- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-121-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00627-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo E. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda, pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį – 350 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, E. Ž. paskirta galutinė nuobauda – 1000 Eur bauda. E. Ž. nubausta už tai, kad 2020 m. balandžio 28 d., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, laikotarpiu nuo 11.47 val. iki 12.25 val. antrojo veiklos skyriaus tyrėjai S. V. atliekant procesinius veiksmus, į teisėtą policijos pareigūnės nurodymą dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę iki procesinių dokumentų pildymo užbaigimo neatsižvelgė, taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” 3.1.10.3 punkte numatytus reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas liudytojos S. V. parodymus teisme kaip patikimus, vien tik nuostatomis, kad ji yra pareigūnė ir jos parodymai atitinka tarnybinį pranešimą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, įrodymų objektyvumo, šališkumo, patikimumo principus, įrodymų vertinimo viseto principus, o iškilus prieštaravimams tarp jos (apeliantės) ir S. V. parodymų, nesiėmė priemonių, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti, ir jos (apeliantės) kaltę grindžia byloje esančiomis abejonėmis, prielaidomis, galimybėmis, prieštaravimais.
2.2. Apeliantė teigia, kad S. V., ją (apeliantę) apklausdama kitų liudytojų akivaizdoje, kaip policijos pareigūnė puikiai suprato ar jau bent turėjo suprasti, kad daro akivaizdų procesinį pažeidimą. Be to, S. V. teisme parodė, kad apklausos metu ji (apeliantė) mobiliuoju telefonu filmavo apklausą, tačiau telefonas buvo nukreiptas tik į ją, todėl galima pagrįstai teigti, jog S. V. tuo metu buvo visiškai įsitikinusi, kad ji (apeliantė), G. T. ir I. L. negalės įrodyti, jog apklausos metu bendrojo naudojimo virtuvėje dėvėjo apsaugines kaukes ir tuo pačiu paneigti jos teiginius. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantė yra įsitikinusi, kad S. V., norėdama pateisinti galimai savo neteisėtus veiksmus, 2020 m. balandžio 28 d. surašė tarnybinį pranešimą, kad visos apklausos metu ji, G. T. ir I. L. neva nedėvėjo nosį ir burną dengiančių kaukių bei visos apklausos metu neklausė teisėto policijos pareigūnės reikalavimo užsidėti kaukes. Teigiama ir tai, jog teismas nesiėmė priemonių visas šias abejones, prielaidas, galimybes ir prieštaravimus pašalinti ir į teismo posėdį nekvietė ir liudytojais neapklausė G. T. bei I. L.. Be to, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, apeliantės nuomone, teismas galėjo išsireikalauti iš Šiaulių miesto ir rajono PK administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat yra S. V. tarnybiniai pranešimai dėl jos (apeliantės) apklausų, tačiau niekur nekalbama apie apeliantės kokius tai teisės pažeidimus šių apklausų metu.
2.3. Be kita ko, skunde apeliantė nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu yra akcentuojama, kad S. V. yra policijos pareigūnė. Pažymi, kad S. V., kaip policijos pareigūnė, galimai pažeidė teisės norminių aktų reikalavimus. Tuo atveju, jei visos apklausos metu nebuvo vykdomi teisėti policijos pareigūnės reikalavimai dėvėti apsaugines kaukes, tuomet S. V., kaip policijos pareigūnė, turėjo visas galimybes (netgi pareigą) bet kuriuo metu nutraukti jos (apeliantės) apklausą, kviesti kitus policijos pareigūnus, kad šie konstatuotų tokį teisės pažeidimą, taip išvengdama konfliktinės situacijos ir taip užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Priešingai, S. V. atliko procesinį veiksmą, vėliau neaišku kokiomis aplinkybėmis ir kur surašė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu tik 2020 m. liepos 13 d. buvo surašytas ANK protokolas, iš esmės tikint ir vadovaujantis vien tik šiuo tarnybiniu pažeidimu. Protokolą surašiusi pareigūnė, tikrindama S. V. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, buvo atvykusi pagal jos (apeliantės) gyvenamąją vietą, tačiau niekas iš kitų gyventojų nepatvirtino kažkokių aplinkybių dėl galimo konflikto. Apeliantė įsitikinusi, kad pati S. V. (jeigu tikint ja, kad visos apklausos metu nebuvo dėvima apsauginė kaukė), nenutraukdama jos (apeliantės) apklausos, elgėsi neatsakingai, neapdairiai, galimai aplaidžiai ir tuo sukėlė pavojų aplinkinių asmenų sveikatai bei gyvybei.
2.4. Pastebima ir tai, jog S. V., kaip policijos pareigūnė, surašė tarnybinį pranešimą, kuris yra oficialus dokumentas ir ateityje gali sukelti tam tikras teisines pasekmes. Jeigu S. V. teisme duotų parodymus, kurie prieštarautų jos tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, apeliantės nuomone, tai būtų galima vertinti kaip parodymų davimą prieš pačią save: jeigu S. V. neigtų teisme aplinkybes, nurodytas savo pačios tarnybiniame pranešime, tuomet yra prielaidos tarnybinį pranešimą vertinti kaip dokumento klastojimą. Apeliantė teigia, kad ji įvykio metu, atvykus policijos pareigūnei S. V., dėvėjo veido apsauginę kaukę, ją dėvėjo visos apklausos metu, jokio S. V., kaip policijos pareigūnės, reikalavimo užsidėti kaukes apskritai nebuvo (jo ir negalėjo būti, nes apsauginė kaukė buvo dėvima).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. Ž. neigia jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą, t. y. teigia, jog apklausos metu veido apsauginę kaukę dėvėjo, jokio policijos pareigūnės reikalavimo užsidėti apsauginę kaukę nebuvo, be to, teigia, kad pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
5.1. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantė pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi pareigūnės S. V. parodymais, kaip patikimais, aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
5.2. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant E. Ž. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų nusižengimų klausimą duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.
5.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų (policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojų S. V. ir V. K. parodymai, duoti apylinkės teisme (b. l. 4–5, 37–38,)), patvirtinančių E. Ž. kaltę viešoje vietoje nedėvėjus nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ 3.1.10.3 punktą, tai buvo privaloma, bei nevykdžius teisėto policijos pareigūnės reikalavimo viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje) dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę iki procesinių dokumentų pildymo užbaigimo.
5.5. Apeliantės keliama versija, neva pastaroji dėvėjo veido apsauginę kaukę, policijos pareigūnė jokio reikalavimo užsidėti veido apsauginę kaukę neišreiškė, laikytina tik apeliantės visiškai nepagrįsta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmestina. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo abejoti policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių bei tos pačios pareigūnės duotų parodymų apylinkės teisme teisingumu. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad policijos pareigūnė davė parodymus būdama prisiekusi ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo (b. l. 44), S. V. duoti parodymai atitinka jos nurodytas aplinkybes tarnybiniame pranešime, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnė S. V. galėtų apkalbėti E. Ž., būtų suinteresuota apeliantės nubaudimu, tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Tuo pačiu pastebėtina, kad apeliantė yra neteisi, jog S. V., siekdama užfiksuoti daromą E. Ž. nusižengimą, privalėjo kviesti kitus policijos pareigūnus. Kaip ir minėta, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas ir pareigūno tarnybinis pranešimas yra laikytinas tinkamu įrodymu administracinėje teisenoje, todėl administracinio nusižengimo faktas gali būti fiksuojamas ir apie pažeidimą pranešama būtent policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kaip ir buvo šiuo atveju. Taigi, vien tai, kad E. Ž. padaryti pažeidimai buvo fiksuoti pareigūnės tarnybiniu pranešimu, nelaikytina jokiu procesiniu pažeidimu. Apeliantei neaišku, kokioms aplinkybėmis ir kur buvo surašytas 2020 m. balandžio 28 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 4–5), tačiau šiuo atveju nei tarnybinio pranešimo surašymo vieta, nei aplinkybės neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių teisingumo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnės tarnybinis pranešimas buvo surašytas tą pačią dieną, iš karto po E. Ž. įvykdytų administracinių nusižengimų, tai taip pat rodo surašyto tarnybinio pranešimo turinio patikimumą ir pareigūnės greitą bei operatyvų reagavimą į asmenų galimai įvykdytus administracinius nusižengimus. Apeliantė taip pat nepagrįstai apeliuoja į administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką, kadangi ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra surašomas tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą. Konkrečių terminų, kada privalo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ANK nenumato, todėl natūralu, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą administracinio nusižengimo protokolas yra surašomas vėliau, nei padarytas administracinis nusižengimas.
5.6. Apeliacinės instancijos vertinimu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo kaip liudytojas apklausti G. T. ir I. L., kadangi, kaip ir minėta, byloje esama pakankamai E. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad tiek G. T., tiek I. L. atžvilgiu taip pat buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį dėl to paties įvykio, todėl pastarosios gali duoti išimtinai palankius apeliantei parodymus. Tuo pačiu pažymėtina, kad I. L. dėl minėto įvykio jau yra nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra įsiteisėjęs, ir būtent minėtoje byloje I. L. pripažino nedėvėjusi viešoje vietoje veidą dengiančios apsauginės kaukės bei nevykdžiusi teisėtų policijos pareigūnės S. V. nurodymų dėvėti veido apsauginę kaukinę. Taigi, šios aplinkybės visiškai paneigia pirminius E. Ž. paaiškinimus (b. l. 10–12), apylinkės teisme duotus parodymus bei apeliaciniame skunde deklaruojamas aplinkybes, neva veido kaukės įvykio metu buvo dėvimos, todėl reikalavimo užsidėti apsaugines kaukes nebuvo, bei tuo pačiu patvirtina pareigūnės S. V. tarnybinio pranešimo turinio bei jos duotų parodymų patikimumą ir teisingumą.
5.7. Apygardos teismas, spręsdamas dėl E. Ž. kaltės, jos parodymų patikimumo dėl jos nubaudimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį, atsižvelgia ir į pačios apeliantės sąžiningumą proceso metu. Pastebėtina, kad pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad incidentą E. Ž. filmavo savo mobiliuoju telefonu (b. l. 4–5), šią aplinkybę pavirtino ir pati E. Ž., tačiau nurodė, jog neva norėjusi filmuotą medžiagą peržiūrėti kitą dieną pamatė, kad filmuotos medžiagos telefone nėra (b. l. 11). Pažymėtina, kad siekiant patikrinti bei patikslinti šias aplinkybes dėl filmavimo, galimo įrašo ištrynimo ir pan., buvo atliktas E. Ž. mobiliojo telefono poėmis (b. l. 22), paskirta užduotis specialistui dėl mobiliajame telefone esamo, buvusio incidento vaizdo įrašo, galimybės atkurti buvusį vaizdo įrašą, tačiau specialistas užduoties negalėjo atlikti, kadangi telefonas buvo apsaugotas užraktu (b. l. 32–33). Pažymėtina, kad liudytoja V. K. apylinkės teisme patvirtino, jog E. Ž. atsisakė atrakinti telefoną. Taigi, esant šioms aplinkybėms matyti, kad pati administracinėn atsakomybėn traukiama E. Ž. sąmoningai sudarė kliūtis išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir netgi tas, kurios neva, E. Ž. vertinimu, ją teisintų. Apygardos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės rodo pačios E. Ž. nesąžiningumą procese, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl tai tik patvirtina E. Ž. parodymų nepatikimumą ir eliminuoja galimybę apeliantės parodymus pripažinti įrodymais ir jais vadovautis šioje byloje.
5.8. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog E. Ž. laikosi savo versijos, jog yra nekalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. Ž. nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ 3.1.10.3 punkte numatyto reikalavimo viešoje vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones bei atsisakė vykdyti teisėtą policijos pareigūnės reikalavimą viešoje vietoje užsidėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, todėl tai, kad byloje surinkti įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidėjos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
5.9. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. Ž. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytus nusižengimus. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nepakeistą ir E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.