Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu. Prašė skundą patenkinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuria kildina iš neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2022-02-27 iki 2022-03-02, Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 17.

Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl higienos sąlygų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje ant sienų veisėsi pelėsis ir grybelis, sienos buvo apsilupę, nešvarios, kas kenkia nuteistųjų sveikatai.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, patvirtina pateiktas į bylą techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“ (b. l. 21-29).

Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Nors Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, teigė, kad gyvenamosios patalpos yra nuolat prižiūrimos, vėdinamos bei šildomos ir jose negali atsirasti pelėsis, byloje nepateikti šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar gyvenamosios patalpos sienos buvo švarios, neapipelijusios (b. l. 50-56), todėl sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo sienų paviršius nėra lygus ar lengvai valomas, matomi tinko atsilupimai. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas šias aplinkybes konstatavo visiškai deklaratyviai, nepaaiškino, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo būtent dėl patalpose galimai esančio pelėsio, atsilupusių sienų. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nesikreipė į Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar dėl jų sukeltų sveikatos sutrikimų (b. l. 46-47). Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, kad kameroje Nr. 17 buvo prastos būklės metalinės, netinkamos naudoti, surūdijusios lovos, nuo kurių luposi rūdys, spintelės daiktams susidėti buvo sulankstytomis durelėmis, todėl jų nebuvo galima uždaryti, langas kameroje buvo skilęs, nesandarus.

Pataisos namų drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma). Aprūpinimo inventoriumi normos 10 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; stalas – 1 vnt.; taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui.

Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir atsakovės atstovo pateiktų kameros Nr. 17 fotonuotraukų (b. l. 50-53) matyti, kad gyvenamojoje patalpoje buvo dvi dviaukštės metalinės lovos, stalas, suolas, dvi spintelės daiktams susidėti.

Aprūpinimo inventoriumi normos nenumato, jog kamerų tipo patalpose nuteistiesiems turi būti skiriama lova su mediniu pagrindu, todėl atsakovės atsakovas, aprūpindamas pareiškėją metaline lova, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namuose nuolat atliekami kamerų einamieji remonto darbai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesandaraus kameros lango, skilusio jo stiklo, lovos ar spintelės blogos būklės, jų pakeitimo kitais baldais, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti ar į prašymą (skundą) nebūtų reagavusi.

Nesant duomenų, jog pareiškėjas prašė jam skirtą lovą ar spintelę pakeisti ir atsakovo atsisakymo tokį prašymą tenkinti, teismas negali vertinti, kad lova ir kiti baldai kameroje buvo itin nekokybiški, todėl argumentai dėl metalinės surūdijusios lovos ir neužsidarančios spintelės laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Pareiškėjas teigė, kad kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, o pasivaikščiojimo kiemeliuose jų nėra, todėl išsikviesti pareigūnus labai sudėtinga.

Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 15.2. punktą, kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.

Eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore (20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).

Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas. Šių reikalavimų nenustato nei Higienos norma HN 134:2015, nei Aprūpinimo inventoriumi norma, nei kiti teisės aktai, todėl pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo sistemos pasivaikščiojimo kiemeliuose atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra įrengtas radijo taškas bei iškvietimo mygtukai, o šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas techninis projektas „Ryšiai ir signalizacija Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“ (b. l. 30-45). Byloje nėra duomenų, apie pareiškėjui kilusią būtinybę pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku kameroje, dėl kurio galimo gedimo pareiškėjas negalėjo laiku pasikviesti pareigūnų ir dėl to būtų patyręs neigiamas pasekmes.