- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-90-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-5-497/2019, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vėliau prokuroro nutarimais ir teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. sausio 9 d. Terminui pasibaigus, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausantį turtą: 3000/15000 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. xxxx; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. xxxx. Vilniaus apygardos teismas šiam turtui nustatė dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leisdamas naudotis šiuo turtu, o turto saugotoju paliko A. R.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą A. R. priklausantį turtą – žemės sklypus ir sodo pastatus, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis A. R. skunde prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui. Nurodo, kad teismas neproporcingai apribojo jo turtą, nes nepagrindė laikinųjų apribojimų taikymo mąsto. Pagal banko pateiktą informaciją žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantis sodo pastatas įsigyti, pasirašius su banku būsto kredito sutartį. Banko kredito lėšos nėra galiami nusikalstamos veikos padariniai ar/ir rezultatas. Kreditą moka bendrai visi šeimos nariai, nes jo lėšos bankų sąskaitose yra apribotos. Be to, šiuo adresu deklaruota jo vaiko gyvenamoji vieta, o taikomas apribojimas trukdo gerinti gyvenimo sąlygas, rekonstruojant esamą sodo pastatą bei užtikrinant geresnes sąlygas vaikui. Vertinant tai, kad teismas nesiima jokių procesinių priemonių užtikrinant kaltinamųjų teisę apklausti liudytojus ir nesiekia bylą išnagrinėti pilnai ir visapusiškai teismas akivaizdžiai pažeidžia tiek kaltinamųjų, tiek jų šeimos interesus. Todėl akivaizdu, jog teismas laikinųjų apribojimų klausimą sprendė formaliai ir neįsigilindamas į bylos aplinkybes. Kaltinamasis skunde pateikia savitą dalies įrodymų vertinimą, teigia, jog jam pareikštas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, skundžia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, kuria atnaujintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis įspėtas dėl galimybės jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 202 straipsnio 1 dalies į BK 202 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šioje byloje kaltinamajam A. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
8. Kaltinamasis skunde teigia, jog teismas nevertino, kad visas jo nekilnojamas turtas, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytas teisėtai. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnis) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jis gali būti konfiskuoti BK 72 straipsnio numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam kaltinamajam priklausančiam turtui.
9. Skunde nurodoma aplinkybė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantis sodo pastatas įsigyti pagal kredito sutartį, nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Atkreipiamas dėmesys, jog, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės, nevertinami. Tai bus padaryta, priimant galutinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas arba esmingai pagerintas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Teismas, nustatęs kaltinamajam draudimą valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau palikęs teisę tuo turtu naudotis, jokios žalos jam nedaro. Dėl to skundo argumentas, susijęs su jo vaiko teisių pažeidimais dėl gyvenamosios vietos, atmetamas kaip deklaratyvus.
10. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeistas proporcingumo principas. Nors kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą taikomas pakankamai ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į galimai A. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo nekilnojamajam turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.
11. Nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nenagrinėjamos skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, nutarties atnaujinti įrodymų tyrimą teisėtumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir pan., kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Visi skunde keliami klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį procesinį sprendimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.