- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2-23400-816/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Atsakovas
- UAB „Adictus“
- Advokatai
- Lukas Grigaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl preliminaraus sprendimo, priimto pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Logiteksa“ ieškinį atsakovui UAB „Adictus“ dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Logiteksa“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Adictus“ ieškovo naudai 6 534,00 EUR skolos, 539,03 EUR palūkanų, 40,00 EUR išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2015-08-10 sudarė Sutartį – užsakymą Nr. 15 08103661 bei 2015-08-13 Sutartį – užsakymą Nr. 15 08133731, kuriomis ieškovas įsipareigojo pateikti užsakymuose nurodytų krovinių pervežimui tinkamą ir techniškai tvarkingą transporto priemonę krovinių pasikrovimo datai, o atsakovas įsipareigojo pateikti krovinius pagal užsakymus bei atsiskaityti už pervežimo paslaugas pagal minėtas sutartis, kurias įvykdžius ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas – faktūras 6 534,00 EUR sumai, kurių atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 6 534,00 EUR.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas: iš atsakovo ieškovui priteista 6 534,00 EUR skolos, 539,03 EUR palūkanų, 40,00 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 113,03 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-02-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 630,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 preliminaraus sprendimo, nurodydamas, kad su juo nesutinka, kadangi vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 32 str. 1 d., teisė pateikti ieškinį dėl pervežimų, vykdytų pagal CMR konvenciją, dėl senaties prarandama po vienerių metų, o reikalavimui sumokėti už vežimo paslaugas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laiko, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju baigėsi 2016-11-10 ir 2016-11-13 pagal krovinių vežimo sutartis, todėl laiko, jog ieškovas neturi atsakovui galiojančių reikalavimo teisių.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog atsakovas neginčija pačios skolos ir tik ginasi ieškinio senatimi pagal CMR konvenciją, tačiau CMR konvencija nereglamentuoja atsiskaitymo tarp juridinių asmenų, todėl ji netaikytina, o CMR konvencijos 32 str. nustato ieškinio senaties terminą ginčams, atsiradusiems būtent dėl vežimo. Šiuo atveju ginčas yra dėl neapmokėtų sąskaitų už suteiktas vežimo paslaugas. Be to, ieškovas viską pagal sutartis įvykdė tinkamai ir dėl to atsakovas pretenzijų neteikė. Nurodė, jog ieškovas atsakovą ne kartą ragino telefonu sumokėti įsiskolinimą.
Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.
Byla nagrinėjama pareikštų ieškinio reikalavimų ir prieštaravimo argumentų ribose.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Logiteksa“ ir atsakovas UAB „Adictus“ 2015-08-10 sudarė Sutartį – užsakymą Nr. 15 08103661 (e. b. l. 7-8) bei 2015-08-13 Sutartį – užsakymą Nr. 15 08133731 (e. b. l. 19-20), kuriomis ieškovas įsipareigojo pateikti užsakymuose nurodytų krovinių pervežimui tinkamą ir techniškai tvarkingą transporto priemonę krovinių pasikrovimo datai, o atsakovas įsipareigojo pateikti krovinius pagal užsakymus bei atsiskaityti už pervežimo paslaugas pagal minėtas sutartis. Aplinkybę, jog ieškovas sutartyse sulygtas paslaugas suteikė atsakovui patvirtina byloje pateikti krovinio važtaraščiai CMR (e. b. l. 9-12, 21-26), todėl už suteiktas vežimo paslaugas ieškovas atsakovui 2015-08-04 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG1501536 – 3 146,00 EUR sumai (e. b. l. 6) bei 2015-08-12 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LOG1501586 – 3 388,00 EUR sumai (e. b. l. 18). Atsakovas šių aplinkybių neneigė ir ieškinio pagrįstumo neginčijo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys, kuriomis vežėjas įsipareigojo siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti numatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Atsakovas neginčija, kad kroviniai pagal Sutartis - užsakymus buvo pristatyti laiku, pagal jose nustatytus terminus bei reikalavimus, tačiau ginčija aplinkybę, jog ieškovas praleido senaties terminą reikšti reikalavimą teisme pagal CMR konvenciją.
CMR konvencija taikytina, kai yra nustatytos jos 1 str. 1 p. sąlygos: krovinys vežamas už užmokestį kelių transporto priemonėmis, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje ir kai bent viena šalių yra konvencijos narė. Šalys 2015-08-10 sudarė Sutartį – užsakymą Nr. 15 08103661 (e. b. l. 7-8) bei 2015-08-13 Sutartį – užsakymą Nr. 15 08133731 (e. b. l. 19-20), kuriomis ieškovas įsipareigojo iš siuntėjų Italijoje ir Prancūzijoje paimtus krovinius pristatyti į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, jog buvo vežama kelių transporto priemone, vežama už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir jų gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos (Prancūzija, Italija ir Lietuva), krovinių išsiuntimo vietos ir krovinių gavimo vietos valstybė yra konvencijos narė (šios valstybės yra CMR konvencijos narės), akivaizdu, kad šio ginčo išsprendimui turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Lietuva yra CMR konvencijos dalyvė, dėl šios priežasties teismas, spręsdamas ginčą, kilusį iš santykių, kuriuos unifikuotai reglamentuoja CMR konvencija, privalo ją taikyti tiesiogiai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą dėl ieškinio senaties terminų taikymo bei skaičiavimo, sutiktina su atsakovu, kad turi būti taikomas CMR konvencijos 32 str., o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Be to, ir CK 1.125 str. 11 d. nurodoma, kad iš krovinių vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai, t. y. iš esmės taipogi nukreipia į atskiras vežimo rūšis reglamentuojančius teisės aktus.
CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio tokį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai, tačiau šioje byloje nėra aktuali ši nuostata, kadangi ieškovas nesirėmė šia aplinkybė, nepateikė teismui jokių įrodymų dėl atsakovo tyčinių veiksmų ar grubaus aplaidumo. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma, kas senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Kaip teisingai nurodo atsakovo atstovas patikslintuose prieštaravimuose, vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį. CMR konvencijos 32 str. 2 d. nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus, tačiau šioje byloje ši nuostata taip pat nėra aktuali, kadangi ieškovas nesirėmė šia aplinkybe ir nepateikė ją patvirtinančių įrodymų.
Tad krovinio pervežimo užsakymų 2015-08-10 Nr. 15 08103661 ir 2015-08-13 Nr. 15 08133731 ir jų pagrindu išrašytoms sąskaitoms – faktūroms dar iki ieškinio 2017-02-21 pareiškimo teisme buvo suėję ieškinio senaties terminai (CMR konvencijos 32 str. 1 d. ir 1 d. c p.): pagal pirmąją vežimo sutartį 2016-11-10, o pagal antrąją - 2016-11-13. Todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, o ieškovui neįrodžius pagrindo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir nesirėmus senaties termino sustabdymo aplinkybėmis (jų neįrodžius), reikalavimai, kylantys iš vežimo sutarčių turi būti atmetami, kaip pateikti praleidus specialiame teisės akte numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Dėl to preliminarus sprendimas naikintinas, o ieškinys atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis minėtomis materialinės teisės normomis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 str. 6 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 preliminarų sprendimą.
Atmesti ieškinį.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.