- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- II-45-320/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- V.B.
- Nukentėjusysis
- S.B.
nukentėjusiajai S.B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V.B. skundą dėl nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
V.B. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio viršininko 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 25 d. 15 val. 11 min. vairuodamas automobilį, Panevėžyje, reguliuojamojoje Tulpių- Vasario 16-osios gatvių sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, šiai sukant į kairę ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė KET 145.1 p.
Šalies argumentai
Savo skundu V.B. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, paaiškino, kad jis jokio lenkimo sankryžoje neatliko. Važiuodamas Tulpių gatve, jis Tulpių- Vasario 16-osios gatvių sankryžą ketino pravažiuoti tiesiai, važiavo arčiau ašinės linijos, kad netrukdytų automobiliams, ketinantiems sukti į dešinę. Matė, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra prie pat šviesoforo, išvažiavo S.B. vairuojamas automobilis, šis automobilis pradėdamas judėti lyg tai darė manevrą į dešinę, o po to staiga, nerodydamas posūkio, nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, sankryžoje staiga pasuko į kairę. Į sankryžą jis įvažiavo, degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, jis visą laiką važiavo tiesiai, važiavimo krypties nekeitė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis lenkė sankryžoje. Mano, kad dėl eismo įvykio jis nekaltas. Be to, nagrinėjant jo administracinę bylą, buvo pažeistos ir procesinės teisės- paskelbus, kad bylos nagrinėjimas atidėtas, pareigūnas tą pačią dieną priėmė nutarimą, neišklausęs jo ir nesudaręs galimybės pateikti įrodymus.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas su skundu nesutinka. Paaiškino, kad įvertinus eismo įvykio vietos išmatavimus, matyti, jog V.B. 46 cm yra išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Jis paaiškino, kad iki susidūrimo važiavo tiesiai, jokių manevrų betarpiškai prieš susidūrimą nedarė. Liudytojas taip pat parodė, kad V.B. vairuojamas automobilis kirto ištisinę ženklinimo liniją, o išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą laikytinas lenkimu. Abu automobiliai važiavo ta pačia kryptimi- vienas kairiau- kitas dešiniau. S.B. taip pat nubausta už tai, kad ji suko į kairę nuo dešiniojo krašto. Mano, kad yra abipusė vairuotojų kaltė. V.B. matė išvažiuojantį iš aikštelės S.B. vairuojamą automobilį, jo nereikėjo lenkti, galėjo jį apvažiuoti.
Nukentėjusioji S.B. su skundu nesutinka. Paaiškino, kad ji į sankryžą įvažiavo per mirksintį žalią šviesoforo signalą, todėl V.B., važiavęs už jos, į sankryžą turėjo įvažiuoti jau per geltoną šviesoforo signalą. Jos vairuojamas automobilis yra gana didelių gabaritų, todėl ji, išsukusi iš stovėjimo aikštelės, kuri yra prie pat šviesoforo, atsidūrė važiuojamosios dalies viduryje ir į sankryžą įvažiavo tiesiai, rodė posūkį į kairę, suko į kairę ir susidūrė su kitu automobiliu. V.B. vairuojamas automobilis, jai pajudėjus į priekį, buvo toli už jos, nemanė, kad šis automobilis įvažiuos į sankryžą, nes žalias šviesoforo signalas jau baigė mirksėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 25 d. Panevėžyje, Tulpių- Vasario 16-osios gatvių sankryžoje susidūrė V.B. vairuojamas automobilis TOYOTA AVENSIS VERSO ir S.B. vairuojamas automobilis RENAULT MEGANE SCENIC. Abu automobiliai važiavo ta pačia kryptimi, sankryžoje V.B. važiavo tiesiai, S.B. suko į kairę. S.B. dėl šio įvykio Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro prevencijos grupės specialisto 2010-12-10 nutarimu nubausta pagal LR ATPK 127 str.2 d. už tai, kad ji suko į kairę ne nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad tai bus saugu ir nepraleido jai kairiau tiesiai važiavusio automobilio. Šio nutarimo S.B. neginčijo.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobiliai susidūrė sankryžoje, S.B. vairuojamam automobiliui darant manevrą į kairę, o V.B. vairuojama automobiliui važiuojant tiesiai kairiau S.B. vairuojamo automobilio. Byloje kyla ginčas dėl to, ar V.B. pažeidė KET ir ar šis pažeidimas sąlygojo automobilių susidūrimą ir jų apgadinimą. KET 145.1 p. draudžia lenkti reguliuojamosiose sankryžose. KET 3 p. lenkimą apibrėžia kaip vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimą, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tulpių gatvės atkarpoje iki Vasario 16-osios gatvės yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Vairuotojų važiavimo kryptimi eismo juostos plotis yra 5 metrai. Eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad po susidūrimo atstumas nuo V.B. vairuojamo automobilio dešinės pusės ratų iki dešiniojo kelkraščio yra 3,70 m, jo automobilio plotis yra 1,76 metro. Todėl darytina išvada, kad šio automobilio kairės pusės ratai yra 5,46 m nuo dešinio kelkraščio. Tai reiškia, kad jis yra įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Pagal eismo įvykio schemą V.B. vairuojamo automobilio tiek priekinis, tiek galinis dešinės pusės ratai yra vienodu atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, kas rodo, kad jis betarpiškai prieš susidūrimą važiavimo krypties nekeitė, to neneigia ir pats V.B. Iki automobilių susidūrimo V.B. vairuojamas automobilis važiavo, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, todėl laikytina, kad jis lenkė S.B. vairuojamą automobilį, esantį reguliuojamojoje sankryžoje. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo R.P. parodymai, kad jam stabtelėjus ir praleidus S.B. vairuojamą automobilį išvažiuoti iš aikštelės, šiam įvažiavus į sankryžą per mirksintį žalią šviesoforo signalą, jo lėtai pajudėjusį automobilį dideliu greičiu apvažiavo V.B. vairuojamas automobilis. Jis aiškiai matė, kaip šis automobilis, apvažiuodamas jį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, kuri yra pažymėta toje vietoje, ir nuvažiavo tiesiai. Jis, ketindamas įsukti į stovėjimo aikštelę, judėjo šiek tiek atsitraukęs nuo stovinčių automobilių, nuo jo automobilio iki ištisinės linijos buvo likęs tik maždaug metras, todėl pravažiuoti jo automobilio, neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, buvo tiesiog neįmanoma. Šie parodymai patvirtina, kad jau pro R.P. vairuojamą automobilį V.B. pravažiavo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir taip toliau važiavo iki susidūrimo. Šis liudytojas eismo įvykių dalyvių anksčiau nepažinojo, su jais jokių konfliktų neturėjo, jo parodymai sutampa su policijos komisariatui jo duotais paaiškinimais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais ar vertinti juos kaip neobjektyvius. Šiais įrodymais pilnai įrodyta, kad V.B. pažeidė KET 145.1 p.
Teismas kritiškai vertina V.B. paaiškinimus kad jis sankryžoje nelenkė, nes šie jo paaiškinimai prieštarauja eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotiems duomenims, liudytojo R.P. parodymams, jų nepatvirtina joki kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojos J.B. parodymai V.B. paaiškinimų nepatvirtina, nes ji į įvykio vietą atvyko jau po automobilių susidūrimo, eismo įvykio nematė, savo parodymus grindė vien tik savo samprotavimais.
Įvažiuodamas į sankryžą pagal KET reikalavimus, t.y. neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, V.B. nebūtų turėjęs galimybės atsidurti S.B. vairuojamam automobiliui iš kairės, būtų priverstas pristabdyti ir apvažiuoti šį automobilį iš dešinės. Todėl teismas laiko, kad V.B. įvykdytas KET pažeidimas sąlygojo autoįvykio kilimą ir automobilių apgadinimą. Jo veika atitinka LR ATPK 127 str.2 d
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti ir kompetentingi pareigūnai. Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas pripažįsta, kad nagrinėjant V.B. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeistos bylos nagrinėjimo procedūros, jis per klaidą išnagrinėjo bylą paskirtą dieną, nors V.B. buvo informuotas, kad bylos nagrinėjimas atidedamas ir bylos nagrinėjime nedalyvavo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr.29-03). Nagrinėjant bylą teisme V.B. buvo užtikrintos teisės teikti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis kitomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, kurias jis realizavo teismo posėdyje. Todėl minėti procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta sankcijos ribose sutinkamai su LR ATPK 30² straipsnio reikalavimais. Todėl laikytina, kad administracinė nuobauda V.B. paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d.1 p., 128 str.,
n utaria:
skundo nepatenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio viršininko 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą, kuriuo V.B. nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.