Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-02-03 · Administracinė byla Nr. I-555-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-03
Bylos Nr.
I-555-815/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01607-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB „General Financing“
Atsakovas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Trečiasis asmuo
I. S.
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-555-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01607-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „General Financing“ atstovams – UAB „General Financing“ Teisės departamento direktoriui A. V. ir UAB „General Financing“ teisininkei Agnei Morkevičiūtei, atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams – šios institucijos Teisėkūros ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Gintarei Jurkevičiūtei ir Ekonominių interesų departamento Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei Tomai Stašaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „General Financing“ skundą atsakovei – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – I. S. dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – UAB „General Financing“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4-10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 10-346 „Dėl I. S. prašymo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 10-346).

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Tarp Bendrovės ir I. S. (toliau – ir Vartotoja) 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytu Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoriu Nr. 1 (toliau – ir Sutartis) Vartotojai suteiktas kreditas apmokėjimo dalimis būdu. Sutartyje numatyta, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo Bendrovei mokėti Finansavimo sandoryje nustatyto dydžio delspinigius. Vartotoja vengė vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, iš savo neteisėtos veikos gavo naudos, t. y. neatlygintinai naudojosi skolintais pinigais, o Bendrovė patyrė nuostolių dėl laiku negautų pajamų ir turėtų išlaidų, susijusių su ikiteisminiu susidariusios skolos išieškojimu; be to, Vartotojos vengimas vykdyti įsipareigojimus paveikia Bendrovės galimybes vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika Bendrovei veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iš kiekvieno sandorio kylančią riziką. Bendrovė, skaičiuodama delspinigius, nepažeidė Vartotojos ekonominių interesų, kaip nurodoma nutarime Nr. 10-346, o įgyvendino Sutartyje ir įstatymuose numatytą teisę į netesybas.

2.2. Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Tarnyba nutarime Nr. 10-346 konstatavo, kad Vartotoja netinkamai vykdė Sutartį, įmokų mokėjimo grafiko nesilaikė, nesumokėjo paskutinės Sutartyje numatytos įmokos. Faktas, kad Vartotoja neįvykdė prievolės, nėra ginčijamas, todėl teigtina, kad Tarnyba nutarime Nr. 10-346 siūlo neteisėtai panaikinti įstatyme ir Sutartyje numatytą Vartotojos pareigą mokėti delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną.

2.3. Tarnyba nutarime Nr. 10-346 neteikė esminės reikšmės faktui, kad Vartotoja buvo nesąžininga, nesilaikė kooperavimosi principo bei nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nors nutarime Nr. 10-346 nurodyta, jog sutartyje būtina nurodyti teisingus kontaktus, kad šalys galėtų viena kitai siųsti informaciją ir prireikus susisiekti bei kad Vartotoja, Sutartyje nurodžiusi deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje negyveno, ir neinformavusi apie pasikeitusį telefono numerį, apsunkino galimybę operatyviai su ja susisiekti ir informuoti apie susidariusį įsiskolinimą bei skaičiuojamus delspinigius.

2.4. Vartotoja nevykdė Sutarties 3.1.2.2. punkto: nedelsiant nepranešė apie pavardės, telefono numerio ir adreso pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta 2007 m., o apie pasikeitusius kontaktinius duomenis bei pavardę Vartotoja pranešė tik 2009 m. birželio 23 d., darytina išvada, kad Vartotoja ilgą laiką buvo nesąžininga, o minėtos pareigos nevykdymas yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su vėliau atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis tiek skolininkui, tiek kreditoriui.

2.5. Bendrovė didele apimtimi įvykdė informavimo pareigą ir ėmėsi būtinų veiksmų, siekdama informuoti Vartotoją apie susidariusį įsiskolinimą. Remdamasi Sutarties 8.3 punktu, Bendrovė nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d. Vartotojos Sutartyje nurodytu mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), apie kurio pasikeitimą Vartotoja, pažeisdama Sutartį, nepranešė, išsiuntė 56 trumpąsias žinutes, kuriomis informavo apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą ir nurodė aktualią informaciją apie skolos ir delspinigių dydį. Vartotoja nepranešė apie pasikeitusį telefono numerį, todėl Bendrovė galėjo pagrįstai manyti, kad Vartotoja gauna trumpąsias žinutes. Be to, Vartotoja žinojo apie įsiskolinimą, tačiau pati į Bendrovę niekada nesikreipė.

Nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. skolos iš Vartotojos išieškojimą vykdė skolų išieškojimo įmonė UAB „Gelvora“, nuo 2009 m. birželio 3 d. – UAB „Teisiniai patarimai“. Šios skolų išieškojimo įmonės siuntė Vartotojai įspėjimus bei raginimus dėl skolos (iš viso išsiųsti 7 laiškai), ne kartą bandė susisiekti su Vartotoja jos Sutartyje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu.

2.6. Nutarime Nr. 10-346 nurodyta, jog Vartotoja Tarnybai patvirtino, kad Sutartyje nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau iš tikrųjų gyvena kitoje vietoje, taip pat konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama Sutartį su Vartotoja, privalėjo Vartotojai paaiškinti, kad jeigu nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su gyvenamąja vieta, reikia nurodyti ir gyvenamosios vietos adresą (arba tik gyvenamosios vietos adresą), kuriuo būtų galima siųsti Vartotojai registruotus laiškus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos profesinėje praktikoje prašoma nurodyti gyvenamosios vietos adresą, kuriuo būtų galima siųsti klientui korespondenciją ir jis ją gautų, tačiau nereikalaujama nurodyti deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Kita vertus, remiantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsniu, gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Remiantis nurodytu, Vartotoją laiškai turėjo pasiekti viešame registre ir Sutartyje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

Be to, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Taip pat pažymėtina, kad Sutarties 8.2. punkte nurodyta, jog pranešimai klientui paprastai siunčiami neregistruotu laišku, jie laikomi gautais, jeigu praėjo penkios kalendorinės dienos po jų išsiuntimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog visi skolų išieškojimo įmonių Vartotojai siųsti laiškai bei Bendrovės siųstos trumposios žinutės yra laikomi gautais, nutarime Nr. 10-346 nurodyti argumentai dėl pernelyg ilgo delsimo surasti ir informuoti Vartotoją (skolos išieškojimas, trukęs 13 mėnesių, per kuriuos kiekvieną dieną Vartotojai buvo skaičiuojami delspinigiai, yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka tinkamo bei ekonomiško sutarties vykdymo principų) yra visiškai nepagrįsti.

2.7. Sutartį su skolų išieškojimo įmone dėl tarpininkavimo išieškant įsiskolinimą reikėtų vertinti ne kaip Bendrovės tinkamai ar netinkamai vykdomą pareigą, juo labiau piktnaudžiavimą savo teisėmis, o kaip Bendrovės papildomas, didesnes nei įstatymas ar sutartis reikalauja, pastangas informuoti Vartotoją, kad ji netinkamai vykdo sutartį, bei kreditoriaus teisių gynimo būdą, tuo tarpu Tarnyba padarė klaidingą išvadą dėl Sutarties vykdymo ir neteisingai pritaikė Civilinio kodekso bei Sutarties nuostatas.

Įstatymai ar Sutartis nereikalauja iš Bendrovės samdyti skolų išieškojimo įmonę ir papildomai ieškoti Vartotojos, jeigu ji nereaguoja į Bendrovės jai pateiktą informaciją, juo labiau nenumato pareigos skambinti kiekvienam skolininkui į darbovietę, todėl teigtina, kad nutarime Nr. 10-346 nepagrįstai konstatuota, jog Vartotoja delspinigius turėtų mokėti ne už visą Sutartyje numatytos prievolės įvykdymo uždelsimo laikotarpį, o tik už 9 dienas, nes neva per tiek dienų buvo galima susisiekti su Vartotoja: neatsižvelgdama į faktą, kad pareiškėja jau buvo tinkamai įvykdžiusi informavimo pareigą, Tarnyba konstatavo, kad UAB „Gelvora“ nepagrįstai delsė susisiekti su Vartotoja, t. y. nesiėmė visų jai prieinamų priemonių, kad tinkamai ir operatyviai tarpininkautų išieškant skolą iš Vartotojos, kadangi Vartotojos nesurado per 6 mėnesius, tuo tarpu UAB „Teisiniai patarimai“ su Vartotoja susisiekė per 9 dienas.

2.8. Vartotojai buvo suteikta visa informacija apie teikiamas finansines paslaugas, Vartotojai negalėjo būti nežinoma įmokų mokėjimo tvarka ir terminai bei netesybų skaičiavimo tvarka, be to, Vartotoja nenurodo, kad sudarydama Sutartį nesuprato, negalėjo suprasti ar jai buvo neišaiškinta, kad jos pagrindinė pareiga – laiku ir tinkamai mokėti įmokas pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką. Vartotoja žinojo, kad vėluoja mokėti įmokas pagal grafiką, tačiau į Bendrovę nesikreipė, tuo tarpu ir vartotojui taikomi įstatymuose įtvirtinti atidumo, rūpestingumo reikalavimai bei pareiga domėtis savo prievolėmis, rūpintis jų tinkamu vykdymu.

Pažymėtina, kad vartotojų teisių gynimas negali būti perdėtas, negali sudaryti prielaidų piktnaudžiauti vartotojo teisėmis bei skatinti nesąžiningus veiksmus. Finansų įstaigoms taikomi ypatingi reikalavimai, susiję su rizikos valdymu, todėl negali būti tenkinami bet kokie nepagrįsti reikalavimai neskaičiuoti netesybų ar netaikyti kitų sutartinių nuostatų.

2.9. Nutarime Nr. 10-346 konstatuota, kad UAB „Gelvora“ Bendrovei pateiktoje pažymoje dėl skolų išieškojimo veiksmų nurodyta, kad 2008 m. balandžio 11 d. Vartotoja „skambino pasiteirauti, ar skola yra apmokėta – patvirtinta, kad 2008 m. balandžio 11 dienai įsiskolinimo nėra“; Vartotoja prašyme Tarnybai nurodė, kad sumokėjusi 702 Lt buvo informuota, jog skola yra sumokėta. Tarnyba, atsižvelgdama į minėtoje pažymoje pateiktą komentarą bei į Vartotojos prašyme išdėstytas aplinkybes ir Vartotojos interesų prioritetą, padarė išvadą, kad Vartotoja buvo suklaidinta, jog sumokėjusi 702 Lt visiškai grąžino vartojimo kreditą.

Bendrovė nesutinka su šiuo Tarnybos teiginiu. UAB „Gelvora“ teiginys, jog įsiskolinimas yra padengtas negalėjo suklaidinti Vartotojos ir leisti pagrįstai manyti, kad Vartotoja visiškai grąžino vartojimo kreditą: įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, nėra laikomos skola.

Pažymėtina, kad UAB „Gelvora“ vykdė skolos išieškojimą, o ne reikalavo grąžinti visą kreditą prieš terminą. Be to, Vartotojai buvo siųsti laiškai, ji bendravo su skolų išieškojimo įmone telefonu, Vartotojai buvo aiškiai nurodyta, kad ji praleido mokėjimo terminus ir kokia yra įsiskolinimo suma už visą prievolės įvykdymo terminų praleidimo laikotarpį, t. y. nuo dienos, kai Vartotoja pirmą kartą laiku nesumokėjo įmokos iki dienos, kada Vartotoja sumoka skolą. UAB „Gelvora“ aiškiai nurodė Vartotojai, kad tai dienai, kurią ji paskambino, įsiskolinimo nėra. Tokia sąvoka nesusijusi su visišku kredito grąžinimu ir Sutarties įvykdymu. Įsiskolinimo padengimas neatleidžia Vartotojos nuo pareigos toliau vykdyti Sutartį. Be to, I. S. pasirašė Sutartį, kurioje buvo nurodytas mokėjimo grafikas, aiškiai nurodyta paskutinės įmokos data bei aptartos kredito grąžinimo prieš terminą sąlygos. Vartotoja 2008 m. gegužės 1 d. turėjo sumokėti paskutinę įmoką, šios pareigos neįvykdė, todėl Bendrovė pagrįstai skaičiavo delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną.

3. Pareiškėja skunde taip pat prašė teismą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti skundžiamo nutarimo Nr. 10-346 galiojimą ir neskelbti apie nutarimo Nr. 10-346 nevykdymą Tarnybos tinklalapyje, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi (b. l. 1-2) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo atmestas.

II

Atsakovė – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 50-51) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Tarnybos nutarimas Nr. 10-346 yra motyvuotas, priimtas atsižvelgiant į Vartotojos prašyme nurodytas aplinkybes ir Bendrovės pateiktą informaciją, išsamiai ištyrus ginčo aplinkybes ir rašytinius įrodymus.

2. Tarnybos nutarimas Nr. 10-346 yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, t. y. nutarimas Nr. 10-346 neįgijo jokios įpareigojančios galios Bendrovės atžvilgiu, galinčios įtakoti (sukurti ar pakeisti) jos teisinį statusą taip, kaip jį gali įtakoti individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies prasme. Nutarimo Nr. 10-346 rezoliucinės dalies nuoroda, patvirtinančia, jog UAB „General Financing“ neįvykdžius nutarimo, apie tai bus viešai paskelbta Tarnybos tinklalapyje, nesiekiama priverstinio nutarimo įvykdymo bei nutarimo neįvykdžiusio subjekto, šiuo atveju – UAB „General Financing“ – teisių apribojimo ar suvaržymo, o siekiama tik paviešinti nutarimo neįvykdymo faktą. Taigi, pareiškėjos teiginys, jog nutarimas Nr. 10-346 sukelia neigiamas teisines pasekmes yra nepagrįstas, nes tai gali būti vertinama tik kaip prielaida, kad ateityje Bendrovei gali atsirasti turtinė žala.

3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A39-182/2009 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsniu, ginčo šalys, nesutinkančios su Tarnybos sprendimu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos iš esmės išnagrinėti tarp jų kilusį ginčą. Kreipimasis į teismą nelaikomas Tarnybos sprendimo apskundimu, o Tarnybos surinkti bei nutarime Nr. 10-346 aptarti įrodymai gali būti vertinami bendrosios kompetencijos teismo sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą iš esmės.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „General Financing“ atstovė – Bendrovės teisininkė Agnė Morkevičiūtė (2010 m. sausio 25 d. įgaliojimas Nr. 01/10 (b. l. 116)), remdamasi skunde pateiktais argumentais prašė skundą tenkinti, nurodė, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat nurodė kad tarp Tarnybos ir pareiškėjos susiklostė administraciniai teisiniai santykiai, nes pareiškėja privalo vykdyti Tarnybos priimtą nutarimą, kad nutarimas Nr. 10-346 gali turėti įrodomąją galią bendrosios kompetencijos teisme, tačiau dėl paties nutarimo skundą paduoti bendrosios kompetencijos teismui nėra galimybių.

2. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „General Financing“ atstovas – Bendrovės Teisės departamento direktorius A. V. (2010 m. sausio 25 d. įgaliojimas Nr. 02/10 (b. l. 115)), remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą, pabrėžė, kad nutarimas Nr. 10-346 nėra tik procedūrinis aktas, jis atitinka individualaus administracinio teisės akto požymius, o poveikio priemonė dėl akto nevykdymo sukelia Bendrovei tam tikras teisines pasekmes, tuo tarpu Bendrovei svarbus jos patikimumo vertinimas rinkoje, kurioje ji veikia; be to, Bendrovė neprašo vertinti ginčo tarp Vartotojos ir Bendrovės, o prašo vertinti individualaus teisės akto teisėtumą. Bendrovės atstovas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis Tarnybos atsiliepime minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, kadangi iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės.

3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė – šios institucijos Teisėkūros ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Jurkevičiūtė (2009 m. gruodžio 7 d. įgaliojimas Nr. 4-7908 (b. l. 100)) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nurodė, kad ginčas kilęs iš civilinių teisnių santykių, todėl ginčą spręsti turėtų bendrosios kompetencijos teismas. Tarnybos atstovė taip pat pabrėžė, kad Tarnybos nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nutarimu Nr. 10-346 Bendrovei nebuvo nustatyta pareiga, o viešas paskelbimas nelaikytinas sankcija – tai tik fakto paskelbimas, jog nevykdomas nutarimas.

4. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė – Tarnybos Ekonominių interesų departamento Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė (2009 m. gruodžio 7 d. įgaliojimas Nr. 4-7908 (b. l. 100)) pritarė G. Jurkevičiūtės pozicijai. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,konstatuoja : I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. I. K. (dabar – S.) (žr. santuokos liudijimo kopiją (b. l. 44, 89)), a. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „General Financing“ 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 (b. l. 31-32, 79-80). Sutartyje, kurią patvirtino Bendrovės atstovė ir klientė – I. K., inter alia nurodyta:

1.1. Vartotojai suteiktas 1 200 Lt kreditas, palūkanų norma – 14 proc., delspinigių norma – 0,500 proc., metinė kredito grąžinimo norma – 21,401 proc., įmokos dydis – 154,20 Lt, pirmosios įmokos data – 2007 m. rugsėjo 1 d., paskutinės įmokos data – 2008 m. gegužės 1d., mokėjimo periodiškumas – kas mėnesį, įmokų skaičius – 9, mokėjimo diena – 1.

1.2. Vartotojos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r. savivaldybė; telefono numeris – (duomenys neskelbtini).

1.3. Vartotoja (klientas) patvirtina, kad: iš AB „Lietuvos paštas“ (toliau – ir Pardavėjas) gavo 1 200 Lt ir turi pareigą šią sumą grąžinti; sudarydama Sutartį, siekia įgyvendinti savo interesą minėtos sumos grąžinimą išdėstyti periodiniais mokėjimais; Vartotoja duoda Bendrovei nurodymą sumokėti jos skolą Pardavėjui tam, kad perėjusio Bendrovei reikalavimo įvykdymui Bendrovė suteiktų Vartotojai kreditą mokėjimo išdėstymo būdu; Sutartyje išdėstytos sąlygos individualiai aptartos su Vartotoja, nepažeidžia jos teisių ir interesų; prieš sudarant Sutartį Vartotojai raštu valstybine kalba suteikta išsami, tiksli ir aiški informacija apie Bendrovės siūlomą paslaugą: paslaugos suteikimo sąlygas, metinę kredito grąžinimo normą, metinę palūkanų normą, su kredito suteikimu ir naudojimu susijusius mokesčius bei sąlygas, kuriomis jie gali būti keičiami, mokėjimo ir kredito grąžinimo tvarką, galimus santykių pagal Sutartį pasibaigimo būdus ir sutarties nutraukimo procedūrą, teises ir pareigas, įgyjamas sudarius Sutartį; prieš Sutarties sudarymą Vartotoja turėjo galimybę susipažinti su visomis Sutarties sąlygomis ir su jomis susipažino; Vartotoja pati pasirinko mokėjimo dieną.

1.4. šalių teisės ir pareigos, inter alia:

1.4.1. Klientas, t. y. Vartotoja įsipareigoja laiku ir tinkamai mokėti įmokas (3.1.1 punktas), nedelsiant informuoti Bendrovę jei dėl tam tikrų aplinkybių negali ar negalės vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį (3.1.2.1 punktas), taip pat jeigu pasikeičia Vartotojos vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, adresas kontaktams, telefono numeris ir / ar elektroninio pašto adresas (3.1.2.2 punktas).

1.4.2. Bendrovė turi teisę: perduoti kliento (t. y. Vartotojos) duomenis jungtines skolininkų duomenų bazes tvarkantiems asmenims, jei klientas nevykdo ir / ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus Bendrovei (3.3.1 punktas); laisvai pasirinkti Sutarties įvykdymo būdus ir priemones (3.3.5 punktas); pasitelkti Sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis (3.3.6 punktas); išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, įskaičiuoti į kredito sumą.

1.5. Mokėjimų tvarka, inter alia: klientas įmokas moka laikydamasis Sutartyje nustatytos tvarkos (4.2 punktas); mokėjimas laikomas įvykdytu, kai piniginės lėšos pateko į Bendrovės sąskaitą (4.3 punktas); kliento atliekami mokėjimai pirmiausia skiriami mokėti įmokomos pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, antrąja eile mokėjimai skiriami netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, trečiąja eile mokėjimai skiriami mokėti išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (4.7 punktas).

1.6. Sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės, inter alia: klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo Bendrovei mokėti Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius; delspinigiai skaičiuojami kitą po mokėjimo dienos einančią dieną; jeigu klientas praleido terminą mokėti įmoką ne daugiau kaip penkias kalendorines dienas, jis neprivalo mokėti apskaičiuotų delspinigių (6.3 punktas); visas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu, apmoka klientas (6.6 punktas).

1.7. Pranešimai klientui paprastai siunčiami neregistruotu laišku, išsiųsti pranešimai laikomi gautais, jeigu praėjo penkios kalendorinės dienos po jų išsiuntimo dienos (8.2 punktas).

1.8. Bendrovė turi teisę teikti klientui informaciją apie Sutarties vykdymą bei teikiamas paslaugas trumposiomis žinutėmis (SMS) ar kliento nurodytu elektroninio pašto adresu (8.3 punktas).

2. UAB „Gelvora“ ir UAB „General Financing“ 2008 m. sausio 2 d. pasirašė skolų išieškojimo sutartį Nr. 07-119 (b. l. 56-60), pagal kurią UAB „Gelvora“ įsipareigojo teikti Bendrovei tarpininkavimo išieškant trečiųjų asmenų įsiskolinimus už Bendrovės paslaugas, o Bendrovė įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

3. UAB „Gelvora“ siuntė I. K. šiuos pranešimus paštu:

3.1. 2008 m. sausio 15 d. pranešimą (b. l. 13, 68) adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame, be kita ko, nurodė I. K.: 2008 m. sausio 14 d. duomenimis ji yra skolinga 559,57 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, t. y. nesilaiko įsipareigojimo laiku grąžinti paskolos; dėl augančių delspinigių jos skola keičiasi kasdien, tikslų likutį gali sužinoti paskambinusi nurodytais telefonais; ji yra raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 10 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos bei apie tai informuoti UAB „Gelvora“, to nepadarius, bus imamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti; remiantis Civilinio kodekso 6.57 straipsnio ir 6.63 straipsnio 2 dalimi, skolininkas, laiku neapmokėjęs skolos, privalo atlyginti kreditoriaus išlaidas, t. y. mokestį skolų išieškojimo kompanijai, išlaidas už raginimų siuntimus, kompensuoti kreditoriaus negautas pajamas ir pan., todėl laiku neatsiskaičius už minėtas paslaugas, kreditorius – UAB „General Financing“ gali pareikalauti ir šių išlaidų atlyginimo. 2008 m. sausio 15 d. pranešimas grįžo su pašto žyma „išvykęs“ (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

3.2. 2008 m. vasario 7 d. pranešimą (b. l. 14, 69), adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame informavo I. K., kad 2008 m. vasario 6 d. duomenimis ji yra skolinga 554,98 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, taip pat pateikė kitą informaciją, analogišką nurodytai 2008 m. sausio 15 d. pranešime. 2008 m. vasario 7 d. pranešimas nebuvo grąžintas (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

3.3. 2008 m. kovo 7 d. pranešimą (b. l. 15, 70), adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame, be kita ko, informavo I. K., kad 2008 m. kovo 6 d. duomenimis ji yra skolinga 451,84 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, t. y. nesilaiko įsipareigojimo laiku grąžinti paskolos; dėl augančių delspinigių jos skola keičiasi kasdien, tikslų likutį gali sužinoti paskambinusi nurodytais telefonais; ji yra raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 10 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos bei apie tai informuoti UAB „Gelvora“, to nepadarius, bus imamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti; nesulaukus apmokėjimo ir / ar I. K. nesusisiekus su UAB „Gelvora“ per nurodytą laikotarpį, UAB „Gelvora“ bus priversta: įtraukti I. K. duomenis į skolininkų registrą, apie jos skolą informuoti bankus, lizingo, draudimo kompanijas, pensijų draudimo fondus, ryšių ir komunalinių paslaugų teikėjus bei kitus teisėtą interesą turinčius asmenis; rekomenduoti UAB „General Financing“ kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo ir išieškojimo, prašant areštuoti skolininkui priklausantį turtą, sąskaitas ir kt., be to, išieškant skolas teisminiu keliu, iš I. K. bus priteistos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. 2008 m. kovo 7 d. pranešimas nebuvo grąžintas (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

3.4. 2008 m. kovo 21 d. pranešimą (b. l. 16, 71) į UAB „Kino rožė“, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame informavo I. K., kad 2008 m. kovo 20 d. duomenimis ji yra skolinga 472,14 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, taip pat pateikė kitą informaciją, analogišką nurodytai 2008 m. sausio 15 d. ir 2008 m. vasario 7 d. pranešimuose. 2008 m. kovo 21 d. pranešimas nebuvo grąžintas (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

3.5. 2008 m. birželio 2 d. pranešimą (b. l. 17, 72), adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame informavo I. K., kad 2008 m. birželio 1 d. duomenimis ji yra skolinga 132,63 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, taip pat pateikė kitą informaciją, analogišką nurodytai 2008 m. sausio 15 d., 2008 m. vasario 7 d. bei 2008 m. kovo 21 d. pranešimuose. 2008 m. birželio 2 d. pranešimas 208 m. birželio 9 d. grąžintas su pašto žyma „nežinoma“ (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

3.6. 2009 m. kovo 11 d. pranešimą (b. l. 18, 73-74), adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame informavo I. K., kad: 2009 m. kovo 10 d. duomenimis ji yra skolinga 296,19 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, t. y. nesilaiko įsipareigojimo laiku grąžinti paskolos; dėl augančių delspinigių jos skola keičiasi kasdien, tikslų likutį gali sužinoti paskambinusi nurodytais telefonais; ji yra raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 10 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos bei apie tai informuoti UAB „Gelvora“, to nepadarius, bus imamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti; remiantis Civilinio kodekso 6.57 straipsniu, 6.63 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, po skolos apmokėjimo I. K. privalo apmokėti kreditoriaus – UAB „General Financing“ turėtas skolos išieškojimo išlaidas – 52,87 Lt; galima mokėti dalimis, mokėjimo grafikas turi būti suderintas su UAB“Gelvora“; ji prašoma atvykti į UAB „Gelvora“ dėl mokėjimo grafiko suderinimo. 2009 m. kovo 11 d. pranešimas nebuvo grąžintas (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

3.7. 2009 m. balandžio 13 d. pranešimą (b. l. 27-28, 75-76) adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame informavo I. K., kad: 2009 m. balandžio 13 d. duomenimis ji yra skolinga 315,91 Lt (pradelsta skola su delspinigiais) UAB „General Financing“ už paskolą „Kreditas 123“, t. y. nesilaiko įsipareigojimo laiku grąžinti paskolos; dėl augančių delspinigių jos skola keičiasi kasdien, tikslų likutį gali sužinoti paskambinusi nurodytais telefonais; ji yra raginama sumokėti iki 2009 m. balandžio 30 d. bei apie tai informuoti UAB „Gelvora“, to nepadarius, bus imamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti; remiantis Civilinio kodekso 6.57 straipsniu, 6.63 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, po skolos apmokėjimo I. K. privalo apmokėti kreditoriaus – UAB „General Financing“ turėtas skolos išieškojimo išlaidas – 56,32 Lt; nesulaukus apmokėjimo ir / ar I. K. nesusisiekus su UAB „Gelvora“ per nurodytą laikotarpį, UAB „Gelvora“ bus priversta: įtraukti I. K. duomenis į skolininkų registrą, apie jos skolą informuoti bankus, lizingo, draudimo kompanijas, pensijų draudimo fondus, ryšių ir komunalinių paslaugų teikėjus bei kitus teisėtą interesą turinčius asmenis. 2009 m. balandžio 13 d. pranešimas nebuvo grąžintas (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

4. UAB „Gelvora“ 2008 m. sausio 25 d. bandė su I. K. susiekti Sutartyje jos nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko; taip pat nepavyko susisiekti 2008 m. birželio 9 d., 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. numeriu (duomenys neskelbtini) (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

5. I. K. 2008 m. balandžio 3 d. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino į UAB „Gelvora“ pasiteirauti dėl įsiskolinimo sumos, 2008 m. balandžio 11 d. I. K. paskambinus pasiteirauti, ar skola sumokėta, patvirtinta, jog 2008 m. balandžio 11 dienai įsiskolinimo nėra (žr. UAB „Gelvora“ pažymą dėl atliktų išieškojimo veiksmų (b. l. 20-21, 66-67)).

6. UAB „Teisiniai patarimai“ siuntė I. K. šiuos pranešimus paštu:

6.1. 2009 m. birželio 9 d. įspėjimą dėl skolos (b. l. 30, 78) adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kuriame, be kita ko, nurodė I. K.: ji nevykdo 2007 m. rugpjūčio 1 d. vartojimo kredito sutarties, sudarytos su UAB „General Financing“ („Kreditas 123“), sąlygų – laiku nemoka mokėjimų; 2009 m. birželio 9 d. duomenimis ji yra skolinga Bendrovei 348,97 Lt: 115,23 Lt nesumokėtų įmokų ir 233,74 delspinigių; nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 15 d., prašoma sumokėti 348,97 Lt; sumokėjus nurodytą sumą prašoma sumokėti 119 Lt bylos administravimo išlaidų UAB „Teisiniai patarimai“; nesumokėjus nurodytų mokėjimų, bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo; priverstinai išieškant skolą išlaidos gali padidėti iki 50 proc. (įspėjimą dėl skolos 2009 m. birželio 12 d. grąžintas UAB „Teisiniai patarimai“ (žr. UAB „Teisiniai patarimai“ paaiškinimą (b. l. 29, 77)).

6.2. 2009 m. birželio 15 d. įspėjimą dėl skolos (b. l. 88) adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame, be kita ko, nurodė I. K., kad 2009 m. birželio 15 d. duomenimis ji yra skolinga Bendrovei 352,45 Lt: 115,23 Lt nesumokėtų įmokų ir 237,22 delspinigių, taip pat pateikė kitą informaciją, analogišką nurodytai 2009 m. birželio 9 d. įspėjime dėl skolos.

7. 2009 m. birželio 25 d. Tarnyboje gautas I. S. (buv. K.) prašymas dėl vartojimo kredito sutarties, sudarytos su UAB „General Financing“ (b. l. 23-24, 85-86): Vartotoja prašė išsiaiškinti, ar iš tikrųjų yra skolinga Bendrovei ir kodėl tiek laiko buvo delsiama ir nepranešama apie skolą.

Su prašymu I. S. pateikė paaiškinimą (b. l. 22, 87), kuriame, be kita ko, nurodė: 2007 m. vasarą paėmė paskolą iš UAB „General Financing“; laiku neįnešusi įnašo, 2008 m. vasarą gavo laišką į darbovietę dėl sutarties nutraukimo, likusios paskolos dalies ir teisinių išlaidų ar palūkanų sumokėjimo; paskambinusi nurodytu telefonu susitarė dėl mokėjimo dalimis, sumokėjus paskutinę dalį telefonu jai buvo pasakyta, jog yra „pilnai atsiskaičius“; čekių ir vartojamojo kredito sutarties neišsaugojo; beveik po vienerių metų į darbovietę paskambinęs asmuo informavo, kad ji yra skolinga Bendrovei 150 Lt už paskutinę įmoką, kad priminimo laiškas buvo siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau buvo grąžintas nurodant, kad ji ten negyvena; sutikus sumokėti nurodytą sumą, skambinęs asmuo atsiuntė dvi trumpąsias žinutes: pirmojoje buvo nurodyta, kad jos skola Bendrovei sudaro 352,45 Lt, antrojoje – kad bendrovei „Teisiniai patarimai“ turi padengti bylos administravimo išlaidas, t. y. 119 Lt; paskambinus į Bendrovę dėl pateiktos informacijos apie skolos dydį Bendrovė patvirtino, kad ji, I. S., yra skolinga 352,45 Lt, o apie 119 Lt Bendrovė neturinti informacijos.

8. Tarnyba 2009 m. birželio 30 d. rašte Nr. 4-3998 „Dėl I. S. prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. 4-3998) (b. l. 25, 84) UAB „General Financing“ nurodė, be kita ko, jog gavo I. S. prašymą dėl UAB „General Financing“ galimai nepagrįstos skolos apskaičiavimo, jog siūlo įvertinti Vartotojos prašymą ir kilusį ginčą išspręsti taikiai; nepavykus ginčo išspręsti taikiai, prašo iki 2009 m. liepos 13 d. pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl Vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių, taip pat kitus rašte nurodytus įrodymus bei informaciją (tarp Bendrovės ir vartotojos sudarytos vartojimo kredito sutarties kopiją; informaciją apie vartotojos paskutinį kartą mokėtas įmokas, grąžintą kreditą (mokėjimų datas bei įmokų dydžius, mokėjimų nurodymų pavadinimus); informaciją, kokiu būdu susidarė reikalaujamas sumokėti įsiskolinimas, kada ir kaip keitėsi reikalaujama grąžinti kredito suma, kokia yra galutinė vartotojos skola Bendrovei; informaciją ir įrodymus, kada ir kokiu būdu vartotoja buvo informuojama apie susidariusį / pakitusį įsiskolinimą, bei pateikti rašytinius dokumentus apie vartotojos informavimą ir / arba pokalbių telefonu įrašus, jei vartotoja buvo informuota telefonu).

9. UAB „Teisiniai patarimai“ 2009 m. liepos 7 d. paaiškinime (b. l. 29, 77) UAB „General Financing“, be kita ko, nurodė: 2009 m. birželio 3 d. UAB „General Financing“ perdavė skolininkės I. K. skolos išieškojimą bendrovei „Teisiniai patarimai“; 2009 m. birželio 12 d. grąžintas UAB „Teisiniai patarimai“ skolininkei siųstas raginamasis laiškas; 2009 m. birželio 12 d. nepavykus su I. K. susisiekti UAB „General Financing“ nurodytu kontaktiniu telefonu, skambinta į jos darbovietę UAB „Kino rožė“; UAB „Teisiniai patarimai“ skolų valdymo ekspertas prisistatė ir paaiškino I. K. skambinimo priežastį, pokalbio metu I. K. nurodė gyvenamosios vietos adresą, veikiantį kontaktinį telefono numerį; atsižvelgiant į skolininkės prašymą nesiųsti laiško su skolos dydžiu paštu, išsiųstos dvi trumposios žinutės telefonu: pirmojoje buvo nurodyta: „Informuojame, kad esate skolinga 352,45 Lt kreditui 123. Raginame kuo skubiau susimokėti (į UAB „General Financing“ sąskaitą, įmokos kodas 123123) ir išvengti teisminio skolos išieškojimo. UAB „Teisiniai patarimai“, antrojoje buvo nurodyta: „119 Lt bylos administravimo išlaidas turite apmokėti į UAB „Teisiniai patarimai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); AB DnB NORD bankas“; daugiau jokių veiksmų atlikta nebuvo, su skolininke jokių konfliktų nekilo.

10. UAB „General Financing“, atsakydama į Tarnybos raštą, 2009 m. liepos 13 d. rašte Nr. 7761-01109 „Dėl I. S. prašymo“ (b. l. 11-12, 63-64) pažymėjo, kad Bendrovės reikalavimas grindžiamas Sutarties nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, kad Vartotojos prašymas nepagrįstas, jame pateikta netiksli informacija apie susidariusią situaciją, bei prašė ginčo nagrinėjimą nutraukti. Minėtame rašte Bendrovė, be kita ko, nurodė:

10.1. Vartotoja įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas pagal 2007 m. rugpjūčio 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, vėluodavo mokėti beveik visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Remiantis Sutartimi, praleidus terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos Bendrovei mokami Sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai.

10.2. Sutarties 3.1.2.2 punktas nustato Vartotojai pareigą nedelsiant informuoti Bendrovę raštu apie vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, adreso kontaktams, telefono numerio ir (ar) elektroninio pašto pasikeitimą, tačiau Vartotoja neinformavo Bendrovės apie pavardės, adreso ir telefono numerio pasikeitimą (apie pasikeitimus Bendrovė buvo informuota tik 2009 m. birželio 23 d.).

10.3. Bendrovė įvykdė informavimo pareigą ir ėmėsi būtinų veiksmų, siekdama informuoti Vartotoją apie susidariusį įsiskolinimą: Sutartyje nurodytu Vartotojos telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d. išsiuntė 56 trumpąsias žinutes apie susidariusį įsiskolinimą; skolų išieškojimo įmonės (nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. skolos iš Vartotojos išieškojimą vykdė skolų išieškojimo įmonė UAB „Gelvora“, nuo 2009 m. birželio 3 d. – UAB „Teisiniai patarimai“) siuntė Vartotojai įspėjimus bei raginimus dėl skolos, ne kartą bandė susisiekti jos nurodytu kontaktiniu telefono numeriu.

10.4. Vartotojos prašyme nurodyti pokalbiai telefonu vyko su skolų išieškojimo įmonės darbuotojais, pokalbiai nebuvo įrašinėjami. Vartotoja neteisingai suprato, jog 2008 m. balandžio 10 d. sumokėjusi 702,00 Lt ir visiškai padengusi įsiskolinimą, ji pilnai atsiskaitė su Bendrove; nors įsiskolinimas buvo padengtas, tačiau, remiantis Sutarties sąlygomis, 2008 m. gegužės 1 d. turėjo būti įmokėta paskutinė įmoka.

10.5. 2009 m. liepos 13 d. duomenimis Vartotojos skola Bendrovei sudaro 368,69 Lt: 115,23 Lt nesumokėtų įmokų ir 253,46 Lt delspinigių.

Rezoliucinė dalis

11. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi 2009 m. birželio 25 d. vartotojos I. S. prašymą dėl UAB „General Financing“ galimai nepagrįstai priskaičiuotos skolos, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarime Nr. 10-346 „Dėl I. S. prašymo“ (b. l. 34-38) nutarė:

11.1. Iš dalies patenkinti I. S. prašymą.

11.2. Pasiūlyti Bendrovei delspinigius vartotojai skaičiuoti tik už 9 dienas nuo laiku nesumokėtos 115,23 Lt Įmokos, t. y. 5,18 Lt delspinigių.

11.3. Bendrovė iki 2009 m. rugsėjo 8 d. privalo pranešti Tarnybai apie Tarnybos sprendimo įvykdymą.

Nutarimo Nr. 10-346 rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad Tarnyba, gavusi pranešimą, kad per nustatytą terminą paslaugos teikėjas neįvykdė sprendimo, apie sprendimo neįvykdymą skelbia viešai savo tinklalapyje www.vartotojoteises.lt.

12. Nutarime Nr. 10-346 Tarnyba inter alia konstatavo:

12.1. Bendrovei vartojimo kredito paslaugų teikimo veikla yra profesinė veikla, tuo tarpu vartotojo, turinčio mažesnę šių santykių patirtį, galimybės įvertinti ir teisingai suprasti sutarties nuostatas yra nelygiavertės. Dėl šios priežasties vartotojas yra pripažįstamas silpnesne sutarties šalimi ir jo teisės bei interesai turi būti ginami prioritetiškai.

12.2. UAB „Gelvora“ nesiėmė visų jai prieinamų priemonių, kad tinkamai ir operatyviai tarpininkautų išieškant skolą iš Vartotojos. Vartotojos skolos išieškojimas Bendrovei, trukęs 13 mėnesių, per kuriuos kiekvieną dieną buvo skaičiuojami delspinigiai, yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka tinkamo bei ekonomiško sutarties vykdymo principų.

12.3. Vartotoja, sutartyje nurodžiusi deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje negyveno, bei neinformavusi apie pasikeitusį telefono numerį, apsunkino galimybę operatyviai su ja susisiekti ir informuoti apie susidariusį įsiskolinimą bei skaičiuojamus delspinigius, tačiau Tarnybai nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog UAB „General Financing“ar UAB „Gelvora“, 2008 m. balandžio 3 d. ar 2008 m. balandžio 11 d. susisiekusi su Vartotoja, paprašė patikslinti gyvenamosios vietos adresą, kad ateityje galėtų greičiau su susisiekti Vartotoja.

12.4. UAB „Gelvora“ Bendrovei pateiktoje pažymoje dėl atliktų išieškojimo veiksmų nurodyta, kad 2008 m. balandžio 11 d. Vartotoja „skambino pasiteirauti, ar skola yra apmokėta – patvirtinta, kad 2008-04-11 dienai įsiskolinimo nėra“; Vartotoja prašyme Tarnybai nurodė, kad sumokėjusi 702 Lt buvo informuota, jog skola yra sumokėta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į vartotojo interesų prioritetą darytina išvada, kad Vartotoja buvo suklaidinta, jog sumokėjusi 702 Lt visiškai grąžino kreditą.

12.5. Bendrovės priskaičiuota delspinigių suma yra nepagrįsta, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad Vartotoja laiku ir tinkamai nevykdė sutarties, todėl Bendrovė turi teisę skaičiuoti pagrįstus delspinigius. Vadovaujantis tuo, kad su vartotoja dėl skolos išieškojimo realiai buvo galima susisiekti per 9 dienas, siūlytina Bendrovei delspinigius skaičiuoti tik už 9 dienas nuo laiku nesumokėtos įmokos.

13. UAB „General Financing“ 2009 m. rugsėjo 8 d. rašte „Dėl I. S. prašymo“ (b. l. 81-82) informavo Tarnybą, jog nesutinka su nutarimu Nr. 10-346 ir ketina pateikti skundą dėl nutarimo Nr. 10-346 teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka. Rašte Bendrovė, be kita ko, nurodė:

13.1. Vartotoja neįvykdė prievolės, o Tarnyba neteisėtai panaikina įstatyme ir Sutartyje numatytą Vartotojos pareigą mokėti delspinigius.

13.2. Bendrovė nesutinka su Tarnybos teiginiu, jog UAB „Gelvora“ teiginys „įsiskolinimas yra padengtas“ galėjo suklaidinti Vartotoją ir leisti pagrįstai manyti, kad ji visiškai grąžino vartojimo kreditą. UAB „Gelvora“ vykdė skolos išieškojimą, o ne reikalavo grąžinti visą kreditą prieš terminą, be to, Vartotojai buvo aiškiai nurodyta, kad ji praleido mokėjimo terminus ir kokia yra įsiskolinimo suma.

13.3. Tarnyba pažymėjo, kad sutartyje būtina nurodyti teisingus kontaktinius duomenis, tačiau neatsižvelgė į tai, jog Vartotoja nevykdė Sutartyje numatytos pareigos pranešti apie pavardės, adreso ir telefono numerio pasikeitimą.

13.4. Tarnyba neatsižvelgė į tai, jog Bendrovė ne tik kad nepažeidė informavimo pareigos, bet ėmėsi papildomų priemonių surasti vartotoją, todėl Tarnybos pasiūlymas delspinigius Vartotojai sumokėti tik už 9 dienas nuo laiku nesumokėtos įmokos, yra grindžiamas tik prielaidomis ir prieštarauja Civilinio kodekso, Sutarties nuostatoms bei protingumo ir teisingumo principams (be to, Tarnyba pripažino, jog Vartotoja laiku ir tinkamai nevykdė sutarties, todėl Bendrovė turi teisę skaičiuoti pagrįstus delspinigius). Toks Tarnybos sprendimas pažeidžia šalių interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą, nustato neproporcingai dideles pareigas Bendrovei bei nesąžiningai atleidžia Vartotoją nuo Sutartyje numatytų pareigų.

II

1. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Pareiškėja – UAB „General Financing“ padavė skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 10-346 „Dėl I. S. prašymo“, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl vartotojos I. S. skundo, susijusio su vartojimo kredito sutarties vykdymu. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus. Skundžiamu nutarimu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo Vartotojos skundą dėl pareiškėjos išduoto vartojimo kredito, vartojimo kredito sutarties vykdymo. Šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba veikė kaip vartotojų ginčų sprendimo neteismine tvarka institucija; Tarnybos priimtas nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjai nėra privalomas. Teisinius santykius, kylančius iš vartojimo kreditų teikimo, reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Todėl šalių ginčas iš esmės nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

2. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, spręsdamas administracines bylas, privalo vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais, bet ir Konstitucija bei iš jos kylančiu imperatyvu, įpareigojančiu teismus vadovautis galiojančiais precedentais: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, sudaro prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) bei neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad pozicijos, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba veikia kaip vartotojų ginčų sprendimo neteismine tvarka institucija, kurios priimti nutarimai tokios rūšies bylose yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjams nėra privalomi, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2009 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A39-375/2009, 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-829/2009).

3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Konstatavus, kad ši administracinė byla pagal pareiškėjos – UAB „General Financing“ skundą atsakovei – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – I. S. dėl nutarimo panaikinimo yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, ji nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105, 106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinę bylą Nr. I-555-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-01607-2009-8) pagal pareiškėjos – UAB „General Financing“ skundą atsakovei – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – I. S. dėl nutarimo panaikinimo nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ernestas SpruogisLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė