jokių teisinių pasekmių nesukelia. Todėl pareiškėjų atžvilgiu priimti Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993-03-16 sprendimai Nr. 293-081-2, Nr. 293-081-3 ir Nr. 293-081-4 bei Vilniaus miesto valdybos 1993-04-01 potvarkis Nr. 555V įvertinti kaip teisiškai nereikšmingi ir jokių teisinių pasekmių ar privilegijų kitų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, atžvilgiu nesukeliantys (t. 1, b.l. 135, 137, 138, 139).

Šalies argumentai

Teismas nurodė, jog pareiškėjui O. Z. 1992-01-24 pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnis nustatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją. Iš esmės analogiškus reikalavimus nustato ir šiuo metu galiojančio Įstatymo 11 straipsnis. Nustatyta, kad 1992-01-24 O. Z. pateiktame prašyme atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą kaip žinomi pretendentai nurodyti ir kiti du pareiškėjai – P. Z. ir P. Z. (t. 1, b.l. 166), tačiau šie pareiškėjai prašymo nėra pasirašę. Teismas nurodė, jog pagal susiformavusią teismų praktiką („Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ 3.3 punktas) asmenys, kurie piliečio prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo (ar atstatymo) nurodyti kaip žinomi piliečiai, turintys teisę į turto grąžinimą, tačiau patys atskirai arba tame pačiame prašyme neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atstatymo), nėra pripažįstami pateikusiais prašymą atkurti (atstatyti) nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl konstatuota, kad 1992-01-24 prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė tik pareiškėjas O. Z. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjų P. Z. ir P. Z. vardu prašymas pateiktas tik 2001-12-21 (Vilniaus žemėtvarkos skyriuje gautas 2001-12-22) (t. 1, b.l. 88). Pareiškėjai teigė, kad 2001-12-22 prašymu jie išreiškė valią gauti po naują žemės sklypą individualiai statybai turėtos žemės vietoje. Tačiau teismas tokius pareiškėjų paaiškinimus įvertino kritiškai.

Nežiūrint to, kad pareiškėjų 2001-12-22 prašymas nei savo forma, nei savo turiniu neatitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytų reikalavimų, nežiūrint to, kad šis prašymas pasirašytas parašais, akivaizdžiai besiskiriančiais nuo pareiškėjų parašų, esančių skunde teismui ar jų pasuose, padaryta išvada, jog prašymo turinys leidžia suprasti, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, tačiau prašyme niekaip nėra išreikšta pareiškėjų valia gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai. Todėl konstatuota, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškę savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas pirmenybę suteikia žemės grąžinimui natūra, konstatuota, kad atsakovės veiksmai nagrinėjant pareiškėjų prašymą atkurti nuosavybės teises, parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą - žemės grąžinimą natūra buvusiame Užusienio kaime - yra teisėti ir pagrįsti. Nustatyta, kad Užusienio kaime buvo likusi rėžių sistema (ginčo byloje dėl to nėra). Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad toje Lietuvos teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Nuosavybės teisių atkūrimo natūra tokiose teritorijose tvarka detalizuojama Tvarkos 106 punkte, kurio 7 papunktis nustato, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma tik kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, o laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama piliečiams natūra proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Tvarkos 106 punkto 8 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios gražinti žemės plotą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribų ir ploto nustatymo“ nustatė suformuotų laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos valstybinės žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribas, plotus, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas bei patvirtino šių sklypų planus (t. 2, b.l. 2-11). Teismo konstatavimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustačius buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribas, likusios laisvos (neužstatytos) žemės plotą, įvykdytos Tvarkoje nustatytos sąlygos ir atsakovas pagrįstai atlieka teisės aktais jam suteiktas funkcijas atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises natūra. Nustatyta, jog atsakovas 2004-10-15 raštais Nr. 31/04/22-3248 pranešė pareiškėjams, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2004-07-16 perdavė Vilniaus apskrities administracijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu numatytus grąžinimui Užusienio gatvėje 3 sklypus, kurių bendras plotas 60,2171 ha, nurodydamas, kad jiems proporcingai tenka 0,0613 ha ploto žemės dalis grąžintinuose natūra žemės sklypuose (t. 1, b.l. 48-50). Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos taip pat nustatyta, kad piliečiai, turintys teisę susigrąžinti žemę natūra Užusienio kaime, išreiškė savo valią, kad jiems tenkančios žemės dalys būtų grąžintos visuose trijuose sklypuose bendrosios nuosavybės teise (t. 3, b.l. 82-83), yra parengtas projektas dėl buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo piliečiams (t. 3, b.l. 84-89).

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ buvo patvirtintas 7 teritorijų žemės naudojimo būdas, šiose teritorijose suformuotų 34 sklypų ribos bei šių sklypų naudojimo teisės apribojimai ir sąlygos (t. 2, b.l. 14-126). Pareiškėjai siekia, kad jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant neatlygintinai vieną (kiekvienam) iš šiuo įsakymu patvirtintų žemės sklypų individualiai statybai. Teismas nurodė, jog pagal Tvarkos 70 punkto 4 papunktį valstybės bei kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatytąja tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai, jeigu jie iki 2002-04-19 pagal detaliuosius planus suformuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Tokiu būdu, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V suformuoti žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės į juos negali būti atkurtos natūra. Teismo konstatavimu, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nepagristai atlieka veiksmus atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises natūra, neatsižvelgia į jų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai, kadangi tokios valios pareiškėjai nėra pareiškę. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pasiūlyti pareiškėjams pasirinkti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotus sklypus (kiekvienam po vieną) bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į šiuos sklypus atkūrimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą patenkinti pilnai. Pareiškėjai mano, kad teismas neįsigilino į 2001-12-21 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo metu buvusią situaciją, neteisingai įvertino prašymo turinį ir dėl to padarė klaidingą išvadą, kad jų pateiktame prašyme neišreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Apeliantai pažymi, kad 2001-12-21 pateikiant prašymą galiojusioje (galiojo iki 2002-01-14) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje buvo numatyti tik du nuosavybės teisių atkūrimo būdai - „perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai", kuris galėjo būti padidintas iki 1 ha dydžio (5 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba „perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą sklypą“(5 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustatė, kad ,,maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune (...) „. Nuosavybės teisių atkūrimo natūra mieste 2001-12-21 galiojusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija nenumatė. Jiems paaiškinta, kad pagal galiojančius įstatymus jie gali gauti tik naują 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą Vilniaus mieste, kadangi turėtos žemės vietoje Užusienio gatvėje jie neturi nuosavybės teise priklausančių pastatų. Jiems taip pat buvo paaiškinta, kad tuo atveju, kai turėtos žemės vietoje detaliuoju planu suformuojami sklypai, buvę savininkai pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 37 punktą turi pirmumo teisę pasirinkti vieną iš turėtos žemės vietoje suformuotų sklypų. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ jų turėtos žemės vietoje buvo suformuoti 34 nauji sklypai, pateikdami 2001-12-21 prašymą, jie gana aiškiai išreiškė valią kiekvienam suteikti po 0,20 ha sklypą buvusioje vietoje Užusienio gatvėje. Tai, kad jie gerai nemoka valstybinės kalbos ir surašė prašymą neteisingai gramatiškai, apeliantų teigimu, nereiškia, kad jų teisės neturi būti ginamos. Tai, kad buvo išreikšta jų valia gauti po naują žemės sklypą turėtoje vietoje ir kad šią jų valią puikiai suprato atsakovas, apeliantų teigimu, rodo ir atsakovo veiksmai. 2002-03-28 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. 31/02/22-726 nurodyta, kad jie turi teisę gauti naują sklypą turėtos žemės vietoje pagal Tvarkos 37 punktu patvirtintą eiliškumą, kad pirmiausia nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn pasirinktoje piliečių turėtos žemės vietoje, tačiau tam būtina kartografuoti V. Z. Užusienio kaime turėto žemės sklypo ribas. Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymu Nr. 2.3-2168-01 patvirtinta „Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai piliečiams Vilniaus mieste, siūlymo tvarka“ (b. l. 29, III tomas) bei tuo pačiu įsakymu patvirtintas sklypų skirstymo komisijos darbo reglamentas (b. l. 31, III tomas). Šiuose viešojo administravimo aktuose, kaip pažymi apeliantai, buvo numatyta, kad nauji sklypai turi būti skirstomi pagal Tvarkos 37 punktą. Pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintos minėtos tvarkos 8 punktą piliečiai turėjo būti informuojami registruotu laišku apie tai, kad turi atvykti dėl naujų siūlomų sklypų pasirinkimo. Pagal 9 punktą pilietis turi būti supažindintas su esamais suformuotais sklypais bei pagal prašymo padavimo datą jam turi būti siūloma rinktis vieną iš jų. Apeliantai pažymi pagal nustatytą tvarką 2004-11-08 gavę Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus registruotą laišką Nr. 31/04/22-3517 (b. l. 61, III tomas), kuriuo buvo kviečiami atvykti į Vilniaus apskrities viršininko administraciją susipažinti su informacija apie turimus žemės sklypus Užusienio gatvėje, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“. Tokiu būdu, atsakovas aiškiai suprato jų valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (gauti naują sklypą turėtos žemės vietoje), ir vadovaudamasis šia valia, pakvietė juos į susirinkimą, kad pasiūlytų naują sklypą. Tai, kad atsakovas suprato jų prašymo turinį ir jį traktavo kaip prašymą gauti naują sklypą, apeliantų teigimu, liudija ir atsakovo atsiliepimas šioje byloje, kuriame atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuoti sklypai yra išperkami ir neskirti nuosavybės teisių atkūrimui natūra, neginčydamas, kad jie nėra pareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sutinka, kad jie norėjo gauti naują sklypą individualiai statybai, tik ginčija jų pirmumo teisę, motyvuodamas tuo, kad sklypas jiems turi būti suteiktas pagal prašymo padavimo datą ir įstatyme numatyta išimtis šiuo atveju netaikoma. Apeliantai pažymi, jog tik teismo posėdžio metu per baigiamuosius pasisakymus atsakovas nurodė, kad jam, neva, nebuvo aiški jų valia. Apeliantų teigimu, atsakovo pozicija nenuosekli, jis elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo padėtimi. Apeliantai pažymi, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti bei įgyvendinti konstitucinę nuostatą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl atsakovas, manydamas, kad jų valia neaiški, turėjo inicijuoti prašymo trūkumų šalinimo procedūras. Tai, kad atsakovas tokių procedūrų nepradėjo, rodo, jog pastarajam jų valia buvo aiški (tai buvo ne kartą patvirtinta ir piliečių priėmimo metu). Apeliantai pažymi negavę atitinkamų pranešimų, nors kiti pretendentai į V. Z. turėtą žemę buvo informuoti laiškais, kad patikslintų savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsakovė pažymi, kad Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintiems piliečiams nuosavybės teisės į žemę turi būti atkuriamos grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės valdybos detaliajame plane suprojektuotus žemės sklypus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus grąžintinus natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypus (ši atkūrimo strategija formuojama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos). Pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypą nepagrįstai kildina iš Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993-03-16 priimtų sprendimų Nr. 293-081-2, 293-081-3, 293-081-4 ir Vilniaus miesto valdybos 1993-04-01 potvarkio, nors Vilniaus miesto valdyba pagal tuo metu galiojusią tvarką neparengė sprendimų dėl numatytų suteikti ekvivalentine natūra sklypų ribų patvirtinimo, tokie sklypai nebuvo suformuoti. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr.2071V buvo patvirtinti Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano pakeitimo sprendiniai, nenurodant konkrečių asmenų, kuriems turėtų būti skirtas vienas ar kitas sklypas. Teismas, priimdamas sprendimą, atsakovės manymu, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus. Pareiškėjams tinkamai neišreiškus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pagrįstai konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę priima apskrities viršininkas (106 punktas). Minėti teisės aktai savivaldybės administracijos direktoriui suteikė laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų žemės sklypų formavimo ir jų planų rengimo įgaliojimus. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijų nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ buvo patvirtintas gyvenamasis mažaaukštis žemės naudojimo būdas, žemės sklypų ribos, plotai, sklypų naudojimo teisės apribojimai ir sąlygos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1982V „Dėl leidimo Miesto plėtros departamentui rengti Užusienio mikrorajono detaliojo suplanavimo projekto pakeitimą (teritorijų prie Užusienio mikrorajono nedidelių veiklos mastų detaliuosius planus)“, kuriame nustatytas detaliojo planavimo tikslas - sklypų, skirtų suteikti asmenims atkuriant nuosavybės teises, suformavimas. Pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra pateikiama informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdymą savivaldybės suformuotose teritorijose. Kadangi pareiškėjų reikalavimai yra susiję su Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencija, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įvykdžiusi teisės aktų nustatytus veiksmus, tretysis suinteresuotas asmuo prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo pagrįstumo priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytus faktus ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Pareiškėjų apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra pretendentai į savo senelio V. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 8.74 ha ploto žemės sklypą, esantį Užusienio g., Vilniaus mieste (buvęs Užusienio (Zastianki) kaimas).

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog 1992-01-24 O. Z. pateiktame prašyme atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą kaip žinomi pretendentai nurodyti ir kiti du pareiškėjai – P. Z. ir P. Z. (t. 1, b.l. 166), tačiau šie pareiškėjai prašymo nėra pasirašę. Asmenys, kurie piliečio prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo (ar atstatymo) nurodyti kaip žinomi piliečiai, turintys teisę į turto grąžinimą, tačiau patys atskirai arba tame pačiame prašyme neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atstatymo), nėra pripažįstami pateikusiais prašymą atkurti (atstatyti) nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnis). Todėl pagrįstai konstatuota, kad 1992-01-24 prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė tik pareiškėjas O. Z. Tačiau Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1993-03-16 priėmė sprendimus Nr. 293-081-2 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“, Nr. 293-081-3 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“ ir Nr. 293-081-4 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. O. Z.“, kuriais nusprendė atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijančius žemės sklypus individualiai statybai visiems trims pretendentams, o Vilniaus miesto valdyba 1993-04-01 potvarkiu Nr. 555V šiuos sprendimus patvirtino ir įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti ekvivalentine natūra suteiktinus ne didesnius kaip po 0,20 ha ploto žemės sklypus individualiai statybai. Byloje nustatyta, jog šie sprendimai iki Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) įsigaliojimo nepradėti vykdyti. Pirmosios instancijos teismas šią teisinę situaciją įvertino ne kaip pagal anksčiau galiojusį įstatymą priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neįvykdymą, bet kaip teisiškai nereikšmingus ir jokių teisinių pasekmių ar privilegijų nesukuriančius viešojo administravimo subjektų veiksmus (priimtus aktus), o prašymus atkurti nuosavybės teises - kaip neišnagrinėtus. Tokia teismo išvada neteisinga. Anksčiau paminėtais sprendimais trims pretendentams (pareiškėjams) atstatytos nuosavybės teisės ir nuspręsta dėl jų atstatymo būdo – ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą individualiai statybai. Tokiu būdu, yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog iš paminėtų sprendimų susiformavo visų trijų pareiškėjų teisės, kurios pasibaigia tik įstatymų nustatyta tvarka jas panaikinus arba nuginčijus. Šie sprendimai atitiko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio nuostatas. Todėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai nesuteikimas vertintinas kaip priimtų sprendimų neįvykdymas iki įsigaliojant Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Pretendentų teises šiais atvejais nustato Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis: „Pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos“. Šioje byloje konstatuotina, jog prašymų dėl priimtų sprendimų pakeitimo iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjai nepateikė. Kaip jau buvo minėta, sprendimuose yra nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - ekvivalentine natūra suteikiami ne didesni kaip po 0,20 ha ploto žemės sklypai individualiai statybai. Šis būdas nustatytas ir Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o sklypų dydžiai – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 34 ir 35 punktuose (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057) bei Naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, dydžio miestuose nustatymo tvarkos 3 punkte (Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1324) ir Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“. Darytina išvada, jog minėti sprendimai vykdytini pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų 2001-12-22 prašymą jo atitikimo turinio ir formos reikalavimus prasme pagrįstai nurodė, jog jis neatitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytų reikalavimų, tačiau jis leidžia suprasti, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, bet neišreikšta pareiškėjų valia gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai, todėl konstatuota, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškę savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o remiantis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas pirmenybę suteikia žemės grąžinimui natūra, konstatuota, kad atsakovės veiksmai nagrinėjant pareiškėjų prašymą atkurti nuosavybės teises, parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą - žemės grąžinimą natūra buvusiame Užusienio kaime - yra teisėti ir pagrįsti.

Anksčiau paminėti kolegijos argumentai dėl Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993-03-16 priimtų sprendimų Nr. 293-081-2 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“, Nr. 293-081-3 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“ ir Nr. 293-081-4 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. O. Z.“ bei Vilniaus miesto valdybos 1993-04-01 potvarkio Nr. 555V, patvirtinusio šiuos sprendimus ir įpareigojusio Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti ekvivalentine natūra suteiktinus ne didesnius kaip po 0,20 ha ploto žemės sklypus individualiai statybai, vertinimo paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog institucija turėjo teisinį pagrindą veikti savo nuožiūra parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Kolegija pripažįsta, jog pareiškėjų 2001-12-22 prašymas nesukelia teisinių pasekmių, kurias įrodinėja pareiškėjai – kad jie išreiškę valios pakeitimą dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, ir neįtakoja potvarkiu patvirtintų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra vykdymo. Tokia išvada daroma įvertinus pareiškėjų 2001-12-22 prašymo metu galiojusį teisinį reguliavimą - jo pateikimo metu galiojusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nustatė, jog pilietis iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka. Taigi tuo metu piliečiai turėjo teisę keisti tik valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, o ne valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Ši teisė nustatyta 2002 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. IX-1139 pakeitus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Dėl šių argumentų kaip neatitinkantys tikrovės vertintini pareiškėjų skunde teismui pateikti argumentai, jog 2001-12-22 prašymu jie išreiškę valios pakeitimą dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės.

Atsižvelgdama į tai, jog Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993-03-16 priimti sprendimai Nr. 293-081-2 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“, Nr. 293-081-3 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. Z.“ ir Nr. 293-081-4 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. O. Z.“ bei Vilniaus miesto valdybos 1993-04-01 potvarkis Nr. 555V, patvirtinęs šiuos sprendimus, turi būti vykdomas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kolegija priėjo prie išvados, kad naujai išreikalautų bei ištirtų įrodymų pagrindu byloje turi būti įvertinta, ar pareiškėjai, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (patvirtinta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057) 37 punktu, pagal eiliškumą piliečių, pasirenkančių naujus žemės sklypus individualiai statybai jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane, turi teisę juos gauti. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs svarbias bylai aplinkybes, šių esminę reikšmę bylos išsprendimui turinčių faktų netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl sprendimas naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

n utaria:

Pareiškėjų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti, o bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas