- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 2YT-1488-761/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00110-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Pareiškėjas
- A. M.
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems R. S., A. M., V. M., asmenims VĮ Turto bankui, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. spalio 1 d. jos palikimą priėmė ir valdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo A. M. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų R. S., A. M., V. M. motina J. M.. Po jos mirties liko šis nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Nors nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise registruotas pareiškėjo vardu, tačiau įgytas gyvenant kartu santuokoje su J. M., todėl pagal veikiančius įstatymus šis turtas traktuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 dalies 1 punktas). Kaip nurodyta to paties kodekso 3.116 str. 1 dalyje, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl po sutuoktinės J. M. mirties atsirado palikimas į ½ dalį jai priklausančio turto.
Po J. M. mirties dėl jos turto dalies paveldėjimo į Šilalės rajono notarų biurą per tris mėnesius, kaip reikalaujama CK 5.50 str. 3 dalyje, nei pareiškėjas, nei pareiškėjo vaikai (suinteresuoti asmenys) nesikreipė. Nors A. M. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, kaip yra reikalaujama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 3 dalyje ir nesikreipė, tačiau tuojau pat po savo žmonos mirties priėmė ir valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais, namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, žemės sklypą.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su J. M. susituokė 1960 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą ir tais pačiais metais jame apsigyveno, kartu su žmona čia gyveno iki jos mirties, t. y. iki 2016 m. spalio 1d., ir po žmonos mirties čia tebegyvena. Šias aplinkybes įrodo sutuoktuvių liudijimo kopija (b. l. 10), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (b. l. 13-15), pareiškėjo ir J. M. pažymų apie asmens deklaruotas gyvenamąsias vietas kopijos (b. l. 8-9). A. M. ne tik gyveno kartu su sutuoktine iki jos mirties savo pastatuose, tačiau ir po jos mirties liko gyventi kaip savininkas, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį (b. l. 16-21). Iš Šilalės rajono notarų biuro 2018 m. vasario 28 d. pažymos Nr. 01-11/31 matyti, kad 2016 m. spalio 1 d. mirus J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiosios palikimo pareiškimo notarų biure nėra registruota, nuo palikimo atsisakę įpėdiniai yra R. S., A. M. ir. V. M.. (b. l. 22). 2018-02-28 išraše iš testamentų registro nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 23).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad po J. M. mirties likusį palikimą A. M. priėmė faktiškai pradėjęs valdyti likusį turtą. Todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl J. M. turto paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. spalio 1 d. jos palikimą priėmė ir valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl J. M. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.