Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-03-26 · Byla Nr. Ik-481-402/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
Ik-481-402/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-481-402/2012
3-62-3-945-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3. ; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant pareiškėjo M. P. atstovui advokatui G. D.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl administracinio akto panaikinimo, atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2011-11-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos aktą Nr. R15-913-(R20-939) „Dėl 2011-10-21 skundo".

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-11-28 raštu „Dėl 2011-10-21 skundo" informuodama, kad Kauno miesto savivaldybėje šiuo metu nėra sudaryta Kauno savivaldybės visuomeninė administracinė ginčų komisija ir pasiūlydama ginčą spręsti teismine tvarka, pažeidė jo teises ir teisės aktus, todėl neteisėtas ir dėl to naikintinas.

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 27 str. asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pareiškėjas pasinaudojo šia procesine galimybe ir skundą pateikė būtent Kauno savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Ginčijamu raštu (sprendimu) skundą buvo atsisakyta priimti ir pasiūlyta kreiptis į teismą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo skundą (bylą) persiųsti tiesiogiai kompetentingai institucijai - Kauno apygardos administraciniam teismui. Ginčijamas aktas buvo priimtas ir pareiškėjo gautas, kai buvo praleistas 1 mėnesio terminas skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo, taigi ginčijamu aktu atsakovas akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus ir teisę į teisminę gynybą. Savo veiksmais atsakovas pažeidė viešojo administravimo principus, įtvirtintus LR viešojo administravimo įstatymo 3 str., - tarnybinės pagalbos, efektyvumo, „vieno langelio" principus. Be to, LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. yra nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą tai institucijai, kuri turi reikiamus įgaliojimus. Dėl subjektyvių (išimtinai nuo atsakovo priklausančių) veiksnių skundas nebuvo išnagrinėtas ir terminas skundui pateikti buvo praleistas. Atsakovo veiksmai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teisę skųsti administracinius aktus, kurie pažeidžia jo interesus, todėl ginčijamas aktas turi būti naikinamas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teismui nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-11-28 rašte Nr. R15-913-(R20-939) „Dėl 2011-10-21 skundo" yra išdėstytas sprendimas. Šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad jo 2011-10-21 skundo gavimo metu Kauno miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nebuvo sudaryta, pasiūlant jam ginčą spręsti teismine tvarka. Šį informacinio pobūdžio raštą pareiškėjas ginčiją, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, nes atsakovas nepersiuntė jo skundo teismui ir dėl to jis praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl įsakymo panaikinimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir per joje nurodytą terminą (5 darbo dienas) perduoti M. P. 2011-10-21 skundą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, kadangi įstatymas numato viešojo administravimo subjekto, kuris neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, prievolę per įstatyme nustatytą terminą perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Kauno apygardos administracinis teismas nėra viešojo administravimo subjektas, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.. Teismų įstatymo 2, 3 str.), todėl nagrinėjamu atveju ši teisės norma negalėjo būti taikoma. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama pareiškėjui 2011-11-28 raštu Nr. R15-913-(R20-939) ir pasiūliusi jam kreiptis į teismą dėl 2011-10-21 skunde keliamo ginčo, nepažeidė pareiškėjo teisėtų interesų ar teisės į teisminę gynybą.

Kauno miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga už pasekmes (pvz., pareiškėjo praleistą terminą paduoti skundą administraciniam teismui), kurios atsirado pareiškėjui pasirinkus netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti, užuot kreipęsis dėl to su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, pasirinko kitą elgesio variantą ir gavęs atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą, jog jo skunde nurodyta institucija neegzistuoja, Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktu 2011-12-14 skundu ginčija tokį atsakymą, kuris nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir niekaip nesuvaržė jo teisės teismo tvarka ginčyti, jo nuomone, neteisėto ir nepagrįsto Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-27 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-934. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas nesuteikia pagrindo manyti, kad savo teises pareiškėjas įgyvendina rūpestingai ir apdairiai bei laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Byloje ginčas kilo dėl 2011-11-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. R15-913-(R20-939) „Dėl 2011-10-21 skundo" teisėtumo, kurį pareiškėjas prašo panaikinti(b. l. 8).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Pareiškėjas nesutinka su 2011-11-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. R15-913-(R20-939) „Dėl 2011-10-21 skundo", prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas įsitikinęs, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-11-28 rašte Nr. R15-913-(R20-939) „Dėl 2011-10-21 skundo" yra išdėstytas sprendimas. Toks teigimas yra nepagrįstas. Šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjui M. P., jo atstovui advokatui G. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriui buvo atsakyta į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-11-11 raštu Nr. 8SD-3935 Kauno miesto savivaldybės administracijai persiųstą pareiškėjo M. P. 2011-10-21 skundą „Dėl 2011-09-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-27 įsakymo 8VĮ-(14.8.2.)-934 „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-925 pripažinimo netekusiu galios" panaikinimo". Paminėtą 2011-10-21 skundą Kauno visuomeninei administracinių ginčų komisijai pareiškėjas M. P. pateikė kitai institucijai - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (L. Sapiegos g.10, LT-44501 Kaunas), kuri, savo ruožtu, neturėdama įgaliojimų šį skundą nagrinėti, jį persiuntė Kauno miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kad persiųsto 2011-10-21 skundo gavimo metu Kauno miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nebuvo sudaryta (skunde nurodyta institucija neegzistavo), pareiškėjas apie tai buvo informuotas skundžiamu 2011-11-28 raštu Nr. R15-913-(R20-939), pasiūlant jam ginčą spręsti teismine tvarka.

Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (ABTĮ 57 str.), remdamasi aptartų teisės normų analize, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio. Todėl teisėjų kolegija mano, kad dėl minėto ginčijamo rašto negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis. Atsakovė skundžiamu raštu pareiškėjo atžvilgiu, nėra priėmusi jokio sprendimo, turinčio įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, skundžiamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad 2011-10-21 skundo gavimo metu Kauno miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nebuvo sudaryta.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24 ir 33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Byloje nėra duomenų, kad 2011-10-21 skunde nurodyto viešojo administravimo subjekto - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus - priimto 2011-09-27 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-934) nuginčijimui įstatymas nustato privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-11-28 rašte Nr. R15-913-(R20-939) nurodytas pasiūlymas pareiškėjui kreiptis į teismą nepažeidė jo teisių ar teisėtų interesų.

ABTĮ 27 straipsnyje nurodyta, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų ar neveikimo) ir 5 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių administravimo subjektai - tai savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Kauno miesto žemėtvarkos skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys, įgyvendinantis valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės apskaitos, geodezijos, kartografijos darbų srityse Kauno miesto savivaldybės teritorijoje (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 2P-54). Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėn arkos skyriaus vedėjo 2011-09-27 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-934 negalėjo būti skundžiamas Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pagal ABTĮ 27 straipsnį, kuriuo savo 2011-12-14 skunde teismui remiasi pareiškėjas.

Asmenys savo teisę į teisminę gynybą įgyvendina patys arba pasitelkiant į pagalbą atstovus (ABTĮ 5 str.). ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais ir pagal kokių asmenų skundus ar prašymus teismas imasi nagrinėti administracinę bylą. Remiantis šiomis nuostatomis pažymėtina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija neturi įgaliojimų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą su savarankišku skundu ar prašymu dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimo, taip pat, neturėjo teisės pateikti (ar persiųsti, kaip nurodyta 2011-12-14 skunde) pareiškėjo 2011-10-21 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-27 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-934 panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 5 str., 22 str. 1 d., 37 str. 2 d. 7 p.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir per joje nurodytą terminą (5 darbo dienas) perduoti M. P. 2011-10-21 skundą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, kadangi įstatymas numato viešojo administravimo subjekto, kuris neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, prievolę per įstatyme nustatytą terminą perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Kauno apygardos administracinis teismas nėra viešojo administravimo subjektas, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.. Teismų įstatymo 2, 3 str.), todėl nagrinėjamu atveju ši teisės norma taip pat negalėjo būti taikoma. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama pareiškėjui 2011-11-28 raštu Nr. R15-913-(R20-939) ir pasiūliusi jam kreiptis į teismą dėl 2011-10-21 skunde keliamo ginčo, nepažeidė pareiškėjo teisėtų interesų ar teisės į teisminę gynybą.

Kauno miesto savivaldybės administracija nėra ir negali būti atsakinga už pasekmes (pareiškėjo praleistą terminą paduoti skundą administraciniam teismui), kurios galimai atsirado pareiškėjui pasirinkus netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą.

Suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad „teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009).

Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.

Skundžiamo rašto turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad jame pareiškėjo atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad skundžiamas raštas negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia. Panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju, pareiškėjas skundžia informacinio pobūdžio raštą, kuriame jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nėra nustatyti. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne nurodoma, kokių vienokių ar kitokių procedūrinio pobūdžio tolimesnių veiksmų atitinkamas subjektas imsis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti raštą, kuris jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str. 2 d. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą nutraukti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja ZelionkienėA. U.Gintaras Čekanauskas