Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui, ginančiam viešąjį interesą, prokurorui J. R., trečiųjų suinteresuotų asmenų B. J. ir G. J. atstovui advokatui A. G. (A. G.), trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, B. J., G. J.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, analogiškai be jokio pagrindo ir neteisėtai 2011-09-02 buvo pakeisti ginčo sklypo duomenys, pagal kuriuos ginčo sklype „liko“ 5,1737 ha miško. Minėtu atveju už aplinkosaugą atsakingos ir duomenis apie miškus teikiančios institucijos į procesą įtrauktos nebuvo. Tuo metu galiojusi Miškų įstatymo 11 straipsnio redakcija jau reglamentavo miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, buvo nustatyti tokio pavertimo kriterijai ir sąlygos, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo. Visa tai sudarė sąlygas ginčo sklypo savininkui dalį turimo ginčo sklypo paversti kitomis naudmenomis, pakeisti dalies sklypo paskirtį, atskirtą sklypo dalį padalyti į atskirus sklypus, siekiant tolesnio jų statuso pakeitimo, sklypus paversti ūkininko ūkiais su galimybe vykdyti juose statybas. Visa tai aiškiai išdėstyta minėtuose Vilniaus rajono savivaldybės 2012-10-16 išduotų planavimo sąlygų Nr. 441-12 7 ir 8 punktuose apie statybų vykdymą Ūkininkų ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis bei gyvenamųjų namų statybą naujai suformuotuose žemės ūkio paskirties sklypuose parengus detalųjį planą ir pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pastebėtina, kad atitinkamai buvo parinkti ir atidalijamo sklypo dalių dydžiai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad patikslinant kadastrinius duomenis dalis miško žemės naudmenų buvo įregistruotos kaip kitos naudmenos, todėl buvo pažeistas ir kitas Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvas – draudimas skaidyti privačias miško valdas, jeigu miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha. Visas buvęs ginčo sklypas ir po jo padalijimo suformuoti žemės sklypai pateko ir patenka į miško žemę pagal Miškų kadastro duomenis, akivaizdu, kad padalijant ginčo sklypą faktiškai buvo suformuoti trys mažesni nei 5 ha dydžio žemės sklypai, kuriuos sudaro miško žemė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti remdamasis pareiškime nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Daro išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, 4 punkto nuostatas, todėl turi būti panaikinti kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, kurių nuostatos yra imperatyvios.

Teismo posėdyje Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašė pareiškimą tenkinti.

2012-09-25 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant privačią miško valdą, kurioje miškų ūkio paskirtyje yra įsiterpusių žemės ūkio naudmenų, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Taip buvo leista suformuoti du – žemės ūkio paskirties ir miško ūkio paskirties – žemės sklypus. Suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas liko nepakeistas, t. y. toks, koks buvo iki atidalijimo. Žemės ūkio paskirtis buvo pakeista remiantis Miškų įstatymu ir kitais teisės aktais.

Vėliau žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalytas į tris dalis (0,6825 ha, 0,5005 ha ir 0,5625 ha). 2012-10-16 Vilniaus rajono savivaldybė išdavė planavimo sąlygas Nr. 441-12. Projektas buvo suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VRSA (duomenys neskelbtini) seniūnija bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriumi. Pabrėžtina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patikrintas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus specialistų.

Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.18.)-645 ir pateikė išvadą, kad tvirtinti galima. Taigi 2013-03-25 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė įsakymą ir patvirtino projektą. Suformuotos atskirų sklypų kadastrinės bylos buvo patikrintos, patvirtintos ir įregistruotos.

Mano, kad 2013-03-25 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-604 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ yra priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Būtent dėl šios priežasties naikinti, kaip prašo pareiškėjas 2014-09-18 pareiškime, 2013-04-15 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatyti kadastro duomenų patvirtinimo“ nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-16 įsakymo Nr. 2.3-11746-(41) „Dėl B. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-604 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-15 sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apskrities viršininko 2000-05-30 sprendimu Nr. 41-9260 B. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir suteiktas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projekto Nr. 165, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro šios naudmenos: 6,72 ha miškas ir 0,30 ha kita nenaudojama žemė.

Remiantis 2008-07-30 atliktais ginčo sklypo kadastriniais matavimais ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-16 įsakymu Nr. 2.3-11746-(41) „Dėl B. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos 2008-09-12 buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastre žemėlapyje. Minėto žemės sklypo kadastro duomenų byloje buvo nurodyta, kad šiame žemės sklype yra 1,00 ha ariamos žemės, 5,7940 ha miško ir 0,2260 ha keliais užimtos žemės.

UAB „Arlitanus“ 2011-09-02 pakartotinai atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų kadastro duomenų byloje buvo nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1,6203 ha pievos, 5,1737 ha miško ir 0,2260 ha keliais užimtos žemės.

2011-09-02 Nekilnojamojo turto kadastre buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys. UAB „Arlitanus“ 2012-11-09 parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindu iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atidalytos žemės ūkio naudmenos suformuojat miškų ūkio paskirties žemės sklypą „D“ ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus „A“, „B“ ir „C“.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-604 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ patvirtintu formavimo ir pertvarkymo projektu 2013-04-08 buvo atlikti žemės sklypų Nr. „A“, „B“, „C“ ir „D“ kadastriniai matavimai, kurie patvirtinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-15 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

Žemės sklypų „A“, „B“, „C“ ir „D“ kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir 2013-04-22 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos, žemės sklypams suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirties), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirties), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirties), kadastro Nr. 4107/0600:72 (miškų ūkio paskirties).

Dėl termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnis). Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Prokuratūros įstatyme (19 straipsnis), taip pat Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje. Specialiojo prokuratūros veiklą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau šis įstatymas kreipimosi į teismą terminų nereglamentuoja.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje dėl viešojo intereso gynimo turi būti nustatyta, nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr. šias LVAT nutartis administracinėse bylose: 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; LVAT išplėstinių teisėjų kolegijų 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 2009 m. vasario 12 d., Nr. A882-65/2009, 2011 m. gegužės 23 d. Nr. A556-2907/2011 ir kt.)

Nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti įvertinamos būtent tai bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2014-08-21 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-20 raštas Nr. SD-(14.48.7)-8590 „Dėl viešojo intereso gynimo“, o 2014-09-11 prokuratūroje gautas VMT 2014-09-09 raštas Nr. R2-2677 bei jo priedai. Taigi laikytina, kad pareiškėjas visą reikalingą informaciją gavo 2014-09-11. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2014-09-18, t. y. nepraleidus jo padavimo termino.

Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-16 įsakymo Nr. 2.3-11746-(41) teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Žemės sklypų ribų, naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas įstatyme apibrėžiami kaip žemės tvarkymas, reglamentuojamas teisės aktų, atliekamas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.

Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 2 straipsnyje apibrėžta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augmenija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 16 punkte (redakcija, galiojusi Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad miškui priskiriamas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Miško žemei priskiriamas apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys iki 5 metrų pločio miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių statinių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Aprašo 6.4 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šio Aprašo 6.1.4, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai (jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendruosiuose planuose; tais atvejais, kai šie planai neparengti, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gali būti numatytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose) ir nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai. Aprašo 8–13 punktuose numatyta išsami miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, t. y. miško žemės valdytojas, norintis atlikti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą, turi pateikti prašymą bei kitus nurodytus dokumentus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui. Remiantis Aprašo 9.4 punktu, turi būti pateikiamas ir teritorijų planavimo dokumentas, nurodytas Aprašo 6.4 punkte.

Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo patikslinti kadastro duomenys, t. y. nustatyta, kad ginčo sklype yra 1,00 ha ariamos žemės, 5,7940 ha miško ir 0,2260 ha keliais užimtos žemės. O, kaip yra nustatyta anksčiau, Vilniaus apskrities viršininko 2000-05-30 sprendimu Nr. 41-9260 nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurta, suteikiant miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projekto Nr. 165, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo šios naudmenos: 6,72 ha miško ir 0,30 ha kitos nenaudojamos žemės. Vadinasi, priėmus ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ginčo sklypo 1 ha miško žemės tapo ariama žeme ir miško plotas atitinkamai sumažėjo. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, priimant įsakymą nebuvo atliekamas miško žemės paskirties žemės teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad miško žemė buvo verčiama kitomis – žemės ūkio – naudmenomis, nesilaikant anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo reikalavimų (Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Aprašo 6.4 punkto). Šis išaiškinimas atitinka ir ginčui aktualią teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1832-14).

Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nepagrįstai buvo sumažintas ginčo sklypo miško žemės plotas ir sukurtas kitų naudmenų plotas, todėl kadastro duomenų tikslinimas yra neteisingas ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-16 įsakymas Nr. 2.3-11746-(41) „Dėl B. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“ negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-15 sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 teisėtumo ir pagrįstumo

Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi priimant 2013-03-25 įsakymą ir 2013-04-15 sprendimą) jau buvo nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijai t. y. miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: valstybinės svarbos objektams įrengti (1 punktas); inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti (2 punktas); visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti (3 punktas); naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje (4 punktas); krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti (5 punktas); atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje (6 punktas); buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (6 punktas).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atidalytos žemės ūkio naudmenos suformuojant miškų ūkio paskirties žemės sklypą „D“ ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus „A“, „B“ ir „C“. 2013-04-08 buvo atlikti žemės sklypų „A“, „B“, „C“ ir „D“ kadastriniai matavimai ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-15 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pertvarkymo atidalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

2013-04-22 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos, žemės sklypams suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirtis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirtis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirtis) ir kadastro Nr. 4107/0600:72 (miškų ūkio paskirtis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-16 įsakymo Nr. 2.3-11746-(41) teisėtumo ir pagrįstumo, konstatuotina, kad sklypas iki priimant šiuos sprendimus buvo miškų ūkio paskirties, o šioje dalyje vertinamais sprendimais ginčo sklypas buvo išskaidytas ir dalis ginčo sklypo miško žemės naudmenų buvo paverstos kitomis – žemės ūkio –naudmenomis. Ginčo sklype vietoje miškų ūkio paskirties 7,0200 ha ploto žemės sklypo buvo suformuoti 3 žemės ūkio paskirties sklypai („A“, „B“ ir „C“, atitinkamai 0,6825 ha, 0,5005 ha ir 0,5625 ha dydžio) ir 1 miškų ūkio paskirties žemės sklypas („D“, 5,2745 ha dydžio). Pažymėtina, kad VMT 2014-03-18 rašte Nr. R2-757 nurodyta, kad, Miškų valstybės kadastro duomenimis, žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, yra suformuoti miško žemėje, kuri yra registruota Miškų valstybės kadastre (Nemenčinės urėdijos Nemenčinės girininkijos 175 kvartale 9, 12, 13, 14 sklypuose), o jų kadastriniai matavimai atlikti neatsižvelgiant į Miškų valstybės kadastro duomenis.

Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis paversta vien tik atlikus naujus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus ginčijamus įsakymus. Formuojant 3 minėtus žemės ūkio paskirties sklypus „A“, „B“ ir „C“, žemės paskirties pakeitimas nebuvo atliktas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–6 punktais. Taigi miško žemės naudmenų pakeitimas į žemės ūkio naudmenas negalėjo būti patvirtintas, todėl ginčo sklypo skaidymas į dalis nebuvo galimas, kadangi suformuotų sklypų „A“, „B“ ir „C“ miško žemės plotas tampa mažesnis nei 5 ha. Vadinasi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-15 sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-16 įsakymą Nr. 2.3-11746-(41) „Dėl B. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-604 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-15 sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1270 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.