Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 1991-11-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), 3 m. l/a. Vadovaujantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2. 1994-01-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d.(BK str. galiojo iki 2003-05-01) 1 m. pataisos darbų. Vadovaujantis BK 43 str. prijungti neatliktą bausmės nuosprendį, galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. l/a. Pritaikius BK 46 str. lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 2 m. 6 mėn.

3. 1994-11-08 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal BK 214 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 43 str. dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1994-01-25 teismo nuosprendį. Galutinė bausmė 1 metai 10 mėn. laisvės atėmimo.

4. 2001-11-19 Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal BK 214 str. 1 d., 18 str. 4 d., 214 str. 1 d., 271 str. 2 d., 116 str. 2 d., 42 str., 35 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01)bauda 1250 Lt su turto už 1000 Lt konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 1 p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 str. 1d., ir BK 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. savavaldžiavo, t.y. jis, 2003 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas pripažįstamą L. K. teisę, reikalavo I. N. grąžinti jam 3 200 Lt, kuriuos nukentėjusysis buvo likęs skolingas L. K. už 2001 metais pirktą automobilį TOYOTA, kurio vertė 4 400 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, reikalavo nukentėjusiojo I. N. perduoti jam 1 500 litų, kuriuos, tariamai, nukentėjusysis skolingas L. K.. 2003 metų rugsėjo mėnesį, Neskučių g., Vilniuje, nukentėjusysis I. N., vykdydamas R. K. valią, perdavė jam 500 litų kaip dalį tariamos skolos, o už likusią tariamą 1 000 litų skolą, 2003 metų spalio mėnesį I. N. atidirbo statybos objekte, esančiame Latvių g., Vilniuje.

Be to, R. K., laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio mėnesio iki 2005 m. rugsėjo mėnesio, įvairiose Vilniaus miesto vietose, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusį I. N. ir jo šeimą panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė jį perduoti turtą. Šis nusikaltimas padarytas tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis :

Kaltinamasis R. K. tiksliai nenustatytą 2003 metų lapkričio mėnesio dieną, Latvių g., Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas I. N. prieš jį ir jo šeimą panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė jį perduoti jam 4 000 litų, už tariamai jo pažįstamiems asmenims 2000 m. - 2001 metais padarytą 10 000 litų žalą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytą 2003 metų gruodžio mėnesio dieną, Latvių g., Vilniuje, R. K. neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fiziniu susidorojimu I. N. ir jo šeimai, atvirai savo naudai vertė pastarąjį perduoti jam 10 000 litų, už tariamai 2003 metų gruodžio mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą 20 000 litų baudą UAB „Simetrija". Vykdydamas R. K. valią, I. N. laikotarpiu nuo 2004 metų sausio mėnesio iki lapkričio mėnesio perdavė R. K. 2 200 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. 2004 metų vasaros pabaigoje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fiziniu susidorojimu I. N. ir jo šeimai, atvirai savo naudai, reikalavo perduoti jam tariamą 11 000 litų skolą. Nukentėjusiajam neįvykdžius šio reikalavimo, jis 2004-11-23 ryte, atvažiavo pas nukentėjusįjį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur atvirai fiziniu susidorojimu pagrasino nukentėjusiojo dukrai J. N..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 metų pavasarį, neturėdamas teisėto pagrindo, Jačionių g. 13, Vilniuje, R. K. įsisodino nukentėjusįjį I. N. į lengvąjį automobilį ir, nuvežęs į mišką, esantį šalia AB „Vilniaus energija", grasindamas fiziniu susidorojimu, privertė I. N. parašyti paskolos raštelius, nurodant, kad I. N. tariamai jam skolingas 25 000 litų. Vykdydamas R. K. valią, nukentėjusysis ten pat, skirtingomis datomis parašė ne mažiau kaip du paskolos raštelius, kiekviename nurodydamas, kad skolingas kaltinamajam po 5 000 Lt.

Vykdydamas R. K. valią ir paklusdamas kaltinamojo reikalavimui, 2005-05-17, UAB „Mikrovisatos valda" patalpose, esančios Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nukentėjusysis I. N. sudarė mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG E300 , kainuojančio 946,71 litų, išperkamosios nuomos sutartį VW95051702P, pagal kurią gautą telefono aparatą, išėjęs iš salono, perdavė R. K. bei parašė raštelį, kuriame nurodė, kad perduoda telefoną kaip dalį 25 000 litų skolos.

Vykdydamas R. K. valią ir paklusdamas kaltinamojo reikalavimui, 2005-05-25 UAB „Senukų mažmena" patalpose, esančiose Ukmergės g. 242, Vilniuje, I. N. sudarė namų kino sistemos PANASONIC, kainuojančios 1654,81 litų, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K5052506P, pagal kurią gautą namų kino sistemą, išėjęs iš salono, perdavė R. K. bei parašė raštelį, kuriame nurodė, kad ją perduoda kaip dalį likusios 24 053,29 litų skolos.

Vykdydamas R. K. valią ir paklusdamas kaltinamojo reikalavimui, nukentėjusysis I. N. laikotarpiu nuo 2005-05-17 iki 2005-09-15, bankomatuose, esančiuose Gariūnų g. 68, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, nuo S. N. banko sąkaitos nuėmė ir kaip dalį tariamos skolos R. K. perdavė 2150 Lt, o būtent :

2005-05-17, bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, I. N. iš sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 300 Lt, kaip dalį likusios 22398,48 Lt skolos;

2005-05-20 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 250 Lt kaip dalį likusios 220 98,48 Lt skolos;

2005-07-02 bankomate, esančiame Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 150 Lt kaip dalį likusios 21848,48 Lt skolos;

2005-07-08 bankomate, esančiame Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 700 L kaip dalį likusios 21698, 48 Lt skolos;

2005-08-10 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 500 Lt kaip dalį likusios 20998,48 Lt skolos;

2005-09-15 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, iš S. N. sąskaitos paėmė 250 Lt ir atidavė juos R. K. kaip dalį likusios 20498,48 Lt skolos;

Apklaustas kaltinamuoju R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad I. su broliu dirbo statybose, o jis jiems surasdavo objektus ir už tai imdavo pinigus, t.y. kokius 200-300 Lt už objektą. Jei I. reikėdavo kur pavežti, jis paveždavo o, po to išskaičiuodavo už benziną. Su I. visuomet atsiskaitydavo užsakovas, už objektą 5-10 procentų buvo skiriama kaltinamajam. L. K. nepažįsta, tik yra matęs porą kartų. I. pats visą laiką prašydavo paskolinti pinigų. L. K. neprašė, kad iš I. N. būtų imami pinigai, todėl jis niekada nesakė I. N., kad jis skoloj L. K.. Tai I. N. prašė padėti su mašina, sakė, kad norėtų grąžinti L. K. dalimis arba atidirbti. „Simetrijoj“ niekada nedirbo, jų vadovų ir savininkų nepažįsta. 2003 m. lapkričio mėnesį jokių 4000 Lt nereikalavo. Jam pats I. N. sakė, kad turi problemų „Simetrijoj“, nes ten dirbo nelegaliai. 11000 Lt neprašė, jo dukrai negrasino, I. N. į automobilį nesodino ir į mišką nevežė. To iš viso nebuvo. Nukentėjusiojo žmona parodymuose pasakoja visai apie kitokį automobilį, negu kad vairuodavo kaltinamasis, todėl gali būti, kad jo prie namų laukdavo kažkas kitas bet ne kaltinamasis. Paskolos raštelių I. N. rašyti nevertė, tų raštelių neėmė, mobilaus ryšio telefono neėmė. Namų kiną, kuris kainavo 1600 Lt, paėmė, nes buvo paskolinęs I. N. 800 Lt. Abu susitarė, kad šis galės atsiimti namų kiną, prieš tai sugrąžinęs pasiskolintą sumą. Ar jis mokėjo tą lizingą- nežino. Niekada nereikalavo jokių pinigų ir dėl pinigų nuėmimo iš bankomatų nieko nežino. Už 4000 Lt I. N. atidirbti nevertė, niekada nei I. N., nei jo šeimos nariams negrasino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas nukentėjusiuoju I. N. teismui paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino prieš 7-8 m. Tada jis atvažiavo pas nukentėjusįjį ir pasakė, kad į susitikimą kviečia bendras draugas – A. Š., su kuriuo anksčiau kartu dirbo. Nuvykus į susitikimą, A. Š. pasakė, kad dabar visus klausimus reikės spręsti su R. K.. Kažkada taip pat dirbo ir su L. K., iš jo už 4400 Lt pirko mašiną Toyota ir susitarė, kad mokės dalimis. Per 8 mėnesius sumokėjo 1200 Lt. L. K. nereiškė jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už parduotą automobilį, o vėliau pasakė, kad jis yra skoloj A. Š. ar R. K. ir todėl likusią skolą reikia atidavinėti R. K.. Linas pasakė, kad reikia sumokėti. 3200 Lt. Šią sumą jis grąžino per 3-4 kartus, o po to R. K. paprašė dar 1200 Lt. Už mašiną atidavė iš viso 3800 Lt ar 4000 Lt, tiksliai pasakyti negali. Maždaug po pusės metų sutiko L. K. ir jis pasakė, kad R. K. jis nieko neskolingas, bet neprašė grąžinti pinigų už mašiną. Kai nebuvo pinigų, R. K. sakė, kad reikia atidirbti už mašiną, todėl jis dirbo kartu su broliu. Darbą surasdavo R. K., už tai jam buvo duodama 10 proc. Iš kur atsirado UAB„Simetrija“ nežino, nes ten nesikreipė, dirbti ėjo tiesiai į butą. „Simetrijos“ vadovų nematė, prašymų nerašė. R. K. taip pat nežadėjo įdarbinti „Simetrijoje“. Atrodo, kad objekto Latvių g. pagrindinis rangovas galėjo būti „Simetrija“. Nežino, kiek R. K. imdavo sau pinigų, nes jiems atnešdavo po 600-800 Lt per mėnesį. Iš tos sumos sau procentų nereikalavo. Kai į objektą atėjo žmogus iš Darbo inspekcijos, jam pasakė kad dirba, bet jis neklausė kas pasamdė, o tik užsirašė pavardes. Taip pat neklausė, kas moka darbo užmokestį. Darbas, kurį jis atlikdavo kainuoja apie 5000 Lt dviems, o gaudavo tik 600-800 Lt. Kitus pinigus paimdavo R. K., tačiau nežino kas jam tuos pinigus sumokėdavo. Objekte keitė grindis, stogą, tačiau kas sakė, kaip ką keisti, kas atveždavo medžiagas – neprisimena, kadangi stengiasi užmiršti viską, kas įvyko.

I. N. taip pat teismui paaiškino, kad jam gyvenant privačiame name, L. K. ir dar kažkas atvežė medžiagas: plyteles, skalbimo miltelius, minkštus baldus ir paprašė palaikyti pas save. Po kelių mėnesių jie viską paėmė, pretenzijų nebuvo. Vėliau, t.y. dirbant Latvių gatvėje – atėjo R. K. ir pasakė, kad tie kas atvežė daiktus, ne visus daiktus paėmė ar panašiai, ir turi pretenzijų. R. K. sakė, kad tie žmonės reiškia pretenzijas dėl 10000 Lt ar netgi daugiau. Nukentėjusysis nesiaiškino, kokios tos pretenzijos, nes manė, kad tie asmenys iš nusikaltėlių pasaulio, kadangi matė jų nuotraukas laikraščiuose. R. K. tuomet pasakė, kad neturi pinigų, kad atidirbs. Po to kreipėsi į ONTT dėl R. K., po to R. K. nematė apie 5 mėn. Vėliau R. K. prašė 4000 Lt už reikalų tvarkymą ir 10 000 Lt už baudą „Simetrijai“. Po to nukentėjusysis vėl kreipėsi į ONTT, tačiau atsakymo raštu negavo. Nuo gruodžio mėnesio dirbo Šilumos tinkluose. Vieną kartą R. K. su mašina jį nuvežė į mišką prie Termofikacinės elektrinės. Grasino, sakė, kad už tai, jog nukentėjusysis kreipėsi į policiją, galima žmogų pakarti. Kaltinamasis jo nemušė, bet gąsdino, paprašė parašyti 5 skolų raštelius, kad daugiau nesikreiptų į policiją. Nukentėjusysis raštelius rašė mašinoje, juos diktavo R. K.. Kiekviename raštelyje, nurodant skirtingas datas, buvo parašytas vardas, pavardė, asmens kodas ir sakinys, apie tam tikros pinigų sumos pasiskolinimą, bei įsipareigojimas skolą grąžinti. Visus raštelius paėmė kaltinamasis, jis buvo pasiruošęs ir A4 formato lapus. Tuo metu, kai rašė skolos raštelius, nukentėjusysis dirbo TEC ir neturėjo ką jam atiduoti. Todėl kaltinamasis pasakė paimti telefoną lizingu. Nemušė nė karto, tik grasino, kad bus blogai ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo šeimai. Sakė, kad išveš į mišką, kad gali atsitikti nelaimingas atsitikimas su šeimos nariais. Nuvažiavus į parduotuvę, lizingu buvo paimtas sulankstomas telefonas už 800-900 Lt, kurį pasiėmė kaltinamasis, o nukentėjusysis mokėjo lizingą. Po savaitės kaltinamasis vėl atvažiavo į TEC ir pasakė, kad reikia važiuoti į „Senukus“. Ten R. K. išsirinko namų kiną, už kurį lizingą 1,5 metų mokėjo nukentėjusysis. Kaltinamasis ateidavo beveik kiekvieną dieną, skambindavo, sutikdavo grįžtantį po darbo, paskambindavo ir liepdavo duoti pinigų. Į namus nevažiuodavo, susitikdavo Lazdynuose prie kino teatro. Gariūnų g. 68 yra bankomatas, iš kurio nukentėjusysis, kaltinamojo nurodymu, 2-3 kartus ėmė pinigus ir atiduodavo kaltinamajam. R. K. atvažiuodavo, ir jie susitardavo, kur susitiks. Iš kurio bankomato nuimti pinigus ir kiek jų paimti, nuspręsdavo pats. Nuo žmonos sąskaitos nuimdavo tiek, kiek galėjo, nors kaltinamasis prašydavo daugiau ir daugiau. R. K. žadėjo fiziškai susidoroti kiekvieną kartą, todėl nukentėjusysis tikėjo, kad jei neatneš pinigų, bus susidorota. Jis bijodavo kaltinamojo. Pradžioje R. K. reikalavo pinigų už mašiną, antrą kartą pažįstamiems už daiktus, po to baudą sumokėti ir 25000 Lt už kreipimąsi į policiją. Dukrai R. K. grasino po pareiškimo policijai. Dėl nuolatinės įtampos I. N. buvo susirgęs depresija, todėl prašo priteisti 20000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų R. K. veiksmų patyrė 15000 Lt žalą.

Liudytojas A. Š. teismui paaiškino, kad su R. K. juos sieja svainystės ryšiai, tačiau bendrų reikalų su juo neturėjo. I. N. pažįsta, nes jis liudytojo namuose darė remontą. Žino, kad R. K. turėjo reikalų su statybomis, o I. N. buvo geras darbininkas, todėl jie ir dirbo kartu. Su L. K. taip pat pažįstamas, kažkada kartu dirbo. Apie R. K. ir I. N. santykius žino iš bendros uošvės ir iš tyrėjos žodžių. Anksčiau nežinojo, kad I. N. pirko iš L. K. automobilį. Tik iš tyrėjos sužinojo, kad I. N. skolingas R. K.. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimus, liudytojas paaiškino, kad nieko nežinojo apie mašinos pardavimą ir I. N. nesakė, kad šis pinigus turės atiduoti R. K..

Liudytojas L. K. teismui paaiškino, kad su R. K. neturėjo jokių reikalų. Yra jį matęs pas A. Š., kurį, kaip ir I. N., gerai pažįsta. Anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, I. N. dirbo darbų vadovu, A. Š. dirbo vadybininku. Įmonė užsiiminėjo statybomis, remontais. R. K. kartu nedirbo. Turėtą automobilį perleido I. N.. Jie susitarė, kad pinigus, apie 4000 Lt jis sumokės dalimis vėliau. Pinigus, kaip ir sutarta, gaudavo dalimis, sumokėjimo terminas nebuvo. Liudytojas nesikreipė nei į R. K., nei į A. Š. ir neprašė, kad iš padėtų susigrąžinti skolą. Neprisimena, ar jiems sakė, kad negauna pinigų iš I. N., bet mano, kad greičiausiai ne. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad iš I. N. R. K. reikalavo pinigų. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad I. N. turi nuosavą namą, todėl pas jį kartais sandėliuodavo daiktus. Dėl daiktų niekada jokių pretenzijų I. N. neturėjo. Nei R. K., nei A. Š. niekada nebuvo atnešę pinigų už I. N. mašiną.

Liudytoja S. N. teismui paaiškino, kad pažįsta R. K., kaip vyro draugą, bendradarbį ir darbų tiekėją. Apie vyro reikalus ne viską žinojo, bet pastebėjo, kad jis pradėjo neparnešti pinigų namo, nors ir dirbo. Sakė, kad pinigai bus vėliau, nes tiekėjai nedavė, arba dar kažkas. Vyras sakydavo, kad jis nuėmė pinigus nuo jos banko kortelės ir atidavė R. K., nes yra skolingas už prekes, už Darbo kodekso pažeidimą, ir panašiai. R. K. jau tuo metu neateidavo pas juos, vengdavo susitikti. R. K. skambino jiems į namus, į vyro mobilų telefoną. Skambindamas į namus, visada prašydavo pakviesti vyrą. Jis grasino, sakydamas: „Vis vien jus surasiu, tu nemeluok, aš jus pagausiu, su jumis susidorosiu“. Grasino visai šeimai. Jis nesakydavo, kokiu būdu susidoros. Konkrečių žodžių nebuvo. R. K. atvažiuodavo prie namų, jo mašina buvo pastatyta prie įvažiavimo į kaimą. Dukra taip pat matydavo, kad ta pati mašina vis stovi, ten vyro laukdavo. Kontroliavo, kada jis atvažiuos namo. Vyras negalėjo nė žingsnio padaryti be R. K. žinios. Automobilį Toyota jos vyrui davė L. K., už jį reikėjo mokėti dalimis. Kai buvo atiduoti beveik visi pinigai, vyras pasakė, kad dabar jie atidavinės pinigus R. K.. Jis reikalavo sumokėti visus pinigus iš naujo. Iš karto į policiją nesikreipė, nes vyras sakė, kad su savo reikalais pats susitvarkys. Apie skolos raštelius žino iš vyro. Rašteliai buvo dėl skolų grąžinimo. Tai skolos, kurios kaupėsi už mašiną, skola darbo inspekcijai, už daiktus ir pan. Skolos su procentais, apie 50-60 tūkstančių litų. Kad daiktai paimti lizingu, sužinojo, kai rado kvitelius. Vyras nupirko išsimokėtinai prekes – namų kino centrą ir mobilų telefoną. Nuo liudytojos banko sąskaitos, tiesioginio debeto būdu buvo nuimami pinigai. R. K. vieną kartą skambino jiems iš užsienio. Jis grasino susidoroti, jo grasinimai buvo realūs ir galėjo būti įvykdyti. R. K. yra ryžtingas, valdingas, griežtas, žodžių nešvaistantis žmogus – ką jis pasako, tai ir padaro.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. N. savo iniciatyva pateikė AB „Hansabankas“ sąskaitos išrašus ir banko „Snoras“ kvitų kopijas, kurie, juos apžiūrėjus, prijungti prie bylos medžiagos ( b.t. 2,. b. l.50, 55-56, 57-60, 61-68).

Analizuojant banko „Snoras“ pateiktą liudytojos S. N. banko kortele atliktų operacijų sąrašą matyti, jog laikotarpyje nuo 2005-05-17 iki 2005-11-25 nuo N. S. Maestro/SNORO lizingas kortelės sąskaitos LT94 0075 8003 0180 3128 yra nuimta: 2005-05-17 – 300 Lt.; 2005-05-20 –250 Lt.; 2005-07-02– 150 Lt; 2005-07-08 – 700 Lt; 2005-08-10 – 500 Lt; 2005-09-15 - 250 Lt. ( b.t.2 , b. l.51-52).

Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VW95051702P, sudaryta 2005-05-17 patvirtina, kad I. N. įgijo Mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG E300, kainuojantį 763,97 Lt. Mokėjimas išdėstytas 24 mėn., bendra sutarties kaina kartu su palūkanomis yra 946,71 Lt (b.t.2, b.l. 53).

Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr.K5052506P, sudaryta 2005-05-25 patvirtina, kad I. N. įgijo namų kino sistemą, kainuojančią 1185,59 Lt. Mokėjimas išdėstytas 24 mėn., bendra sutarties kaina kartu su palūkanomis yra 1654,81 Lt (b.t.2, b.l. 54).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. K. savo iniciatyva pateikė du I. N. rašytus paskolos raštus kurie, juos apžiūrėjus, prijungti prie bylos medžiagos ( b.t. 2,. b. l.72-73).

Poėmio protokolas patvirtina, kad 2006-09-01 iš N. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini) buvo paimta namų kino sistema Panasonic, kuri, ją apžiūrėjus, perduota saugojimui į Vilniaus apskrities VPK 2 PK saugojimo kamerą (b.t. 2, b.l. 78 - 88).

Liudytoja J. J. (N.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2002 metais jos tėtis I. N. iš draugo bendradarbio L. išsimokėtinai nusipirko automobilį TOYOTA CEMRI. 2003 metų vasarą ji pradėjo pastebėti, kad šalia Neskučių g., Vilniuje, esančioje aikštelėje dažnai pradėjo lankytis tamsios spalvos automobilis AUDI, kitų duomenų negali nurodyti, tamsintais stiklais. Tėčiui grįžtant namo, jis visada sustodavo prie minėto automobilio ir jam pasikalbėjus su ten esančiais vyriškiais, automobilis išvažiuodavo. Automobilis minėtoje aikštelėje laukdavo tėčio apie 2-3 kartus per savaitę. Minėtu automobiliu atvažiuodavo jai anksčiau nepažįstamas R. K.. R. K. vėliau pradėjo lankytis pas juos namuose ir kartais su tėčiu gerdavo kavą. Kavą gerdavo jie dviese, mama su jais nebūdavo. Apie ką jie kalbėdavosi, ji nežino, kadangi kambario durys buvo uždarytos. Vėliau tėvai buvo užsiminę, kad pinigus, kuriuos skolingi L. už automobilį, jie turi sumokėti R. K., kadangi automobilis, kurį jie nusipirko anksčiau priklausė R. K. ir L. už jį buvo pilnai nesumokėjęs. Kai tėvai R. K. sumokėjo likusią sumą, mama jai pasakė, kad R. K. reikalauja tų pinigų, kurie buvo sumokėti L. už automobilį. Tačiau jai mama pasakė, kad jie tų pinigų nemokės ir pasakys R. K., kad šis aiškintųsi su L.. Vėliau mama dar buvo užsiminusi apie tai, kad R. K. reikalauja iš tėčio pinigų už tai, kad 2000, ar 2001 metais, kai pas juos namuose buvo saugomi daiktai, dalis tų daiktų tariamai dingo ir tėtis dabar turi atlyginti padarytą žalą. 2003 metų žiemą, tėtis dirbo statybos objekte ir vieną dieną sugrįžęs iš darbo pasakojo, kad juos, t.y. jį ir G. N., pagavo darbo inspekcija kaip nelegalius darbininkus ir nubaudė pinigine bauda. Tačiau kadangi tėtis neturėjo pinigų. tai baudai sumokėti, tai už jį sumokėjo R. K., kuriam jis pinigus turi dabar grąžinti. Kokia tai buvo pinigų suma, ji nežino. Tėčio elgesys buvo pasikeitęs: grįžęs namo iš darbo, jis su nieko nebendraudavo, nevalgydavo, tik sėdėdavo prie kompiuterio ir žaisdavo, taip pat pasidarė labai nervingas.. 2004 metų vasarą, jai mama pasakė, kad tėtis kas mėnesį moka kažkokią pinigų sumą R. K.. t. y. gražina skolą išsimokėtinai. Vėliau prasidėjo įtartini skambučiai, savaitgaliais, po kurių tėtis išeidavo, sakydamas, kad eina į Gariūnų turgavietę. 2004 metų vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, R. K. pas juos nesilankydavo. Tačiau tekdavo girdėti barnius tarp tėvų ir mamos priekaištus, kad tėtis dirba, tačiau pinigų namo beveik neparneša, į ką tėtis atsakydavo, kad darbe jam nesumokėjo. Jai pasidarė keista, kad kai tėčiui paskambindavo į mobilaus ryšio telefoną, jis namuose nekalbėdavo, o iškarto eidavo į lauką, ir kas skambindavo, nesakydavo. Tėtis darėsi vis niūresnis ir užsidaręs savyje, namuose bendraudavo minimaliai. Lapkričio mėnesį jie kreipėsi į policiją, dėl pagalbos. Ar tėtis tuo metu rašė pareiškimą, ji nežino, kadangi pokalbyje su pareigūnais ji nedalyvavo. Prieš tai kai tėtis nuėjo į policiją, savaitgalį skambino K. ir grubiai bei agresyviai kalbėdamas ieškojo tėčio. Jai atsakius, kad tėčio nėra, jis kartotinai klausdavo kur jis, tačiau jai atsakius, kad jo nėra, R. K. numesdavo ragelį. Kartą, jai būnant namuose, suskambo jos mobilusis telefonas. Atsiliepus niekas su ja nekalbėjo, tačiau ragelyje girdėjo savo tėčio ir R. K. balsus. Apie ką jie kalbėjo, ji nesuprato ir be to ilgai neklausė, pabandė perskambinti tėčiui, tačiau jis nekėlė ragelio. Tėčiui sugrįžus namo, ji pasakė, kad jis jai buvo paskambinęs ir ji girdėjo jo ir R. K. balsus. Tėtis jai pasakė, kad ji apsiriko, ir kad jis tuo metu kalbėjosi su jų kaimynu, kuris buvo išgėręs ir gal todėl jo balsas jai rodė panašus į R. K.. 2005-11-21 ryte tėtis išvažiavo į darbą, o kadangi jai į universitetą nereikėjo, apie 13-14 val. ji nuėjo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuėjusi ten, G. N. jos paklausė, kur yra tėtis, kadangi jie ryte buvo susitarę susitikti, tačiau jis jo pralaukė apie 30 min., o tėtis nepasirodė. Ji tada bandė paskambinti tėčiui, tačiau telefonas buvo ne ryšio zonoje. Tada ji paskambino namo ir mama pasakė, kad tėtis iš darbo pasiėmė automobilį, o šiandiena darbe pats nepasirodė ir automobilio nėra. Į namus buvo atėję jo ieškoti. Tada ji dėdės paklausė dėl automobilio, tačiau kadangi jis labai buvo supykęs ant tėčio, dėl to, kad jam teko ilgai laukti ir jis sušalo, todėl jai ne iškarto pasakė, kad automobilis stovi netoli Žemaitės gatvės. Jai sugrįžus namo, apie 16 val., tėčio namuose dar nebuvo. Vėliau ji su draugais išvažiavo į miestą. Apie 20 val. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad kažkoks vyras skambino ir pasakė, kad tėtis paėmė automobilį ir išvažiavo. Sesuo pradėjo verkti ir sakyti, kad tėtis galėjo patekti į avariją ar jam kažkas atsitiko. Ji bandė įtikinti seserį ir tuo pačiu save, kad tėčiui nieko neatsitiko, o mobilusis paprasčiausiai išsikrovė. Apie 21.30 val. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad viskas gerai, t.y. kad jos su mama prisiskambino tėčiui ir jis jau važiuoja namo. Ji namo grįžo apie 22 val., o tėtis grįžo maždaug po pusvalandžio. Paklausus kur jis buvo, jis atsakė, kad nukrito nuo laiptų ir buvo netekęs sąmonės, o kai atsigavo, pats nesuvokė ką darąs. Atsipeikėjo vakare šalia Vilniaus Universitetinės greitosios pagalbos ligoninės ir iš ten atvažiavo namo. Joms pasirodė keista, kad jis nukrito nuo laiptų, kadangi jo striukė buvo visiškai švari, o rankos nenubrozdintos. Tėtis nenešioja pirštinių. Tėtis jos prašė sutepti rankų dilbius, kurie buvo sutinę. Po kelių dienų, tėčio dilbiuose, ant abiejų rankų, maždaug tose pačiose vietose, išryškėjo mėlynės. Jos buvo tokios formos, lyg rankos būtų buvę surištos virve. Paklausus tėčio, iš kur tos mėlynės, jis tvirtai pasakė, kad tai nuo nukritimo. Sekančią dieną tėčio į darbą jos neišleido. 2005-11-23 jai tėtis pasakė, kad jį kankina tos pačios problemos kaip ir prieš metus. Taip pat pasakė, kad policija dėl R. K. nieko nepadėjo. R. K. tėčiui taip pat pasakė, kad dėl kreipimosi į policiją jis jam šį kartą atleis, tačiau jeigu tai pasikartos, tai tėčiui bus blogai, t.y. ne jam pačiam, o jo dukterims ir žmonai. Taip pat tėtis sakė, kad jam R. K. buvo pasakęs: „sutiksiu, pakarsiu". Taip tėtis buvo perspėtas dėl to, kad jis nebandytų slapstytis nuo R. K.. Vėliau jai išėjus į koridorių, ji pamate kaip nuvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Ji iškarto suprato, kad tai atvažiavo R. K.. Nuėjusi į kambarį įsitikinti, ji pamatė, kaip minėtas automobilis sustojo prie jų kiemo vartų ir iš automobilio išlipo R. K., apie tai ji pasakė tėčiui. Ji tėčiui pasakė eiti į kambarį, ką jis ir padarė, tačiau prieš tai į rankas pasiėmė peilį. Tėčiui užsidarius kambaryje, ji nuėjo atidaryti durų. kadangi skambino. Atidarius duris ji pamatė R. K., kuris paklausė: „ar yra?" Ji jo paklausė „kas yra", o jis grubiai ir agresyviai pasakė „kas, kas, pas ką aš dar galiu atvažiuoti?" Ji pasakė, kad tėčio nėra, tada jis papurtė galvą ir pasakė „gyvenimo jums nebus, skolas reikia atiduoti" ir išėjo. Apie tai pasakė mamai. Kai tėtis 2005-11-21 grįžo namo, jis buvo labai baikštus: namuose būdavo visada užtrauktos užuolaidos, nesirodydavo prie langų, į telefono skambučius neatsiliepdavo, neatidarinėdavo namų durų, kam nors atėjus ir nuskambėjus durų skambučiui visada išsigąsdavo. Namų duris tėtis baiminasi atidaryti ir iki šiol. Po visų šių įvykių, tėvai vėl kreipėsi į policiją ir paraše pareiškimą. Kadangi tėtis pasidarė labai irzlus ir netgi agresyvus, mama nuvedė jį pas specialistus, kurie pasiūlė tėčiui atsigulti į psichiatrinę ligoninę. Tėtis nesipriešino ir 2005-12-12 atsigulė i Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kurioje pragulėjo iki 2006-01-06. Grįžus iš ligoninės tėčio būkle gerokai pagerėjo: kambariuose nebeužtraukia užuolaidų, nebijo vienas išeiti į miestą (tačiau vis tiek grįžta susinervinęs), namuose pradėjo daugiau bendrauti ir pasidarė atidesnis, dėmesingesnis. 2006-09-01, apie 15 val., jai būnant namuose suskambo telefonas. Kadangi turi telefoną, kuris fiksuoja skambinančio asmens numerį, todėl ją nustebino pats numeris, t. y. iškarto suprato, kad skambinama ne iš Lietuvos. Atsiliepus telefonu, vyriškas balsas paprašė pakviesti tėtį arba mamą. Iš balso tembro, kalbėjimo manieros jai balsas buvo lyg ir pažįstamas, t. y. R. K. balsas. Ji atsakė, kad tėvų nėra namuose. Tada jis paprašė duoti mamos telefono numerį, tačiau ji pasakė, kad mamos telefono neduos ir pasakė, kad gali duoti tėčio mobiliojo telefono numerį. Ji davė tėčio mobiliojo telefono numerį, tačiau vėliau sužinojo, kad tėčiui niekas neskambino. Ji vyriškio paklausė gal ką tėvams perduoti, tačiau vyriškis susinervinęs pasakė, kad būtinai reikia pasikalbėti su tėvais ir padėjo ragelį. Vyriškis skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini). Padėjusi ragelį, ji patikrino skambinusio telefono kodą ir suprato, kad vyriškis skambino iš Anglijos, todėl galutinai įsitikino, kad vyriškis, su kuriuo ji kalbėjo, yra R. K.. Maždaug po 10-15 min. R. K. vėl paskambino ir pasakė, kad negali prisiskambinti tėčiui ir reikalavo mamos numerio. Ji pasakė, kad mamos numerio neduos, o gali perduoti tai, ką jis nori. Vyriškis nieko nepasakė ir numetė telefono ragelį. Netrukus R. K. vėl paskambino ir liepė pasakyti tėvams „kad jie pradėtų stipriai, stipriai melstis, jie žinos kodėl“ ir vėl numetė ragelį. Daugiau R. K. neskambino (b.t. 1, b.l. 36-40).

Iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo R. K. nusikalstama veika pagal BK 294 str. 1d., ir BK 181 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis savavaldžiavo bei, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo kad nukentėjusysis I. N. perduotų jam pinigus ir turtą.

Nors kaltinamasis neigia padaręs jam įkaltintas veikas, tačiau jo pasirinktą gynybos poziciją objektyviai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai, ir visų pirma, nukentėjusiojo I. N. ir jo šeimos narių parodymai. Netikėti šių asmenų parodymais nėra pagrindo, kadangi jų nurodytos esminės nagrinėjamų įvykių aplinkybės yra pagrįstos kitais bylos duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad I. N. buvo parašęs ne mažiau kaip du paskolos raštelius bendrai dešimties tūkstančių litų sumai. Skolos raštelius, kurie buvo laikomi kaltinamojo namuose, ikiteisminio tyrimo pareigūnams perdavė kaltinamojo sutuoktinė. Ši aplinkybė iš esmės paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo. Pinigų perdavimo kaltinamajam faktą taip pat patvirtina ir banko dokumentai, iš kurių matyti, kad pinigai buvo nuimami nuo nukentėjusiojo sutuoktinės banko kortelės. Faktų, kad nukentėjusysis kaltinamajam perdavė išperkamosios nuomos būdu nupirktus mobilaus ryšio telefoną bei namų kino sistemą, neneigia ir pats kaltinamasis R. K.. Kritiškai teismas vertina kaltinamojo parodymus apie tai, kad šiuos daiktus nukentėjusysis pats jam pasiūlė, kaip dalį skolos.

Kaltinamasis R. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas fiziniu susidorojimu I. N. ir jo šeimai, laikotarpiu nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2005 metų rugsėjo mėnesio, vertė dirbti nukentėjusįjį tyrimo metu nenustatytuose statybos objektuose, o per nurodytą laikotarpį I. N. uždirbtų pinigų dalį, t. y. 4 000 litų, pasiėmė sau. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Nukentėjusysis, teigdamas, kad jo darbo užmokestį pasiimdavo kaltinamasis, nenurodė kur jis dirbo laikotarpiu nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2005 metų rugsėjo mėnesio. Nėra nustatyta kokiu būdu kaltinamasis galėjo būti susijęs su I. N. darbdaviu ar darbdaviais, bei jo gaunamu darbo užmokesčiu. Tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl jos nebuvo nustatinėjamos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ir nenustačius fakto nurodyto kaltinime, aplinkybė, kad R. K. tęsdamas nusikalstamą veiką neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas fiziniu susidorojimu I. N. ir jo šeimai, laikotarpiu nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2005 metų rugsėjo mėnesio, vertė dirbti nukentėjusįjį tyrimo metu nenustatytuose statybos objektuose, o per nurodytą laikotarpį I. N. uždirbtų pinigų dalį, t. y. 4 000 litų, pasiėmė sau, iš kaltinimo pašalintina.

Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam yra padaryta turtinė žala, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į jo pagrįstumą, tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina 4596,71 Lt. Taip pat nukentėjusiajam priteistinos 500 Lt atstovavimo išlaidos.

I. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į ieškinio pagrįstumą, jo dydžio įrodytumą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 5 000 Lt. Akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytų nusikaltimų, patyrė ne tik baimę, pažeminimą bet ir nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kadangi tokia žala pastarajam atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, pastarasis, pagal LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, šią žalą privalo atlyginti.

Kaltinamasis R. K. į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės, todėl BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. pagrindu, jis turi atlyginti dėl to atsiradusias proceso išlaidas - 5671 Lt.

Skiriant kaltinamajam R. K. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis yra keturis kartus teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, įvykdytos naujos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, R. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiams.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2009-07-31 iki 2009-08-10 (10 parų) ir nuo 2010-03-28.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2006-09-01 iš liudytojos N. K. paimta namų kino sistema Panasonic, kuri ją apžiūrėjus perduota saugojimui į Vilniaus apskrities VPK 2 PK saugojimo kamerą (b.t. 2, b.l. 78 - 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam I. N..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams.

BK 63 str. 1, 4 d. d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. K. nustatyti laisvės atėmimą 2 metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2009-07-31 iki 2009-08-10 (10 parų) ir nuo 2010-03-28.

Iš R. K. priteisti I. N. 4596,71 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Iš R. K. priteisti Policijos Departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT57 7300 0100 7793 1934 AB banke „Swedbank“ banko kodas 73000) 5671 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt vienas litas) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2006-09-01 iš N. K. paimtą namų kino sistemą Panasonic, kuri saugoma Vilniaus apskrities VPK 2 PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam I. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.