Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-198-818/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
1-198-818/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27116-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
M. P., R. Z.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-198-818/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27116-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.14.3.1.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,kaltinamųjų gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajam V. B.,kaltinamiesiems M. P., R. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008-04-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams;

2. 2008-06-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (subendrinus bausmę su 2008-04-09 nuosprendžiu) paskirta bausmė – 90 parų arešto;

3. 2008-10-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (du epizodai) paskirta bausmė – laisvės apribojimas 7 (šešiems) mėnesiams;

4. 2008-11-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

5. 2009-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, subendrinus bausmes su 2008-10-30 ir 2008-11-18 nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai;

Žemesnės instancijos teismas

6. 2011-01-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

7. 2011-06-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., subendrinus bausmes su 2011-01-06 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

8. 2011-10-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (3 epizodai), paskirta bausmė – 30 parų arešto;

9. 2011-11-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;

10. 2011-12-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimas 2 metams. 2012-02-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., BK 63 str. 4 d., pagal 2011-11-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011-12-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

11. 2012-10-25 Vilniaus 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2 epiz.), 45 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2011-12-28 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 80 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

12. 2014-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 40 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto. Paskirta bausmė subendrinta iš dalies ir paskirta subendrinta bausmė 51 para arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 31 para arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 1 dalyje;

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-07-02 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams;

2. 2012-07-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimas 10 (dešimt) mėnesių. 2012-10-16 Varėnos raj. apylinkės teismo nutartimi galutinę bausmę M. P. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nebendrauti su nukentėjusiąja S. J. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant lankytis vietose, kur prekiaujamas ir vartojamas alkoholis bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir gydimusi;

3. 2015-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą atidėjimo laikotarpį dirbti, t.y. tęsti darbą arba nedirbant registruotis darbo biržoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Z. panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2015-05-13, apie 11 val., Vilniuje, šalia A. J. Povilaičio g. 14, namo, veikdamas kartu su M. P., priėjo prie V. B., po to, iš karto M. P. pareikalavus iš V. B. 10 eurų, o pastarajam atsisakius, M. P. panaudojo V. B. atžvilgiu fizinį smurtą - 1 kartą galva sudavė V. B.į lūpos - smakro sritį, po ko, jis iš už nugaros ranka pastūmė V. B. į kairįjį petį, nuo ko pastarasis suklupo ant žemės, o tuo metu jis tęsdamas nusikalstamą veiką toliau naudojo fizinį smurtą - nemažiau kaip 10 kartų V. B. spirdamas koja į įvairias kūno vietas - kairę ranką ir koją, kairįjį šoną bei nugarą, tokiais bendrais veiksmais atimdami V. B. galimybę priešintis, M. P. apieškojo V. B. drabužius ir iš džinsinės striukės vidinės kairės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia C2“ – 20 eurų vertės kartu su „Tele-2“ SIM kortele - 20 eurų vertės, kuri iš karto perdavė jam, tokiu būdu kartu su M. P. panaudoję fizinį smurtą V. B. atžvilgiu pagrobė svetimą - V. B. priklausantį viso 40 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. P. panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2015-05-13, apie 11 val., Vilniuje, šalia A. J. Povilaičio g. 14, namo, veikdamas kartu su R. Z., priėjo prie V. B. ir pareikalavo iš jo 10 eurų, o pastarajam atsisakius, panaudojo V. B. atžvilgiu fizinį smurtą - 1 kartą galva sudavė V. B.į lūpos - smakro sritį, po ko, R. Z. iš už nugaros ranka pastūmė V. B. į kairįjį petį, nuo ko pastarasis suklupo ant žemės, o tuo metu R. Z.tęsdamas nusikalstamą veiką toliau naudojo fizinį smurtą - nemažiau kaip 10 kartų V. B.spirdamas koja į įvairias kūno vietas - kairę ranką ir koją, kairįjį šoną bei nugarą, tokiais bendrais veiksmais atimdami V. B. galimybę priešintis, apieškojo V. B. drabužius ir iš džinsinės striukės vidinės kairės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia C2“ – 20 eurų vertės kartu su „Tele-2“ SIM kortele - 20 eurų vertės, kurį iš karto perdavė R. Z., tokiu būdu kartu su R. Z. panaudoję fizinį smurtą V. B. atžvilgiu pagrobė svetimą - V. B. priklausantį 40 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Z. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai. Jis paaiškino, kad turi pareiškimą. Prašė teismo atsižvelgti į tai ir užregistruoti teismo protokole, kad tyrėja R. Č. ir prokurorė E. J. iš anksto susitarusios ir veikdamos grupėje, surašė ir sufabrikavo baudžiamąją bylą R. Z. atžvilgiu, be jokių pagrįstų, teisėtų įrodymų, neteisėtu būdu, taip, kaip joms buvo naudinga, įteisindamos neteisėtu būdu, taip, kaip joms buvo naudinga, savo pačių sukurtą ir sugalvotą neteisėtumą. Jos vadovavosi vien tik melagingais liudininkų parodymais ir nepatikrinusios tų parodymų teisėtumo bei neatlikusios jokių tiriamųjų procesinių veiksmų įstatymų nustatyta tvarka R. Z. atžvilgiu. Taip pat, tyrėja, naudodama psichologinį spaudimą, pasinaudojusi nukentėjusiojo ir pagrindinio liudininko bejėgiškumu, kadangi jie nebuvo išblaivėję ir buvo girti, apsinuodiję etilo alkoholiu, ne tik tą dieną kai buvo surašytas pareiškimas, bet ir kitą, kai davė papildomus parodymus būdami neadekvatūs, taikė jų atžvilgiu neteisėtas procesines prievartos priemones, pažeidė jų ir R. Z. teises, kaip žmogaus. Apklausos ir parodymų metu užrašinėjo ir registravo tokius neteisėtus melagingus parodymus, kurie buvo reikalingi tyrėjai, neteisėto tyrimo metu, kad sufabrikuoti ir įteisinti neteisėtu būdu R. Z. pateiktą valstybinį kaltinimą bei davė pasirašyti neblaiviems asmenims, t.y. liudininkui ir nukentėjusiajam, jų pačių susakytus melagingus parodymus. Tą patį padarė ir policininkai, prieš tai pasirašę juridinį dokumentą dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai kokie dabar parodymai tikri ir teisingi? Ar pirminiai, ar antriniai teisme, už kuriuos jie pasirašė? Kaip šausi, taip neprašausi, vis tik pažeista priesaika tiek iš policininkų pusės, tiek iš liudininkų pusės dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, kadangi jie tarpusavyje visiškai nesutampa, nes visi stebuklingu būdu viską atsimena geriau praėjus pusei metų nuo įvykio, negu tą pačią dieną, kai jie davė priminius parodymus. Kažin, ką tai galėtų reikšti? Jeigu tu neatsimeni ir nežinai, tai reiškia tu nieko nematei, jeigu nematei, tai kaip galima teigti ir tvirtinti, kad tu kažką matei? Kur elementarus sveikas protas? Maža to, dabar esantis prokuroras palaikydamas iškeltą R. Z. neteisėtą valstybinį kaltinimą, neteisėtai nori užglaistyti ir nuslėpti savo kolegių teisininkių padarytas grubius įstatymų pažeidimus, nevykdo savo tiesioginių pareigų, apsimeta, kad visiškai nepastebi tiesioginių R. Z. nekaltumo įrodymų. Tokiu būdu tyrėjai, policininkai ir abu prokurorai pažemino karininko uniformą ir pareigūno vardą, išniekino aukščiausiosios valdžios, teismo institucijos, prokuroro mantiją, subjektyviąja ir objektyviąja prasme, sumaišė su purvais Lietuvišką trispalvę vėliavą, kurią iškovojo mūsų protėviai savo krauju. Sutrypė, sumenkino ir sulaužė duotą priesaiką Lietuvos Respublikai laikytis, ginti, saugoti ir puoselėti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konstituciją, kurią 1992-11-06 įteisino ir pasirašė tuometinis LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Lietuvos nepriklausomybės tautinio atgimimo sąjūdžio aušrininkas, europarlamentaras, Nobelio laisvės premijos laureatas, didžiai visų gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis, kuris praskriejo pro mėlyną Lietuviškos nepriklausomybės padangę, tarsi žydras vilties meteoras gyventi geriau. Spjovė mūsų prezidentei, jos ekscelencijai D.Grybauskaitei į veidą, kuri visomis savo išgalėmis pasaulyje ir Lietuvos žemėje puoselėja tautinę santarvę, kuri įkūnija prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi ir kurti, siekia atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Tokie valdžios pareigūnai neturi jokios moralinės teisės dirbti vidaus reikalų sistemoje ir trypti valstybingumo pamatus, kurie pasatyti ant Lietuvos žmonių kaulų. Kodėl prokurorė, tyrėja ir dabar esantis prokuroras būdami teisininkai su aukštuoju teisiniu juridiniu išsilavinimu pamiršo LR Konstituciją, kad prieš įstatymą visi žmonės yra lygūs ir niekam nevalia ir neleidžiama pažeidinėti įstatymų. Šitokiais neteisėtais veiksmais pareigūnai pažeidė visas R. Z. teises ir išniekino bei pažemino jo žmogiškąjį orumą, taip pat savigarbos jausmą, dėl ko jis patyrė ir vis dar patiria skaudžius emocinius ir dvasinius išgyvenimus bei sumažėjo jo žmogiškosios savivertės jausmas. Jokių muštynių nebuvo. R. Z. tik matė, kad jie vienas kitam buvo įsikibę į atlapus. Prie savęs jis neturėjo jokių nukentėjusiojo daiktų. Jis atsimena tas aplinkybes, kai buvo atvykę pareigūnai. R. Z. ir kiti tuo metu nieko nedarė, bendravo, nebuvo jau tuo metu jokio konflikto. Tarp jų nebuvo jokio susitarimo nuskriausti nukentėjusįjį. Buvo geriamas alus „Tauras tradicinis“ 6 laipsnių. Iki to įvykio V. B. R. Z. primą kartą matė, tik Š. buvo matęs. V. B. pirmas panaudojo smurtą. Š. tuo metu nebuvo, nes M. P. su V. B. nuėjo pirmi, o R. Z. trečias atėjo. Galbūt būtų teisinga teigti, kad V. B. buvo neadekvatus.

Kaltinamasis M. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai. Jis paaiškino, kad R. Z. pažinojo, buvo pažįstami, sveikindavosi. Atsimena, kur buvo. M. P. nuėjo į „IKI“ parduotuvę Karoliniškėse, kuri yra visai netoli Povilaičio g., nusipirko alaus, išėjo iš parduotuvės ir šalia jo sutiko Š. Su Š. M. P. pasisveikino. Jis gėrė alų. Atsigėrė alaus, tada priėjo V. B.. V. B. irgi turėjo alaus. Visi trys jie gėrė. Po kurio laiko pro šalį ėjo R. Z.. Jie visi keturi kalbėjosi, gėrė alų, o vėliau ėjo visi keturi į parduotuvę, vėl pirko alaus. Vyrai nusprendė, kad negertų alkoholinių gėrimų labai viešoje vietoje nueiti į krepšinio aikštelę. Ten bent dvi ar tris valandas visi keturi vartojo alkoholį, bent ketvertą kartų visi kartu ėjo į parduotuvę. Bevartojant alkoholį bendravo, kalbėjosi. V. B. išgirdęs M. P. pasakojimą apie tai, kad jis filmavosi dokumentiniame filme, pradėjo visaip tyčiotis, kad žvaigždė, agresyviai elgėsi, buvo prašoma jo liautis. Vėliau M. P. nusprendė, kad jam reikia važiuoti namo, nes traukinys atgal į Varėną, ir jis pradėjo eiti namo. Paėjo gal kokius 5 metrus ir V. B. pasakė „palauk, eisime kartu, man pakeliui“. Jiems pasiekus tą namą nuo krepšinio aikštelės, V. B. visą laiką „lazdavojo“ dėl tos žvaigždės, kabinėjosi. M. P. griežtai paprašė liautis, ko pasekoje gavo smūgį į galvą. Viena ranka M. P. jam įsikabino į krūtinę, kita ranka užsidengė galvą, nes iš karto pajuto, kad stipriai bėga kraujas. Po kurio laiko atbėgo R. Z., juos išskyrė, V. B. atsisėdo ant žolės. M. P. ir R. Z. jo klausė „ką tu čia „durneli“ darai?“. V. B. atsiprašinėjo ir panašiai. Kažkokie žmonės sakė, kad tuoj iškvies policiją, ko čia mušasi. Tada R. Z. ir M. P. V. B. pasakė eiti iš ten, kol neatvyko policija, kad nebūtų kokios bėdos nei jiems, nei jam. Atvyko policijos pareigūnai, paklausė kas čia vyksta. M. P. pasakė, kad nieko, draugiškai apsistumdė, viskas tvarkoje. Tada V. B. pradėjo pasakoti kažkokią savo legendą, kad R. Z. ir M. P. jį užpuolė, kad kažkas paėmė iš jo telefoną. Juos apieškojo policijos pareigūnai, kurie paprašė parodyti ir rankas, ir M. P. tašę, ir kišenes visas. Pas juos nebuvo rastas joks telefonas. Tada visi keturi, M. P., R. Z. ir du pareigūnai ieškojo to telefono. M. P. grįžo į tą vietą, kur jie vartojo alkoholį, link krepšinio aikštelės, nes galvojo, kad gal ten tą telefoną pametė. M. P. išgirdo, kad va, telefonas. Jis atsisuko ir pamatė pas V. B. telefoną. Viskas! Juos nuvežė į policijos komisariatą aiškintis. Kadangi M. P. stipriai bėgo kraujas, labai stipriai kraujavo, jam iškvietė greitąją pagalbą. Jį apžiūrėjo greitoji pagalba, paklausė, ką daryti, siūti, ar nesiūti, sakė, kad reiktų siūti, bet nenukraujuos. Kadangi nieko nepadarė, M. P. paliko savo duomenis policijai ir išvažiavo namo. Ta vieta - krepšinio aikštelė, už krepšinio lentos du suoliukai. Tai vyko apie 11:00 val. po 11:00 val. M. P. bendravo su B. Jis puikiai žino, kad jis nuomojosi butą, kad turi dukrą, kad buvęs krepšininkas, kad su Š. jie nepažįstami. Jie visi keturi buvo prie parduotuvės nuo pat ryto, tada nusipirko dar alaus, nuėjo į krepšinio aikštelę, ten buvo, baigėsi alus, vėl vaikščiojo. V. B. buvo apsvaigęs, ant jo nebuvo matyti sužalojimo požymių, lyg nematė. Alų gėrė. V. B. buvo gerokai apsvaigęs, bet kuo labiau vartojo, tuo labiau priekabiavo, tyčiojosi. Jis vartojo alkoholį, o M. P. jam papasakojo, kad yra filmavęsis dokumentiniame filme. Jis pradėjo „žvaigždė, žvaigždė“. M. P. priėmė iš pradžių kaip juoką, vėliau nusibodo, buvo prašymas, kad gal jau liautųsi, o paskui M. P. nekreipė dėmesio. Vėliau jis važiavo namo ir paėjus jam kokius 5 metrus V. B. sakė „palauk, man pakeliui“ ir jie pradėjo eiti, o po to prie to namo vėl sakė „tu žvaigždė“. V. B. atžvilgiu neteko naudoti smurto. M. P. tik kai gavo smūgį į galvą susikabino. Susikabino tam, kad dar smūgio negautų. V. B. M. P. pirmas davė į galvą. Jis prašė jo liautis, jie sustojo. M. P. sakė arba liautis, arba viskas, liaukis. M. P. pajuto labai stiprų smūgį, ranka užsidengė galvą, o kita ranka tiesiog atstūmė, kad negautų dar kažko. Jam atrodo, jie visi tuo metu skambino. M. P. irgi turėjo telefoną. Nepasakys, ar matė, kad V. B. turėtų telefoną. Jie visi keturi bendravo, visi kartu vaikščiojo į parduotuvę, dėl to vaizdo įrašai prašomi nuo pat pirmos dienos, kad įrodyti, jog šie veikėjai meluoja. Neteko M. P. nei matyti, nei liesti telefono. Kai policininkai paklausė, kas atsitiko, M. P. atsakė, kad nieko. V. B. bandė nuslėpti, bijojo, kad pasakysi, jog jis trenkė, tai jis pasakė pirmas. 2015-05-13 M. P. neturėjo jokių kaltinimų jo atžvilgiu ir suprato tos situacijos absurdiškumą, kadangi jis jau turėjo teistumą. Jis nenorėjo jokių problemų, jau nekalbant apie tai, kad jis tą dieną buvo rastas be sąmonės. Jis antrą kartą bandė pasitraukti iš gyvenimo. Tų psichotropinių vaistų, kurie buvo išrašyti psichiatrinės ligoninės, išgėrė didelį kiekį ir sumaišė su alkoholiu. M. P. nežino, ką tyrimo metu kalbėjo, dalį atsimena, dalies neatsimena. Jis neatsimena ar pasirašinėjo apklausą. Dėl to jam ir reikalingi medicininiai dokumentai, jog parodytų, kad būtų galima matyti realią situaciją. Tyrimo metu M. P. parodymai duoti, kai jis buvo apsvaigęs. Tą dieną jis neatsimena, kad davė parodymus ir kai pamatė, kuo yra kaltinamas, jis tuomet pradėjo sakyti, kad nedavė parodymų. Nežino tyrėjos nei vardo, nei pavardės. Jis tik puikiai žino, kad dalyvaujant advokatui jis prašė visus šiuos veiksmus padaryti, kad įrodytų, kad tie žmonės meluoja. Tyrimo metu advokatas buvo, prašymus girdėjo. M. P. tikėjosi, kad niekas nepasieks, nes akivaizdu, kad tai yra neįmanomi dalykai. Vaizdo įrašus būtų paėmę, dar aiškiau būtų maitoma, kad meluoja. Nukentėjusysis M. P. pirmas trenkė į galvą ir atvykus policijos pareigūnams išsigando, kad M. P. pasakys, kad jis jam kažką padarė, taip vengdamas atsakomybės. Š., kadangi M. P. nebuvo iš karto sulaikytas, jis pats asmeniškai buvo sutikęs ir jis pats M. P. asmeniškai gyrėsi ir neneigė to teisme, kad su V. B. gėrė pusė dienos ir tik tada ėjo liudyti. Tada V. B. sakė, kad jį mušė ir tik dar vėliau, kad pas jį telefonas dingo. M. P. sužalotas su pareigūnais bendravo.

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Tą dieną jis gėrė alų kartu su iš matymo pažįstamu A. Po kiek laiko priėjo kaltinamieji ir, V. B. neprisimena dėl girtumo, bet jis jiems davė vieną alaus, ir kai jis su A. skirstėsi namo, jie paprašė 10 eurų. V. B. atsakė, kad neturi. Tuomet vienas davė iš galvos jam į smakrą, iš nugaros pajuto kitą smūgį, nuo kurio parvirto ir po to sulaukė nemažai smūgių iš kojų. Buvo apieškotos kišenės, pinigų buvo nerasta, o buvo paimtas iš švarko vidinės kišenės telefonas. Vėliau telefoną pareigūnai rado ant žolės, vienas iš kaltinamųjų jį išmetė. Įvykis įvyko 2015 metų gegužės mėnesį. Įvyko ties Povilaičio g. 14, Vilnius. Ties ta vieta yra namo šonas ir praėjimas link laiptinės. Ta vieta yra einant nuo krepšinio aikštelės link automobilių stovėjimo aikštelės ir patenkama į namą. Ties ta vieta įvyko įvykis. V. B. su A., pavardės jo nežino, vartojo alų. Gali būti, kad tai A. Š.. Jie kartu su A. gėrė alų, V. B. pripūtė apie 1,6 promilės. Tuo metu V. B. suvokė su kuo bendrauja, kas su juo vyksta. Dėl jaudinimosi tyliai kalba. Tuo metu priėjo kaltinamieji. Užkalbino tas prie sienos (parodė į M. P.), jie irgi buvo apsvaigę nuo alkoholio, matėsi. Buvo nerišli kalbėsena, padriki judesiai. Prie sienos sėdintis kaltinamasis V. B. paprašė 10 eurų. Jis atsakė neigiamai, motyvuodamas, kad neturi. Prašymas buvo pasakant „duok“, agresyviai, pakeltu tonu išsakytas. Tuo metu jau nieko nebuvo, V. B. ėjo link namų. Tuo metu, kai priėjo kaltinamieji, jis ėjo vienas link namų. Pareikalavo M. P. 10 eurų. V. B. atsisakė duoti pinigų ir tuomet pajuto smūgį. M. P. iš galvos trenkė jam į smakrą, praskėlė apatinę lūpą, nuo to smūgio V. B. dar liko stovėti. Iš antro kaltinamojo (parodė į R. Z.) V. B. pajuto antrą smūgį iš nugaros. R. Z. tuo metu stovėjo iš nugaros. Jis smogė į nugarą ranka, pataikė į petį link stuburo, smogė 1 kartą, po ko V. B. parkrito. Parkrito ant šono. Toliau jie spardė kojomis, abudu spardė. Bent jau tas (parodė į R. Z.) spardė. V. B. saugojo rankomis veidą ir į kamuoliuką susigūžė, kad kuo mažiau smūgių kliūtų. Veidą užsidengė tada, kai paleido iš kojų gal kokius 3-4 smūgius, nes bijojo, kad nespirtų į galvą ir nebūtų rimtesnių problemų. V. B. buvo suduota į visą kairį šoną, nuo kūno viršaus iki apačios. Į galvos sritį smūgio nebuvo, buvo į nugarą, pečius, šlaunį iš kairės pusės. V. B. manymu, ne mažiau kaip 10 smūgių buvo suduota. Gintis jis galimybės neturėjo. Labiausiai mušė tas kaltinamasis (parodė į R. Z.), o po to perėjo per kišenes arčiau sienos sėdintis (parodė į M. P.), po to telefoną perdavė kitam kaltinamajam. Telefonas buvo džinsinio švarko vidinėje kišenėje. Jis buvo pasilenkęs ir patikrino rankomis kišenes. Telefonas „Nokia“. Telefonas buvo veikiantis su SIM kortele. Vėliau atvažiavo pareigūnai. V. B. nežino, kas juos iškvietė. Atvykus pareigūnams, kaltinamieji buvo sulaikyti. Atvažiavo du pareigūnai, moteris ir vyriškis. Jie buvo sulaikyti prie paminėto namo. Kaltinamieji nesipriešino, bet vaikščiojo ratais aiškindami, kad jie nieko nedarė, čia viskas normaliai. V. B. matė, kai tuo metu telefonas buvo išmestas ant žolės. Jis tuo metu stovėjo jau ir matė, kaip tas (parodė į R. Z.) išmetė telefoną prie kelio ant žolės. V. B. nėra įsitikinęs ar policininkai matė, bet jis pamatęs pasakė. Vėliau važiavo į komisariatą. Į medicinos įstaigą V. B. nesikreipė, nes nebuvo pagrindo, buvo tik mėlynės ir praskelta lūpa. Iki gegužės mėnesio V. B. nepažinojo M. P.. Galbūt buvo matęs. Jokių santykių, įsiskolinimo nebuvo. Gali būti, kad M. P. priėjo iki muštynių ir paprašė alaus, o V. B. davė, bet daugiau aplinkybių nebuvo. Gali būti kažkoks pokalbis, bet minutės reikalas. Buvo pareikalauta pinigų ir M. P. smogė V. B. iš galvos. V. B. ūgis 1,98 m., todėl pataikė į smakrą, jis galvą šiek tiek buvo nuleidęs. Iš dešinės rankos išmetė telefoną prie kojos, ten jokių kitų daiktų nebuvo. Pareigūnai telefoną rado iš karto. M. P. kraujavimą bandė sustabdyti, kai atvyko pareigūnai, neliko dėmių ant rūbų.

Liudytojas policijos pareigūnas V. F. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog pavogė telefoną. Tą dieną jis dirbo su kolege J. N.. Buvo gautas pranešimas, kad vyksta muštynės. Dabar tiksliai negali pasakyti, bet prie Povilaičio g. 14 namo. Policijos pareigūnai nuvyko į tą vietą ir rado tris vyrus ant žolės, kurie grūmėsi, mušėsi. Nukentėjusysis pasakė, kad jį užpuolė du vyrai, prašė 10 eurų ir vienas vyras išėmė mobilųjį telefoną. Policijos pareigūnai pradėjo aiškintis situaciją, buvo atlikta paviršutinė apžiūra. Pas tą vyrą, kurį nurodė nukentėjusysis, nieko nesurado. Apžiūrėjo kitą asmenį, pas jį irgi nieko nesurado, tada apžiūrėjo teritoriją, šaligatvį ir jokio telefono nebuvo. Paskui, kai V. F. kalbėjo racija, jis pamatė, kaip tas stambesnis laikė ranką ir dešinėje rankoje buvo telefonas. Tik stukt ir nukrito telefonas. V. F. pakėlė, paklausė nukentėjusiojo, ar tai jo telefonas. Jis atsakė, kad jo. Tas išmetė telefoną (parodė į R. Z.). Kaltinamieji aiškino, kad nieko neėmė, o po to kai rado, neturėjo ką pasakyti. V. F. patvirtina, kad įvykis įvyko ties Povilaičio g. 14 namu ir nurodė vietą. Kaip nukentėjusysis atrodė, V. F. nepamena, lyg buvo kruvinas, vizualiai atrodė, kad smurtą patyrė. Kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tas prie sienos (parodė į M. P.) buvo lyg praskelta galva. Jis aiškino, kad nukentėjusysis užpuolė ar smogė. Pas kitą nieko nebuvo. Kaltinamieji buvo sulaikyti, jie teigė, kad nieko nedarė. Nukentėjusysis nurodė asmenį, kuris paėmė telefoną. Kolegė buvo šalia V. F., kažką irgi matė. Kiek V. F. pamena, telefonas buvo dešinėje rankoje, bet gali ir suklysti. Teismui pagarsinus I tome, 41 b.l. esančius liudytojo V. F. parodymus, jis paaiškino, kad gal iš kairės. V. F. paėmė telefoną, neatidavė jo atgal R. Z.. Buvo atlikta paviršutinė apžiūra, V. F. nerado telefono, nes jis kažkur buvo užkištas. V. F. iš karto V. B. paklausė ar telefonas jo. Jis atsakė, kad jo, ir telefoną atidavė jam. Informacijos, kad pavogtas telefonas nebuvo, buvo pranešimas, kad muštynės. Dėl telefono policijos pareigūnai sužinojo iš nukentėjusiojo. Teismui pagarsinus I tomo, 8 b.l. esantį liudytojos J. N. tarnybinį pranešimą, V. F. paaiškino, kad iš nukentėjusiojo paaiškinimų suprato, kad paimtas telefonas. Kažkur apie 11:00 val. įvyko. Labai panašiai girti visi trys atrodė. Bendraudami su nukentėjusiuoju policijos pareigūnai suprato, kad jis buvo neblaivus, bet aiškiai, logiškai paaiškino. V. F. atrodo, kad tam, kuris prie sienos, buvo kakta praskelta, buvo kraujo, žaizda.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad nukentėjusiojo vardo nepamena. Jie gyvena viename name. Ryte susitiko netoli parduotuvės. V. B. turėjo išgerti, A. Š. irgi turėjo, todėl jie nuėjo išgerti prie krepšinio aikštelės. Išgėrinėjo, taip pat įtariamieji šalia buvo, išgėrinėjo. Kiek laiko praėjo, A. Š. nežino. Gal 20 minučių. Kažkoks kivirčas buvo, bet A. Š. paties įvykio nematė, buvo užsisukęs, o kuomet atsisuko, tuomet ten jau vyko muštynės, nukentėjusysis klūpojo ant kelių kruvinas. Po to V. Š. priėjo arčiau, jam pasakė nelįsti ir jis išėjo, nes pradėjo iš darželio moterys rėkti „ką jūs darote, iškviesime policiją“. Įvykis įvyko 2015 metų vasarą, už Povilaičio g. 14 namo. Ten krepšinio aikštelė ir neįgaliųjų šalimais darželis, ar tai reabilitacijos centras. A. Š. nukentėjusįjį žinojo iš matymo, lyg R., neatsimena, gali būti V.. Gyvena tame pačiame name. Jis, kiek A. Š. žino, barmenu dirba. Jo buto numerio nežino. A. Š. (duomenys neskelbtini) butas, namas (duomenys neskelbtini). Susitiko prie „IKI“ parduotuvės. A. Š. iš ryto nevartojo alkoholio, tik po 08:00 val. nusipirko. Nukentėjusysis gal šiek tiek jau ir buvo išgėręs. Gėrė alų, 2,7 laipsnių stiprumo, vadinamą litrinį „bambalį“ ir du „Tauro“ 6 laipsnių stiprumo. A. Š. gėrė stipresnį, nukentėjusysis silpnesnį. A. Š. mano, kad nukentėjusiojo buvo vidutinis girtumas. Jis suvokė su kuo bendrauja, kur yra. Įtariamieji irgi šalia gėrė. Iš matymo A. Š. kaltinamuosius žino, pasisveikina, dažnai būna prie parduotuvės. Jie sėdėjo ant suoliuko toje aikštelėje. Yra du ar trys suoliukai, kartu sėdėjo. A. Š. su nukentėjusiuoju nuėjo ir jie ten buvo. Bendravo taip tik ar cigarete pavaišinti, ar dar kas. A. Š. stovėjau nusisukęs nugara į aikštelę, nukentėjusysis nuėjo į šoną. A. Š. nežino, ar jį ten pakvietė. Jis jau pats išgėręs buvo. Ar pakvietė, A. Š. nežino. Jis pasisuko ir V. B. jau aikštelėje su įtariamaisiais kalbėjosi. A. Š. nežino, kam reikėjo nueiti, gal kokio konflikto norėjo. Vienas iš kaltinamųjų (parodė į kaltinamąjį R. Z.) pasakė, kad jam atsibodo, jis jam užvažiuos vieną kartą, ar gal ne taip kažką pasakė. A. Š. nesuprato, dėl ko tas konfliktas. Jis išgirdo, kad R. Z. pasakė nukentėjusiajam, kad jis jam nusibodo, užvažiuos vieną kartą. A. Š. nematė to momento, kai pasišalino iki aikštelės, nes jis tuo metu išgėrinėjo, prisidegė cigaretę. Šalia pasisuko, kad įpilti, nes pilstė į plastmasines stiklines, ir kai atsisuko, nukentėjusysis ant kelių klūpėjo, o jie dviese stovėjo. Kol A. Š. įpylė, 15 metrų nuo jo nukentėjusysis jau klūpėjo, šalia buvo abu įtariamieji. Vienas iš galo laikė, kitas iš priekio. Iš priekio buvo aukštesnis (R. Z.), o žemesnis iš galo. Vyko grumtynės, nukentėjusysis sakė „nereikia, ko Jūs norite iš manęs“ ir A. Š. po įvykio sužinojo, t.y., nukentėjusysis eidamas iš komisariato pasakė, kad pinigų norėjo. Iš pradžių A. Š. nežinojo, ko jie norėjo. Žemesnis laikė (M. P.), o aukštesnis (R. Z.) smogė keliu. M. P. laikė nukentėjusįjį už striukės, kuris tuo metu klūpojo. Tiesiog laikė už striukės, o kitas paėmęs smogė į veidą. Vieną kartą smogė, jis tuomet vieną ranką jau buvo padėjęs ant žemės, nes matyt kraujai pradėjo bėgti. A. Š. priėjo ir jam pasakė, kad eitų iš ten. Moterys pradėjo šaukti „ką jūs darote“ ir A. Š. pasišalino į prie namo esantį praėjimą. Jis ėjo į komisariatą duoti parodymus ir sutiko nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad pinigų iš jo norėjo. Jis sakė, kad turėjo 20, ar kiek eurų. A. Š. matė, kad keliu smūgiavo į veidą. Tą veiksmą matė stovėdamas šalia, atstumas gal 10-15 metrų. Gal striukę tampė, A. Š. nežino, ką jie ten dar darė. Jam pasakė dingti. Kadangi buvo girtas, A. Š. kištis nenorėjo. Aukštesnis (R. Z.) sudavė, o kitas laikė iš nugaros atsistojęs. A. Š. nežino, kokiu tikslu laikė tas žemesnis. Kaip nukentėjusysis sakė, norėjo pinigų, tai gal pinigų ieškojo. Nukentėjusysis tik klūpėjo ir sakė „nereikia, ką Jūs darote“. A. Š. nematė, kad būtų paimti iš nukentėjusiojo daiktai, jis tik pasakė, kad buvo lyg telefonas, ar raktai. Nukentėjusysis sakė, kad atėmė, o kai policija atvažiavo, jie išmetė tuos daiktus, nes jis juos atgavo. Nukentėjusysis A. Š. paminėjo, kad kai atvažiavo policija vienas iš įtariamųjų turėjo rankoje telefoną. Taip išėjo, kad rankos už nugaros ir jį laikė. Gal buvo bandymas prie kišenės kažką daryti, bet A. Š. nematė. Veiksmas truko minutę, ne ilgiau, nes moterys, žmonės pro langą pradėjo rėkti. Nukentėjusysis nesipriešino, A. Š. tikrai matė. Jis matė, kad nukentėjusiojo ranka buvo kraujuota, praskelta lūpa ir laikėsi. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. duoti parodymai teisingi, nes jis pats paskambino į policiją po įvykio, pasiteiravo, kokia tyrėja. Eidamas į komisariatą A. Š. sutiko nukentėjusįjį. Jis dar išsigando A. Š.. A. Š. pasakė „ko tu nuo manęs bėgi, ką aš tave liečiau?“ nukentėjusysis atsakė, kad ne. A. Š. pasakė, kad į komisariatą eina. Tada jie abu susitiko ir po to A. Š. dar išgerti pastatė. A. Š. nepamena, gal žinutę rašė nukentėjusysis, nenori meluoti. Cigaretėmis vaišino, gal buvo ištraukęs telefoną. A. Š. nepamena, ką tuo metu pasakė, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Kojos keliu smūgiavo į veidą. A. Š. tuo metu daugiau pasakė, nes labiau atsiminė. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus (I tomas 28 b.l.), duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad nukentėjusysis piniginę išsitraukė, bet jie negalėjo matyti, nes jie sėdėjo. Jis sulankstė kažkokią sumą ir įdėjo į kišenę. V. nuėjo pasikalbėti, bet mažesnis dar buvo ir nuėjo kartu. A. Š. taip ir minėjo, kad smūgiavo. Kiek jis atsimena, tikrai vienas smūgis buvo, o kodėl pasakė tris, neatsimena. Iš viršaus taip ėmė nukentėjusįjį už kaklo. Kaip A. Š. paminėjo, jis kai striukę nuiminėjo, čiupinėjo kišenes. Kai striukę norėjo nuimti arba taip rankas laužė, kad striukė pusiau nuimta buvo ir užsukęs striukę laikė. Kai A. Š. matė, tai striukę sukinėjo, todėl, jis nežino ar į kišenes lindo, ar striukę norėjo nuimti. Delnu palietė kišenes, A. Š. patvirtina. Jis išskyrė, kažkas panašaus buvo. A. Š. nukentėjusįjį sutiko eidamas į komisariatą. R. Z. mušė, M. P. kišenėse ieškojo kažko, A. Š. matė judesius. Matė, kad po smūgio nukentėjusiojo veidas buvo kraujuotas, po to nukentėjusysis pasakė, kad buvo reikalauta iš jo pinigų. Moterys rėkė, kad jos kvies policiją, bet ir A. Š. paskambino. Pas kaltinamuosius nebuvo sužalojimų, nes kitą dieną A. Š. juos buvo sutikęs. Jis nelaukė policijos, nes pats išgėręs buvo, negalima viešoje vietoje išgėrinėti. Prie vaikų darželio susitiko. Nukentėjusysis klūpojo krepšinio aikštelėje. Krepšinio aikštelė padengta asfaltu. Kai iš policijos ėjo, jis buvo išsipurvinęs kraujais, bet suplėšyta niekas nebuvo. Nukentėjusysis pasakė, kad kai atvažiavo policija, jie išmetė telefoną. A. Š. nežino ar policijos pareigūnai rado telefoną. Jis matė, kad turėjo nukentėjusysis prie savęs tą dieną telefoną, jis dar žinutę rašė. Nebuvo tarp nukentėjusiojo ir A. Š. kilęs konfliktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė J. N. paaiškino, kad ji yra Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės vyresnioji patrulė. Iš pavardžių ji atsimena, kad šie asmenys buvo sulaikyti įtariant plėšimu. Smulkių detalių neatsimena, bet gavo pranešimą, kad vyksta muštynės Karoliniškėse, jeigu neklysta, Povilaičio g. Policijos pareigūnai atvyko ir šalia namo sienos pamatė tris asmenis, kurie tarpusavyje grūmėsi, mušėsi. Vienas asmuo buvo labiau pargriautas ant žemės, kiti du ant viršaus. Policijos pareigūnai iš karto pribėgo, nutraukė šiuos veiksmus ir tada į juos kreipėsi nukentėjusysis, kurį mušė. Nukentėjusysis paaiškino, kad iš matymo pažįstami asmenys Z. ir P. Jis nurodė, kad jie lygtais prie jo kažkaip kabinėjosi, kilo muštynės ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kol vietoje aiškinosi situaciją, policijos pareigūnai pastebėjo, kad kaltinamasis Z., kuris stovėjo šalia krūmų, pabandė išmesti mobiliojo ryšio telefoną. Policijos pareigūnai telefoną iš karto pakėlė. Jie pamatė, kad bando išmesti, nes rankas laikė prie kūno ir, matyt, tikėjosi, kad jie nepastebės, bet jie pastebėjo, kad kažkas iškrito ant žemės, iš karto apžiūrėjo tą vietą ir rado mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis nurodė, kad tai yra jo mobiliojo ryšio telefonas, kurį iš jo ir pagrobė. Visi buvo pristatyti į 5PK. Nukentėjusiojo J. N. nelabai atsimena, nes kaltinamieji ir seniau buvo matyti Karoliniškėse, o tą nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Jai pasirodė, kad nukentėjusysis buvo šiek tiek neblaivus, bet adekvatus. Ji mano, kad jis suvokė su kuo kalba. Abu kaltinamieji bendrais veiksmais atėmė telefoną. J. N. bijo sumeluoti, ar ant nukentėjusiojo buvo matyti grumtynių požymiai. Apklausa vyko tą pačią dieną ir viskas detaliai užfiksuota. J. N. patvirtino savo parodymus, nes, kiek pamena, važiavo su tyrėja į įvykio vietą ir nuotraukas darė, viskas išsamiai turi būti. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, ji paaiškino, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Ji gal šios detalės neužakcentavo, nes jis iš išvaizdos gal šiek tiek buvo asocialus, tai gal, kad kruvinas nekrenta į akis. J. N. neatsimena ar klausė, bet iš konteksto buvo aišku, kad grumtynių metu buvo gautas sužalojimas. Viskas vyko dienos metu, oro sąlygos buvo pakankamai geros, J. N. matė, kad išmetė telefoną. Viskas buvo užfiksuota ir perduota tyrėjams. Kiek J. N. pamena, kaltinamasis vengė atsakymų, iš kur tas telefonas. Ji neatsimena, kad būtų kažką tiksliai paaiškinęs. Parodymų patikrinimą vietoje darė su tyrėja, patvirtina. Liudytojai parodžius fotonuotraukas, esančias bylos 35-39 lapuose, ji paaiškino, kad rodo įvykio eigą, kurioje vietoje buvo, kaip visi dalyviai buvo išsidėstę. Paskutinius du mėnesius J. N. atostogavo, todėl su kolega nebendravo. Iš tos rankos išmetė telefoną, kuri buvo arčiau krūmo. Jeigu neklysta, dešinė. Policijos pareigūnai matė, kaip kažkoks daiktas iškrito iš rankos, iš karto pribėgo prie tos vietos ir pamatė, kad tai telefonas, kitų daiktų šalia nebuvo. Policijos pareigūnai jokiais procesiniais dokumentais neapiformino radimo, tiesiog pristatė į policijos komisariatą, patruliai neformina. Telefoną pakėlė J. N. kolega ir perdavė nukentėjusiajam iš karto ir jis atpažino. Policijos pareigūnai neatlieka šių procesinių veiksmų. Atidavė telefoną, tam, kad galėtų apžiūrėti ir atpažinti. Koks tai procesinis statutas, J. N. nežino, ji neprocesuoja visko. Ji negali atsakyti už kolegos veiksmus. Galbūt M. P. galva ir buvo sukruvinta, natūralu, nes vyko muštynės. Porininkas apieškojo. Apieškojo pirma M. P., o po to R. Z.. R. Z. apieška vyko vėliau. J. N. išsitraukė elektrošoką, įspėdama apie galimą panaudojimą, liepė išsiskirstyti. Jie atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Kiek J. N. pamena, porininkas juos apžiūrėjo. Jos tarnybiniame pranešime ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose prieštaravimų nėra. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus (I bylos tomas, 31-32, 59 lapai). Gal spausdinimo klaida, bet iškrito iš tos rankos, kuri buvo arčiau krūmo. Išmetė telefoną R. Z.. Nukentėjusysis atpažino, kad tai jo telefonas. Aišku, policijos pareigūnai leido apžiūrėti, ar tai jo. J. N. neatkreipė dėmesio, ar jis bandė įjungti telefoną. Tuščios taros J. N. nepastebėjo. Teisiamieji irgi buvo apgirtę. Liudytoja negali pasakyti, kuris iš jų buvo girčiausias. Ji neapžiūrėjusi daiktų iš arti negali pasakyti, kad tai yra telefonas. Ji gali pasakyti, kad kažkoks daiktas, panašus į telefoną. J. N. matė krentantį daiktą. Galima teigti, kad daiktas, panašus į telefoną, o kai pakėlė, pamatė, kad tai iš tikrųjų telefonas. Kaltinamieji irgi buvo neblaivūs. J. N. neprisimena ar tik ant nukentėjusiojo veido matė kraują. Galbūt ir buvo apsistumdymas, tokių smulkių detalių neprisimena, galbūt tarnybiniame ir yra. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus (30-31 b.l.), ji parodė, kad gali būti, jog dėmė buvo ir ant kaltinamojo, jeigu ten taip parašyta. Sulaikė ir pristatė, bet kiek J. N. žino, į komisariatą greitoji medicinos pagalba atvyko. J. N. matė, kad greitoji medicinos pagalba atvyko.

Kiti duomenys dėl plėšimo nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu

2015-05-13 V. B. pareiškime nurodyta, kad 2015-05-13, apie 11 val., prie namo, esančio Vilniuje, A.J. Povilaičio g. 14, priėjo du nepažįstami vaikinai, jį sumušė ir pasikėsino pagrobti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą 40 eurų vertės (t. 1, b.l. 1).

2015-05-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra šalia namo, esančio Vilniuje, A.J. Povilaičio g. 14 (t. 1, b.l. 2).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2015-05-13 11.14 val. gauta informacija, jog adresu A.J. Povilaičio g. 14 vyksta muštynės. Nukentėjusysis ir sulaikyti asmenys pristatyti į Penktąjį policijos komisariatą, į komisariatą iškviesti medikai. Išraše nurodyta papildoma informacija, kad 12.20 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į 5 PK OVP paskambino vyriškis, kuris prisistatė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad jis yra įvykio liudytojas, galintis duoti parodymus dėl vyriškio sumušimo. Įvykio aplinkybės: už namo, krepšinio aikštelėje, pranešėjas matė, kaip mušė vaikiną. Skambino ne iš vietos (t. 1, b.l. 7).

Vilniaus AVPK Petrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės J. N. 2015-05-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-05-13 patruliuodami su patruliu V. F. apie 11.16 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. J. Povilaičio g. 14, kieme, vyksta muštynės. Atvykę minėtu adresu policijos pareigūnai pamatė tris akivaizdžiai neblaivius vyrus, kurie mušėsi tarpusavyje (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. Z., gim (duomenys neskelbtini) m.). M. P. galva buvo praskelta, bėgo kraujas, o V. B. lūpos buvo kruvinos. V. B. policijos pareigūnams paaiškino, kad R. Z. ir M. P. panaudodami fizinį smurtą pagrobė iš jo sidabrinės spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. M. P. ir R. Z. viską neigė ir sakė, kad jokio telefono neturi, tačiau policijos pareigūnams bendraujant su minėtais asmenimis, R. Z. nusisuko dešiniu šonu į šalia buvusį krūmą ir jam iš dešinės rankos ant žemės nukrito sidabrinės spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurį V. B. atpažino kaip savo ką tik pagrobtą telefoną. Šis telefonas buvo perduotas V. B. (t. 1, b.l. 8).

V. B. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 12).

V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 1, 13-14).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog 2015-05-26 nukentėjusysis V. B. savo iniciatyva pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2“ (t. 1, b.l. 15). Minėtas mobilaus ryšio telefonas nufotografuotas, pridėta fotolentelė (t. 1, b.l. 18).

Nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog V. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t. 1, b.l. 20-21). Parodymų patikrinimo vietoje eiga užfiksuota fotolentelėse (t. 1, b.l. 22-26).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 28).

Liudytoja policijos pareigūnė J. N. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 30, 31-32).

Liudytojos J. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo apklausos metu, ir parodė vietas, kur M. P. ir R. Z. naudojo fizinį smurtą bei kur buvo rastas mobiliojo ryšio telefono aparatas, kurį išmetė R. Z. (t. 1, b.l. 33-39). Parodymų patikrinimo vietoje eiga užfiksuota fotolentelėse (t. 1, b.l. 35-40).

Liudytojas policijos pareigūnas V. F. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 40-41).

Liudytojo V. F. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog jis patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ir parodė vietas, kur stovėjo R. Z. ir M. P., kai jie atvyko, vietą, kurioje buvo rastas mobiliojo ryšio telefono aparatas, kurį išmetė R. Z. (t. 1, b.l. 44-45). Parodymų patikrinimo vietoje eiga užfiksuota fotolentelėse (t. 1, b.l. 46-50).

Vilniaus miesto savivaldybės VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte ir iškvietimo kortelės kopijoje nurodyta, jog 2015-05-13 11.21 val. gautas iškvietimas adresu A. J. Povilaičio g. 14, Vilniuje. M. P., V. B. Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai med. pagalbos neteikė (t. 1, b.l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Nenustatyta, kad nukentėjusysis ar liudytojai dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius R. Z. ir M. P.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra R. Z. bei M. P. kaltės įrodymai. Be to, aukščiau nurodyti rašytiniai duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas juos taip pat pripažįsta įrodymais.

Toliau teismas pateikia surinktų įrodymų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Kaltinamasis R. Z. teismo posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai nepripažino. Jis paaiškino, kad atvykus policijos pareigūnams tarp jo, kaltinamojo M. P., liudytojo A. Š. ir nukentėjusiojo V. B. nevyko joks konfliktas, jis neturėjo jokių nukentėjusiojo daiktų, smurtą pirmasis panaudojo nukentėjusysis V. B..

Kaltinamasis M. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai nepripažino. Jis nurodė, kad su A. Š., V. B. ir R. Z. visi kartu gėrė alų. Tarp M. P. ir V. B. kilo konfliktas, kurio metu V. B. vieną kartą smogė M. P. į veidą. Susikibusius vyrus išskyrė R. Z.. M. P. nei matė, nei lietė kokį nors telefoną. M. P. teigimu, atvykus policijos pareigūnams, V. B. pamelavo, kad M. P. su R. Z. pasikėsino jį apiplėšti.

Kaltinamųjų R. Z. ir M. P. teismo posėdžio metu pateikta įvykių versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Remiantis nukentėjusiojo V. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, įvykio dieną jis su pažįstamu A. Š. gėrė alų prie A. J. Povilaičio g. 14 namo, šalia krepšinio aikštelės. Po kurio laiko prie jų priėjo kaltinamieji R. Z. ir M. P. ir paprašė juos pavaišinti alumi. Nukentėjusysis V. B. juos pavaišino alumi. Kai nukentėjusysis V. B. nusprendė eiti namo, kaltinamieji įsakmiai pareikalavo jo duoti 10 eurų, o jam atsisakius, kaltinamasis M. P. trenkė nukentėjusiajam V. B. galva į smakro sritį, o kaltinamasis R. Z. smogė jam į petį, po ko nukentėjusysis parkrito ant žemės. Parkritęs ant žemės nukentėjusysis V. B. pajuto smūgius kojomis. Smūgiavo kaltinamasis R. Z., o kaltinamasis M. P. tuo tarpu tikrino nukentėjusiojo V. B. kišenes ir džinsinio švarko kišenėje rado jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2“, kurį paėmė ir perdavė kaltinamajam R. Z.. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, kaltinamieji buvo sulaikyti. Kaltinamasis R. Z. išmetė pagrobtą telefoną ant žolės. Šį veiksmą matė ne tik nukentėjusysis V. B., bet ir atvykę policijos pareigūnai. Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nors įvykio dieną ir vartojo alkoholinius gėrimus, jis visiškai suvokė, kas vyksta.

Nukentėjusiojo V. B. parodymai, duoti teismo posėdyje, iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie parodymai buvo patikrinti atlikus parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus ir tiksliai parodė vietą, kurioje kaltinamieji M. P. ir R. Z. padarė nusikalstamą veiką jo atžvilgiu. Nukentėjusysis visų apklausų metu tiksliai ir išsamiai nurodė kiekvieno iš kaltinamųjų smurtinius veiksmus, atliktus siekiant pagrobti jam priklausantį turtą. Nukentėjusiojo V. B. įvykio versiją patvirtino ir liudytojas A. Š.. Remiantis jo iš esmės tarpusavyje sutampančiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, R. Z. smūgiavo suklupusiam nukentėjusiajam V. B., o kitas kaltinamasis - M. P. - tuo metu tikrino jo kišenes, ieškodamas daiktų. Kaip nurodė liudytojas, nukentėjusysis V. B. nesipriešino ir fizinio smurto kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo.

Į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą atvykę policijos pareigūnai J. N. ir V. F. spėjo pamatyti nusikalstamus veiksmus, atliekamus nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu. J. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ji matė kaip bėgo kraujas iš kaltinamojo M. P. galvos ir kruvinas nukentėjusiojo V. B. lūpas. Nukentėjusysis J. N. paaiškino, kad M. P. iš jo džinsų kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Kaltinamieji M. P. ir R. Z. viską neigė ir sakė, kad jokio telefono neturi, tačiau policijos pareigūnams bendraujant su minėtais asmenimis, R. Z. nusisuko dešiniu šonu į šalia buvusį krūmą ir jam iš dešinės rankos ant žemės nukrito sidabrinės spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurį V. B. atpažino kaip savo ką tik pagrobtą telefoną. Šis telefonas buvo perduotas V. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio aplinkybės, nurodytos policijos pareigūnės J. N. tarnybiniame pranešime, iš esmės sutampa su jos vėlesniuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog įvykio dieną pagal gautą iškvietimą atvykę į šalia A. J. Povilaičio g. 14 namo esantį kiemą, policijos pareigūnai pamatė tarpusavyje besigrumiančius vyrus. Nukentėjusysis V. B. buvo pargriautas ant žemės, o abu kaltinamieji buvo ant viršaus. Policijos pareigūnams nutraukus šiuos veiksmus ir vietoje aiškinantis situaciją, jie pastebėjo, jog kaltinamasis R. Z., kuris stovėjo šalia krūmų, kažką laiko rankose ir bando išmesti. Policijos pareigūnai iš karto pribėgo prie tos vietos ir pamatė, kad tai mobilaus ryšio telefonas, kuris, kaip nurodė nukentėjusysis V. B., priklauso jam. Kitų daiktų šalia nebuvo, prieš tai toje vietoje policijos pareigūnai taip pat nematė jokių kitų daiktų. Liudytoja J. N. matė, kaip kaltinamasis R. Z. išmetė mobilaus ryšio telefoną. Ji taip pat pažymėjo, kad nors nukentėjusysis V. B. buvo šiek tiek neblaivus, jis suvokė, kad bendrauja su policijos pareigūnais ir buvo adekvatus. Ant jo veido matėsi kraujas. Tai, jog matė kaltinamojo R. Z. rankoje mobilaus ryšio telefoną, teismo posėdžio metu patvirtino ir kitas policijos pareigūnas V. F.. Kaltinamasis išmetė jį ant žolės, o V. F. iškart pakėlė ir paklausė nukentėjusiojo V. B., ar tai jo mobilaus ryšio telefonas. V. B. atsakė, jog jis priklauso jam. Mobilaus ryšio telefoną policijos pareigūnai gražino nukentėjusiajam V. B.. Kaip ir liudytoja J. N., liudytojas V. F. nurodė, kad bendraudami su nukentėjusiuoju policijos pareigūnai suprato, kad jis buvo neblaivus, bet aiškiai, logiškai paaiškino įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnų parodymai buvo patikrinti vietoje ir iš esmės sutapo su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Pasisakydamas dėl nukentėjusiajam V. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono pripažinimo įrodymu, teismas pažymi, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Pagal BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tai leidžiama padaryti bet kurioje proceso stadijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2005). Bylos duomenimis 2015-05-26 nukentėjusysis V. B. savo iniciatyva pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2“ (t. 1, b.l. 15). Minėtas mobilaus ryšio telefonas apžiūrėtas, nufotografuotas, pridėta fotolentelė, apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 18). Šio telefono modelio ir spalvos mobilaus ryšio telefoną matė savo pareigas atliekantys liudytojai policijos pareigūnai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajam V. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas šioje byloje pagrįstai laikytinas daiktiniu įrodymu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Analizuodamas kaltinamųjų R. Z. ir M. P. bendrais veiksmais padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas pažymi, jog ši veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-741/2007, 2K-193/2005). Kaip pasikėsinimas kvalifikuojamas ir toks atvejis, kai pagrobėjas, ką tik paėmęs grobiamą daiktą, bet dar nespėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, priverstas juo atsikratyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-48/2003).

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamieji M. P. ir R. Z. kartu panaudodami fizinį smurtą bandė pagrobti nukentėjusiajam V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau buvo užklupti į nusikalstamos veikos padarymo vietą atvykusių policijos pareigūnų. Nors kaltinamasis R. Z. buvo fiziškai užvaldęs nukentėjusiajam V. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, jis neturėjo galimybės pasinaudoti jo naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą, o buvo priverstas atsikratyti šiuo daiktu, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų įvykio vietoje.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju kaltinamųjų R. Z. ir M. P. bendrai padaryta nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina iš baigtos nusikalstamos veikos į nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t.y., į BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2011). Šiuo atveju jokių naujų ir iš esmės skirtingų aplinkybių teismas nenustato, tik pakeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimą į lengvesnį nusikaltimą.

Toliau analizuojant kaltinamųjų bendrai padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamųjų tarpusavio susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamųjų susitarimas, veiksmų bendrumas ir kryptingumas, teismo vertinimu, patvirtinamas tuo, jog abu kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B., kaltinamajam R. Z. smūgiuojant nukentėjusiajam tuo pat metu kaltinamasis M. P. iš jo striukės kišenės išėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau perdavė R. Z., o šis ne dėl jo priklausančių aplinkybių buvo priverstas juo atsikratyti.

Kaltinamieji R. Z. ir M. P. suvokė, kad daro neteisėtą veiką, ir norėjo taip veikti, todėl jų veikoje yra tyčia padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinęs visas išvardytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų R. Z. ir M. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį padarymo yra įrodyta. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų R. Z. ir M. P. kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. Z. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje; anksčiau dvylika kartų teistas (t. 1, b.l. 122-129); administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 150-169); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2011-01-20 iki 2011-02-03, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, abstinencijos būklė (t. 1, b.l. 185); Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2005-06-15, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b.l. 186), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b.l. 187); pagal 2015-06-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-228/2015 skirti kaltinamajam R. Z. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b.l. 189).

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam R. Z. 2015-05-13 11.51 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas (t. 1, b.l. 57), todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Z. skiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra šiek tiek švelnesnė už vidurkį. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (svetimam turtui pagrobti viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, nusikalstama veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (daug kartų teistas, administracine tvarka baustas, prieš tai skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko, kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų), byloje nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje; anksčiau tris kartus teistas (paskutinį kartą - 2015-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu) (t. 2, b.l. 8-12); administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 27-32); bylos duomenimis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas nuo 2014-10-07 iki 2014-10-14, diagnozė: mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (t. 2, b.l. 40); Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2014-10-07, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas (t. 2, b.l. 39), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 38); pagal 2015-06-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-227/2015 skirti kaltinamajam M. P. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 2, b.l. 43).

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam M. P. 2015-05-13 11.46 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas (t. 1, b.l. 92), todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. P. skiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra šiek tiek švelnesnė už vidurkį. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (svetimam turtui pagrobti viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, nusikalstama veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (keliskart teistas, paskutinį kartą už kvalifikuotą plėšimą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka baustas, prieš tai skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko, kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų), byloje nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kardomosios priemonės ir laikinas sulaikymas

Kaltinamasis R. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2015-05-13 11.45 val. (t. 1, b. l. 56).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi kaltinamajam R. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo laikino sulaikymo dienos, t.y. nuo 2015-05-13 (t. 1, b.l. 80-81).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nutartimi kaltinamajam R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-08-13 (t. 2, b.l. 91-92).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutartimi kaltinamajam R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-11-13 (t. 3, b.l. 12-13).

Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kadangi yra kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau buvo 12 kartų teistas, teistumas neišnykęs, o tai aiškiai parodo, kad R. Z. dėl savo poelgių jokių išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas bei šio straipsnio 4 dalyje numatytos suėmimo sąlygos. Be to, teismo manymu, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo vengdamas bausmės atlikimo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad kaltinamajam R. Z. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis M. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2015-06-04 12.05 val. (t. 1, b. l. 90).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartimi kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-06-05 (t. 1, b.l. 113-115).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nutartimi kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-09-05 (t. 2, b.l. 127-128).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-12-05 (t. 3, b.l. 58-60).

Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. P. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kadangi yra kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, bylos duomenimis kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas, o tai rodo pasikartojantį nusikalstamo elgesio modelį, teistumas neišnykęs, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas aiškiai parodo, kad kaltinamasis M. P. dėl savo poelgių jokių išvadų nedaro ir yra linkęs pakartotinai nusikalsti. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas bei šio straipsnio 4 dalyje numatytos suėmimo sąlygos. Be to, teismo manymu, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo vengdamas bausmės atlikimo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti: mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia C2“ su UAB „Tele 2“ Sim kortele, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas surašant daiktų pateikimo protokolą, apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam V. B. (t. 1, b.l. 15-19).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį R. Z. išbuvo suėmime nuo jo laikino sulaikymo 2015-05-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti M. P. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį M. P. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2015-06-04 iki 2015-06-05 (1 diena) ir suėmime nuo 2015-06-05 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius