Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2778-790/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-01-08
Bylos Nr.: I-2778-790/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01953-2012-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas: UAB „Villon“
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Profit & Splendour“, V. M., J. M., D. M., Z. S., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui

Kategorijos

2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2778-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01953-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1; 14.3.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams adv. pad. Feliksui Miliučiui, A. G., atsakovo atstovei Barbarai Kuzinevič, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei adv. Kristinai Matvejenkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Villon“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Profit & Splendour“, V. M., J. M., D. M., Z. S. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Villon“ teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T3-264 ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4174/0300:116, kad. Nr. 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“. Nurodė, kad nesutinka su sprendimu, kuriuo patvirtintas UAB „Profit & Splendour“ parengtas detalusis planas, pakeičiant teritorijos paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinę, sukuriant pagrindus didelio masto pastatų statybai ir dirbtinių vandens telkinių įrengimui, kadangi detaliojo plano sprendiniais bus negrįžtamai pakenkta gretimoms teritorijoms ir gamtinei aplinkai bei sukelta grėsmė verslo projekto egzistavimui. Detaliojo plano dokumentacijoje turėjo būti nurodytos nuotekų talpyklų pagrindinės charakteristikos, parametrai ir skaičiavimai, sanitarinės apsaugos zonos. Be to, neaptartas paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių klausimas. Pareiškėjas yra gretimo žemės sklypo, kuriame įrengtas golfo aikštynas su viešbučiu, valdytojas. Nesant tinkamų sprendinių dėl nuotekų tvarkymo, pareiškėjo sklype esantys ir jam priklausantys du ežerai gali būti užteršti ir negalės būti eksploatuojami. Ginčo sklypai patenka į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T3-165 patvirtinto specialiojo plano sprendiniais reglamentuojamą teritoriją, todėl jais privaloma vadovautis: būtina kompleksiškai spręsti visos ginčo teritorijos vandentiekio ir buitinių nuotekų valymo sistemų klausimą, suprojektuoti bendrą sistemą visai teritorijai; pastatų galimas maksimalus aukštis turi būti 12 m, o numatomų statinių aukštis siekia 24 m; būtina papildomai rengti kraštovaizdžio studiją. Dokumentacijoje prieštaringai teigiama, kad buitinės nuotekos bus išvežamos, kartu nurodant, jog jomis bus laistoma teritorija ir papildomi dirbtiniai vandens telkiniai. Žemės sklype Nr. 4 rekreacinio prioriteto teritorijoje nustatytas 24 m maksimalus statinių aukštis, vietoje 10 m, kaip numatyta specialiajame plane ir sąlygose detaliajam planui rengti. Nors pareiškėjui priklausančio Notiškio apsaugos zona yra 100 m, detaliajame plane klaidingai nurodoma, kad ši zona yra 50 m, jos ribose planuojamos statybos. Nustatytas 40 proc. apželdinimo plotas, vietoje privalomo 50 proc. Neatlikta poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra. Detalusis planas nebuvo tinkamai apsvarstytas su visuomene, nesudaryta galimybė tinkamai susipažinti su jo sprendiniais. UAB „Profit & Splendour“ koregavo detaliojo plano sprendinius, bet pakartotinai jų su visuomene nesvarstė ir nesuteikė galimybės su jais susipažinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad detaliajame plane aiškiai nurodyti buitinių nuotekų valymo įrenginių parametrai, šalinimo būdai, biologinių valymo įrenginių parametrai ir sanitarinės zonos. Teritorijoje numatomos atskiros, mažesnės kaip 0,01 ha ploto mašinų stovėjimo aikštelės, todėl lietaus nuotekų tinklų nereikia. Detaliajame plane sklype Nr. 4 per klaidą statinių aukštis nurodytas 24 m, šiuo metu šis punktas keičiamas ir numatomas aukštis sieks 10 m. Detaliajame plane padaryta išvada, kad numatomas teritorijos funkcinis panaudojimas esminės įtakos kraštovaizdžio estetinei kokybei neturės. Plano aiškinamajame rašte išdėstyti veiklos tikslai ir parametrai nėra objektas planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkai vertinti. Be to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. gruodžio 13 d. pritarė plano sprendiniams. Pažymėjo, kad statinių vizualizacija, atsižvelgus į planavimo tikslus, teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus, yra detaliojo plano sudedamoji dalis, todėl statinių vizualizacijos brėžinys nėra privaloma dalis.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad faktas, jog pareiškėjas yra kaimyninės teritorijos, išsidėsčiusios prie planuojamos teritorijos, savininkas, nereiškia, kad plano sprendiniai besąlygiškai turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Dauguma pareiškėjo argumentų grindžiami tik prielaidomis ir abejonėmis, bet ne konkrečiais faktais ir teisės aktų nuostatomis. Detaliajame plane pateikti išsamūs duomenys apie išvalytų nuotekų gamtinio priimtuvo charakteristikas ir reikiami skaičiavimai. Be to, šie klausimai sprendžiami ne detaliojo planavimo metu, o statinių projektavimo metu, statinių projekto sprendiniai bus rengiami laikantis statybą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Specialusis planas nedraudžia šio plano teritorijoje rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų tol, kol nėra suprojektuota bendra visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistema ir nuotekų valymo įrenginiai. Pareiškėjo nurodomas 24 m statinių aukštis sklype Nr. 4 yra techninė klaida, nes pagal kitus detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamento lentelėje pateiktus šio sklypo užstatymo sprendinius matyti, kad aukštis sudaro 10 m, tai nurodyta ir plano aiškinamajame rašte. Pareiškėjas iki detaliojo plano viešo svarstymo galėjo susipažinti su planu ir tai atliko, tačiau jo netenkino plano dokumentų forma. Tai, kad patvirtintas detalusis planas nėra identiškas visuomenei pristatytam planui, savaime nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų. Planavimo organizatorius gali įvertinti visus pateiktus pasiūlymus ir į juos atsižvelgti tik po viešo susirinkimo pabaigos, todėl ir pats planas atitinkamai gali būti koreguojamas. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visame planavimo procese ir susipažino su plano dokumentais, teikė pasiūlymus organizatoriui, į kuriuos šis atsakė teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgė į juos. Tuo atveju, jei keičiami ar tikslinami kiti neprivalomi teritorijos tvarkymo ir režimo naudojimo reikalavimai, tokiems pakeitimams nereikia rengti detaliojo plano ir iš naujo atlikti visuomenės informavimo ir dalyvavimo planavimo procese procedūrų. Detaliajame plane nėra nurodyta 50 m Notiškio ežero apsaugos zona, tik nustatyta riba ties ežeru, už kurios nėra galima pastatų statyba. Planuojami sklypai yra Ežeraičių k., todėl detaliojo plano sprendiniai, numatantys galimybę statyti poilsio pastatus 50 m atstumu iki ežero, nepažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkto reikalavimų. Detaliajame plane nenumatyta, kad esama vandens telkinio apsaugos zona keičiama ar naikinama, be to, 50 m apsaugos zona nustatyta ir pareiškėjo valdomų sklypų prie Notiškio ežero detaliojo plano brėžinyje. Detalusis planas numato galimas kelias rekreacines veiklas suplanuotuose sklypuose, kurioms nustatytos skirtingos priklausomųjų želdynų normos. Specialusis planas nenumato imperatyvaus reikalavimo apželdinti ne mažiau kaip 50 procentų teritorijos, tokį plotą nurodo kaip rekomendaciją. Kai kiekviename iš sklypų bus pasirinkta konkrečių statinių statyba ir paaiškės, kokie tiksliai statiniai bus statomi, bus galima konkrečiai paskaičiuoti nurodytą privalomą želdynų normą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad poilsio namų užimamas plotas sudaro apie 10 ha. Reikia nustatyti sklypo ploto dalį, planuojamą užstatyti poilsio statiniais, bet ne imti bendrą visų formuojamų sklypų plotą. Bendras poilsio statiniais užstatomas plotas sudaro apie 0,48 ha ir neviršija reikalaujamo 0,5 ha ploto. Detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikta išsami kraštovaizdžio analizė ir sprendinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimas. Reikalavimo atlikti kraštovaizdžio studiją nėra. Plano pakeitimai buvo padaryti atsižvelgiant į visuomenės pateiktus pasiūlymus iki plano viešo svarstymo pabaigos. Pareiškėjas nenurodo, kokį konkrečiai neigiamą poveikį plano sprendiniai gali turėti jo teisėms; didžioji dalis pareiškėjo nurodytų sprendinių numato tik gaires ir bendro pobūdžio teritorijos vystymo principus, kurie savaime nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui jokių pasekmių, nes jie turi būti tikslinami statinių projektavimo metu. Pareiškėjas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) atsiliepime į skundą (t. 6, b. l. 78) bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad įvertinęs, jog detaliojo plano sprendiniai atitiko galiojančių teisės aktų bei Vilniaus RAAD parengtose planavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, 2010-12-13 jį suderino. Detaliajame plane numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai atitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ reikalavimus, jame neturi būti numatyti buitinių nuotekų tvarkymo techniniai sprendiniai, t. y., nuotekų valymo įrenginių pajėgumas, efektyvumas, nuotekų kaupimo rezervuarų pagrindinės charakteristikos, parametrai bei šių parametrų pagrįstumą patvirtinantys skaičiavimai, šie klausimai turi būti sprendžiami statybos techniniuose projektuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į skundą (t. 6, b. l. 105) teigė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2012-06-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-264 (t. 1, b. l. 14-15), kuriuo patvirtintas žemės sklypų (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Pareiškėjas skunde (t. 1, b. l. 1-9), 2012-08-29 papildomuose paaiškinimuose (t. 1, b. l. 125-127), 2013-04-08 papildomuose paaiškinimuose (t. 3, b. l. 41-47), 2013-05-30 papildomuose paaiškinimuose (t. 5, b. l. 166-169), 2014-12-01 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 6, b. l. 135-138) ir kituose dokumentuose (t. 1, b. l. 16-20) detaliojo plano neteisėtumą grindžia nurodydamas argumentus dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo teisės aktų reikalavimams ir galiojančio specialiojo plano sprendiniams. Pareiškėjo argumentų pagrįstumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendime (t. 5, b. l. 173-181), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (t. 6, b. l. 46-61) pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai netinkamo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė šiuos argumentus išnagrinėti iš naujo, kadangi jie gali sąlygoti teritorijos planavimo dokumento pripažinimą neteisėtu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį, pirmiausia nagrinėja pareiškėjo argumentus dėl galimai netinkamai atlikto detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi teisinį reglamentavimą, galiojusį skundžiamo sprendimo priėmimo metu, konstatuoja, kad poveikio aplinkai vertinimas rengiant teritorijų planavimo dokumentus yra galimas atliekant tris atskiras procedūras: 1) vertinant teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikį; 2) vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar 3) atliekant plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Pirmoji procedūra (teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas) numatyta skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje, 10, 17, 25 straipsniuose, iš kurių matyti, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra numatytas tiek atliekant bendrąjį, tiek specialųjį, tiek detalųjį planavimą. Šis etapas reikalingas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas, kurio 7.4 punkte numatytas sprendinių poveikio vertinimas gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

Antroji procedūra (planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas) numatytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems <...> aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (įstatymo 4 straipsnis).

Trečioji procedūra (plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas) numatytas Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše. Šio aprašo redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu, numatė, kad strateginio pasekmių aplinkai vertinimo objektas yra planai ir programos <...>, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai; užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numatė, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 9 punkte buvo numatyta, kad atliekant bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių poveikio vertinimą, kaip pradinis dokumentas naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (kai strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimu) ataskaitos medžiaga. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo ir detaliojo plano rengimo metu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendinių vertintojas toliau atlieka sprendinių poveikio vertinimą, jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla leistina.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas 3 straipsnio 4 dalis numatė, kad teritorijų planavimo dokumentai <...>, numatantys <...> veiklą, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 3 punktas numatė, kad pagal šį Aprašą atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu gauta informacija apie plano ar programos įgyvendinimo pasekmes aplinkai gali būti naudojama sprendimų projektų poveikio vertinimui atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ ir 2004 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 920 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įvertinus šias teisės aktų nuostatas matyti, kad rengiant detaliojo planavimo dokumentus, privalomas etapas yra teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas, kuris atliekamas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatytais atvejais, rengiant teritorijų planavimo dokumentą turi būti atliekamas ir jo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (ar atrankos procedūra). Į šio vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją, vertinimo subjektų išvadas ir visuomenės pasiūlymus atsižvelgia plano organizatorius, rengdamas galutinį plano projekto variantą. Nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (ar atrankos procedūra), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais atvejais, turi būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra (ar atrankos procedūra), ir tik esant sprendimui leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, teritorijų planavimo dokumentai gali būti derinami ir tvirtinami.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieš pradedant rengti skundžiamu sprendimu patvirtintą žemės sklypų (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r. detalųjį planą, buvo rengiamas 112 ha bendro ploto teritorijos, esančios Aleksandravo k., Ežeraičių k, Laidagalių k., Avižienių sen., ir Masionių k., Pavydokių k., Maišiagalos sen., Vilniaus raj. komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultūrinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuris patvirtintas 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165 (t. 3, b. l. 24-25, 60-61). Šiuo specialiuoju planu buvo suplanuota ir ginčo teritorija. Iš specialiojo plano dokumentų (t. 3, b. l. 92-93) nustatyta, kad specialiuoju planu numatyta įrengti rekreacinį-komercinį kompleksą „Menų sodas“, be kita ko, statyti apgyvendinimo objektus (viešbutį ir poilsio kotedžų kompleksą) ir kt. Nustatyta, kad rengiant specialųjį planą buvo atliekama plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos procedūra (t. 5, b. l. 40-43, 80-151), kurios metu atsakinga institucija priėmė sprendimą, kad plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas, nes plano įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai (t. 4, b. l. 143).

Minėtos procedūros savo turiniu, objektu, tikslais yra skirtingos, todėl nežiūrint į tai, kad buvo atlikta specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos procedūra, rengiant ginčijamą detalųjį planą turėjo būti svarstoma, ar šio plano atžvilgiu neturi būti atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas arba (ir) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Be to, visais atvejais turėjo būti atliekama teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo procedūra.

Pareiškėjo argumentai yra susiję su antrosios procedūros (planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo) galimu neatlikimu, todėl teisėjų kolegija plačiau neanalizuos, ar detaliojo plano metu buvo pagrįstai neatliktas strateginis plano pasekmių vertinimas.

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal šio įstatymo straipsnio 2 dalį, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas) arba atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą <...>. Remiantis įstatymo 7 straipsnio 1-4 dalimis, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas) <..>. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES „Dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“. Pagal Direktyvos 2 straipsnį valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Pagal Direktyvos 4 straipsnį, I priede išvardyti projektai turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius, o, remdamosi 2 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia: išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus. Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje projektas apibrėžiamas kaip statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas arba kitokie įsikišimai į natūralią aplinką ir gamtovaizdį.

Pareiškėjas teigia, kad detaliuoju planu planuojama veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.2 punkte įrašytą veiklos rūšį, todėl detaliojo plano rengimo metu buvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą.

Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES „Dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“ II priedo 12 punkto c papunkčio, vasarviečių ir viešbučių kompleksų už miestų ribų ir panašių objektų projektai patenka į Direktyvos II priedą, o tai reiškia, kad valstybės narės gali nuspręsti, ar tokie projektai turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 12.2 punktas susiaurina Direktyvos II priedo 12 punkto c papunktyje numatytą projektą ir įveda užimamo ploto kriterijų bei numato, kad tokie projektai dar turi būti vertinami individualiai (t. y. atliekama atrankos procedūra). Šiame įstatymo priedo punkte įrašyta veiklos rūšis – poilsio namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas didesnis kaip 0,5 ha). Nors byloje nekyla ginčo, kad detaliuoju planu buvo suplanuotas poilsio namų kompleksas, tačiau šalys skirtingai aiškina, kokį plotą užima suprojektuotas poilsio namų kompleksas bei, atitinkamai, ar detaliojo plano rengimo metu buvo būtina atrankos procedūra.

Detaliojo plano tekstinėje dalyje nurodoma, kad rekreaciniais objektais užstatomas planuojamos teritorijos suminis plotas (sklypai Nr. 3, 4, 5) neviršija 5000 kv. m., todėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka neatliekama. Šis teiginys nurodomas, atsižvelgiant į numatytą sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 užstatymo tankio rodiklį (5 proc.) ir sklypo Nr. 5 užstatymo tankio rodiklį (4,5 proc.), pagal kurį šių žemės sklypų užstatymo tankis – 4814,10 kv. m. (0,48141 ha).

Teisėjų kolegija su tokiu poilsio pastatų komplekso ploto nustatymu nesutinka. Kaip minėta, Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje projektas apibrėžiamas kaip statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas arba kitokie įsikišimai į natūralią aplinką ir gamtovaizdį. Iš šio apibrėžimo matyti, kad skaičiuojant projekto užimamą plotą, turi būti įvertinama visa poilsio pastatų komplekso užimama teritorija, kuri keičia natūralią aplinką ir gamtovaizdį. Bendrine prasme kompleksas suprantamas kaip susijusių daiktų visuma, todėl turi būti vertinama, ne tik tai, kokį plotą užima planuojami statyti poilsio pastatai, bet ir kokį plotą užima kiti su jais susiję objektai, kuriais įsikišama į natūralią aplinką ir gamtovaizdį. Todėl darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens aiškinimas, jog taikant įstatymo 2 priedo 12.2 punktą turi būti nustatyta tik poilsio statiniais planuojama užstatyti teritorija, yra neteisingas. Šio aiškinimo nepatvirtina ir įstatymo 2 priedo 12.2 punkto formuluotė, kadangi joje vartojama sąvoka ne „užstatomas“ plotas, bet „užimamas“ plotas.

Kaip matyti iš detaliojo plano tekstinės dalies, plano rengėjai, nustatydami poilsio namų komplekso užimamą plotą, rėmėsi detaliajame plane žemės sklypų Nr. 3, 4 ir 5 numatytu užstatymo tankiu. Remiantis skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi, užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu. Taigi, detaliajame plane numatytas užstatymo tankis atspindi tik pastatais leistiną užimti plotą, tačiau neįvertina kito ploto, kurį užima kompleksą sudarantys objektai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, konstatuoja, kad detaliuoju planu suplanuotas statyti poilsio namų kompleksas užima didesnį, nei 0,5 ha plotą. Detaliuoju planu numatyta esamus sklypus (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166), esančius Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., performuoti ir suformuoti penkis sklypus. Sklypuose Nr. 3 (21382 kv. m. ploto), Nr. 4 (29000 kv. m. ploto) ir Nr. 5 (51000 kv. m. ploto), kurių bendras plotas yra 101382 kv. m. (10,1382 ha), numatyta esamą žemės ūkio tikslinę paskirtį pakeisti į kitą tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti rekreacinės teritorijos naudojimo būdą bei nustatyti ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir trumpalaikio poilsio statinių statybos naudojimo pobūdžius. Šiuose sklypuose numatyta poilsio kotedžų, rekreacines paslaugas teikiančių pastatų statyba, trumpalaikių poilsio statinių statyba (sporto aikštelių, poilsio aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių, rekreacinių takų įrengimas), inžinerinių tinklų ir įrenginių, pėsčiųjų takų, pagrindinės gatvės ir privažiavimų įrengimas, o sklype Nr. 5 – ir kūdros įrengimas (t. 1, b. l. 36-40). Taigi, vertinant ne tik numatytą užstatymo tankį, bet ir kitus suprojektuotus objektus, matyti, kad suprojektuotas poilsio namų kompleksas ženkliai viršija 0,5 ha plotą.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad detaliojo plano tekstinėje dalyje daroma išvada apie neprivalomą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atrankos procedūrą, neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.2 punkto. Kadangi detaliuoju planu suplanuotas statyti poilsio namų kompleksas užima ženkliai didesnį, nei 0,5 ha plotą, detaliojo plano rengimo metu buvo privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atrankos procedūrą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą <...>, galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį. Atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos atrankos procedūros atlikimas yra skirtas nustatyti, ar turi būti atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Atrankos procedūros metu gali paaiškėti, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir dėl to reikia jį įvertinti (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kartu atrankos procedūros laikymasis yra svarbi suinteresuotų asmenų garantija, kad bus tinkamai įvertinta planuojamos ūkinės veiklos įtaka aplinkai. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo greta planuojamos teritorijose esančius žemės sklypus (t. 2, b. l. 76-79, t. 3, b. l. 12-15), kuriuose vykdo verslo projektą, yra įrengęs golfo laukus (t. 3, b. l. 18) ir investavęs dideles pinigines lėšas (t. 3, b. l. 11). Pagal 1998 m. birželio 25 d. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką ar gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Detaliojo planavimo metu neatlikus privalomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atrankos procedūros, buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti atrankos procedūroje, gauti informaciją, teikti pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Kadangi privaloma atrankos procedūra nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta, nebuvo pagrįstai ir motyvuotai, įstatyme nustatyta forma ir tvarka, nustatyta, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Nenustačius šios aplinkybės, negalima pripažinti, kad planuojama ūkinė veikla apskritai yra galima, todėl remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, detalusis planas negalėjo būti derinamas ir tvirtinamas. Kaip minėta, tai, kad buvo atlikta specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos procedūra, neeliminavo pareigos atlikti numatytos detaliajame plane ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros.

Vadovaujantis aktualia teismų praktika, teritorijų planavimo sprendiniais planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas laikomas itin reikšmingu teritorijų planavimo procedūros elementu, turinčiu lemiamą įtaką šio proceso eigai ir rezultatams. Dėl šios priežasties, sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo būtinumo (atrankos) privalo būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei išsamiu faktinių aplinkybių vertinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1472/2014); tokiuose sprendimuose, siekiant užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, privalo būti aiškiai ir konkrečiai (tiksliai) įvardinta planuojama ūkinė veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-989/2013). Be to, su poveikio aplinkai vertinimu susijusių reikalavimų nesilaikymas yra laikomas pakankamu pagrindu sprendimams dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-92/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007).

Pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 9 punktą, tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, gali būti toliau atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas šio aprašo nustatyta tvarka. Kadangi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūra nustatyta tvarka nebuvo tinkamai atlikta, negalima pripažinti, kad detaliojo planavimo metu buvo tinkamai atliktas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus RAAD atliktas detaliojo plano suderinimas nustatytų teisės aktų pažeidimų nepašalina.

Dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo specialiojo plano sprendiniams.

Pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentus dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo specialiojo plano sprendiniams.

Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numatė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.

2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165 buvo patvirtintas 112 ha bendro ploto teritorijos, esančios Aleksandravo k., Ežeraičių k, Laidagalių k., Avižienių sen., ir Masionių k., Pavydokių k., Maišiagalos sen., Vilniaus raj. komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultūrinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros specialusis planas (t. 3, b. l. 24-25, 60-61). Šiuo specialiuoju planu buvo suplanuota ir ginčo teritorija. Iš specialiojo plano dokumentų (t. 3, b. l. 92-93) nustatyta, kad specialiuoju planu numatyta įrengti rekreacinį-komercinį kompleksą „Menų sodas“, be kita ko, statyti apgyvendinimo objektus (viešbutį ir poilsio kotedžų kompleksą) ir kt. Specialiajame plane numatytos rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijos, tarp jų ir rekreacinės, plane žymimos indeksu „Rru“ (t. 3, b. l. 92). Iš specialiojo plano pagrindinio brėžinio (t. 5, b. l. 53) matyti, kad ginčo žemės sklypai (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166) patenka į rekreacinio naudojimo prioriteto kitos paskirties (rekreacinės paskirties) žemės teritorijas, žymimas indeksu „Rru“. Specialiojo plano tekstinėje dalyje įtvirtintas šios teritorijos bendrasis reglamentas, pagal kurį prioritetas suteikiamas žemės ūkio tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui į kitą paskirtį intensyvios ir ekstensyvios rekreacijos formoms plėtoti. Numatyta, kad ekstensyvios ir intensyvios rekreacijos teritorijų zonavimas bus atliekamas detaliojo planavimo stadijoje vadovaujantis atskirai rengiama kraštovaizdžio studija. Intensyvios rekreacijos zonose galima poilsio kotedžų, kapitalinių statinių ir objektų statyba (t. 3, b. l. 93). Atsižvelgiant į šį specialiajame plane numatytą teritorijos „Rru“ tvarkymo reglamentą, tvirtinant specialųjį planą 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165 2 punkte buvo numatytas reikalavimas detaliojo planavimo metu atlikti rekreacijos teritorijų zonavimą, papildomai rengiant kraštovaizdžio studiją.

Kadangi ginčo žemės sklypai patenka į specialiajame plane numatytą teritoriją, žymimą „Rru“ indeksu, ginčijamo detaliojo planavimo metu buvo privalu laikytis specialiajame plane numatyto šios teritorijos bendrojo reglamento, remiantis atskirai parengta kraštovaizdžio studija, atlikti teritorijos zonavimą į intensyvios ir ekstensyvios rekreacijos zonas, ir, atlikus zonavimą, intensyvios rekreacijos zonoje projektuoti poilsio kotedžų ir kitų statinių statybą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamo detaliojo plano dokumentus, konstatuoja, kad detaliojo planavimo metu minėtas specialaus plano reikalavimas buvo pažeistas, nes kraštovaizdžio vertinimas atskiroje studijoje nebuvo atliktas, kraštovaizdis specialiajame plane numatyto zonavimo aspektu nebuvo įvertintas ir, galiausiai, planuojama teritorija nebuvo suskirstyta į intensyvios ir ekstensyvios rekreacijos zonas. Dėl tokio specialiojo plano pažeidimo detaliajame plane galėjo būti numatytas statinių statymas zonose, kuriose dėl kraštovaizdžio ypatumų negalėtų būti vystoma intensyvi rekreacija. Todėl konstatuotina, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems specialiojo plano sprendiniams bei pažeidžia pareiškėjo, nuosavybės teise valdančio greta planuojamos teritorijos esančius žemės sklypus ir juose vystančio verslo projektą, teisėtus interesus.

Kaip minėta, specialiuoju planu, patvirtintu 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165, numatyta įrengti rekreacinį-komercinį kompleksą „Menų sodas“. Specialiajame plane numatyti buitinių nuotekų šalinimo ir vandentvarkos infrastruktūros sprendiniai, pagal kuriuos numatyti uždarieji buitinių nuotekų valymo įrenginiai „Riu“ zonoje ir numatyta, kad iki leistinų normų apvalytos buitinės nuotekos bus išleidžiamos į melioruotą upelį, o vėliau – į atvirus pratekančius vandens telkinius; siūloma bendra vandentiekos sistema visai planuojamai teritorijai, kurioje nėra vandentiekos tinklų ir juos neracionalu jungti su gretimų teritorijų tinklais (t. 3, b. l. 96). Atsižvelgiant į šiuos sprendinius, 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165, kuriuo patvirtintas specialusis planas, 4 punkte numatytas reikalavimas detaliojo planavimo metu suprojektuoti visai teritorijai bendrą vandentiekio sistemą ir buitinių nuotekų valymo įrenginius, o paklojus centralizuotus tinklus, prisijungti prie jų.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamo detaliojo plano dokumentus, konstatuoja, kad detaliojo planavimo metu minėtas specialaus plano reikalavimas buvo pažeistas, nes detaliajame plane nebuvo suprojektuota bendra visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistema ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai, priešingai, iš detaliojo plano tekstinės dalies (t. 1, b. l. 42-43) ir Inžinerinių tinklų ir transporto brėžinio (t. 2, b. l. 159) matyti, kad suprojektuoti atskiri planuojamai teritorijai skirti vandens gręžiniai, vandentiekio tinklas ir valymo įrenginiai. Taigi tokie detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo plano sprendinių, kurie nenumato suplanuoto rekreacinio-komercinio komplekso atskirų teritorijų autonominio apsirūpinimo vandeniu ir valymo įrenginiais. Tokie detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjo, nuosavybės teise valdančio greta planuojamos teritorijos esančius žemės sklypus ir juose vystančio verslo projektą, teisėtus interesus. Ta aplinkybė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius 2010-10-05 rašte trečiajam asmeniui nurodė, kad ties sklypais nenutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai bei kad rengiant detalųjį planą tikslinga atlikti projektą vietiniam vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui (t. 2, b. l. 58), neatleido nuo pareigos, numatytos specialiojo plano sprendiniais, rengiant detalųjį planą suprojektuoti bendrą visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistemą ir buitinių nuotekų valymo įrenginius.

Specialiojo plano tekstinės dalies 3.5 punkte nustatyti želdynų tvarkymo sprendiniai (t. 3, b. l. 95), kuriuose nurodyta, kad konkrečioje urbanizuotos rekreacijos zonoje želdiniams rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 50 proc. zonos ploto. 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165, kuriuo patvirtintas specialus planas, 3 punkte nustatyti rekreacinio prioriteto teritorijų reglamentai ir nuspręsta rekreacinėse (Rru) teritorijose želdiniams skirti ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos. Kadangi specialųjį planą tvirtinanti institucija atsižvelgė į specialiojo plano tekstinės dalies rengėjų pateiktą pasiūlymą ir privalomai nustatė, koks teritorijos procentas turi būti skiriamas želdynams, specialiojo plano tekstinėje dalyje pateikta rekomendacija (siūlymas) įgijo privalomą teisinę galią. Todėl šio sprendinio buvo privalu laikytis rengiant ginčijamą detalųjį planą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamo detaliojo plano dokumentus, konstatuoja, kad detaliojo plano sprendiniai dėl želdynų neatitinka specialiojo plano sprendinių. Detaliuoju planu projektuojamuose sklypuose Nr. 3, 4 ir 5 numatyta skirti ne mažiau 40 proc. konkretaus sklypo teritorijos želdinių formavimui natūraliame grunte (t. 1, b. l. 38-39), kai, minėta, pagal specialųjį planą želdynams turėjo būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos. Nei Želdynų įstatymas, nei Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, 7 punktas nedraudžia teritorijų planavimo metu, atsižvelgiant į želdynų funkcijų (ekologinę, rekreacinę, sveikatingumo, estetinę) svarbą tame žemės sklype, nustatyti didesnę, nei norminė, želdynams skiriamą teritoriją. Todėl ta aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedas nustatė mažesnę (40 proc.) ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (poilsio namų, sveikatingumo kompleksų, motelių, kempingų, turizmo bazių ir kt.) statybos sklypams želdynų normą, detaliojo planavimo metu neatleido nuo pareigos laikytis specialiajame plane numatytos želdynų normos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas iš esmės, nes jis prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 daliai (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) ir galiojančio 112 ha bendro ploto teritorijos, esančios Aleksandravo k., Ežeraičių k, Laidagalių k., Avižienių sen., ir Masionių k., Pavydokių k., Maišiagalos sen., Vilniaus raj. komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultūrinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros specialiojo plano, patvirtinto 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165, sprendiniams, todėl tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165, kuriuo patvirtintas specialusis planas, 3 punkte nustatyti rekreacinio prioriteto teritorijų reglamentai: rekreacinių (Rru) – maksimalus statinių aukštis 2 aukštai, iki 10 m. Detaliojo plano tekstinėje dalyje šio reikalavimo laikomasi (t. 1, b. l. 36-40). Tarp šalių nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklype Nr. 4 numatytas statinių aukštis – 24 m, šią aplinkybę patvirtina ir prof. dr. S. Mitkaus 2012-08-16 ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 128-204), trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Profit & Splendour” 2012-10-09 raštas (t. 3, b. l. 34), 2012-10-24 prašymas (t. 3, b. l. 35-36), Vilniaus rajono savivaldybės 2012-12-04 raštas (t. 3, b. l. 23). Detaliojo plano grafinės dalies ir aiškinamojo rašto sprendiniai sudaro vieningą visumą ir negali būti vertinami atskirai. Atsižvelgdama į detaliojo plano tekstinėje dalyje numatytus sklypo Nr. 4 sprendinius, tiek tekstinėje, tiek grafinėje dalyje numatytą aukštų skaičių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklype Nr. 4 numatytas aukštis (24 m) yra nurodytas dėl techninės klaidos. Šią techninę klaidą pripažįsta tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour”, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis neatitikimas pats savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo.

Dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo kitiems teisės aktams.

Pareiškėjo teigimu, detaliajame plane klaidingai nurodoma, kad Notiškio ežero apsaugos zona yra 50 m, nors turėtų būti 100 m, be to, ežero apsaugos zonoje planuojamos statybos.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-08 iki 2012-07-01), 127.9.1 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415-08, 2011 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-337/2011 išaiškino, kad ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiškinimas ribotų asmenų teises. Šiame punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardytus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų.

Detaliai projektuojami žemės sklypai yra Ežeraičių k., todėl reikalavimas laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1 punkto reikalavimų yra nepagrįstas. Ginčo žemės sklypuose Notiškio ežero apsaugos zona nustatyta apskrities viršininko 2009-06-02 įsakymu Nr. 2.3-8728-(30) ir 2001-05-23 įsakymu Nr. 1508-41 bei įregistruota nekilnojamojo turto registre (t. 2, b. l. 59-63, 67-68). Detaliojo plano brėžinyje pažymėta vandens apsaugos zonos riba, reguliuojanti užstatymą (t. 2, b. l. 159). Pareiškėjo valdomų žemės sklypų prie Notiškio ežero detaliojo plano brėžinyje pažymėta tokia pati vandens telkinio apsaugos zonos riba, reguliuojanti užstatymą (t. 5, b. l. 63). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad detaliajame plane nustatyta Notiškio ežero apsaugos riba nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo interesų.

Kadangi teismas jau pasisakė dėl detaliojo plano sprendinių, susijusių su vandentiekio sistemos ir buitinių nuotekų valymo įrenginių projektavimu, nėra tikslinga atskirai nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl suprojektuotų buitinių nuotekų valymo įrenginių galimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad buvo pažeisti teisės aktai, detaliajame plane neaptarus paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių klausimo, atmestini kaip nepagrįsti. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), 5 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Šio reglamento 15 punkte buvo numatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose. Detaliojo plano tekstinės dalies 3.3 skyriuje nurodyta, kad teritorijos esamų centralizuotų lietaus nuotekų tinklų neturi; teritorijoje numatomos atskiros, mažesnės kaip 0,01 ha ploto mašinų stovėjimo aikštelės (t. 1, b. l. 42-43). Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų surinkimo plotas numatomas ne didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką jų valyti nebūtina.

Kadangi skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas prieštaravo jo priėmimo metu galiojusiai Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 daliai ir specialiajam planui, be to, jo rengimo metu nebuvo tinkamai atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Pareiškėjo atstovas už pareiškėją sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 10). Pareiškėjas turėjo 5690 Lt (be PVM) išlaidų dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą (t. 3, b. l. 19-22, t. 5, b. l. 182-190). Pareiškėjo 2013-06-12 prašymas (t. 5, b. l. 182-183) patvirtina, kad atstovo už pareiškėją sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis buvo įtrauktas į teisinių paslaugų sąskaitą. Kadangi 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo pareiškėjo atstovas (t. 6, b. l. 15), ir teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas atstovui šią sumą kompensavo, šių išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimas nespręstinas.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo patirtas 5690 Lt (be PVM) atstovavimo išlaidas sudaro 100 Lt žyminio mokesčio kompensavimas, apmokėjimas už teisinę pagalbą rengiant 2012-07-20 skundą, rašytinius paaiškinimus ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 5, 8.2 punktus, aplinkybę, kad pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas ir į paslaugų teikimo metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį, už skundo parengimą maksimaliai priteistina suma 1920 Lt (3×800×0,8). Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, už rašytinių paaiškinimų parengimą (buvo parengti 3 rašytiniai paaiškinimai) gali būti priteisiama maksimali 274 Lt suma (0,12×850×0,8+0,24×1000×0,8). Bendra teismo posėdžių trukmė buvo 2 val., remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, maksimaliai gali būti priteisiama 240 Lt (0,15×2×1000×0,8). Kadangi nagrinėjama byla yra sudėtinga, pareiškėjui iš atsakovo priteistina maksimaliai galima priteisti atstovavimo išlaidų suma, sudaranti 2534 Lt (100 Lt + 1920 Lt + 274 Lt + 240 Lt), kuri, remiantis Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 23 d. Reglamentu Nr. 851/2014 patvirtintu perskaičiavimo kursu (3,4528 Lt už 1 eurą), sudaro 733,90 eurus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Villon“ skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T3-264 ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4174/0300:116, kad. Nr. 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“.

Priteisti pareiškėjui UAB „Villon“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 733,90 eurus (septynis šimtus trisdešimt tris eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė