- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- eA-333-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00564-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcija
Santrauka
Kelių direkcijos skundas patenkintas: teismo sprendimas panaikintas ir byla nutraukta.
Ginčas: Dėl Kelių direkcijos įpareigojimo išnagrinėti sklypo savininko prašymą dėl panaikintos nuovažos atstatymo
Kodėl:
- Kelių direkcija yra valstybės įmonė, neatliekanti viešojo administravimo funkcijų, todėl ginčas neteismingas administraciniam teismui.
- Reikalavimas įpareigoti išnagrinėti prašymą neatitinka civilinių teisių gynimo būdų bendrosios kompetencijos teisme.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė įpareigoti atsakovą valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir atsakovas, Kelių direkcija) išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl jo 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundo įrengti (atstatyti) nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias) ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kuriame jis užsiima ūkine veikla. Į šį Žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės Kelias. Atliekant rekonstrukcijos darbus buvo panaikinta nuovaža į pareiškėjo Žemės sklypą iš Kelio, paliekant ir išasfaltuojant nuovažą į priešingą pusę. Kelio sankasos aukštis yra apie 1,5 metro, todėl nuvažiuoti nuo Kelio ties Žemės sklypu su žemės ūkio technika nėra jokios galimybės. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui tenka važiuoti tarp gyvenamųjų namų arba daryti apie 5 km ilgio apylanką.
2.2. Jis 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundu kreipėsi į Kelių direkciją, reikalaudamas atstatyti nuovažą. Nesulaukęs atsakymo, 2020 m. gruodžio 1 d. kreipėsi su skundu, kuriame prašė išnagrinėti jo 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipimąsi. Kelių direkcija 2020 m. gruodžio 3 d. raštu pareiškėjui nurodė, jog prašymas gautas, tačiau dėl didelio darbo krūvio atsakymo rengimas užtruks. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakymas į pateiktą prašymą nėra gautas iki šios dienos. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą negavo sprendimo dėl jo 2020 m. gruodžio 1 d. skundo. Taip pat negavo sprendimo apie termino išnagrinėti kreipimąsi pratęsimą nurodant pratęsimo priežastis.
2.3. Kelias yra valstybinės reikšmės, todėl valstybinės reikšmės kelių projektavimo, rekonstravimo funkcijos priklauso būtent Kelių direkcijai. Atsakovas vilkina pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundo nagrinėjimą, nepateikdama į jį jokio atsakymo jau 6 mėnesius, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms. Be to, liko neišnagrinėtas 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo pakartotinis prašymas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kelių direkcija atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų arba pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas prašė atstatyti nuovažą, buvusią ne jo Žemės sklype, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į atsakovą su nurodytu prašymu ir reikalauti jo patenkinimo, taip pat neturi teisės kreiptis į teismą dėl tokių interesų gynimo. Atsakymas į prašymą dėl nuovažos atstatymo kito asmens sklype iš atsakovo pusės galėjo būti nebent tik informacinio pobūdžio situacijos paaiškinimas ir informavimas apie šiuo metu galiojantį kelio nuovažų įrengimo teisinį reglamentavimą. Kelių direkcijos atsakymas į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. prašymą nesukeltų jokių konkrečių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, taip pat nenustatytų jam jokių teisių ar pareigų. Jei pareiškėjas siekė ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl nuovažos panaikinimo Kelio rekonstrukcijos metu, jis pirmiausia turėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 24 d., 28 str. 8 d.). Jei pareiškėjas siekia naujos kelio nuovažos įrengimo, turėtų kreiptis į atsakovą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nelaikytinas tokiu kreipimusi, todėl atsakovas neprivalėjo nagrinėti jo prašymo Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
4.2. Pagal VAĮ 10 straipsnio 1 dalį administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Iš skundo turinio galima spręsti, kad jame išdėstyti reikalavimai yra susiję su turtiniais teisiniais santykiais (pareiškėjas kreipėsi dėl galimo teisių pažeidimo atsakovo veiksmais rekonstruojant jo valdomą kelią), todėl Kelių direkcijai, kaip kelių savininko teises įgyvendinančiam subjektui, nėra privalomi ir nepatenka į viešojo administravimo sritį. Dėl šios priežasties prašymo nagrinėjimui nebuvo taikomos VAĮ 10–14 straipsniuose administracinių sprendimų priėmimui, prašymų ir skundų nagrinėjimui nustatytos taisyklės ir terminai. Viešiesiems juridiniams asmenims, neturintiems viešojo administravimo įgaliojimų, taip pat nėra privaloma nagrinėjant prašymus ir skundus vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, nes tokiems asmenims jos yra rekomendacinio pobūdžio. Kelių direkcija prašymus ir skundus nagrinėja ir asmenis aptarnauja vadovaudamasi valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybės įmonėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje taisyklėmis (toliau – ir Kelių direkcijos taisyklės).
4.3. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 2 d.). Ginčo faktinė situacija, kai asmuo kreipiasi į kelio savininką (valdytoją) su pretenzija atstatyti nuovažą, reiškia, kad jis prašo organizuoti kelio remonto darbus, kas iš esmės yra kelio savininko (valdytojo) prerogatyva. Tokiu būdu kelio savininko sprendimas dėl tokių veiksmų (įrengti papildomą kelio elementą) atlikimo yra susijęs ne su viešojo administravimo veikla, o su patikėto turto valdymu ar naudojimusi, o tai nepatenka į viešojo administravimo sritį.
Atsiliepimas
4.4. Atsakovo specialistai, atsižvelgdami į faktinę situaciją ir pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, neapsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu ir kol kas nepateikė atsakymo į pareiškėjo prašymą todėl, kad ėmėsi šį klausimą spręsti iš esmės, t. y. ieškoti galimybių įrengti nuovažą, per kurią nuo Kelio būtų galima patekti į pareiškėjo Žemės sklypą. Šio klausimo sprendimas ir atsakymo rengimas užtruko dėl objektyvių priežasčių: valstybėje susiklosčiusios padėties dėl karantino, darbo organizavimo nuotoliniu būdu, dėl negalėjimo vykdyti darbus esant nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. kovo 15 d. galiojančiai technologinei pertraukai, kurios metu statybos rangos darbai pagal atsakovo sudarytas sutartis buvo stabdomi. Galutinis atsakymas nebuvo pateiktas per pareiškėjui priimtiną terminą ne dėl vengimo spręsti pateiktą klausimą, o dėl Kelių direkcijos pastangų rasti šio klausimo sprendimo variantą ir tik tada informuoti pareiškėją apie galutinius rezultatus. Nepaisant nekonkretaus pareiškėjo skundo ir netiksliai formuojamo prašymo, Kelių direkcija šiuo atveju pareiškėjo skundo nagrinėjimo nenutraukė, o atsakymo pareiškėjui rengimas ir pateikimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą patenkino visiškai – įpareigojo atsakovą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją pateikti atsakymą į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. skundą, pateiktą dviem el. laiškais. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 223 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas atsakovui 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad yra ūkininkas. Kol nebuvo rekonstruotas kelias, turėjo nuovažą nuo kelio į savo Žemės sklypą, tačiau po kelio asfaltavimo nuovaža į jo žemės sklypą buvo panaikinta, o į kitą pusę palikta. Pareiškėjas prašė įrengti (atstatyti) nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini) ties jo Žemės sklypu, kad būtų galima į jį patekti ir ūkininkauti.
6.2. Pareiškėjas el. paštu 2020 m. gruodžio 1 d. išsiuntė du laiškus: 1) pirmąjį išsiuntė Kelių direkcijos tarnautojui, jame nurodė, kad praėjo 100 dienų nuo jo 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymo pateikimo, pareiškėjas daug kartų telefonu ragino pateikti jam atsakymą, jam žadėta atsakymą pateikti kitą savaitę. Pareiškėjas prašė atsakyti, kada jam bus pateiktas motyvuotas atsakymas į jo skundą; 2) antrąjį išsiuntė bendruoju Kelių direkcijos el. paštu, jame nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kelių direkcija gavo pareiškėjo skundą, skambino Kelių direkcijai 7 kartus, kiekvieną kartą buvo žadėta pateikti atsakymą kitą savaitę, prašė pateikti motyvuotą atsakymą.
6.3. 2020 m. gruodžio 3 d. el. laišku iš Kelių direkcijos bendro el. pašto (nepasirašytas) pareiškėjui nurodyta, jog prašymas yra gautas, bus susisiekta su rengėju, kai tik bus paruoštas atsakymas, jis bus nedelsiant išsiųstas, dėl didelio darbo krūvio atsakymų rengimas užtrunka.
6.4. Pareiškėjas, nesulaukęs atsakymo į 2020 m. gruodžio 1 d. skundą, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad Kelių direkcija yra viešojo administravimo subjektas, kurios veiklai taikytinos VAĮ nuostatos (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.). Teismas aptarė VAĮ 2 straipsnio 10, 12 dalių, 10 straipsnio 3, 4 dalių, 11 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas, Taisyklių 23, 24, 25 punktus, Kelių direkcijos taisyklių 36 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
8. Teismas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi (buvo siųsti du el. laiškai) laikė skundu, nes jis atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje suformuluotus kriterijus: pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą (Kelių direkciją ir direkcijos tarnautoją) ir nurodė, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (negavo atsakymo į savo 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundą) ir prašė juos apginti (prašė pateikti motyvuotą atsakymą). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gavo tik Kelių direkcijos 2020 m. gruodžio 3 d. atsakymą, kurį teismas laiko informacija apie skundo gavimą, bet ne atsakymu į skundą VAĮ, Taisyklių ir Kelių direkcijos taisyklių nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kelių direkcija buvo įpareigota pateikti informaciją, ar, kada ir kaip atsakė pareiškėjui į jo 2020 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi (pateiktą dviem el. laiškais). Kelių direkcija 2021 m. balandžio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad kito atsakymo pareiškėjui nei 2020 m. gruodžio 3 d. raštas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad itin neigiamai vertina tokį Kelių direkcijos elgesį procese: į bylą nėra pateikti jokie įrodymai apie pareiškėjo kreipimąsi (registracijos numeriai), nėra jokių įrodymų apie 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo skundo nagrinėjimo eigą (kokioje stadijoje, kas atlikta dėl pareiškėjo skundo, kokie veiksmai atlikti sprendžiant pareiškėjo klausimą). Juo labiau, kad teismas tiek 2021 m. kovo 15 d. nutartimi priimdamas skundą įpareigojo Kelių direkciją pateikti visą su byla susijusią medžiagą, tiek 2021 m. balandžio 2 d. raštu.
10. Teismas nustatė, kad į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. skundą Kelių direkcija nėra atsakiusi iki šiol. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nenurodė jokių objektyvių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių nepagrįstai ilgą atsakymo pareiškėjui į jo skundą pateikimą. Nėra duomenų, kad terminas atsakymui pateikti buvo pratęstas, ar kad būtų šiam prašymui išnagrinėti reikalaujami papildomi dokumentai, kreipiamasis į kitas institucijas ir pan. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Kelių direkcija nesilaikė teisės aktais nustatyto termino parengti atsakymą į pareiškėjo skundą ir jo neparengė, todėl įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą, pateiktą dviem el. laiškais. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.
11. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nagrinėjamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl Kelių direkcijos vilkinimo atsakyti į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. skundą, todėl jis yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiami Kelių direkcijos veiksmai yra susijęs su teikiamomis paslaugomis viešojo administravimo srityje, todėl tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1092/2009, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-146/2015).
III.
12. Atsakovas Kelių direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas neteisingai nustatė ginčo teismingumą, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas ir ginčas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Teismas nesiaiškino ir nepagrindė, kaip Kelių direkcija pagal VAĮ yra įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Kelių direkcijai nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai VAĮ įtvirtintu būdu. Direkcija nevykdo viešojo administravimo veiklos, nustatytos VAĮ 6 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu pagal VAĮ 10 straipsnio 1 dalį administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgiant į pareiškėjo kreipimosi pobūdį, atsakovas neprivalėjo pareiškėjo prašymo nagrinėti VAĮ, Taisyklių nustatyta tvarka ir atitikti jų reikalavimų.
13.2. Teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika. Teismo nurodytos bylos Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo nagrinėtos dar iki Kelių direkcijos pertvarkymo į valstybės įmonę, t. y. kai ji dar buvo biudžetinė įstaiga ir vien ankstesnė Kelių direkcijos teisinė forma (biudžetinė įstaiga) sukūrė pagrindinę prielaidą jos funkcijas priskirti viešojo administravimo veiklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 720 biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybei jau yra pateiktas įstatymų pakeitimo projektų paketas dėl Kelių direkcijos pertvarkymo į akcinę bendrovę. Dabartinės Kelių direkcijos funkcijos bus ir toliau vykdomos įmonei tapus akcine bendrove, tačiau pagal VAĮ 4 straipsnį akcinė bendrovė negali būti viešojo administravimo subjektu.
13.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 3-476 patvirtintuose Lietuvos automobilių kelių direkcijos įstatuose jos funkcijos neatspindi viešojo administravimo subjektui būdingų funkcijų. Iš Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 11 punkte įtvirtintų Kelių direkcijos funkcijų matyti, kad Kelių direkcijos veiklą sudaro valstybinės reikšmės kelių tinklo valdymas, projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijų vykdymas, kitų su valstybinės reikšmės kelių valdymu, naudojimu ir disponavimu, saugumo užtikrinimu susijusių teisių ir pareigų įgyvendinimas. Kelių direkcija valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise (Kelių įstatymo 4 str. 2 d.). Taigi, tarp Kelių direkcijos ir kitų asmenų susiklosto teisiniai santykiai, turintys išskirtinai civilinį turtinį ir (arba) komercinį pobūdį. Nurodyti klausimai sprendžiami ne viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o atitinkamų civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju byla turėjo būti nutraukta, nustačius, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 d. 1 p.).
13.4. Teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad skundžiami atsakovo veiksmai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir yra nesusiję su asmens kreipimusi dėl jo teisių pažeidimo, todėl negali būti administracinio ginčo dalykas. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad iki Kelio rekonstrukcijos nuovaža nuo Kelio buvo įrengta ne į pareiškėjo, o į šalia esantį gretimą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo kreipiamasi su prašymu atstatyti nuovažą, buvusią ne pareiškėjo Žemės sklype, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į atsakovą su nurodytu prašymu ir reikalauti jo patenkinimo, taip pat neturi teisės kreiptis į teismą dėl tokių interesų gynimo.
Atsiliepimas
13.5. Teismas sprendime nurodė, kad itin neigiamai vertina Kelių direkcijos elgesį dėl įrodymų nepateikimo, tačiau atsakovas pažymi, kad, teikdamas atsiliepimą į skundą, jis pateikė su skundu susijusią medžiagą, paaiškino visas, jo manymu, reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo prašymas ir kiti kreipimaisi į Kelių direkciją, jos 2020 m. gruodžio 3 d. atsakymas buvo pridėti kaip priedai prie pareiškėjo skundo teismui, Kelių direkcija neginčijo jokių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su prašymų atsakovui pateikimu, atsakovo atsakymo pateikimu (nepateikimu), todėl pakartotinai tų pačių dokumentų, kurie jau buvo pateikti byloje, atsakovas nematė būtinybės ir reikalingumo pateikti. Teismas atsakovui nebuvo konkrečiai nenurodęs, kad jis turėtų pateikti gautą prašymą su registracijos numeriu, šio dokumento pateikimo reikšmė niekaip nepaaiškinama ir pačiame sprendime, jo nepateikimas nesutrukdė teismui išnagrinėti bylos, todėl sprendime išreikštas pasipiktinimas atsakovo atžvilgiu dėl dokumentų nepateikimo laikytinas neadekvačiu, nepagrįstu, nediskretišku, be to, neatitinkančiu šalių lygiateisiškumo, tinkamo informavimo principų (ABTĮ 6 str., 12 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Dėl bylos nutraukimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
14.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo teismingumą, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas ir ginčas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.
14.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl Kelių direkcijos vilkinimo atsakyti į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. skundą, todėl jis yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo skundžiami Kelių direkcijos veiksmai yra susijęs su teikiamomis paslaugomis viešojo administravimo srityje, todėl tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka. Tokią išvadą teismas padarė nurodydamas, jo manymu, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant teisę – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1092/2009, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-146/2015.
14.3. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra klaidingos dėl neteisingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
14.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 720 biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją.
14.5. Atsakovo įstatai, patvirtinti susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 3-476, liudija, kad atsakovas yra valstybės turto valdymo (patikėjimo teise) teisę turintis subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl ginčas, išspręstas šioje byloje, nėra viešojo administravimo srities ginčas (ABTĮ 3 str. 1 d.).
14.6. Pasikeitus atsakovo teisinei padėčiai, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys) šios bylos kontekste nėra aktuali.
14.7. Sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 puntu, vertintina, ar toks ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Jei taip būtų, panaikinus apeliacine tvarka ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
14.8. Tai suponuoja, kad teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pareiškėjo šioje byloje pareikšti reikalavimai atitinka civilinių teisių gynimo būdus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje.
14.8.1. Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl jo 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundo įrengti (atstatyti) nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kuriame jis užsiima ūkine veikla. Į šį Žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės Kelias. Atliekant rekonstrukcijos darbus buvo panaikinta nuovaža į pareiškėjo Žemės sklypą iš Kelio, paliekant ir išasfaltuojant nuovažą į priešingą pusę. Kelio sankasos aukštis yra apie 1,5 metro, todėl nuvažiuoti nuo Kelio ties Žemės sklypu su žemės ūkio technika nėra jokios galimybės. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui tenka važiuoti tarp gyvenamųjų namų arba daryti apie 5 km ilgio apylanką.
14.8.2. Toks ieškinio dalykas neatitinka nei vieno iš civilinių teisių gynimo būdų, nustatytų CK 1.138 straipsnyje. Pagal tai, kokiais faktiniais pagrindais pareiškėjas rėmėsi kreipdamasis į administracinį teismą, artimiausias civilinių teisių gynimo būdas tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje būtų reikalavimas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.). Tačiau šiuo atveju, kai sprendžiama, ar byla procesinio sprendimo priėmimo metu pagal teismingumą priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, nėra teisinių pagrindų teisėjų kolegijai pasisakyti dėl pareiškėjo galimybių pakeisti ieškinio dalyką po to, kai byla bus perduota bendrosios kompetencijos teismui.
14.8.3. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad skunde administraciniam teismui pareiškėjo suformuluotas reikalavimas – įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą, nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes nėra civilinių teisių gynimo būdas, o tai suponuoja, kad ši byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutraukiama, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.
15. Nutraukus bylą, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.