Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Mlnikovai, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, advokatui Stasiui Karveliui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" valytoja, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 str. 2 d. (penkios veikos), 138 str. 2 d. 3 p. (dvi veikos) ir 145 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. ir 9 mėn., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., Baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinama dviem nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2017-10-12 apie 16.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu sudavė vieną kartą taburete savo sutuoktiniui I. K. į kaktą, padarydama jam muštinę žaizdą kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

T. K. taip pat buvo kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, kad ji, 2018-01-26 apie 13.30 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu metė stiklinę į savo sutuoktinį I. K., pataikydama jam į dešinės rankos nykštį ir sukeldama jam fizinį skausmą.

Apklausta kaltinamąja T. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2017-10-12 namuose išgėrinėjo su sutuoktiniu I. K., abu gėrė alų. Ji visada išgėrusi eina prigulti ar pamiegoti, o I. K. pradeda prie jos kabinėtis, dažniausiai reikalaudamas pasimylėti. Tuo klausimu tarp jų kyla konfliktai. Minėtą dieną taip ir buvo: ji po išgertuvių prigulė, o I. K. pradėjo prie jos kabinėtis. Trūkus kantrybei ji pašoko, norėjo čiupti taburetę ir ja suduoti vyrui, tačiau susivaldė ir to nepadarė. Sutuoktinis, matyt baimindamasis smūgio, bėgo į balkoną, užkliuvo už betoninio slenksčio ir griūdamas trenkėsi galva į betoninę sieną. Vyrui pradėjo kraujuoti žaizda galvoje, jo nukritimo vietoje ant betono iki šiol yra kraujo pėdsakas. Matė, kad vyras skambino į policiją. Jos įsitikinimu, dėl konfliktų labiau kaltas vyras, o ne ji. Sutuoktinis taip pat prieš ją dažnai smurtauja, tačiau ji nekviečia policijos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs I. K., naudodamasis savo procesine teise neliudyti prieš šeimos narį, parodymų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. K. sutiko duoti parodymus bei parodė, kad 2017-10-12 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp jo ir sutuoktinės T. K. įvyko konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Konfliktas prasidėjo barniu dėl televizijos programų. Po to, jam sėdint kambaryje ant sofos, T. K. taburete smūgiavo ir praskėlė jam kaktą, jam pradėjo kraujuoti žaizda. Taburetę jam pavyko atimti sudavus Tatjanai kumščiu per ranką. Jis iš karto nuėjo į balkoną ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Ligoninėje jam susiuvo žaizdą. Savo sutuoktinei jis atleido.

Parodymų patikrinimo vietoje metu I. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje paaiškino, kad tarp jo ir sutuoktinės T. K. kilo konfliktas, nurodė vietą, kur stovėjo taburetė ir paaiškino, kad tuo metu, kai jis sėdėjo ant lovos, paėmusi taburetę T. K. sudavė jam vieną kartą į kaktą ir jį sužalojo. Jis, atimdamas taburetę, sudavė jai atgal ranka per ranką, tvirtino, kad pats nukritęs nebuvo, nurodė balkoną, kuriame jis laukė policijos pareigūnų. (b. l. 58-61)

Į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės Riosa Andriuškevičiūtės 2017-10-12 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-10-12 apie 16 val., patruliavimo metu ji gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, t.y., kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėją muša ir drasko girta žmona. Įvykio vietoje nustatė, kad policiją kvietė I. K., jis paaiškino, kad žmona T. K. sudavė jam taburete į kaktą. T. K. aiškino, kad vyras pats užkliuvo už balkono slenksčio ir galvą susižeidė į balkone stovinčias metalines kopėčias. Abu sutuoktiniai buvo neblaivūs. Buvo kalbama, kad I. K. konflikto metu sugriebė sutuoktinei už dešinės rankos ir ją apdraskė. Namuose buvo rasta sulaužyta taburetė, balkone buvo išvartyti daiktai, iškruvinta balkone stovinti spintelė. (b.l.14-15)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3658/2017(01) nurodyta, kad I. K. prieš kelias valandas iki patekimo į gydymo įstaigą vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu buvo padaryta muštinė žaizda kaktos srityje. I. K. kliniškai nustatytas kūno sužalojimas – vertikalios krypties muštinė žaizda kaktos srityje, – nebūdingas sužalojimui atsirandančiam griūnant. Toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 55-57)

Byloje yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Jame girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančio vyro, pastarasis prašo policijos ir greitosios pagalbos, pasako adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodo, kad žmona mušasi ir, kad jo vardas ir pavardė „I. K.“. (b. l. 37-38)

Aptarti bylos duomenys surinkti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, tad, teismo pripažįstami įrodymais. Visų jų visuma patvirtina, kad I. K. nuo smurtinių sutuoktinės T. K. veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai veika, atitinkanti visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, nes pagal šią straipsnio dalį atsako tas, kas, be kita ko, smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Veikos kvalifikacija teisinga.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs I. K., naudodamasis savo procesine teise neliudyti prieš šeimos narį, parodymų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už, be kita ko, fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam. Skausmo stiprumo pojūtis ir skausmo toleravimas, akivaizdu, yra labai subjektyvūs ir individualūs dalykai. Baudžiamajame įstatyme skausmo intensyvumas nėra numatytas, kaip atsakomybės kriterijus. Tai labiau medicininė sąvoka, nes sveikatos priežiūros srityje objektyviam skausmo įvertinimui yra sukurtos bei pasitelkiamos įvairios skausmo matavimo skalės ir būtent tai greta kitų simptomų yra kriterijus, leidžiantis vertinti tiek ligų ar būklių, tiek ir traumų (sužalojimų) sunkumą. Gi, baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kokio intensyvumo fizinio skausmo sukėlimą, nes įstatymas nenumato niekaip kitaip.

Teismas, pripažindamas faktą, jog kaltinamoji T. K. barnio metu metė į nukentėjusįjį stiklinę ir pataikė jam į dešinę ranką bei vertindamas bylos duomenis, konstatuoja, kad I. K. šiuo veiksmu sukeltas fizinis skausmas, jei toks apskritai buvo, vis dėlto, nebuvo ir negalėjo būti tokio stiprumo (intensyvumo), kad juo galima būtų pagrįsti kraštutinės atsakomybės rūšies, t.y. baudžiamosios atsakomybės taikymą. Stiklinei užgavus plaštaką juntama reakcija galbūt galėjo būti momentinis, trumpalaikis, nežymus skausmas, ką iš esmės ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė I. K. paaiškindamas, kad kaltinamajai metus į jį stiklinę, jis pajuto tik nedidelį skausmą.

T. K. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal pasekmes ji nėra tokia pavojinga, kad, vertinant ją protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektais, galima būtų pagrįsti sunkiausių, t.y. baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymą. Todėl T. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Bausmės skyrimas

T. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir būtent tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. 2017-10-12 T. K. buvo nustatytas 1, 89 promilių girtumas.

T. K. 2016-06-22 buvo bausta administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo viešoje vietoje jai būnant neblaiviai. Nuobauda nebegalioja (b. l. 142). Šioje byloje tiriami buitiniai sutuoktinių konfliktai vyko 2017-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo metu, kuriuo ji buvo nuteista iš viso už septynių smurtinio pobūdžio bei pavojingos gyvybei nusikalstamų veikų padarymą prieš sutuoktinį I. K. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant dviem metams. Veikos padarytos nuo 2016-02-29 iki 2017-03-27. (b.l. 131-141)

2015 metų vasario - rugpjūčio mėnesiais T. K. tris kartus buvo stacionariai gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė po paskutinio hospitalizavimo: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas, epilepsija: židiniai kompleksiniai priepuoliai. (b. l. 146) VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ji nesigydė, taip pat neįrašyta ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaiton - per paskutinius 5 metus ji nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 148)

Teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 89TPK-128/2018 nurodyta, kad tirtoje bylos medžiagoje bei T. K. medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad ji sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Yra žinoma, kad ji buvo neblaivi (paprasto girtumo būsenoje). T. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (b. l. 152)

T. K. dar 2015 metų rugpjūčio mėnesį buvo diagnozuoti alkoholio vartojimo sąlygoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas. Vertinant kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų tiek praeityje, tiek ir ištirtos šioje byloje pobūdį ir specifiką - jos buvo padarytos buitinių konfliktų metu per išgertuves, - neabejotina, kad būtent alkoholizmas ir jo progresavimas ilgainiui tapo T. K. jau beveik du metus besitęsusio nusikalstamo elgesio priežastis. Akivaizdu ir tai, kad T. K. stokoja kritikos savo elgesiui. Ji, nesuvokdama, o veikiau - nenorėdama ar bijodama pripažinti esamos alkoholio vartojimo problemos, manipuliuoja savo pačios sveikatos, sūnaus mirties, sutuoktinio nederamo elgesio temomis, t.y. ji vengia arba negali realiai - savo pačios valios pastangomis iš tikrųjų pradėti gydytis ir sveikti nuo alkoholizmo. Teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrijos ekspertė Aurelija Survilaitė paaiškino, kad dėl alkoholizmo kenčiančiam žmogui nuolatinis alkoholio pavartojimas užtikrina jo santykinai gerą savijautą - tai yra organizmo poreikis, todėl tiesiog nustoti vartoti alkoholį valios pastangomis yra sudėtinga dėl to, kad dažniausiai tai sukelia sunkias fiziologines būkles (abstinenciją). Čia taip pat pažymėtina, kad įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas asmeniui teismas gali skirti tik esant šio sutikimui (BK 75 str. 2 d. 3 p.). Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad T. K. teismų skiriamų suvaržymų bei įpareigojimų skaičiaus didinimas ir jų sunkinimas nėra ir nebus veiksmingi, jie tokie negali būti, nes noro gydytis, kaip ir alkoholizmo diagnozės suvokimo, kaltinamosios elgesyje teismas neįžvelgė. Kaltinamoji formaliai vykdo 2017-05-26 nuosprendžiu jai paskirtus įpareigojimus, išskyrus įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Ji atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, tačiau, kaip matoma iš T. K. pasisakymų, o juose dominuoja kitų asmenų kaltinimo bei susiklosčiusių nepalankių aplinkybių argumentai, ji realių pokyčių šiuo metu neplanuoja. 2018-05-05 Probacijos skyriaus pareigūnei apsilankius pas T. K. namuose, ši buvo rasta neblaivi (1,44 promilių girtumas). T. K., kaip matoma iš Probacijos skyriaus specialistės 2018-05-02 rašto Nr. V5-5682 (b.l. 185) neatvyko kviečiama į Probacijos skyrių, telefonu neatsiliepia. 2018-05-04 ji be pateisinamos priežasties neatvyko į teisiamąjį posėdį, telefonu taip pat nebuvo pasiekiama. Visa tai reiškia, kad šiuo metu nėra ir jokių pagrįstų lūkesčių, kad T. K. ketina keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, vadinasi, jos nusikalstamo elgesio tikimybė išlieka didelė. T. K. nusikalstamo elgesio priežastis neabejotinai yra liga – alkoholizmas, tačiau ligos negydomos bausmėmis, juolab, laisvės atėmimo bausmėmis.

Nuo nusikalstamos veikos, už kurią T. K. pripažįstama kalta šiuo nuosprendžiu, praėjo daugiau kaip pusmetis ir tai yra sąlyginai gana ilgas nenusikalstamo elgesio laikotarpis, palyginus su jos nusikaltimų dažnumu praeityje. Be to, vertinama tai, kad T. K. turi nuolatinį drbą - dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.143).

Ne mažiau reikšminga aplinkybė yra ta, kad kaltinamoji ir nukentėjęs vienintelėje jų santuokoje išgyvenę 34 metus, dabar jie abu pensininkai, turi bendrą biudžetą, šeimos ūkį, gyvena viename bute, be abejonės, turi susiformavusius bei nusistovėjusius ilgamečius įpročius, taip pat, nors ir smerktinas ir kenksmingas, tačiau bendras išgertuvių tradicijas. Nukentėjęs atleido kaltinamajai ir nesiekia jai bausmės. Paskyrus T. K. realią laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrinus su 2017-05-26 nuosprendžiu paskirtąja bausme, galutinė bausmė viršytų vienerius laisvės atėmimo metus. Teismo įsitikinimu, tai visiškai dezorganizuotų abiejų sutuoktinių, kurie vis dėlto, vienas kitu rūpinasi, dešimtmečiais nusistovėjusį ir jiems priimtiną gyvenimo būdą, kaltinamoji prarastų darbą, kiltų vienintelio būsto praskolinimo rizika ir pan. Šie tikėtini padariniai būtų neadekvatūs ir neproporcingi nukentėjusiojo patirtai skriaudai, juolab, kai nėra paneigti kaltinamosios teiginiai, jog ir ji per išgertuves patiria sutuoktinio smurtą, tik nekviečia policijos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas skiria T. K. arešto bausmę bei ją subendrinęs su neatliktąja 2017-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, atideda bausmės vykdymą bei taiko baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimą vartoti alkoholinius gėrimus. Ir tai yra pakankama kaltinamosios elgesio kontrolės priemonė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuria galima siekti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų tikslų. T. K. nusikalstamo elgesio priežastis neabejotinai yra liga – alkoholizmas, o ligos negydomos nei laisvės atėmimo bausmėmis, nei kitomis represinėmis priemonėmis.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

T. K. pripažinti kalta 2017-10-12 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti šešiasdešimties parų areštu.

Paskirtą bausmę subendrinti su neatliktąja bausme, paskirta 2017-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie neatliktosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės, ją Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 „a“ punkto pagrindu pakeičiant laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Įpareigoti T. K. visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės T. K. neskirti.

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką T. K. įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2018-01-26 iki 2018-01-27 (vieną dieną) ir 2017-05-26 nuosprendžiu į bausmę įskaitytus laisvės atėmimo laikotarpius.

T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2018-01-26 įvykis) dėl veikos mažareikšmiškumo (Baudžiamojo kodekso 37 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.