Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąja vietą (duomenys neskelbtini) r. sav., nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Panevėžio apylinkės miesto teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 323 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba būti užregistruotam Darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; .

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė, įskaičius sulaikymo terminą – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda bei uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dvejus) metus (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies (galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d), bet palikta nepakeistas už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmė);

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo ir 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi, 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų trukmės arešto bausmę;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies (galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d), bet palikta nepakeistas už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmė). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą likusią neatliktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius 14 (keturiolika) dienų (laisvės atėmimo bausmė atlikta 2023 m. rugpjūčio 25 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. P. 2024 m. balandžio 27 d. apie 3.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su kartu gyvenančia, neįregistravęs santuokos, J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia kumščiu sudavė J. M. du smūgius į kaktos sritį, tuo padarė J. M. poodinę kraujosruvą ir žaizdą kaktoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai, neįregistravus santuokos, J. M..

2. M. P., 2024 m. liepos 11 d. apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad jis į narkologo ar psichiatro įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų, ar operacijų neturėjo, šiuo metu yra sveikas. Duoti parodymus sutinka. Kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta iš dalies, gailisi. Pripažįsta, kad du kartus kumščiu sudavė savo kaire ranka į J. M. kaktą ir, kad dėl jo tokių veiksmų pas ją galėjo atsirasti poodinę kraujosruvą ir žaizdą kaktoje. Nesutinka ir nepripažįsta, kad J. M. du kartus spyrė ar sudavė kumščiu į nugarą (šoną). Paaiškino, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 3.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su J. M. kumščiu sudavė pastarajai du smūgius į kaktos sritį. Jie kartu tą dieną vartojo daug alkoholio, abu buvo neblaivūs, buvo jau atsigulę į lovą, tačiau iš mobilaus telefono grojo muziką. Atsimena, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl muzikos, dėl ko jis ir sudavė minėtus du smūgius kumščiu. Kambaryje buvo tik dviese. 2024 m. rugpjūčio 1 d. įteikus įtariamajam M. P. galutinį įtarimą, jis paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. 2024 m. liepos 11 d. davė parodymus, prašo jais vadovautis. Visiškai pripažįsta, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 3.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu J. M., gimusia (duomenys neskelbtini) m., su kartu gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia du kartus kumščiu sudavė kaire ranka į J. M. kaktą. Dėl to gailisi, sutinka, kad dėl tokių jo veiksmų J. M. galėjo atsirasti poodinę kraujosruvą ir žaizdą kaktoje. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką

3.7. iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registro nuorašo matyti, kad 2024 m. balandžio 27 d. 5.00 val. M. P. nustatytas 3,06 promilių neblaivumas, 2024 m. balandžio 27 d. 4.56 val. J. M. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas;

3.8. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 patikra atlikta 2023 m. gruodžio 21 d. ir ji galioja iki 2024 m. birželio 19 d., matuoklis yra tinkamas naudoti;

3.9. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsniu pareikalavus pateikti greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelę, ji buvo pateikta. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje nurodoma, kad 2024 m. balandžio 27 d. 4.20 val. J. M. iškvietė medicinos pagalbą dėl to, kad jai konflikto metu draugas trenkė kumščiu į kaktos sritį du kartus, kraujuoja iš nosies;

3.13. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos specialistė Rasa Gaidienė 2024 m. birželio 13 d. apžiūrėjusi jai pateiktus medicininius duomenis ir asmens apžiūros protokolą pateikė išvadą, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta poodinė kraujosruva ir žaizda kaktoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto buko daikto poveikio, tiek griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. J. M. sužalojimų jai padarymo metu ir po to, galėjo patirti fizinį skausmą;

3.15. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo įrašų 2024 m. liepos 25 d. apžiūros rezultatai. Vaizdo įrašuose „PSS-20240427-042446UTC+0300“ ir „PSS-20240427-045447UTC+0300“ matyti, kad atvykę pagal pranešimą pareigūnai nustatė butą, kuriame įvyko įvykis, bute buvo akivaizdžiai neblaivus vyriškis (M. P.), kuriam vėliau nustatytas 3,06 promilės girtumas, ir moteris (J. M.) akivaizdžiai neblaivi, kuriai vėliau pareigūnai nustatė 2,48 promilės neblaivumą. Moters veide, prie nosies matomas sužalojimas, kraujo pėdsakai. Moteris teigė, kad ją mušė, du kartus trenkė kumščiu į veidą. Minėjo, kad sudavė ir į šonus, tačiau apžiūrėjus, medicinos darbuotoja šone, nugaroje jokių sužalojimo nenustatė. Vyriškis iš pradžių neigė, kad mušė moterį, vėliau paaiškino, kad jie pykosi, kalbėjo neaiškiai. Įvykio liudytojų nebuvo. Moteris paaiškino, kad jie sugyventiniai, gyvena kartu.

Motyvuojamoji dalis

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš J. M., su kuria gyvena kartu nesudaręs santuokos, t. y. tyčia kumščiu sudavė du smūgius į kaktos sritį, tuo padarė jai poodinę kraujosruvą ir žaizdą kaktoje. Šie sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuojama, kad M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš savo šeimos narį nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Suduodamas smūgius M. P. suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir to norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

5. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 15 (penkiolika) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką (nuo 21 val. iki 7 val.) kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

6. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jokių pastabų neturi.

7. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, taip pat kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas. Pastebėtina, kad 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 19 d. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei J. M.. Tai rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

9. Pareiškime dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakyme prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba neblaivumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors nagrinėjamu atveju alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam nustatytas 3,06 promilės neblaivumas, teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl neblaivumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

10. Nustačius, jog naują tyčinį nusikaltimą M. P. padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

11. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, jos trukmę nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat skirti įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nei draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte.

12. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

13. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nėra sumokėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 98 MGL (4 900 Eur) baudos, kuri vėliau buvo subendrinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri vadovaujantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra 98 MGL (4 900 Eur) bauda, t. y. mažesnės nei minimali bausmė už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu).

14. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 27 d. 4.40 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 10.50 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, vertinant, kad kaltinamasis atliko 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, siekiant daryti teigiamą elgesį kaltinamajam, M. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

16. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos su įpareigojimu nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamosios vietos adresu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su pastarąja – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 48 straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹ straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 107 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose, esančiuose adresu Stoties g. 16, Švenčionys, Švenčionių r. sav., nuo 21.00 val. iki 7.00 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas namuose yra susijęs su darbu, mokymusi ar gydymusi, įpareigojant visą bausmės laikotarpį: (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. skirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose, esančiuose adresu Stoties g. 16, Švenčionys, Švenčionių r. sav., nuo 21.00 val. iki 7.00 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas namuose yra susijęs su darbu, mokymusi ar gydymusi, įpareigojant visą bausmės laikotarpį: (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti visą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, t. y. 98 MGL (4 900 Eur) baudą, ir M. P. skirti galutinę bausmę – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio baudą ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose, esančiuose adresu Stoties g. 16, Švenčionys, Švenčionių r. sav., nuo 21.00 val. iki 7.00 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas namuose yra susijęs su darbu, mokymusi ar gydymusi, įpareigojant visą bausmės laikotarpį: (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 27 d. 4.40 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 10.50 val., vertinant, kad M. P. atliko 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su pastarąja – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.