Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-189-923/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: AN2-189-923/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00920-2023-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Lina Lesinskienė
Pažeidėjas: R. B.
Advokatai: Aidas Venckus

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-189-923/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00920-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo R. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba Institucija) kreipėsi su pareiškimu į Kauno apylinkės teismą dėl R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad R. B., būdamas UAB „T“ (toliau – ir bendrovė) vadovas pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pareiškime nurodyta, kad UAB „T“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav., įsteigta 1995 m. (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas nuo 2018 m. spalio 23 d. R. B.. Bendrovė yra Institucijos skolininkė. Institucijos apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 12 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 104 138,71 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal patikrinimo aktą (2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo) bei 7 469,00 Eur pagal pakaitinę pelno mokesčio (toliau - PLN) deklaraciją. Nepriemokos detalizavimas: 41 133,58 Eur PVM, 9288,18 Eur PVM delspinigiai (susidarė nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.), 40 434,49 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM), 4238,33 Eur GPM delspinigiai (nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.), 8 634,00 Eur PLN, 408,89 Eur PLN delspinigiai (nepriemoka nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.), 1,24 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Institucijoje pradėti nuo 2023 m. gegužės 31 d., priimant nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taip pat priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų): 2023-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-08-21 Nr. (duomenys neskelbtini). Nenurašius mokestinės nepriemokos iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų) 2023 m. liepos 13 d. VMI prie FM priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pagal nurodymus nuo bendrovės sąskaitų banke nurašyta 5 010,20 Eur. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2023 m. rugsėjo 7 d., surašant 2023 m. rugsėjo 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos duomenimis, bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale ir Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno regiono kredito unijoje. Bendrovė turi mokėjimo kortelės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. atlikti didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitų, pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, t. y.: iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas: 2022 m. spalio 3 d. pervesta 2 567,21 Eur UAB „V A“, mokestinės nepriemokos dydis – 18 850,62 Eur, 2022 m. spalio 5 d. – 2 600,00 Eur (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos dydis – 144 071,73 Eur, 2022 m. spalio 14 d. – 2 364,30 Eur (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164190,34 Eur, 2022 m. lapkričio 7 d. – 2252,90 Eur (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 21d. – 1 722,50 (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. gruodžio 19d. 1 500,00 Eur E. M., mokestinės nepriemokos dydis – 10 279,27 Eur, 2022 m. gruodžio 20d. 1750,00 Eur (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 10279,27 Eur. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo: 2022 m. spalio 5 d. pervesta 1500,00 Eur G. G., 2022 m. spalio 10 d. - 1600,00 Eur (duomenys neskelbtini) UAB, 2022 m. spalio 14 d. – 1 750,00 Eur, (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 21 d. – 1 600,00Eur, (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 28 d. – 1 600,00 Eur (duomenys neskelbtini)., 2022 m. spalio 28 d. – 1600,00 Eur (duomenys neskelbtini). E. N., E. R., 2022 m. lapkričio 2 d. – 2 600,00 Eur (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 2 d. – 2364,30 Eur (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 21 d. – 1 600,00 Eur R. B., 2022 m. lapkričio 29 d. 2 600,00 Eur (duomenys neskelbtini) UAB, 2022 m. gruodžio 1 d. – 1500,00 Eur G. G., 2022 m. gruodžio 7d. – 1600,00 Eur (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 12 d. – 2 359,50 Eur V. U. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 14 d. – 1 500,00 Eur E. M., 2022 m. gruodžio 15 d. 1 750,00 Eur (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 16 d. 1815,00 Eur V. U. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 19 d. 1 650,00 Eur (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo: 2022 m. spalio 11 d. – 1 230,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 144 071,73 Eur, 2022 m. lapkričio 9 d. 1215,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. – 2 000,00 Eur R. B., mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 20 d. 1 000,00 Eur UAB T. V., mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 20 d. – 3 152,65 Eur UAB (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 20 d. – 3 000,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. – 1 000,00 Eur R. B., mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. – 12 250,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2022 m. lapkričio 27 d. – 800,00 Eur UAB IMAGIS LT, mokestinės nepriemokos dydis – 164 195,29 Eur, 2023 m. gegužės 26 d. – 5 247,00 Eur R. B., mokestinės nepriemokos dydis – 127 486,39. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas R. B. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne Institucija. Dėl tokių R. B. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarimu R. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1500 Eur bauda už tai, kad R. B., būdamas UAB „T“ vadovu nuo 2018 m. spalio 23 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. R. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu R. B., atstovaujamas advokato Aido Venckaus, pateikė skundą Kauno apygardos teismui. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, R. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio nusižengimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – nutarimas panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje teismo priimtų procesinių sprendimų nėra aišku, kuo kaltinamas R. B., kadangi nėra nurodytos jokios konkrečios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą.

5. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, 2024 m. gruodžio 17 d. teismas priėmė nutartį pradėti administracinio nusižengimo bylą R. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje pagal pareiškėjos – Institucijos 2023 m. spalio 17 d. gautą pareiškimą.

6. Iš naujo išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2025 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. B. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 1400 Eur dydžio baudą. Nutarime konstatuota, kad R. B., būdamas UAB „T“, kuri yra mokesčių mokėtoja, vadovu, privalėjo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), o šių reikalavimų nesilaikymas jam, kaip juridinio asmens vadovui, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, R. B. skundžia jį apygardos teismui ir prašo panaikinti 2025 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu kadangi yra priimtas iš esmės pažeidžiant procesines teisės normas ir taip suvaržant jam įstatymu garantuotas procesines teises, netinkamai pritaikius įstatymą bei nukrypstant nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

7.1. Skunde nurodoma, kad tik gavus 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą jam tapo žinoma, kad Kauno apylinkės teismas jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje jam nedalyvaujant ir jam net nežinant apie nurodyto teismo posėdžio datą. Taip buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir ANK 571 straipsnyje. Tvirtina, kad Kauno apylinkės teismas realiai neužtikrindamas jo procesinės teisės dalyvauti 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, padarė procesinį pažeidimą, kuris šiuo atveju laikytinas esminiu. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis neabejotinai bendradarbiavo su bylą nagrinėjančiu Kauno apylinkės teismu ir nurodė jam ne tik savo mobilaus ryšio telefono numerį, bet ir asmeninį elektroninio pašto adresą, nors šioje administracinio nusižengimo byloje nėra išreiškęs teismui pageidavimo gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos matyti, jog asmeniškai dalyvavo 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžiuose. 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu teismą informavo, kad 2025 m. vasario 28 d. posėdyje betarpiškai dalyvauti negalės, todėl nurodė, jog dalyvaus nuotoliniu būdu per ZOOM programą. Vis tik dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu neturėjo galimybės, nes prisijungimo nuoroda jam buvo atsiųsta tik 2025 m. kovo 3 d. Dalyvauti 2025 m. balandžio 7 d. 13.30 vai., teismo posėdyje negalėjo dėl svarbios priežasties, t. y. dėl savo sveikatos būklės, ką patvirtina teismui pateikta nustatytos formos pažyma. Nežiūrint to, bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismas, kitą teismo posėdį paskyrė sekančią dieną, t. y. 2025 m. balandžio 8 d., 13.30 vai, apie ką jo asmeniškai neinformavo.

7.2. Teigia, kad nors skundžiamame nutarime pirmos instancijos teismas nurodo, kad apie 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdį jį informavo šaukimu, kuris išsiųstas elektroniniu paštu, kuriuo jam buvo atsiųsta ir prisijungimo nuoroda į teismą nuotoliniu būdu, per ZOOM programą, toks pranešimo apie teismo posėdį būdas negali būti laikomas tinkamu ir realiai užtikrinančiu jo procesinę teisę, garantuotą ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės tikrinti savo elektroninio pašto adreso nei 2025 m. balandžio 7, nei balandžio 8 dieną. Vien ta aplinkybė, jog teismui pateiktoje nustatytos formos pažymoje yra nurodyta tik viena konkreti diena, kurią, dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo dalyvauti paminėtos bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2025 m. balandžio 8 d. jis buvo sveikas ir dėl savo sveikatos būklės galėjo dalyvauti teisme. Gydymo įstaigos išduodamoje nustatytos formos pažymoje yra nurodoma tik ta konkreti mėnesio diena ar dienos, kuriomis konkrečiai asmuo yra šaukiamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, šiuo atveju tai buvo 2025 m. balandžio 7 d., dėl ko gydymo įstaigai išduodant nurodytą pažymą jo galėjimas dalyvauti 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje nebuvo vertinamas, nes apie tokį posėdį jam aplamai nebuvo žinoma.

7.3. Vertinant nurodytas faktines aplinkybes pažymėtina, jog ANK 573 straipsnio 2 dalis numato galimybę procesinius dokumentus, byloje dalyvaujantiems asmenims, siųsti elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Tokia tvarka yra nustatyta 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Pasak apelianto, apraše nėra numatyta galimybė teismo šaukimus administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu. Jame yra tik numatyta galimybė teismo procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančiam asmeniui siųsti į tokio asmens LITEKO VEP posistemio paskyrą, jeigu ji yra aktyvi (22 p.) ir tik tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje (21 p.). Skunde pažymi, kad jis nėra pateikęs teismui sutikimo ar prašymo procesinius dokumentus šioje byloje gauti į savo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Aprašo 23-me punkte yra numatytos tam tikros sąlygos, kuomet procesiniai dokumentai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, gali būti siunčiami į jo elektroninio pašto adresą, bet tuo atveju jie yra laikomi įteiktais tik tuo atveju, jeigu adresatas per 3 darbo dienas patvirtina procesinių dokumentų gavimą. Jeigu toks patvirtinimas per 3 darbo dienas nėra gaunamas procesiniai dokumentai adresatui yra siunčiami registruotu laišku. Be to, ANK 573 straipsnio 4 dalis numato, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui procesinį dokumentą be kita ko ir elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena yra laikoma po procesinio išsiuntimo dienos einanti darbo diena, taigi net ignoruojant faktinę aplinkybę, jog teismo šaukimas į 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdį iki nurodyto teismo posėdžio pradžios 13.30 val., jam realiai nebuvo įteiktas, jis būtų laikomas įteiktu pagal įstatymą taipogi jau po nurodyto teismo posėdžio pradžios, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. iki 24.00 val. Visi šie duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas bylą 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje išnagrinėjo nepranešęs apeliantui apie nurodyto teismo posėdžio vietą ir laiką, taip neabejotinai suvaržydamas įstatymu jam garantuotas procesine teises, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu įstatyminį pagrindą naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo 2025 m. balandžio 22 d. procesinį sprendimą, kaip neteisėtą.

7.4. Skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jam šiuo metu yra įteiktos dvi Kauno apylinkės teismo nutartys, priimtos pagal tą patį VMI pareiškimą, kuris Kauno apylinkės teisme gautas 2023 m. spalio 17 d. Viena jų datuota 2024 m. kovo 22 d., o kita 2024 m. gruodžio 17 d. Abi jos yra priimtos ir jam įteiktos toje pačioje administracinio nusižengimo byloje. Iki šios dienos nei viena iš jų nėra nei pakeista, nei panaikinta, kas reiškia, kad abi jos šiai dienai yra neabejotinai galiojančios. ANK nėra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmos instancijos teismo nutarimą ir grąžinus bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, pirmos instancijos teismas turėtų priimti dar vieną, t. y. naują, nutartį, dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo netgi tuo atveju, jeigu pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas. Mano, kad gražinus pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ji turi būti nagrinėjama pagal tą teismo nutartį, kurios pagrindu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta. Jeigu tokia nutartis turi procesinių trūkumų, netikslumų ar pan., kurie trukdo pagal ją iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tokie procesiniai trūkumai turėtų būti šalinami tikslinant, keičiant arba naikinant teismo priimtą nutartį, kuria jau pradėta administracinio nusižengimo teisena, bet ne priimama dar viena, iš esmės analogiška nutartis dar kartą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kuri toje administracinio nusižengimo byloje nėra ir nebuvo nutraukta. Dėl to jam neaišku, pagal kurią iš aukščiau paminėtų nutarčių pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje buvo priimtas skundžiamas 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas. Padarius prielaidas, kad nutarimas priimtas pagal 2024 m. gruodžio 17 d. teismo nutartį, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ji taipogi priimta iš esmės suvaržant jo procesinę teisę žinoti kuo konkrečiai kaltinamas šioje administracinio nusižengimo byloje, kadangi jos rezoliucinėje dalyje joks konkretus kaltinimas nėra suformuluotas, neapibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Minimoje teismo nutartyje yra nurodytas tik galimas jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas, nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Visgi nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyti nei konkretūs inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiai, nei kitos esminės galimo nusižengimo faktinės aplinkybės - padarymo laikas, vieta ir esmė, t. y. kokio dydžio bendrą kreditorinį reikalavimą nutartyje nurodytu laikotarpiu turėjo UAB „T“ ir kokiomis konkrečiai piniginėmis lėšomis (pajamomis) bendrovė tuo metu disponavo, 2022 finansinius metus užbaigdama pelningai, kodėl man inkriminuojamas pažeidimas yra siejamas tik su vienu mokėjimu atliktu 2023 metais, kuomet bendrovė grąžino jam, kaip atskaitingam asmeniui, dalį įsiskolinimo, nors nuo 2023 metų pradžios iki 2023 m. gegužės 26 d. bendrovė atliko visą eilę mokėjimų įvairiems kreditoriams ir kt. Nurodyti trūkumai yra esminiai, jie ne tik riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, bet ir apeliacinės instancijos teismo galimybes patikrinti skundžiamą nutarimą jo pagrįstumo aspektu, kadangi jame nėra išdėstytos esminės galimai padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės.

7.5. Apeliantas skunde pateikia teismų praktikos pavyzdžių, iš kurių, pasak skundo autoriaus, akivaizdu, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmos instancijos teismas, norėdamas pripažinti jį kaltu, pirmiausia turėjo nustatyti kokio dydžio kreditorinius reikalavimus UAB „T“ kreditoriai buvo pareiškę bendrovei VMI pareiškime nurodytais laikotarpiais, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gegužės 26 d., ir kiek konkrečiai piniginių lėšų, paminėtais laikotarpiais, turėjo UAB „T“. Tik nustačius aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su UAB „T“ finansine padėtimi, atsirastų galimybė padaryti bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą dėl to, ar turėjo UAB „T“, skundžiamame nutarime nurodytais laikotarpiais, pakankami lėšų visiems tuo metu kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, ar jų neturėjo. Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nutarimo turinio akivaizdu, kad šių aplinkybių teismas nenustatė, dėl ko lieka neaišku nei kokio dydžio kreditorių kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti UAB „T“, nei kokio dydžio piniginėmis lėšomis bendrovė tuo metu disponavo. Nenustačius minėtų aplinkybių, apylinkės teismas neturėjo galimybės nustatyti vienos iš būtinų sąlygų CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimui konstatuoti - neturėjimo pakankamai lėšų visų pareikštų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, be ko negali kilti ir administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kas skundžiamo pirmos instancijos teismo nutarimo taipogi neleidžia laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu.

7.6. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmos instancijos teismas turėjo vertinti faktines aplinkybes atskirais laikotarpiais, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nes pagal UAB „T“ įstatus bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir baigiasi einamųjų metų gruodžio 31d. Taipogi konkrečią datą, t. y. 2025 m. gegužės 26 d., o ne visą laikotarpį nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., nes tiek iš byloje esančio VMI pareiškimo, tiek ir iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nutarimo turinio, visiškai akivaizdu, kad jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra siejamas tik su vienu bendrovės atliktu mokėjimu 2023 metais, kuris beje net nepatenka į CK 6.930¹ straipsnio reguliavimo sritį.

Šalies argumentai

7.7. Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad UAB „T“ 2022 metais, atlikdama VMI pareiškime nurodytus bankinius pavedimus, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems kreditorių pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis pats asmeniškai būtų atlikęs nors vieną VMI pareiškime bei skundžiamame nutarime nurodytą mokėjimą ar davęs nurodymą jį atlikti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymą akivaizdu, kad VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu, o tiksliau iki 2023 m. vasario 28 d., UAB „T“ buhalterinę apskaitą, pagal sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tvarkė UAB „T V“. Būtent šios bendrovės darbuotojai patys priimdavo sprendimus kam, kada ir kokius mokėjimus atlikti ir juos atlikdavo, pagal gautų reikalavimų, kurie bendrovės nebuvo ginčijami, eiliškumą. Jis, kaip bendrovės direktorius, jokių privalomų nurodymų, susijusių su mokėjimų atlikimu, jiems neduodavo. Nežiūrit to, nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme, net nebuvo apklaustas nei vienas nurodytos bendrovės, tvarkiusios UAB „T“ buhalterinę apskaitą, darbuotojas, tikslu išsiaiškinti, kas konkrečiai ir kieno nurodymu atliko VMI pareiškime nurodytus bankinius pavedimus. Kadangi skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kada buvo atlikti pavedimai išvardintiems kreditoriams, lyginant skundžiamo nutarimo ir VMI pareiškimo turinį galima tik bandyti spėti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo laikoma, jog atsiskaitymai negrynaisiais pinigais buvo atlikti tomis datomis, kurios nurodytos VMI pareiškime pateiktose trijose lentelėse, kadangi kreditorių pavadinimai bei vardai ir pavardės jose sutampa su skundžiamame nutarime nurodytais. Tai reikštų, kad kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, R. B. buvo pripažintas dėl UAB „T“ atliktų atsiskaitymų su skundžiamame nutarime nurodytais kreditoriais 2022 metais, laikotarpiu nuo spalio 3 d. iki gruodžio 20 d. Tačiau net ir toks R. B. veiksmų kvalifikavimas būtų iš esmės neteisingas, kadangi byloje buvo nustatyta, jog UAB „T“ 2022 metais dirbo pelningai ir bendrovės pelnas už 2022 metus sudarė 294983 eurus. Tai 2024 m. liepos 22 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja, VMI specialistė, Ra. B.. Taigi, UAB T“ 2022 metais ne tik turėjo pakankami lėšų visų kreditorių, tame tarpe ir VMI, pareikštiems reikalavimams padengti bet jų turėjo netgi gerokai daugiau, nes priešingu atveju bendrovės veikla negalėjo būti vertinama kaip pelninga.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

8.1. Atsiliepime nurodoma, kad R. B., būdamas UAB „T“ vadovu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. (nuo minėtos datos atlikti didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitų nurodyti VMI pareiškime), būdamas atsakingu už bendrovės finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. R. B., būdamas atsakingu už bendrovės finansinę veiklą ir žinodamas apie bendrovės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė mokėjimus kitiems (žemesnės eilės) kreditoriams.

Šalies argumentai

8.2. Nors R. B. skunde nurodo, jog su kaltinimu nesutinka, kad jo veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, tačiau pripažino, kad VMI pareiškime nurodyti mokėjimai buvo vykdomi norint sklandžiai vykdyti įmonės veiklą, taip pat vykdydavo visus mokėjimus, kurie buvo naudingiausi įmonei, kad tęsti įmonės veiklą. Taigi, R. B. iš esmės pripažino faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui.

8.3. Institucijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., būdamas bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais.

8.4. Tai, kad apeliantas administracine tvarka nubaustas pagrįstai, pagrindžia ir byloje esantys įrodymai - VMI 2023 m. rugsėjo 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, AB „Citadele bankas“ sąskaitų išrašai, VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balansai), iš kurių matyti, kad bendrovė atsiskaitymų su kitais kreditoriais datomis, turėjo pradelstą įsiskolinimą VMI.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų procesinių pažeidimų, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą dar kartą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10. 2024 m. gruodžio 9 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi (2 t., b. l. 27-31) panaikinus Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarimą (1 t., b. l. 172-176) ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi (2 t., b. l. 33-36) buvo nuspręsta pradėti administracinio nusižengimo bylą buvusiam UAB „T“ vadovui R. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjos VMI 2023 m. spalio 17 d. gautą pareiškimą.

11. Apeliantas savo skunde nurodo, kad minėta nutartis priimta nepagrįstai, kadangi prieš tai nebuvo panaikinta 2024 m. kovo 22 d. nutartis (1 t., b. l. 142-143), kuria taip pat buvo nutarta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „T“ vadovo R. B. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjos VMI pareiškimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pažymėtina, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikinus 2024 m. spalio 8 d. nutarimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teisminis procesas yra pradedamas iš naujo, dėl ko iš naujo pradedama ir administracinio nusižengimo teisena, t. y. negalioja jokie procesiniai veiksmai ir sprendimai, atlikti ir priimti prieš tai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi iš esmės nutarimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo dėl to, kad 2024 m. kovo 22 d. nutartyje, nuspręsdamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas nesuformavo konkretaus kaltinimo (nenurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, kokiais konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas ir pan.) ir taip pažeidė R. B. procesines teises – teisę žinoti kuo yra kaltinamas tam, kad galėtų nuo jo tinkamai gintis.

12. Teikdamas apeliacinį skundą R. B. iš esmės vėl nurodo tapačius argumentus, kad apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė ir nesuformulavo jokio konkretaus kaltinimo, bylos nagrinėjimo ribos nebuvo apibrėžtos, apsiribojant tik nutarimu pradėti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal VMI 2023 m. spalio 17 d. gautą pareiškimą. Nutarties aprašomojoje dalyje tik aptariama kas yra nurodyta teisme gautame VMI pareiškime, taip pat nutartyje yra nurodytas galimas inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas, nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Pasak apelianto, nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyti nei konkretūs inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiai, nei kitos esminės galimo nusižengimo faktinės aplinkybės – padarymo laikas, vieta ir esmė. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors priimdamas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį apylinkės teismas nesusistemino ir nesukonkretizavo kaltinimo, o į jį perkėlė Institucijos pareiškime nurodytas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, šiuo atveju tai negali būti laikoma procesiniu pažeidimu, kuris būtų esminis ir pažeidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Kaip minėta, nutartyje nurodyti duomenys ir faktinės aplinkybės, kuriais Institucija remiasi siekdama įrodyti, kad R. B. padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal nurodytoje nutartyje, kuria pradėta administracinio nusižengimo teisena, suformuluotą kaltinimą, supranta šio kaltinimo esmę ir žino dėl kokio kaltinimo jis turi gintis, matyti iš jo pateiktame apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir ginčijamų aplinkybių.

14. Vis tik susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui R. B., kad apylinkės teismas, išnagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą jam nedalyvaujant, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą naikinti.

15. Kaip matyti iš skundžiamo 2025 m. balandžio 22 d. nutarimo, teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. į 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdį neatvyko, duomenų, pateisinančių neatvykimą nepateikė, taip pat 2025 m. sausio 14 d. gautas advokato Aido Venckaus pranešimas, kad atstovavimo sutartis su R. B. nutraukta. Į 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdį neatvyko, duomenų, pateisinančių neatvykimą nepateikė, telefonu susisiekti nepavyko, todėl 2025 m. sausio 31 d. nutartimi buvo nutarta į teismo posėdį, kuris vyks 2025 m. vasario 6 d. 11.30 val., atvesdinti R. B.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas 2025 m. vasario 6 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog siekiant atvesdinti asmenį, nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu jis nerastas. Susisiekus su R. B. mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad šiuo metu yra darbe Kėdainių mieste, apie tai, kad vyks teismo posėdis jis nežinojo, informavus jį apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis paaiškino, kad į teismo posėdį nuvyks pats. Taip pat R. B. nurodė savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms asmuo nerastas ir neatvesdintas. 2025 m. vasario 6 d. R. B. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti posėdį, kad susirastų advokatą bei, kad nežino, kuo kaltinamas. 2025 m. vasario 6 d. jam pasirašytinai įteikta 2024 m. gruodžio 17 d., nutartis, kuria iškelta administracinė byla. 2025 m. vasario 12 d. į teismo posėdį atvyko pateikė pakartotinį prašymą atidėti posėdį, kad sudarytų sutartį su advokatu, iki šiol nespėjo, nes advokatas yra išvykęs atostogų. Į 2025 m. vasario 28 d. teismo posėdį nuotoliniu būdu neprisijungė dėl to, jog 2025 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose neveikė elektroninis paštas. Kauno apylinkės teismo Informacinių technologijų skyriaus vyresniojo specialisto pažyma patvirtina, kad 2025 m. vasario 28 d. buvo kilę elektroninio pašto sutrikimai, dėl kurių naudotojai negalėjo savalaikiai gauti / siųsti elektroninių laiškų. Nustatyta, jog pareiškėjui R. B. elektroninis laiškas su nuoroda prisijungimui į teismo posėdį nuotoliniu būdu buvo išsiųstas 2025 m. vasario 28 d., tačiau pristatytas tik 2025 m. kovo 3 d. 7.19 val. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. negalėjo prisijungti nuotoliniu būdu į teismo posėdį dėl techninių sutrikimų laiku negavęs prisijungimo nuorodos, įrodymų tyrimas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi buvo atnaujintas. Į 2025 m. kovo 25 d. R. B. neatvyko, pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes 2025 m. kovo 25 d. 09.00 val. dalyvauja Klaipėdos apygardos teisme, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime. Pažymėtina, jog teismo posėdis 2025 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo informacine pažyma buvo atidėtas, o proceso dalyviai iš anksto informuoti telefonu ir el. paštu, o Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 2025 m. kovo 25 d. teismo posėdis buvo numatytas tik 14.00 val., tačiau R. B. į posėdį neatvyko. Į 2025 m. balandžio 7 d. teismo posėdį R. B. neatvyko, pateikė medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą dėl ligos, patvirtinančią, kad nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 7 d. dėl ligos negali atvykti į teismą. Į 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdį R. B. neatvyko, teismo šaukimas buvo išsiųstas asmens elektroniniu paštu, kuriuo R. B. teismui teikia visus procesinius dokumentus, taip pat jam buvo išsiųsta prisijungimo nuoroda į teismo posėdį prisijungimui nuotoliniu būdu, prašymas dėl teismo atidėjimo negautas, į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu per „Zoom“ neprisijungė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

16. Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad jis nėra išreiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis Teisingumo ministro nustatyta tvarka, taip pat įstatymas numato ir terminą, kada procesiniai dokumentai laikomi asmeniui įteikti, kai jie buvo siųsti elektroniniu paštu. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju į sekančią dieną vyksiantį teismo posėdį išsiuntus jam šaukimą elektroniniu paštu, tai negali būti laikoma tinkamu šaukimo įteikimu, dėl ko jam neatvykus į teismo posėdį ir bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir ANK 571 straipsnyje.

17. ANK 573 straipsnio 2 dalyje be kita ko nurodyta, kad teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotąja pašto siunta. Teisingumo ministro patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų teikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše be kita ko nurodyta ir tai, kad procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, gali būti įteikiami adresatui elektroniniu paštu, jei adresatas yra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu (24 p.). Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis nėra išreiškęs pageidavimo ar sutikimo gauti teismo dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek ir grąžinus ją nagrinėti iš naujo, atvykęs į teismą R. B. neišsakė jokių pastebėjimų, nusiskundimų ar prieštaravimų, kad procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai jam yra siunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu. Priešingai, jis prašymus atidėti bylos nagrinėjimą teismui taip pat siuntė naudodamasis tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo jam iki to laiko buvo siunčiami visi šaukimai, procesiniai dokumentai ir pranešimai. Be to, savo elektroninio pašto adresą, kaip tinkamą susisiekimo su juo priemonę, nurodė ir pareigūnams, kuriems buvo pavesta vykdyti 2025 m. sausio 31 d. nutartį atvesdinti R. B. į teismo posėdį (2 t., b. l. 77, 86-87). Taip pat apeliantas nurodė ir aplinkybes apie pavėluotą gavimą jo elektroninio pašto adresu teismo siųstos nuorodos, leidžiančios jam prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu per programėlę „Zoom“, iš ko akivaizdu, kad jis iš teismo siunčiamus elektroninius laiškus su priedais ar informacija, gauna. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie duomenys suponuoja išvadą, kad R. B. savo veiksmais išreiškė sutikimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), todėl apylinkės teismas pagrįstai procesinius dokumentų siuntimui naudojo šį įtekimo ir pristatymo būdą.

18. Nors byloje ir nustatyta, jog R. B. neabejotinai naudojasi savo elektroninio pašto dėžute, ji yra aktyvi, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, gaudamas procesinius dokumentus, jis niekada nėra patvirtinęs teismui, kad juos gavo, kaip to būdavo prašoma siunčiamuose laiškuose, kas galėtų būti vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigų, įtvirtintų ANK 577 straipsnio 3 dalyje netinkamas vykdymas.

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2025 m. vasario 12 d. atvykęs į teismo posėdį R. B. buvo informuotas apie sekantį posėdį, vyksiantį 2025 m. vasario 28 d., tą jis patvirtino savo parašu bei nurodė savo elektroninio pašto adresą, kad teismo sekretorė galėtų atsiųsti prisijungimo nuorodą dalyvavimui nuotoliniu būdu (2 t., b. l. 94). R. B. 2025 m. vasario 28 d. į posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, tačiau nustatyta, kad tai įvyko dėl techninės klaidos, kuomet jam prisijungimo nuoroda faktiškai buvo išsiųsta tik 2025 m. kovo 3 d. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą. Minėta nutartis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui su numatyta sekančio posėdžio data – 2025 m. kovo 25 d., išsiųsta elektroniniu paštu. 2025 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teisme el. paštu gautas R. B. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo. Posėdis atidėtas iki 2025 m. balandžio 7 d. apie tai R. B. informuojant elektroniniu paštu išsiunčiant jam šaukimą. 2025 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teisme iš R. B. gautas elektroninis laiškas, kuriame jis pridėjo įstatyme nustatyta tvarka patvirtintą medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą, kuriame nurodyta, kad šią dieną jis negali atvykti dėl ligos (2 t., b. l. 124-125). Teismo posėdžio metu nutarta atidėti teismo posėdį 2025 m. balandžio 8 d. 13:30 val., apie tai R. B. informuotas 2025 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu išsiunčiant jam šaukimą bei prašant patvirtinti apie laiško gavimą. R. B. minėto laiško, kaip ir kitų byloje jam siųstų procesinių dokumentų gavimo fakto nepatvirtino, į teismo posėdį neatvyko, teismui nepranešė savo neatvykimo priežasčių, dėl ko byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

20. ANK 517 straipsnyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam, o būtent nurodyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. ANK 577 straipsnio 2 dalyje taip pat išvardytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp kurių ir dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (2 punktas). Minėtos nuostatos įtvirtinta nepaneigiamą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę būti išklausytam, todėl teismas, prieš nuspręsdamas bylą nagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, turi būti įsitikinęs, kad šiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai.

21. Šia nutartimi nustatyta, kad procesinių dokumentų siuntimas R. B. jo naudojamu ir nurodytu elektroninio pašto adresu laikomas tinkamu būdu informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau pažymėtina, kad ANK 573 straipsnio, reglamentuojančio šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą, 4 dalyje nurodyta ir tai, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi šiuo atveju, apylinkės teismui 2025 m. balandžio 7 d. išsiuntus šaukimą į 2025 m. balandžio 8 d. vyksiantį teismo posėdį ir R. B. nepatvirtinus apie šio dokumento gavimą, jo įteikimo diena laikoma 2025 m. balandžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nedetalizuoja nuo kelintos valandos laikoma, kad elektroniniu paštu išsiųsti dokumentai yra įteikti, todėl vertintina, kad diena baigiasi 23:59 val. Todėl nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui 2025 m. balandžio 7 d. išsiuntus teismo šaukimą į 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdį, negali būti vertinamas kaip tinkamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens informavimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl ko teismas 2025 m. balandžio 8 d. posėdyje nepagrįstai konstatavo, jog R. B. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas ir žinojo, dėl ko administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

22. Šis pažeidimas aukštesniojo teismo vertinamas kaip esminis, dėl ko priimtas 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti procesiniai pažeidimai ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, Kauno apygardos teismas šioje nutartyje likusių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu administraciniu nusižengimu ir R. B. kalte, neanalizuos ir dėl jų nepasisakys.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas naikinamas ir priimama nauja nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė