Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. nustatyti juridinį faktą, kad V. V. S. tuoj po savo sutuoktinės O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusio V. V. S. turto paveldėjimo );

2. nustatyti juridinį faktą, kad T. S. tuoj po savo senelio V. V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusio V. V. S. viso jam mirties dieną priklausiusio palikimo paveldėjimo).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis V. V. S., po kurio mirties jo palikimą pareiškėjas priėmė faktiniu valdymu, nesikreipdamas į notarą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023 m. gruodžio 28 d. duomenimis V. V. S. nuosavybės teisės įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Tačiau V. V. S. savo mirties dieną turėjo nekilnojamojo turto, kurį faktiškai pradėjo valdyti po savo sutuoktinės O. S. mirties (duomenys neskelbtini) V. V. S. ir O. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini) Jie kartu gyveno iki pat mirties jiems priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygos Nr. 10, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, įrašyti O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Gyvenamasis namas su priklausiniais VĮ Registrų centras nėra įregistruoti. Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. gruodžio 28 d. duomenimis O. S. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 150/450 dalis 4,5000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 149/896 dalis 8,9600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) V. V. S. ir O. S. testamentų nepaliko, dėl jų palikimo priėmimo į notarą kreiptasi nebuvo, paveldėjimo bylos neužvestos. Mirus O. S. dėl jos turto paveldėjimo į notarą jos sutuoktinis V. V. S. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Mirus sutuoktinei toliau liko gyventi jos vardu įregistruotoje sodyboje, kurią iki pat savo mirties valdė bei prižiūrėjo kaip savo turtą. Kito gyvenamojo būsto V. V. S. neturėjo, iš šios sodybos niekur nebuvo išsikėlęs. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras Gyventojų registro 2024 m. sausio 15 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-343, kurioje nurodoma, kad V. V. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Gyventojų registro 2024 m. sausio 15 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-439, kurioje nurodoma, kad O. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). V. V. S. liko visi kartu su sutuoktine užgyventi baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan., taip pat jos asmeniniai daiktai. V. V. S. savo lėšomis organizavimo jos laidotuves bei kapavietės sutvarkymą. Jos palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais pradėjo valdyti kaip savo. Po sutuoktinės O. S. mirties, V. V. S. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pradėjo valdyti sutuoktinės turtą kaip savo. Sutuoktinei priklausančias žemės sklypų dalis neatlygintinai leido naudoti šių sklypų bendrasavininkams. Nors nustatytu laiku V. V. S. ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl savo sutuoktinės palikimo priėmimo, tačiau buvo įsitikinęs, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės O. S. palikimą, kadangi iš karto po jos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą. Kadangi V. V. S. po savo sutuoktinės mirties pragyveno tik tris mėnesius, daugiau rašytinių įrodymų, kad jis faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą nėra. Tačiau šias aplinkybes patvirtina pažymos apie deklaruotas gyvenamąsias vietas. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą pareiškėjo seneliui V. V. S. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo sutuoktinės O. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į visą V. V. S. turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis patvirtina, kad O. S. ir V. V. S. buvo susilaukę vieno vaiko S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas S. S. jokių aktyvių veiksmų dėl savo tėvų palikimo neatliko. Nuo 1999 m. pareiškėjas gyveno kartu su savo seneliais O. S. ir V. V. S. jiems priklausančioje sodyboje, kadangi pareiškėjo tėvai tarpusavyje nesutarė. Mirus seneliui V. V. S. šioje sodyboje pareiškėjas gyveno iki 2009 m., t. y. kol sukūrė šeimą ir išsikėlė gyventi į savo sutuoktinės namus dabartiniu adresu. Seneliui mirus, pareiškėjui liko ir visi jo asmeniniai daiktai, įgyti baldai, namų apyvokos daiktai ir pan. Į gyvenamąjį namą nėra įvestas vandentiekis, iki šiol naudojamas šulinio vanduo, todėl už sunaudotą vandenį mokesčiai nemokami, kiek buvo sumokėta už suvartotą elektros energiją, per tris mėnesius po senelio mirties, įrodymų pareiškėjas neturi (sena elektros knygutė neišsaugota), tačiau prideda dabartinius mokėjimus už suvartotą elektros energiją. Kadangi sodyba neįregistruota VĮ Registrų centras už šiukšlių išvežimą bei atliekų tvarkymą mokesčiai nėra mokami, be to, iki šios sodybos šiukšliavežė neprivažiuoja, net nėra pastatyto šiukšlių konteinerio. Namas šildomas kietu kuru, malkomis bei anglimis, kol pareiškėjas gyveno šioje sodyboje rūpinosi gyvenamojo namo šildymu šaltuoju metų sezonu, ūkiniame pastate laikė paukščių, prie namų turėjo daržą, rūpinosi sodu. Kai pareiškėjas išsikėlė gyventi pas savo sutuoktinę, sodyboje leido gyventi pažįstamų pagyvenusių sutuoktinių porai. Pastaruosius dvejus metus sodyboje niekas negyvena, gyvenamajam namui reikalingas remontas. Šioje sodyboje pareiškėjas lankosi beveik kiekvieną savaitgalį, gyvena 8 km. atstumu. Pareiškėjas prižiūri aplinką, pastatus. Žemės sklypais leido naudotis neatlygintinai šių sklypų bendrasavininkams. Nors pareiškėjas nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo senelio V. V. S. palikimą, kadangi per tris mėnesius po senelio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į tėvo palikimą pagal įstatymą nėra. Pareiškėjas savo senelio V. V. S. palikimą faktiškai pradėjo valdyti iš karto po jo mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir iki šiol jį valdo kaip savo nuosavybę. Pareiškėjo tėvas S. S. piktnaudžiaudavo alkoholiu, neturėjo nuolatinės gyvenamos vietos, nuolat jas keitė, turėjo daug skolų, su savo tėvais nebendravo, jų nelaidojo. Pareiškėjas palaidojo senelį V. V. S., sutvarkė kapavietę ir ją prižiūri. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pareiškėjo senelio V. V. S. palikimą.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad V. V. S. ir O. S. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Santuokoje susilaukė vieno vaiko – S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). O. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jos mirties neužvesta. V. V. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jos mirties neužvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gruodžio 28 d. duomenimis O. S. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 150/450 dalis 4,5000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 149/896 dalis 8,9600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gruodžio 15 d. duomenimis V. V. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Minėtos aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas V. V. S. ir O. S. esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme. V. V. S. ir O. S. sūnus S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. S., santuokoje susilaukė dviejų vaikų – T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis V. V. S., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (dėl mirusio V. V. S. viso turto, priklausančio šio mirties dieną, paveldėjimo) bei, kad po V. V. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė T. S., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip trečios eilės įpėdiniui (vaikaičiui) CK 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme gaunant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis V. V. S. bei, kad po V. V. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė T. S., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, nagrinėjamojoje byloje įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės ir argumentai, kad, mirus sutuoktinei, V. V. S. liko toliau liko gyventi jos vardu įregistruotoje sodyboje, kurią iki pat savo mirties valdė bei prižiūrėjo kaip savo turtą. Kito gyvenamojo būsto V. V. S. neturėjo, iš šios sodybos niekur nebuvo išsikėlęs. V. V. S. liko visi kartu su sutuoktine užgyventi baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan., taip pat jos asmeniniai daiktai. V. V. S. savo lėšomis organizavimo jos laidotuves bei kapavietės sutvarkymą. Iš bylos pateiktų duomenų matyti, jog V. V. S. ir O. S. susilaukė sūnaus S. S., o S. S. santuokoje susilaukė sūnaus T. S., kuris yra pareiškėjas byloje. Pareiškėjas nuo 1999 m. gyveno kartu su savo seneliais O. S. ir V. V. S. jiems priklausančioje sodyboje. Mirus seneliui V. V. S. šioje sodyboje vienas pareiškėjas gyveno iki 2009 m., kol pats sukūrė šeimą ir išsikėlė gyventi į savo sutuoktinės namus dabartiniu adresu. Seneliui mirus, pareiškėjui liko ir visi jo asmeniniai daiktai, įgyti baldai, namų apyvokos daiktai ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo senelio veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinės mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais abejoti bei nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų ir nenurodė tokius parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais teiginiais kaip patikimu įrodymu. Suinteresuotas asmuo – antros eilės įstatyminis įpėdinis savarankiškų reikalavimų nereiškė, pareiškimui pritarė, kiti suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, kas įgalina spręsti, kad su pareiškimu sutinka, interesų konflikto nėra. Kaip nustatyta bylos duomenimis dėl palikimo objektą sudarančio turto paveldėjimo valstybės vardu po O. S. ir V. V. S. mirties suinteresuoti byla juridiniai asmenys nesikreipė. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas, kaip trečios eilės įstatyminis įpėdinis, turi subjektinę teisę paveldėti mirusio senelio turtą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jam sukels teisines pasekmes, nes jis galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjų turtą. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente teiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjo senelis V. V. S. tuoj po savo sutuoktinės O. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, o po V. V. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas T. S., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kadangi palikėjo turtą naudojo, pagal galimybę prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybės patirtos 7,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl nepriteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis V. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.