- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-422-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01988-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Audapa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Audapa“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5499-835/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Audapa“ dėl atsiskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo grąžinti lėšas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „BD Grupė“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankrotas“, 2019 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Audapa“, kuriame prašė pripažinti 2017 m. sausio mėn. ieškovės atliktą atsiskaitymą su atsakove pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 939,99 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje Nr.e2-2845-638/2016 nutartimi areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius ieškovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis 171 547,31 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti ir preliminariu sprendimu priteisė kreditorei UAB „SLO Lithuania“ iš ieškovės 171 547 Eur. Ieškovei iš šių lėšų buvo leista mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybių biudžetams, atsiskaityti su kreditore UAB „SLO Lithuania“. 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1861-390/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, patikrinusi finansinius dokumentus, nustatė, kad ieškovės vadovas L. D. 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitė su atsakove pagal jos išrašytą mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 939,99 Eur už padangas, nors tuo metu jau buvo areštuotas visas ieškovės turtas ir ji turėjo 171 547,00 Eur pradelstą įsiskolinimą kreditorei UAB „SLO Lithuania“, buvo nesumokėjusi 3 575,74 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. Tokiu būdu buvo pažeistos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo tvarka. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. civilinėje byloje Nr. eB2-303-390/2019, kuria buvo nagrinėjamas ieškovės tyčinio bankroto klausimas, pažymėjo, kad atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas yra įrodytas, tačiau akcentavo, kad toks atskiras faktas savaime neteikia pagrindo preziumuoti sąmoningą finansinių atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Audapa“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės BUAB „BD Grupė“ ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad ieškovė ginčydama 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymą ir norėdama iš atsakovės prisiteisti 939,99 Eur žalą privalo įrodyti, jog vykdant 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymą pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės elgesyje buvo visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Ieškovė visiškai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, tik nurodė, kad atliktas atsiskaitymas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtiną imperatyvią atsiskaitymo eiliškumo tvarką. Tačiau būtent ieškovė privalo įrodyti, kad atsakovės veiksmuose buvo visetas civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės veiksmuose atliekant 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymą, nebuvo kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Sąskaitą apmokėjo ieškovės direktorius, todėl ieškovė žalą turi prisiteisti iš buvusio BUAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D., o ne iš sąžiningos šių lėšų už nupirktas prekes gavėjos atsakovės UAB „Audapa“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „BD Grupė“ ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2017 m. sausio 16 d. ieškovės BUAB „BD Grupė“ atsiskaitymą su atsakove UAB „Audapa“ pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) už sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė iš atsakovės 939,99 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 363 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 26,19 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2845-638/2016 patenkino UAB „SLO Lithuania“ ieškinį ir priteisė jai iš UAB „BD Grupė“ 167 849,44 Eur skolą, 3 697,87 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 078 Eur žyminį mokestį, 490 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „BD Grupė“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis 171 547,31 Eur bendros vertės, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant UAB „BD Grupė“ iš jų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybių biudžetams, atsiskaityti su kreditore UAB „SLO Lithuania“. Nutartis buvo nukreipta vykdyti skubiai. Duomenys apie taikytą areštą Turto arešto aktų registre įregistruoti 2016 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1861-390/2017 ieškovei UAB „BD Grupė“ iškėlė bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį palikus nepakeistą. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“. Įsiteisėjusioje 2019 m. vasario 13 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. eB2-303-390/2019, kuria buvo nagrinėjamas ieškovės tyčinio bankroto klausimas, nustatyta, kad atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas įrodytas.
6. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ieškovė BUAB „BD Grupė“ atsakovei UAB „Audapa“ 2017 m. sausio 16 d. sumokėjo 939,99 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) už sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad skolininkė BUAB „BD Grupė“ su atsakove atsiskaitė, nors laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 31 d. nebuvo laiku sumokėjusi 3 575,74 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už apdraustuosius pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą. Ieškovė turėjo ir daugiau kreditorių, su kuriais neatsiskaitė, todėl ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, ieškovė 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitydama su atsakove pažeidė galiojantį turto areštą, pagal kurį ieškovei buvo leista mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybių biudžetams, atsiskaityti su kreditore UAB „SLO Lithuania“, o visi kiti mokėjimai buvo draudžiami. Todėl ginčo sandorį pripažino niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.
7. Spręsdamas dėl restitucijos ir procesinių palūkanų teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu sandoriu ieškovė atsakovei sumokėjo 939,99 Eur. Pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Audapa“ grąžinti ieškovei BUAB „BD Grupė“ 939,99 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Audapa“ prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 27 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama sprendimą neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas reglamentuojančias atsiskaitymo eiliškumą įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnyje bei neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Teismas nenustatė, jog šioje civilinėje byloje bankroto administratorius negalėjo reikšti ieškinio CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, kadangi remiantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.
1.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama sprendimą visiškai nesigilino ir nesiaiškino dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo, sprendime nenurodė ir neanalizavo kam kyla atsakomybė pažeidus laikinąją apsaugos priemonę, ar bankroto administratorius gali šiuo pagrindu ginčyti sandorį kaip negaliojantį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai neišanalizavo ir neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, neatskleidė bylos esmės, be teisinio pagrindo iš atsakovo prisiteisė žalą.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama sprendimą 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2845-638/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą turėjo aiškinti sistemiškai su CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu atsikaitymo eiliškumu, kadangi pritaikyta laikinojo apsaugos priemonė – areštas iš esmės taip pat nustatė atsiskaitymo tvarką, nes areštavus turtą buvo leista atsiskaityti su tam tikrais asmenimis t. y. kreditoriumi UAB „SLO Lithuania“, darbuotojais bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad laikinoji apsaugos priemonė – areštas UAB „BD grupė“, buvo pritaikytas dar tuomet kai įmonei nebuvo iškelta bankroto byla, taip pat arešto pažeidimas nepažeidė nemokios įmonės kreditorių interesų, areštas išimtinai buvo pritaikytas ginti UAB „SLO Lithuania“ interesus. Todėl bankroto administratorius negali reikšti ieškinio šiuo pagrindu ir ginčyti sandorį kaip pažeidus teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą. Be to, 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo už 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sąskaitą buvo išrašoma kuomet įvyko sandoris ir jokios laikinosios apsaugos priemonės UAB „BD Grupės“ turtui nebuvo taikomos. Taip pat nurodo, kad dėl atlikto ginčo atsikaitymo atsakomybė kyla BUAB „BD Grupė“ buvusiam administracijos vadovui L. D., kuriam geriausiai buvo žinoma įmonės finansinė padėtis ir taikomi turto apribojimai. L. D., žinodamas, kad UAB „BD Grupė“ turtas yra areštuotas, pats savo iniciatyva atliko mokėjimą apeliantui, todėl būtent L. D., bet ne apeliantė UAB „Audapa“ pažeidė kitų kreditorių teises ir teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė BUAB „BD Grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 50 punkte nurodyta, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pakeista iki tol galiojusi CK 6.930¹ straipsnio taikymo praktika eliminuojant administratoriaus teisę teikti ieškinį šiuo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ji įsiteisėja nuo priėmimo dienos, taigi nuo 2019 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl atvejo, kai iki teismų praktikos pakeitimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas ir patenkintas administratoriaus ieškinys, pareikštas CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek sprendimas priimti dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, todėl manytina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neturėtų būti taikoma šioje byloje. Priešingu atveju tai būtų nesąžininga ieškovo atžvilgiu, kuris teisėtai pareiškęs ieškinį, staiga ir netikėtai tapo „neteisiu“ ir jau nebeturi galimybės nei patikslinti ieškinį, nei atlikti kitus procesinius veiksmus. Kai įstatymų leidėjas ruošia naujus teisės aktus ar esamų projektus, jie būna pristatomi visuomenei, jų galiojimas atidedamas, todėl suinteresuoti asmenys turi laiko jiems pasiruošti. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iki tol ilgai galiojusi praktika per vieną dieną kardinaliai pakeista. Siekdama išvengti mechaninio ir formalaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties taikymo apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti pagrindus netaikyti pasikeitusių išaiškinimų bylose, kurios buvo išnagrinėtos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kaip ir yra nagrinėjamu atveju.
2.2. Atsakovės pasvarstymai niekaip nepaneigia administratorės teisės reikšti ieškinį dėl teismo pritaikyto turto arešto pažeidimo. Atsakovė nenurodė jokių realių teisinių ir faktinių argumentų. Atitinkamus atsakovės teiginius prašo laikyti kaip atsikirtimų iš atsakovės pusės nebuvimą. Nurodo, kad atsakovė tik bando įrodinėti esą bankroto administratorė neturi teisės reikšti ieškinį dėl turto arešto akto pažeidimo, neginčydama turto arešto pažeidimo fakto.
2.3. Atsakovės teiginiai, jog 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymas buvo už 2016 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kai nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat laikytini nesusijusiais su bylos esme, kadangi ieškovė ginčija ne pirkimo sandorį (kuris įformintas minėta PVM sąskaita faktūra), o atsiskaitymą (mokėjimą grynais pinigais), kuris atliktas jau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir jų pagrindu įregistravus turto arešto aktą.
2.4. Atsakovės (ne)sąžiningumas teisiškai nereikšmingas, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Be to, turto arešto akto pažeidimas yra imperatyvių įstatymo norų pažeidimas (CK 1.80 straipsnis), kas besąlygiškai reiškia mokėjimo negaliojimą nuo pradžios (lot. ab initio).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo teismo sprendimo, kuris priimtas pagal bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB „BD Grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, 2019 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Audapa“, jame prašė pripažinti 2017 m. sausio mėn. ieškovės atsiskaitymą su atsakove pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 939,99 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-2845-638/2016 nutartimi areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius ieškovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis 171 547,31 Eur bendros vertės ir preliminariu sprendimu priteisė kreditorei UAB „SLO Lithuania“ iš ieškovės 171 547 Eur. 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1861-390/2017, Kauno apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „BD Grupė“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorė, patikrinusi įmonės finansinius dokumentus, nustatė, kad ieškovės vadovas L. D. 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitė su UAB „Audapa“ pagal jos išrašytą mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėdama 939,99 Eur už padangas. Bankroto administratorė, kadangi tuo metu jau buvo areštuotas UAB „BD Grupė“ turtas ir ji turėjo 171 547 Eur pradelstą įsiskolinimą kreditorei UAB „SLO Lithuania“, buvo nesumokėjusi 3 575,74 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, laikė, jog tokiu būdu buvo pažeistos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo tvarka, 2019 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2017 m. sausio mėn. ieškovės atliktą atsiskaitymą su atsakove pagal mokėjimo dokumentą Nr. ADP0010697 neteisėtu ir negaliojančiu. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „BD Grupė“ ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2017 m. sausio 16 d. ieškovės BUAB „BD Grupė“ atsiskaitymą su atsakove UAB „Audapa“ pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) už sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė iš atsakovės ieškovei 939,99 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 363 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 26,19 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas šį sandorį pripažino niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo pateikė atsakovė UAB „Audapa“.
13. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat priimdamas skundžiama sprendimą visiškai nesigilino ir nesiaiškino dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo, sprendime nenurodė ir neanalizavo kam kyla atsakomybė pažeidus laikinąją apsaugos priemonę, ar bankroto administratorius gali šiuo pagrindu ginčyti sandorį kaip negaliojantį, taigi pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai neišanalizavo ir neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, neatskleidė bylos esmės, be teisinio pagrindo iš atsakovo prisiteisė žalą.
14. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
15. Pagal CPK 330 straipsnį materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendžia ne visus reikalavimus ir šių reikalavimų negalima išskirti į atskirą bylą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, ar įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, 2019 m. gruodžio 9 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 nutartyje suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant suformuotai tokiai teisės aiškinimo taisyklei, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės ieškinys tenkintinas. Ieškovės bankroto administratorė, gindama bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises, neturėjo teisės reikšti ieškinio CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
18. Pagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, visiškai nesigilino ir nesiaiškino dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo, nepasisakė, ar šiuo pagrindu bankroto administratorė gali šiuo pagrindu pašyti sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik paminėjo, kad 2017 m. sausio mėnesį, kada buvo atliktas atsiskaitymas, buvo areštuotas UAB „BD Grupė“ turtas. Tačiau šios aplinkybės išsamiai nesiaiškino, nors tai ir buvo vienas iš ieškovės nurodytų ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų. Tai padaryti, teisėjų kolegijos nuomone, buvo būtina, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo iškart apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, uždrausti UAB „BD Grupė“ atsiskaitymai su kitais asmenimis, tai tik buvo leista padaryti, jei nebus galimybės areštuoti kito įmonės turto. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų aplinkybių bei dėl jų nepateikė teisinių argumentų, kas yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas sprendimui panaikinti. Nors atsakovė, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, šio prašymo absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais negrindė, tačiau CPK 320 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai).
20. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta, nes ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais pagal pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją.
21. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
22. CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą. Todėl atsakovei grąžintinas jos sumokėtas paduodant apeliacinį skundą 23 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija neišsprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi spręsti iš naujo civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei UAB „Audapa“ (juridinio asmens kodas 302306881) 23 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 20 d. į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.