Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. A., gimusi (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pi­lietė, gyv. (duomenys neskelbtini) , našlė, 4 klasių išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d., 270 str.3 d.,178 str.1d., 22 str.1 d. 178 str.1d. 270 str.3 d.

V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pi­lietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d., 270 str.3 d., 22 str.1 d. 178 str.1d. 270 str.3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl O. A. veikų

O. A. buvo kaltinama tuo, kad ji 2007m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdama kartu su V. A., suteikusi pastarajam įgaliojimą kirsti jai nuosavybės teise priklausančio 1 ha miško Gerveliškės km., o parodžiusi kirstino miško plotą Padvarinių kaime Salako sen. Zarasų rajone, Gražutės girininkijos (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai S. Ž., po ko V. A. S. Ž. priklausančiame miško sklype Padvarinių kaime neteisėtai iškirto 40 beržų, 3 baltalksnius, 12 juodalksnių, 8 drebules, viso 63 medžius- 37,74 m ³ medienos 3774,00 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, tuo bendrais veiksmais su V. A. padarydama nukentėjusiajai S. Ž. 3774,00 Lt turtinę žalą bei pažeisdama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 799 „ Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, kirtimu padarė 830,28 Lt žalą aplinkai.

Be to, 2007 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, M. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3str.1d.1p. pagrindu, parodžiusi kirstino miško plotą Padvarinių kaime Salako sen. Zarasų rajone Gražutės girininkijos kvartalo (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai S. Ž., po ko M. N., kuris dėl vagystės nėra kaltas, iškirto 9 beržus - 4,07 m³ medienos 407,00 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajai S. Ž. 407 Lt turtinę žalą.

Be to, 2007 m. spalio 17d. veikdama kartu su V. A., suteikusi pastarajam įgaliojimą kirsti jai nuosavybės teise priklausančio 1 ha miško Gerveliškės km., o parodžiusi kirstino miško plotą Padvarinių kaime Salako sen. Zarasų rajone, Gražutės girininkijos kvartalo (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai S. Ž., po ko V. A. S. Ž. priklausančiame miško sklype Padvarinių kaime neteisėtai iškirto ir pasikėsino pagrobti 5 beržus ir 4 juodalksnius, viso 9 medžius- 7,5 m ³ medienos 750,00 Lt vertės, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. A. buvo sulaikytas, tuo bendrais su V. A. veiksmais padarydama nukentėjusiajai S. Ž. 750,00 Lt turtinę žalą, bei neteisėtu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 799 „ Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, kirtimu padarė 165,00 Lt žalą aplinkai.

Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais bei kitais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamoji O. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad Gerveliškių km. yra jai priklausantys du sklypai, kuriuos matavo matininkas iš Panevėžio. Miškas ribojasi su Ž. žeme. Žino savo miško ribas, nes yra ir stulpeliai. Sūnui V. A. išdavė įgaliojimą tvarkyti miško kirtimo reikalus nes pati senyvo amžiaus, žino, jog jis turėjo leidimą miškui kirsti Kertant mišką ji nedalyvavo. Anūkės vyrui M. N. parodė kur kirsti mišką, bet kur jis kirto- ir kiek iškirto nežino. Jos sūnus V. žinojo jai priklausančio miško ribas. Ji mano, kad ribos su S. Ž. sklypu nustatytos neteisingos. Žino, jog eigulys kleimavo medžius. S. Ž. miško nepagrobė.

Nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad turi miško Padvarinių kaime, apie pusę hektaro šalia O. A. miško, esančio Gerveliškės km. Miškas yra jos tėvo ir žemė grąžinta toje pačioje vietoje natūra. Su matininku atžymėjo sklypo ribas. Vėliau skambino A. ir pasakė, jog ne ten pastatyti kuolai, A. vieną cementinį kuolą perkėlė 1-1,5m. į jos pusę. Su tuo sutiko nes nenorėjo pykti. Buvo nesusipratimas dėl miško kirtimo su A. apie 2003-2004 metus. 2007m. spalio pradžioje policija pranešė jog kertamas jos miškas. Miške pamatė V. A., jo žentą N. ir daug pašalinių. Netoli kelio ir prie sklypo ribos buvo iškirsti alksniai, beržai, viso 81 medis. Matėsi šviežias kirtimas, kiti medžiai nupjauti gal prieš kokį mėnesį. Daugiau buvo šviežesnių medžių, buvo nupjauti du dideli beržai. Jai grąžinta malkų pagal byloje esančius dokumentus, padaryta turtinė žala, kurią prašo atlyginti.

Liudytojas A. Ž. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas M. V. parodė, kad prieš tris metus A. , po to V. A. prašė atkleimuoti jų mišką. Vežė į mišką A. žentas, miške buvo su V. A.. Atkleimavo, atidavė taškavimo lapą V. A., kuris prašė atkleimuoti dar ir brandžius medžius, tačiau jam paaiškino, kad jis turi rašyti pareiškimą privačių miškų tarnybai. Vėliau buvo miške ir matė nenukirstų jo paženklintų medžių, buvo iškirsta dalis jo kleimuotų medžių. Nuo tos vietos kur kleimavo A. medžius iki Ž. sklypo atstumas apie 100 metrų.

Liudytojas V. K. parodė, kad pas jį 2007m. rudeniop atvažiavo V. A., pasakė, jog nori pastatyti pirtį. Parodė dokumentus, kirtimo lapą. Su V. A. kirto baltalksnį, drebulę, 6-8 medžius juodalksnio, išvežė juos i lentpjūvę N. traktoriumi, supjovė ir nuvežė lentas, brusus , gegnes pas A.. Važiavo ne vieną kartą, už darbą prisipjovė sau kaladėlėm medieną ir atsivežė 3-4 priekabas, į priekabą telpa 3-4 kubai malkų, į lentpjūvę nuvežė apie 12 kubų. Kirto sveikus medžius. Pamena, kad A. turėtame leidime buvo minimas sanitarinis kirtimas. Atsisakė kirsti , kai suprato, jog jo per daug prašo išpjauti.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2007 metus rudenį V. K. paprašė nuvežti malkų sau namo iš A. miško. Žinojo kur tas miškas, todėl nuvažiavo. Miške rado K., savininką V. A.. Beržinės malkos buvo supjaustytos kaladėlėm. Malkas nuvežė pas K. į namus.

Liudytojas B. R. parodė, kad 2007 metų rudenį paskambino M. N. ir paprašė rasti traktorininką parvežti malkas. K. Š. traktorių pasiskolino iš M. ir visi nuvažiavo į mišką. Kelias priekabėles vežė į Salaką parduoti, nes neturėjo kuo sumokėti už darbą ir traktorių. Miške buvo keletą kartų M. N. prašymu, kuris sakė, kad tai kad tai jo tėvo, ar močiutės miškas.

Liudytojas K. Š. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2007 m. rudenį paprašė ar M., ar O. A. atvežti malkų. Malkos buvo miško pakraštyje, malkas krovė N. su žmona, V. A. nebuvo. Priekaba buvo pilna, nuvežė pas A. į kiemą.

Liudytojas G. D. parodė, kad 2007 m. rudenį M. N. paprašė padėti pakrauti malkas. M. nuvežė į mišką, kur jau buvo M. su traktoriumi, malkos supjautos kaladėlėm. Prikrovė vieną priekabą iki borto kraštų beržinių malkų. Kieno tai miškas nežinojo, suprato, kad tai N. miškas. O. A. miške nebuvo.

Liudytojas P. M. parodė, kad 2007 m. rudenį moteris vardu O. paprašė parvežti malkas. Į mišką važiavo kartu su Šmatavičiumi, dar važiavo kažkokia moteris su nuosavu automobiliu. Nuvažiavo į mišką, kur buvo supjautos malkos, medžių viršūnės. Jis , Š., O., D. ir gal du berniokai prikrovė vieną priekabą iki bortelių ir nuvežė į lentpjūvę. Moteris, kuris jo prašė at vežti malkas iš miško buvo ne O. A..

Liudytojas K. S. parodė, kad dirba Utenos apskrities aplinkos apsaugos departamente vyr. specialistu. Važiavo su L., pamatė įtartiną mašiną sutiko V. A. ir M. N. su pjūklu išeinančius iš miško. Jie pasakė jog kerta savo mišką. Dokumentų neturėjo, iškvietė policiją, nuvažiavo pas juos į namus. Pagal dokumentus matė, kad kertamas ne A. miškas. Miške buvo aiški riba ir kapčiai. Buvo kertami storiausi medžiai drebulės, beržai. Nebuvo plynai iškirsta, bet buvo kertami storiausi medžiai ir tai buvo ne sanitarinis kirtimas.

Liudytoja J. L. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas G. G. parodė, kad jis dirbo UAB „Panevėžio hidroprojektas“ . Matuojant O. A. sklypą ir ženklinant ribas dalyvavo pati O. A.. Statė riboženklius, kuoliukus. Buvo padarytas projektas. Už prakirstos linijos yra miškelis, priklausantis S. Ž... A. daugiau į jį nesikreipė, neprašė tikslinti ribų. Buvo vietoje 2007 m. rudenį ir matė, kad iškirstas ne A. miškas, vagystės metu buvo iškirstas plynas kirtimas ir ribos nepažeistos.

Liudytoja F. N. B. parodė, kad jos močiutė O. A. turi miško apie 2-3 km atstumu nuo namų. Miške buvo su vyru M. N. ir vaikais. Pasitarė su vyru ir abu nutarė iškirsti mišką, nes tėvas gulėjo ligoninėje jam reikėjo pinigų, o močiutės prašė tik parodyti kur kirsti. Pjovė su vyru mišką 2007 m. vasarą. Kirto kleimuotus ir nekleimuotus medžius, kirto beržą, pjaustė kaladėlėm pusės metro ilgio. Malkas ruošė sau, kelias priekabas pardavė Salake gyvenančiom dviem močiutėm už tai gavo 480 litų. Vežė traktoriumi K., priekabos nebuvo pilnos. Sau atvežė tik kelias kalades, likusias pasiėmė S. Ž.. Dar miške buvo tėtės V. A. išpjauti 8 medžiai juodalksnio. Kai močiutė rodė, kur kirsti, dar nebuvo tėvo išpjautų juodalksnių. Tėvas kirto medžius sau, o ji su vyru kirto sau. Dalyvavo V. kleimuojant medžius ir su vyru kirto būtent toje vietoje, nors neskaičiavo kiek nukirto kleimuotų, kiek nekleimuotų medžių.

Liudytojas M. N. parodė, kad jam ir žmonai, jos močiute O. A. ir uošvis V. A. parodė kur yra jų miškas , kuriame vėliau buvo ne kartą. Pirmą kartą nuvažiavo pjauti mišką 2007 m., galimai pavasarį, su uošviu. V. A. parodė kur jų valdos ir kur galima pjauti, taip pat parodė planus. Po gerų dviejų mėnesių, kai uošvis atsigulė į ligoninę, važiavo su žmona prisipjauti malkų. Pjovė uošvio benzopjūklu, kiek išpjovė nepamena, supjaustė medžius kaladėlėm 30-40 cm. ilgio. Vežė K. Š. su traktoriumi. Išvežė dvi priekabas ir pardavė malkas skirtingom moteriškėm. Dar vieną priekabą malkų atvežė į namus su B.. Pjovė beržą, medžiai buvo kleimuoti ne visi. Du kartus pjovė miške, kartą kai V. A. grįžo iš ligoninės. Pjovė toje pačioje vietovėje beržą sau malkom. Į mišką atvažiavo pareigūnai. Iškirto apie 15 nekleimuotų beržų, nežinojo, kad kerta medžius S. Ž. sklype. Miške kurioje vietoje kirsti parodė abu- ir A. O. ir V. A..

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2007m. vasarą ar rudenį V. K. į jo lentpjūvę atvežė 12 kubų medienos (T.2, b.l.109).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad S. Ž. priklausančiame žemės sklype, esančiame Padvarinių km.Salako sen. Zarasų rajone, iškirsta 81 medis. 47 kelmai yra neseno kirtimo, o 34 – senesnio. Iškirsta beržai, juodalksniai, baltalksniai, drebulės. Kirtavietėje likę penki beržai- 4m³, keturi juodalksniai -3,5 m³. Nėra 72 medžių – 41,81 m³. Šalia sklypo matyti automobilio padangų žymės, vedančios link nukirstų medžių. S. Ž. priklausantis sklypas Nr. 64 ribojasi su gretimu sklypu, tarp sklypų pažymėta 1,5 m pločio ribinė linija, Apžiūros metu dalyvavo specialistas K. S. ir matininkas G. G.. ( T.1, b.l.11-19). Įvykio vietos apžiūros metu buvo sudarytas neteisėtai iškirstų medžių kelmų matavimo aktai ( T.1,b.l. 20-21).

Nukentėjusiajai S. Ž. buvo grąžinta 4m³ beržo medienos ir 3,5 m³ juodalksnio medienos (T.1, b.l.23).

2007-04-26 O. A. įgaliojo V. A. kirsti 1 ha miško žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Gerveliškių km. Zarasų rajone, bei atstovauti tuo reikalu ją visose įstaigose, gauti iš valstybės įstaigų , organizacijų reikiamas pažymas bei kitus dokumentus, gauti leidimus iš atitinkamų įstaigų dėl miško kirtimo, parduoti nukirstą medieną, gauti iš pirkėjų pinigus, rašyti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (T.1 b.l.38).

O. A. priklausančioje miško valdoje Gerveliškių km. buvo išduotas leidimas kirsti miškui pagal individualų miškotvarkos projektą plynas kirtimas , 2006-03-29 leidimas baltalksniam ir drebulėms iškirsti , 2007-08-07 atrankiniam sanitariniam kirtimui. S. Ž. priklausančiame miško sklype leidimas kirsti miškui išduotas nebuvo ( T.1,b.l.32-40).

O. A. žemės tvarkymo bylos Nr. 96 matyti, jog jai Gerveliškės km. nuosavybės teise priklauso 6,81 žemės, ir 1 ha miško. Iš 1992-10-23 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto matyti, jog O. A. dalyvavo matuojant sklypą ir su parodytomis-paženklintomis ribomis sutiko. S. Ž. Zarasų rajono valdybos 1994-05-10 sprendimu 203-1363 atkurta nuosavybė natūra į 7,64 ha žemės ir 1 ha miško (b.l.116), sklypo ribos su O. A. sklypu paženklintos dalyvaujant matininkui G. G. (T.1, b.l.73- b.l.97).

Buvo apžiūrėti P. M. traktorius, A. N. pateikti traktorius su priekaba, K. Š. priekaba (T.2, b.l.37-40,57-62,82-86), Valstybinė miškų urėdija pateikė galimus pakrautų į priekabas medienos tūrių paskaičiavimus (T.1,b.l.65).

O. A. kaltinama , kad ji 2007m. vasarą, 2007 m. spalio mėn. veikdama kartu su V. A., suteikusi pastarajam įgaliojimą kirsti jai nuosavybės teise priklausančio 1 ha miško Gerveliškės km., o parodžiusi kirstino miško plotą nuosavybės teise priklausantį nukentėjusiajai S. Ž., po ko V. A. iškirto ir taip veikdami bendrai pagrobė bei pasikėsino pagrobti S. Ž. priklausančią medieną. Kaltinama ir tuo, kad 2007 metų vasarą, parodžiusi M. N. kirstino miško plotą, po ko pastarasis iškirto 4,07 m ³ ir taip ji pagrobė svetimą turtą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog O. A., jos sūnus V. A., jo dukra Faustina B. N., jos vyrasa M. N. gyveno kartu Nečeskų kaime. O. A. neneigia parodžiusi šeimos nariams jai priklausančio miško sklypą, tačiau yra įsitikinusi, jog parodė būtent jai priklausantį sklypą. V. A. parodė, jog jis pats be motinos žino jos miško sklypo ribas, duomenų apie tai, jos kartu su motina susitarė pagrobti S. Ž. priklausantį mišką, byloje nėra. O. A. pati miško kirtimo darbų neorganizavo, miške nebuvo, tai patvirtino teisme apklausti liudytojai V. K., A. N., R. B., K. Š.,V. B., G. D., P. M.. Be to, liudytojai M. N., F. N. parodė, jog visiems šeimos nariams buvo žinomos O. A. miško sklypo ribos, miške jie buvo ne vieną kartą . Miško sklypo ribas jiems rodė ne tik O. A. bet ir V. A.. Patvirtino, kad O. A. nežinojo nei kiek , nei kokia mediena iškirsta, medžius kertant nedalyvavo.

Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Minėta, kad vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką , ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia. Taigi nagrinėjamojoje byloje nėra neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad O. A. suteikdama sūnui V. A. įgaliojimą kirsti jai priklausantį mišką ir tvarkyti su tuo susijusius dokumentus turėjo tyčią pagrobti būtent S. Ž. priklausantį mišką, pagrobė jį ir taip pasisavino, bei savo neteisėta veika pažeidė teisės aktus bei padarė žalą aplinkai, todėl O. A. išteisintina , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1d.1p.).

Dėl V. A. nusikalstamų veikų

V. A. 2007 metų vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, Padvarinių kaime Salako sen. Zarasų rajone, Gražutės girininkijos kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. Ž., iškirto ir pagrobė 40 beržų, 3 baltalksnius, 12 juodalksnių, 8 drebules, viso 63 medžius, kas sudaro 37,74 m ³ medienos 3774,00 Lt vertės , padarydamas nukentėjusiajai S. Ž. 3774,00 Lt turtinę žalą , bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 799 „ Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, iškirto ir pagrobė 40 beržų, 3 baltalksnius, 12 juodalksnių, 8 drebules, viso 63 medžius, taip neteisėtu kirtimu padarydamas 830,28 Lt žalą aplinkai.

Be to, jis 2007 m. spalio 17d. apie 13 val. Zarasų rajone Salako seniūnijoje Padvarinių kaime, Gražutės girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančiame S. Ž., iškirto 5 beržus, 4 juodalksnius, viso 9 medžius, kas sudaro 7,5 m ³ medienos 750,00 Lt vertės, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 799 „ Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, iškirto 5 beržus, 4 juodalksnius, viso 9 medžius, kas sudaro 7,5 m ³ medienos 750,00 Lt vertės, taip neteisėtu kirtimu pasikėsino pagrobti svetimą –S. Ž. priklausančią medieną, , bei padarydamas 165 Lt žalą aplinkai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog žino kur motinos miškas, tame miške buvo daug kartų, ribos su kaimynais buvo pažymėtos linijomis. Matė žemėtvarkos dokumentus, susigaudo planuose. Motina surašė jam įgaliojimą, po ko jis paėmė leidimą kirsti mišką. Medžius kleimavo V., jis buvo kartu su juo. Liepos mėnesio pradžioje kirto pagal leidimus, o drebules ir baltalksnius nekleimuotus, nes jų nereikia kleimuoti. Leidžiant drebules buvo nulaužti keli beržai, tai tie beržai ir buvo iškirsti. Važiavo kirsti kas 2-3 dienas su K., rodė jiems kur ir kokius medžius kirsti. Kiek iškirto medžių neskaičiavo, viskas malkom. Kleimuotų medžių buvo 80, iškirto tik 20 medžių, o kiti liko. Tie 20 medžiai buvo sveiki, supjovė juos lentom. Sveikus medžius pjovė, nes tai jo miškas ir turėjo leidimą. Ir kirto toje vietoje kur kleimavo V.. Kirto storus medžius, kad gautųsi brusai. Po to, gulėjo mėnesį laiko ligoninėje, po ligoninės kirto mišką žentas N.. Po to vėl po kelių savaičių jį paguldė į ligoninę, grįžo jau spalio mėnesį, nuvažiavo į mišką rado betvarkę, todėl su M. N. važiavo į mišką tvarkytis, tačiau atvažiavo policija. Buvo nupjauti 4 beržai, vienas juodalksnis , beržai nebuvo kleimuoti, medžius kirto žentas. Jis vadovaujasi kitais planais Smetonos laikais, o dabartiniais planais netiki. Žino, jog motinai žemė atmatuota kitoje vietoje. Sklypo riba jam žinoma nuo senelio laikų. Kertant medžius netikrino, ar medžiai sveiki. Jo nuomone neteisingai atmatuota žemė S. Ž., tačiau dėl to niekur nesikreipė nei jis, nei jo motina.

Nors kaltinamasis V. A. neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

S. Ž. parodė, kad 2007m. spalio pradžioje policija pranešė jog kertamas jos miškas. Miške pamatė V. A., jo žentą N. ir daug pašalinių. Netoli kelio ir prie sklypo ribos buvo iškirsti alksniai, beržai, viso 81 medis. Liudytojas M. V. parodė, kad prieš tris metus V. A. prašė atkleimuoti jų mišką, kleimavo jam dalyvaujant, atidavė taškavimo lapą V. A., kuris prašė atkleimuoti dar ir brandžius medžius. Liudytojas V. K. parodė, kad 2007m. rudeniop su V. A. kirto baltalksnį, drebulę, 6-8 medžius juodalksnio, išvežė juos i lentpjūvę N traktoriumi, supjovė ir nuvežė lentas, brusus , gegnes pas A.. Važiavo ne vieną kartą, už darbą prisipjovė sau kaladėlėm medieną ir atsivežė 3-4 priekabas (baltalksnį, drebulės, juodalksnio ir beržo viršūnes). Kirto sveikus medžius, nors V. A. turėtame leidime buvo minimas sanitarinis kirtimas. Tuos jo parodymus patvirtino ir kiti liudytojai A. N., R. B., K. Š.,V. B., G. D., P. M.. Liudytoja F. N. B. ir M. N. parodė, kad jiems atvažiavus į mišką matė tėvo iškirstus juodalksnius. Netikėti nukentėjusios, liudytojų parodymais pagrindo nėra bei duomenų, kad jie turėtų pagrindą V. A. apkalbėti byloje taipogi nėra.

Nors V. A. parodė, kad kirto savo mišką, t.y. jo motinai priklausantį mišką. Parodė, kad žemėtvarkos planuose neteisingai nustatytos ribos ir S. Ž. atiduota jo motinai priklausančio miško dalis. Tačiau šie jo parodymai paneigti teismo posėdyje apklausto specialisto V. Č. parodymais, jog S. Ž. nuosavybės į žemės sklypą atkurtos natūra, t.y. toje pačioje vietoje , kur ir buvo, o O. A. grąžintas lygiavertis turėtam sklypas. Savo parodymus specialistas patvirtino pateiktomis ir prijungtomis prie bylos schemomis ( T.3, b.l.4-7).

Vykdydamas miško kirtimo asmuo darbus turėjo žinoti, kaip kertamas miškas, kokia miško kirtimo tvarka, kur to miško kirtimo ribos ir kokius medžius gali kirsti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. A. kirto sveikus ir brandžius medžius S. Ž. sklype, nors leidimą turėjo tik sanitariniam kirtimui O. A. sklype. Kirto kleimuotus ir nekleimuotus medžius ir kaip paaiškino pats, net nekreipė į tai dėmesio. Tokiais savo veiksmais V. A. ne tik pažeidinėjo miško kirtimo tvarką, bet ir suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą, tai patvirtina jo padarytų veiksmų visuma, jų kryptingumas, o jo teiginiai, kad neteisingai atmatuotos sklypų ribos atmestini ir vertintini kaip gynybinė pozicija, nes tai nepašalina V. A. baudžiamosios atsakomybės už vagystę. Jo padaryta vagystė pasireiškė medžių iškirtimu ir jų grobimu, kas atspindi nusikalstamos veikos padarymo būdą, t. y. medžiai užvaldyti juos iškertant ir pagrobiant ir jis tai darė tyčia. Tai, kad neteisėtu kirtimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 799 „ Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimai patvirtino teismo posėdyje apklaustas specialistas P. G..

V. A. buvo kaltinamas tuo , kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su O. A., jai organizuojant, t.y. suteikus įgaliojimą kirsti mišką ir parodžius kirstino miško plotą, nuosavybės teisėmis priklausantį S. Ž., pagrobė S. Ž. medieną, tačiau kaltinimams O. A. nepasitvirtinus, šios aplinkybės iš V. A. pareikštų kaltinimų pašalintinos.

V. A. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d. ir 22 str.1d. 178 str.1d. kvalifikuotos teisingai, nes jis pagrobė svetimą turtą ir pasikėsino svetimą turtą pagrobti. Jo veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str.3d. kvalifikuotos teisingai nes jis pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos naudojimo taisykles, dėl ko padarė nedidelės žalos aplinkai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nesunkius nusikaltimus, niekur nedirba, neįgalus, todėl jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios S. Ž. civilinis ieškinys dėl 8362 Lt turtinės žalos atlyginimo (T.3, b.l.14). Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai buvo neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala, nes bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta ir įrodyta, jog iš jai priklausančio miško pagrobta 49,31 m³ medienos, dalis – 7,5 m³ jai grąžinta, tačiau likusi dalis padarytos žalos neatlyginta, todėl ji turi teisę į žalos atlyginimą. LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūra nurodė, jog S. Ž. padaryta 4931 Lt žala neteisėtai iškirtus 49,31 m³ medienos. Paskaičiavimai atlikti vadovaujantis LR vyriausybės 2002-04-12 nutarimo Nr.521 „ Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ bei taksacine medžiaga. ( T.1, b.l. 28).

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai S. Ž. buvo grąžinta 7,5 m³ ( 750 Lt) ir O. A. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, ji išteisintina, todėl civilinis ieškinys mažintinas ir dėl 4,07 m ³ medienos vagystės ( 407 Lt sumai). S. Ž. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog padaryta turtinė žala yra didesnė, posėdyje nurodė, kad jos nurodytas turtinės žalos dydis paskaičiuotas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Esant nurodytoms aplinkybėms S. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš V. A. priteistina 3774 Lt ( 4931 Lt – 407 Lt -750 Lt ) turtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštas 1084,82 Lt civilinis ieškinys , tenkintinas iš dalies jį sumažinant 89,54 Lt (4,07 m ³ x 20 x 1,1) , todėl iš V. A. priteistina 995,28 Lt žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui žalos atlyginimui.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Nukentėjusioji turėjo 1700 Lt išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu (T.3,b.l.8-10,25), todėl jos priteistinos iš V. A. ( BPK 106 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams , įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str.3 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. bausmes subendrinti apėmimo būdu , griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams , įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 178 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str.3d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. bausmes subendrinti apėmimo būdu , griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 4d. paskirtas subendrintas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės , iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti bausmę laisvės apribojimą vieneriems metam dviems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir atsiprašyti nukentėjusiosios S. Ž..

Kardomosios priemonės neskirti.

O. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d., 270 str.3 d.,178 str.1d., 22 str.1 d. 178 str.1d. 270 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš V. A. 3774,00 Lt turtinės žalos atlyginimui nukentėjusios S. Ž. naudai.

Priteisti iš V. A. 995,28 Lt Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui žalos atlyginimui.

Priteisti iš V. A. nukentėjusiajai S. Ž. 1700,00 Lt jos turėtas advokato atstovavimo išlaidas.

Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nutartimi taikytą O. A. nuosavybės teisių apribojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.