- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- I2-790-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02605-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su patikslintais skundais (teisme gautais 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. rugsėjo 23 d.), prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. (12.31) FS-2081 (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėja įpareigota apmokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 63,50 Eur sumą.
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Tarnybos sprendimu jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-28426-631/2019. Tarnybai teiktame 2019 m. rugsėjo 17 d. prašyme nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teigia, jog Tarnybos advokatas A. C. netinkamai surašė taikos sutartį, kokybiškai neatliko jam paskirto darbo, todėl, pareiškėjos manymu, neišsprendė problemos, dėl kurios pareiškėja kreipėsi į Tarnybą.
Pareiškėjos teigimu, ji, sąžiningai dirbdama už minimalų darbo užmokestį, neturi nuosavo būsto, mašinos, negali protezuoti dantų, todėl Tarnybos 63,50 Eur prašoma suma už neprofesionaliai atliktas pareigas, jos manymu, negali būti reikalaujama iš pareiškėjos. Pažymi, kad posėdžio metu advokatas negynė jos teisių, buvo nesusipažinęs su byla, posėdžio metu nebuvo aktyvus. Pabrėžia, kad ji pralaimėjo bylą su įmone „Palink“ būtent dėl Tarnybos advokato neveikimo.
Pabrėžia, kad įmonės „Palink“ kaltę įrodė Vilniaus apygardos teismas. Paaiškina, kad dėl šios įmonės veiksmų du mėnesius ieškojo darbo, neturėjo pajamų pragyvenimui (b. l. 1–20; 30–32).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-28426-631/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjos pajamos už minėtą laikotarpį sudarė 6233,43 Eur. Pareiškėjos metinės pajamos viršijo I pajamų lygį, tačiau neviršijo II pajamų lygio, todėl jai Tarnybos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-2686-14912 suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
Tarnyba apskaičiavo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 126,99 Eur. Pareiškėjos mokėtina antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma apskaičiuota už laiką, kuris apskaičiuotas už advokato dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose, kitų pagalbinių veiksmų, susijusių su šiais teismo posėdžiais (kelionė, pasirengimas bylos nagrinėjimui, susipažinimas su bylos medžiaga), atlikimą, ieškinio patikslinimą. Į apskaičiuotą išlaidų sumą neįeina taikos sutarties derinimas, rengimas ar pateikimas.
Atkreipia dėmesį, kad užmokestis advokatams yra mokamas neatsižvelgiant į byloje pasiektą rezultatą, todėl pareiškėjas, kuriam yra teikiama iš dalies apmokama antrinė teisinė pagalba, turi apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų neapriklausomai nuo bylos baigties (b. l. 37–39).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 19 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Pareiškėjos pajamos už minėtą laikotarpį sudarė 6233,43 Eur.
2019 m. rugsėjo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-2686-14912 (toliau – ir Sprendimas) nuspręsta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-28426-631/2019 dėl neteisėto atleidimo iš darbo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas A. C.. Minėtame Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėja sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus (b. l. 40–41).
2019 m. rugsėjo 18 d. advokatas A. C. Tarnybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kokia teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta, bei teisinei pagalbai teikti skirtas laikas (b. l. 42–43).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. (12.31) FS-2081 informavo pareiškėją, kad Tarnybos Sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-28426-631/2019 dėl neteisėto atleidimo iš darbo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų; remiantis pareiškėjos sutikimu, ji privalo apmokėti dalį išlaidų; vadovaujantis Už antrinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 24.3.6.1 ir 24.3.6.2. punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 126,99 Eur; vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 63,50 Eur. Minėtame rašte nurodyta, kur pareiškėja turi sumokėti 63,50 Eur sumą ir informuojama, jog, minėtos sumos nesumokėjus per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo teismo tvarka (b. l. 51).
2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Tarnybą. Rašte pareiškėja nurodė, kad nesutinka su apskaičiuota mokėtina antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu vyko trys, o ne keturi teismo posėdžiai, todėl ji turi mokėti tik už teisinę pagalbą, teiktą šiuose teismo posėdžiuose. Pareiškėja taip pat nurodė, kad taikos sutartyje nėra pareiškėjos ir kitų asmenų parašų bei kitų duomenų, parengtas procesinis dokumentas neatitiko bendrųjų procesinių dokumentų rengimo taisyklių, kadangi pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas siekė pralaimėti bylą, problema liko neišspręsta, atleidimas nepanaikintas, moralinė ir materialinė žala neatlyginta.
Tarnyba 2020 m. rugsėjo 1 d. surašė raštą Nr. (12.31) FS-2744 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriame pareiškėjai nurodė, kad pareiga apmokėti antrinės pagalbos išlaidas pareiškėjai buvo išdėstyta 2020 m. liepos 8 d. rašte Nr. (12.31) FS-2081. Rašte paaiškinama, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatytas 13 Eur užmokesčio bazinis dydis, t. y. 1 valanda darbo prilyginama 13 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 16 Eur. Taisyklių 24.3.6.1. papunktyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimui yra skiriamos 8 val., o Taisyklių 24.3.6.2. papunktyje numatyta, kad atstovavimui pirmosios instancijos teisme skiriamos 6 val. Tarnyba paaiškino, kad advokatas A. C. antrinei pagalbai skyrė 9 val. 50 min. (2019 m. spalio 17 d. dalyvavimui teismo posėdyje ir kelionei – 1 val. 20 min., 2019 m. spalio 15 d. pasirengti teismo posėdžiui – 1 val., 2019 m. spalio 15 d. konsultacijai – 2 val., 2019 m. spalio 15 d. susipažinimui su bylos medžiaga – 1 val., 2019 m. gruodžio 12 d. dalyvavimui teismo posėdyje ir kelionei – 1 val. 20 min., 2020 m. sausio 3 d. ieškinio patikslinimui – 1 val., 2020 m. sausio 28 d. dalyvavimui teismo posėdyje ir kelionei – 2 val. 10 min.). Atsižvelgiant į tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas nepateisintas parašais, Tarnyba, pagal Taisyklių 24.3.6.2. papunktį, apskaičiavo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas atstovavimui pirmosios instancijos teisme – 6 val., pagal Taisyklių 24.3.6.1. papunktį, už procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą – 3 val. Taip pat paaiškino, kad parašais nereikia teisinti susipažinimo su bylos medžiaga, pasirengimo bylos nagrinėjimui bei kelionėms skirto laiko, kadangi Taisyklėse numatyti šių veiksmų leistini dydžiai. Atsižvelgiant į tai, visa antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma sudaro 126,99 Eur. Kadangi pareiškėjai buvo teikiama 50 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl priklausanti apmokėti išlaidų sumos dalis, t. y. 50 procentų, yra 63,50 Eur. Informavo, kad, nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio rašto gavimo, kreipsis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo teismo tvarka (b. l. 52).
Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. liepos 8 d. raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti raštą, kuriuo pareiškėja įpareigota apmokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 63,50 Eur sumą.
Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos Rašto teisėtumo bei pagrįstumo.
Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1 R-183 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2020 m. spalio 16 d.), (toliau – ir Aprašas) 11 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas, apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą.
Šioje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjai buvo teiktos teisinės paslaugos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-28426-631/2019 dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kad teisines paslaugas teikė advokatas A. C. pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-2686-14912, kad pareiškėja sutiko apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus.
Pareiškėja nesutinka apmokėti už suteiktas teisines paslaugas, ir tvirtina, jog problema liko neišspręsta, atleidimas nepanaikintas, moralinė ir materialinė žala neatlyginta. Pažymėjo ir tai, kad advokatas siekė pralaimėti bylą, posėdžių metu buvo pasyvus.
Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, kitą byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad advokatas A. C. teikė antrinės teisinės pagalbos paslaugas minėtoje civilinėje byloje, jo teisinės paslaugos apskaičiuotos pagal tam tikrų veiksmų atlikimo laiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos iškeltos abejonės dėl advokato nurodyto faktinio antrinės teisinės pagalbos laiko teikimo vertintini kaip subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nepaneigianti fakto, jog advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą, skyrė 9 val. laiko. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą nekokybiškai. Pareiškėjos subjektyvi nuomonė dėl advokato atliktų veiksmų nepaneigia aplinkybės, kad advokatas A. C. teikė antrinės teisinės pagalbos paslaugas (dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, ruošėsi bylos nagrinėjimui, susipažino su bylos medžiaga, ieškinio patikslinimu ir t.t.). Pareiškėja skunde nurodė nesutinkanti, kad advokatas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas pateikė apmokėjimo prašymą dėl trijų teismo posėdžių, Tarnybos rašte nurodytas apmokėjimas taip pat už tris teismo posėdžius, todėl šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad, pareiškėjai suteikus antrinę teisinę pagalbą, advokatui turi būti išmokamas užmokestis. Šis užmokestis nustatomas pagal advokato atliktus , būtinus veiksmus vienoje bylos stadijoje arba atskirus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.) 33 punktą, advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas. Prašymuose advokatai nurodo, kada ir kokius veiksmus atliko, kiek laiko skyrė nurodytų veiksmų atlikimui. Advokatui užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką (Taisyklių 3.1 punktas).
Įvertinus advokato prašyme nurodytus duomenis, advokatui buvo išmokėtas užmokestis už visą faktinį laiką, t. y. 9 val., tai sudaro 126,99 Eur. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėja turi apmokėti, sudaro 63,50 Eur.
Pareiškėja tiek Tarnybai, tiek teismui nurodė, kad taikos sutartyje nėra pareiškėjos ir kitų asmenų parašų bei kitų duomenų. Teismas pabrėžia, kad užmokestį už teisinę pagalbą Tarnyba apskaičiavo, atsižvelgusi į realiai advokato sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą, suteiktos antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Į apskaičiuotą išlaidų sumą neįėjo taikos sutarties derinimas, rengimas ar pateikimas. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti, kad advokatas teisinės pagalbos paslaugas teikė netinkamai, atliko neleistinus veiksmus ir pan.
Taisyklėse yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį yra skaičiuojamas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas. Nutarimo 2 punkte buvo nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo 13 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 16 Eur. Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, kad advokato teisinių paslaugų teikimo trukmė pagrįsta, daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėja privalo apmokėti 50 proc. sumos, kuri yra 63,50 Eur. Taigi skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš pareiškėjos teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja mano, kad advokatas netinkamai teikė antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 12 straipsniu, išaiškina pareiškėjai, kad, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Jeigu pareiškėja mano, jai yra padaryta turtinė ir / ar neturtinė žala dėl galimai neteisėtų advokato veiksmų, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl galimai padarytos žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.