- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-420-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- I. Z.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ir atsakovės I. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei I. Z. dėl gyvūno savininko civilinės atsakomybės, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės I. Z. 176,16 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2008-10-09 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausantis šuo sukandžiojo ieškovės mažametį vaiką R. A., tuo padarydamas jo sveikatai žalą. Vilniaus m. universiteto ligoninėje vaikui buvo suteikta medicininė pagalba, buvo vežiojamas pas medikus dėl gydymo nuo pasiutligės ir sužalojimo. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertas, apžiūrėjęs vaiką konstatavo, kad jam yra padaryta kastinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kuris yra vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Buvo sugadinti vaiko drabužiai. Pagal LR CK 6.267 str. nurodo, kad asmens žinioje esančio naminio gyvūno padarytą žalą privalo atlyginti jo savininkas. Ieškovė yra šuns savininkė, nesilaikė gyvūno laikymo ir elgesio taisyklių, numatytų teisės aktuose, paleido šunį be priežiūros ir antsnukio, kuris užpuolė lauke žaidusį vaiką, sudraskė jo drabužėlius, sukandžiojo jam veidą ir tuo padarė jam sveikatos sužalojimą ir turtinę žalą. Turtinė žala – 100 Lt sugadinti vaiko drabužėliai, Teismo medicinos institute Vilniaus skyriuje atlikta vaiko apžiūra – 56 Lt, nuotraukų ir dokumentų kopijavimas – 20,16 Lt ir vaiko vežiojimas į Vilniaus m. universitetinę ligoninę ir pas kitus medikus dėl vaistų injekcijų ir tyrimo atlikimas, viso 176,16 Lt. Taip pat patyrė neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog ieškovė, vaikas ir šeimos nariai, giminės patyrė stiprų šoką, dvasinius pergyvenimus, depresiją, nerimą dėl minėto sužalojimo. Atsakovė neatsiprašė ieškovės ir padarytos turtinės bei neturtinės žalos neatlygino, todėl neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt. Taip pat dėl atsakovės šuns be priežiūros bėgiojimo ieškovė ir šeimos nariai bijo išeiti į lauką, taip pat bijo giminės ir draugai, todėl sumažėjo bendravimo galimybės, nes jie nesijaučia saugūs. Dėl minėto incidento atsakovė ir jos tėvai stengiasi įvairiais būdais šmeižti bei žeminti ieškovę ir jos šeimos narius, po įvykio vaikas prabunda naktimis, verkia, mikčioja. Ieškovė ir visi šeimos nariai po įvykio buvo šoke, ji gėrė valerijoną, atsakovė jos neatsiprašė. Pažymėjo, jog atsakovei buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 str.
Atsiliepimas
Atsakovė I. Z. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-10-09 ieškovės mažametis sūnus su atsakovės sūnumi lauke šalia namų žaidė su automobilio ratlankio disku, svaidydami jį kaip skraidančią lėkštę, bežaidžiant diskas netyčia kliudė vaiko veidą ir jį sužalojo, atsakovė apie šį faktą sužinojo iš savo sūnaus. Kai vaikai žaidė šuns nebuvo vaikų žaidimų vietoje, jis buvo namuose. Be to, šuo yra senas ir jau keletą metų beveik neturi priekinių dantų, todėl neįmanoma, kad šuo galėtų įkąsti į akies voką ir dar sudraskyti drabužius. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvada kelia abejonių dėl savo objektyvumo, kadangi joje yra nurodyti tiesos neatitinkantys faktai: nurodyta „Diagnozė: kairės akies viršutinio voko kastinė žaizda“. Tačiau 2008-10-09 VšĮ Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės pažymoje nebuvo konstatuota, kad vaikui padaryta žaizda yra kastinė žaizda. Be to, jei vaikui būtų įkandęs priekinius dantis turėjęs šuo, ant veido turėjo likti dviejų žandikaulių (viršutinio ir apatinio) dantų žymės, o taip nėra. Todėl mano, kad vaikas patyrė sužalojimą nuo automobilio ratlankio disko kampuotų detalių, bet ne nuo bedančio šuns, turinčio vieną žandikaulį, tariamo įkandimo. Nesutinka, kad atsakovė administracine tvarka buvusi nubausta už šuns nepriežiūrą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šuo sudraskė jos vaiko drabužėlius, todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat ieškovė savo ir sūnaus niekuo nepagrįstą 50000 Lt moralinę žalą iš esmės grindžia tik pergyvenimais, susijusiais ateitimi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (LR CK 6.250 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 56 Lt turtinei žalai ir ieškovės sūnui R. A. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 208,28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2008-10-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimu atsakovei buvo paskirta 750 Lt bauda už tai, kad 2008-10-09, apie 18 val., atsakovės šuo bėgiojo be priežiūros, užpuolė ir įkando į veidą mažamečiui ieškovės sūnui, tuo padarydamas žalą jo sveikatai. Teismas rėmėsi 2008-10-09 VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma, kurioje buvo konstatuota, kad vaiko žodžiais 2008-10-09 apie 18 val. žaidė gatvėje su vaikais ir užpuolė kaimynų šuo, įkando į voką. Vaikas 2008-10-09 – 2008-11-04 laikotarpyje buvo penkis kartus skiepytas nuo pasiutligės. 2008-12-19 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad vaikui padaryta kastinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-10-09) ir būdu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.5-6). 2009-06-09 VšĮ Psichikos sveikatos klinikos išraše (b.l.113) buvo nustatyta vaikui diagnozė: reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai, mišri nerimo ir depresinė reakcija, specifinis tarimo sutrikimas, paskirti vaistai. 2009-01-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimu atsakovei buvo paskirta 50 Lt bauda, už tai, kad 2008-10-23 nuo 13-14 val. atsakovei priklausantis veislės šuo bėgiojo be priežiūros, be pavadėlio ir antsnukio; 2009-08-13 atsakovei buvo paskirta 500 Lt bauda su gyvūno konfiskavimu už tai, kad 2009-06-26 apie 20.20 val. gatvėje, viešoje vietoje atsakovei priklausantis šuo bėgiojo be pavadėlio. Teismas nurodė, jog gyvūnų savininko civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą nustato LR CK 6.267 str. 1 d. ir pagal šią normą civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, tiek ieškovės, tiek liudytojų V. R., L. K., B.L. S., eksperto V. K. parodymais nustatė padarytos žalos faktą, atsakovės kaltę, bei neteisėtus jos veiksmus, sąlygojančius žalos atsiradimą. Pažymėjo, jog be turtinės žalos turi būti atlyginama ir neturtinė žala. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašydama atlyginti 176,16 Lt turtinės žalos neįrodė, kad turėjo nurodytas 20,16 Lt dydžio išlaidas, susijusias su nuotraukų ir dokumentų (neaišku kokių) kopijavimu. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių 100 Lt žalos dydį už vaiko drabužių sugadinimą. Jokių įrodymų, pagrindžiančių tiek ieškovės, tiek jos šeimos narių ir giminaičių patirtus dvasinius išgyvenimus nebuvo pateikta. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl sūnaus sužalojimo lygio į specialistus ieškovė kreipėsi tik praėjus dviem mėnesiams, dėl sūnaus psichikos būklės nustatymo kreipėsi praėjus 8 mėnesiams, todėl toks ieškovės kaip vaiko motinos pasyvus elgesys jos vaiko atžvilgiu kelia abejonių, vertinant ieškovės kaip pakankamai jauno, protingo, rūpestingo apdairaus žmogaus elgesį po įvykusio įvykio. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog atsakovės šuo neapkandžiojo ieškovės sūnaus, kad ieškovės sūnus susižalojo žaisdamas su rato ratlankiu, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, bei prieštaraujančius tiek bylos medžiagai, tiek nuosekliems ieškovės bei liudytojų V. R., L. K., B.L. S. parodymams, eksperto V. K. parodymams bei jo 2008-12-19 išvadai. Mykolo Romerio Universiteto Teismo Medicinos Instituto Vilniaus skyriaus specialisto eksperto išvada yra oficialus dokumentas, šiai dienai nėra nuginčytas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas kitais įrodymais nesivadovavo. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės sūnui padarytų sužalojimų įvertinimą (sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu), į vaiko amžių, į tai, kad ieškovės sūnus dėl įvykio patyrė ne tik skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, stresą, į atsakovės kaltę, jos turtinę padėtį, į pačios ieškovės veiksmus jos sūnaus atžvilgiu po įvykio, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė 4000 Lt neturtinės žalos ieškovės sūnui. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai: 202,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5,78 Lt išlaidų susijusių su dokumentų vertimu, viso 208,28 Lt. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista: 121,68 Lt žyminio mokesčio ir 0,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Atsakovei iš ieškovės priteisė atsakovės turėtas 735,20 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybei priteisė 10,15 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, jog atsakovei turėtos išlaidos dėl eksperto D. Š. iškvietimo į teismą neatlygintinos, nes jo parodymais kaip įrodymais nebuvo remtasi.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl sekančių motyvų. Teismas, remdamasis liudytojų V. R. ir L. K. parodymais, neatkreipė dėmesio, jog šios liudytojos yra artimos ieškovės giminaitės, taip pat tarp V. R. ir apeliantės tėvų nuolat vyksta konfliktai, todėl liudytojos buvo šališkos. Pažymėjo, jog V. R. ir B. L. S. parodymai skyrėsi, todėl tikėtina, kad minėtos trys liudininkės nematė tariamo įvykio, jog neva atsakovės šuo sužalojo ieškovės mažametį vaiką. Ieškovė ir jos motina nurodė, jog šuo terorizavo jau senai, todėl nesuprantamas jų elgesys, jog žinodamos apie gresiantį pavojų vaikui leido žaisti su šunimi. Teismas nepagrįstai atmetė eksperto D. Š. parodymus ir rėmėsi eksperto V. K. parodymais. Minėtas ekspertas nurodė, jog žaizda galėjo būti padaryta iltiniu dantimi, tačiau iš teismui pateiktų apeliantės nuotraukų matyti, jog šuo beveik iltinių dantų neturi, esantys likučiai trumpi, nėra pakankamai atsikišę, jog kontaktuojant su akiduobėje esančiu voku ant vaiko veido nebūtų likę kitų įkandimo pėdsakų. Pažymėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės nutarimai nėra teismo sprendimai, todėl remiantis jais nebuvo pagrindo įrodinėti atsakovės kaltę. Teismas, priteisdamas ieškovės vaikui 4000 Lt neturinės žalos, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė formuluodama ieškinio dalyką neturtinę žalą prašė priteisti jos pačios naudai. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei išlaidų už eksperto D. Š. iškvietimą į teismą, nustatęs, jog eksperto parodymais nebuvo remtasi. Pažymi, jog LR CPK 88 str. prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos ekspertams. LR CPK 93 str., nustatančiame išlaidų paskirstymą, nėra taisyklės, jog išlaidos neatlyginamos, jei teismas tais įrodymais nesirėmė. Todėl teismas turėjo priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas ekspertui išlaidas proporcingai patenkinto ieškinio daliai. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, prašydama priteisti jai neturtinę žalą, neįrodė tokios patirtos žalos. Teismo sprendime buvo pagrįstai nustatyta, jog ieškovė netinkamai prižiūrėjo vaiką. Taip pat ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių tariamai sugadintų drabužių vert, bei kitų išlaidų sąsajų su įvykiu. Pažymi, jog ieškovės naujas reikalavimas priteisti 578,09 Lt turtinės žalos turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi pirmos instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 176,16 Lt turtinės žalos.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį pilnumoje, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai turtinės žalos 578,09 Lt, 50 000 Lt neturtinės žalos, 1000 Lt advokato išlaidoms apmokėti, bei 130 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Mano, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi buvo netinkamai išaiškintos bylos faktinės aplinkybės. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į vaiko patirtas traumas, jų pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sąmoningai neprižiūri savo šuns, gąsdina vaiką. Tačiau teismas neturėjo jokių įrodymų ar dokumentų, jog būtų galima konstatuoti vaiko nepriežiūrą. Taip pat buvo ypač rūpinamasi atsakovės turtine padėtimi, tačiau neatkreiptas dėmesys, jog atsakovė ne kartą buvo bausta už savo šuns nepriežiūrą, į tai, kad kandžiojo šuo vaikus ir puldinėjo gyventojus. Baimė būti užpultiems ir dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Nurodo, jog teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, jog apkandžiotas vaikas patyrė stiprų šoką, dvasinius pergyvenimus, depresiją. Taip pat nebuvo atsižvelgta į ieškovės pateiktus dokumentus, t.y. medicininius dokumentus, kuriuose yra nurodyti vaiko psichiniai sutrikimai. Pažymėjo, jog ieškinyje buvo nurodytos visos neturtinės žalos aplinkybės dėl vaiko iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo. Teismas, nustatydamas itin mažą neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė, jog neįmanoma vaiko sugrąžinti į tokią būseną, kokia buvo iki sužalojimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vadovautis visiško žalos atlyginimo principu (2006-08-19 LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Mano, jog teismas neįvertino pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų dėl patirtos turtinės žalos. Nurodo, jog buvo padaryta 578,09 Lt turtinė žala vaikui: drabužėliai – 100 Lt, Teismo medicinos institute vaiko apžiūra – 20 Lt, vaiko gydymas pas UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centro gydytojus – 126,53 Lt, psichikos sveikatos klinika – 240 Lt ir kopijavimas nuotraukų ir dokumentų. Taip pat teismo nutartimi ieškovė buvo priversta išversti pateiktą kolektyvinį gyventojų prašymo dokumentą – 71,40 Lt. Vaiko drabužėliai buvo sudeginti, kad neužsikrėstų žmonės ir gyvūnai pasiutlige. Mano, jog teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė LR CPK 93 str., kadangi buvo netinkamai paskaičiuotas turtinės ir neturtinės žalos dydis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovė kaip faktiškai laimėjusi šalis neatgavo visų turėtų išlaidų. Nurodė, jog pralaimėjusi šalis – atsakovė, turi apmokėti bylinėjimosi išlaidas ir nesvarbu, jog ji buvo atleista įstatymo (LR CPK 83 str. 1 d.). Nurodo, jog iš ieškovės atsakovei priteistos advokato išlaidos nebuvo būtinos, taip pat nebuvo pagrįstos įrodymais. Minėtos išlaidos buvo priteistos pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus, numatytus dydžius 2002-12-06 Lietuvos Teisingumo ministro įsakyme Nr. 443. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovės teiginiais, jog šuo yra nepavojingas, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, jog šuo yra su iltimis, kurie galėjo sužaloti ir sužalojo vaiką. Šuns savininkės kaltė buvo įrodyta, todėl turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Nurodo, jog ieškovės teisė yra reikalauti visiško nuostolių atlyginimo, kadangi mažametis vaikas to negali padaryti, be to tokią teisę suteikia teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2008-10-16 nutarimas šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės, nes yra priimtas ne teismo (LR CPK 182 str. 2 p.), tačiau tai yra rašytinis įrodymas, vertintinas kartu su kitais įrodymais (LR CPK 177 str., 197 str. 1 d.). Minėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2008-10-16 nutarimu (I t., b.l.7, 54-69) atsakovė buvo nubausta pagal LR ATPK 110 str. 5 d. už tai, kad 2008-10-09, apie 18.00 val., pažeidė šunų laikymo tvarką ir jos šuo įkando ieškovės mažamečiam sūnui R. A.. Atsakovė šio nutarimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, administracinės bylos nagrinėjimo metu liudytojų apklausti nekvietė, neįrodinėjo, kad jos šuo nelakstė gatvėje. Taip pat neįrodinėjo, kad ieškovės sūnus buvo sužalotas automobilio ratlankio gaubtu. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės sūnų sužalojo jos sūnus autobilio ratlankio gaubtu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nematė vaikų žaidžiant su automobilio ratlankio gaubtu, administracinės bylos nagrinėjimo metu tokia versija nebuvo keliama. Liudytojos V. R. ir L. K. yra ieškovės giminaitės, liudytojos J. V. ir I. V. susijusios su atsakove, tačiau liudytoja B.L. S. yra svetima abiems šalims, todėl mažiausiai suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai nuoseklūs. Teisėjų kolegija, be to, atkreipia dėmesį, kad liudytoja V. R. civilinėje ir administracinėje byloje pateikė analogiškus parodymus. Liudytojų V. R. ir L. K. parodymai yra nuoseklesni ir išsamesni už liudytojų J. V. ir I. V. parodymus. Liudytoja B.L. S. matė ieškovės ir atsakovės sūnus žaidžiant gatvėje ir šalia bėgiojantį atsakovės šunį, apie automobilio ratlankio gaubtą nieko neužsiminė. Niekas nematė paties paties šuns įkandimo fakto, tačiau ieškovė ir liudytojos V. R., L. K., B.L. S. matė vaikus žaidžiant gatvėje ir šalia bėgiojantį atsakovės šunį, vėliau liudytojos išgirdo triukšmą gatvėje, matė kraujuojantį ieškovės sūnų, ir liudytoja B.L. S. girdėjo vaiką skundžiantis, kad jam įkando šuo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai pripažino įrodytu faktą, kad ieškovės sūnų sužalojo atsakovės šuo. Liudytojų J. V. ir I. V. parodymai, kadangi jie labai aptakūs ir nekonkretūs, nepaneigia kitų liudytojų parodymų, nes I. V. nurodė, kad vakare su atsakovės šunimi buvo gatvėje su pavadėliu, tačiau tikslaus laiko nenurodė, o J. V. nurodė, kad šuo buvo namuose, iš kiemo negalėjo išeiti, kas nereiškia, kad šuo neišėjo į gatvę, be to, šių dviejų liudytojų parodymai prieštaringi tarpusavyje. Atsakovės šuo pagal bylos įrodymus (I t., b.l.77, 144) galėjo įkąsti vaikui, nes turėjo, nors ir nepilnai išlikusius (apie 30procentų), iltinius dantis. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad jos šuo negalėjo sužaloti ieškovės sūnaus R. A..
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 176,16 Lt turtinės žalos, iš jų 56 Lt už specialisto išvadą, o likusią sumą sudaro vaiko suplėšyti drabužiai, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų apie patirtą turtinė žalą, išskyrus patirtas išlaidas už specialisto išvadą, nes nepateikė nei pačių suplėšytų drabužių ar bent jų nuotraukų, jų pirkimą ir kainą patvirtinančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl 120 Lt turtinės žalos priteisimo. Pagal LR CPK 312 str. draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 176,16 Lt turtinės žalos, tačiau apeliaciniu skundu jau prašo priteisti jai 578,09 Lt turtinės žalos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 312 str., atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl turtinės žalos dalies dydžio, viršijančios 176,16 Lt sumą, nes dėl jų nebuvo pareikštas reikalavimas pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovės sūnui 4000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė su tokiu teismo priteistu žalos dydžio nesutinka ir prašo jai priteisti 50000 Lt neturtinės žalos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovės sūnui neturtinę žalą, išėjo už ieškinio ribų. Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovės sūnus R. A. yra mažametis, todėl jis neturi nei materialinio teisinio, nei procesinio veiksnumo. Ieškovė yra įstatyminė R. A. atstovė ir atstovauja jo interesus visa apimtimi, be to, jo gaunamas lėšas valdo uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.). R. A., net jeigu būtų nurodytas ieškovu, byloje asmeniškai negalėtų dalyvauti, jo vardu vistiek veiktų ieškovė. Ieškovė įrodinėja, kad neturtinė žala buvo padaryta jai, o taip pat jos sūnui. Tai atsispindi iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir motyvų, susijusių su neturtine žala. Iš esmės ieškovė pagal ieškinio motyvus prašė priteisti jos sūnui padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai, jog ieškovės sūnus nebuvo nurodytas ieškovu ir jam padaryta žala nebuvo išskirta iš ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos, o teismas priteisė neturtinę žalą ieškovės sūnui, nesudaro absolutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, ir dėl aukščiau nurodytų motyvų tėra formalus pažeidimas, neįtakojęs teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK 328 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad teismas priteisė per mažą neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, pagal LR CK 6.250 str. 2 d. teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2010). Dėl šios priežasties nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visiškai, todėl tokie argumentai atmetami. Ieškovė jai padarytą 50000 Lt neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl atsakovės šuns įkandimo ieškovė, jos šeima ir sūnus patyrė stiprų šoką, dvasinius pergyvenimus, depresiją, nerimą dėl minėto sužalojimo. Neaišku, kokios ateityje bus pasekmės vaiko sveikatai. Vaikas patyrė išgąstį, bijo išeiti į kiemą, naktimis krūpčioja, blogai miega. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės sūnui įkando atsakovės šuo, dėl įkandimo atsiradusi 7 mm žaizda buvo susiūta. Ieškovės sūnui padarytas sveikatos sužalojimas specialisto įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l.5-6). Pagal bylos duomenis ieškovės gydėsi ambulatoriškai. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovės sūnus dėl sveikatos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jaučia diskomfortą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sūnui padaryta neturtinė žala, tačiau ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jai turėjo būti priteistas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jos ir jos šeimos narių patirtą neturtinę žalą, todėl pagrįstai šios žalos nepriteisė. Iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ieškovė su sūnumi nesikreipė į gydytojus dėl psichologinės pagalbos vaikui suteikimo, kreipėsi tik 8 mėnesių nuo sužalojimo, todėl abejotina, kad tokio kreipimosi priežastis dėl atsakovės šuns įkandimo. Vilniaus rajono Rudaminos F. R. gimnazijos 2009-08-04 raštas (I t., b.l.141) patvirtina, kad ieškovės sūnus neturi jokių bendravimo sunkumų, yra aktyvus ir pasitikintis savimi. Vaikas neištaria visų garsų, tačiau nėra įrodymų, kad tai atsitiko dėl atsakovės šuns įkandimo. Po šuns įkandimo vaikas į mokyklą grįžo po savaitės (I t., b.l.141), t.y. sveikatos sutrikdymas buvo trumpalaikis, jo elgesys nepasikeitė. Duomenų, kad padarytas sužalojimas turės liekamųjų reiškinių, byloje nėra. Ieškovės pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (I t., b.l.113) šių duomenų nepaneigia, nes jame neanalizuojamos sutrikimo priežastys, be to, surašyti duomenys iš ieškovės žodžių. Atsakovės veiksmuose tyčios nėra, atsakovės šuo įkando ieškovės sūnui per neatsargumą, turtinė žala padaryta labai nedidelė. Todėl atsižvelgiant į atsakovės kaltę, į jos turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismo priteista ieškovės sūnui neturtinė žala nėra per maža. Priešingai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kolegijos motyvus, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala yra per didelė, nes teismas ne visiškai teisingai įvertino bylos duomenis, dėl ko ne visiškai tinkamai pritaikė LR CK 6.250 str. 2 d., todėl teismo priteista neturtinė žala mažinama iki 2500 Lt (LR CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Atsakovė, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ginčija ne tik žalos padarymo faktą, bet ir jo dydį, todėl teisėjų kolegija taip pat turi įvertinti, ar priteistos neturtinės žalos dydis nėra per didelis.
LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui iš ieškovo – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, nes ieškovės prašė priteisti 50000 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė tik 4000 Lt, todėl teismas pagrįstai atsakovei priteisė iš ieškovės dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkančią atmestą ieškovės ieškinio dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK 93 str., priteistas dydis neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. nurodyto dydžio, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo LR CPK 93 str. taikymo atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės eksperto D. Š. atvykimo į teismo posėdį išlaidų. Byloje nėra duomenų apie ekspertizės byloje skyrimą ir jos atlikimo pavedimą ekspertui D. Š. (LR CPK 212 str.), duomenų, kad D. Š. buvo atlikęs kokią nors ekspertizę, nėra, todėl ekspertas D. Š., nors ir pasirašė eksperto priesaiką, tačiau byloje galėjo būti apklaustas tik kaip liudytojas, turintis tam tikrų specialių žinių. Pateikta PVM sąskaita-faktūra nepagrindžia tikrųjų ir tiesioginių D. Š. atvykimo į teismo posėdį išlaidų, o išlaidų už jo, kaip eksperto, paslaugas ieškovė neprivalo atlyginti, nes ekspertizė byloje nebuvo atliekama. Kita vertus, kadangi šio liudytojo parodymai neturėjo įrodomosios reikšmės byloje ir todėl teismas jais nesivadovavo, todėl nebuvo teisinio pagrindo priteisti tokias išlaidas ir dėl šios priežasties. Todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, taip pat atmeta kitus ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentus, kadangi jie dėl nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės bylai ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Atitinkamai, dėl nurodytų motyvų ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinę žalą iki 2500 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (LR CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas tik 5 procentų dalimi, ieškovei priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 125 Lt už advokato teisinę pagalbą, iki 3,61 Lt už vertimo paslaugas, iš viso 128,61 Lt. Iš atsakovės valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai mažintinos iki 76,70 Lt žyminio mokesčio patenkintoje ieškinio dalyje ir iki 0,60 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, o iš ieškovės priteistos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos padidintinos iki 10,45 Lt. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio dalį, teismo sprendimu priteistos atsakovei iš ieškovės advokato pagalbos išlaidos padidintinos iki 760 Lt.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovė pagal pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas patyrė 750 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą, kitoje dalyje ji nepagrindė, kad išlaidos patirtos būtent nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į patenkintą atsakovės apeliacinio skundo dalį, jai iš ieškovės priteistina 48 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 281,25 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš viso 329,25 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės A. A. sūnui R. A. iš atsakovės I. Z. teismo sprendimu priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų, priteistą ieškovei A. A. iš atsakovės I. Z. bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 128,61 Lt (vieno šimto dvidešimt aštuonių litų 61 ct), atsakovei I. Z. iš ieškovės A. A. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) Lt.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės A. A. padidinti iki 10,45 Lt (dešimt litų 45 ct), iš atsakovės I. Z. sumažinti iki 77,30 Lt (septyniasdešimt septynių litų 30 ct).
Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. Z. iš ieškovės A. A. 329,25 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.