- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-146-397-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- M. M., ir K
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nuteistajam M. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Minėtu nuosprendžiu nuteistas ir K. C., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis ir K. C. 2005 m. liepos 14 d., apie 5 val., Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, išdaužę du lango stiklus, įsibrovė į V. F. priklausantį gyvenamą namą ir iš namo pagrobė šiuos daiktus: 50 Lt vertės magnetolą, 20 Lt vertės radijo imtuvą, 180 Lt vertės sportinį juodos spalvos krepšį, kuriame buvo 50 Lt vertės striukė, 30 Lt vertės kelnes, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. F. 330 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtąją bausmę. Teigia, kad teismas rėmėsi akivaizdžiai melagingais liudytojo A. P. ir nukentėjusiojo V. F. parodymais. Anot apelianto, į teismo posėdį atvykęs kitas prokuroras negalėjo tinkamai įvertinti nusikaltimo sunkumo, nes neišklausė nukentėjusiojo bei anksčiau apklaustų liudytojų, o taip pat ir nuteistųjų parodymų. Be to, nuteistojo teigimu, nuosprendyje nebuvo teisingai surašyti jo parodymai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. P. parodė, jog buvo išlaužti lauko bei vidinių durų kabliukai, tačiau tai nebuvo užfiksuota vietos apžiūros protokole, dėl ko galima manyti, kad jokie kabliukai nebuvo išlupti ir kad pats A. P. nuteistuosius įsileido. Ten jie visi kartu vartojo alkoholį, kurio pritrūkus, A. P. sudėjo daiktus į sportinį krepšį, kad juos nuteistieji parduotų ir dar nupirktų alkoholio. Vėliau pastariesiems negrįžus, pats prablaivėjęs sugalvojo versiją apie įsilaužimą, kad galėtų pasiteisinti prieš V. F.. A. P. taip pat tvirtina iškvietęs policiją, nors V. F. teigia priešingai, tai yra, kad pastarasis iškvietė policiją. Be to, A. P. parodė, jog nematė kas laužėsi į jo namus, bet V. F. papasakojo, kad tai buvo būtent nuteistieji, nors prieš tai jis kalbėjo, kad pirmiausia apie įvykį pranešė V. F., o ne policijos pareigūnams. V. F. iš pradžių tvirtino, kad grįžęs į namus pasigedo daiktų ir kad jo motina pasakojo, jog kažkas buvo įsilaužę, vėliau iš miestelio žmonių sužinojo, kas įvykdė nusikaltimą. Kitos apklausos metu jis keitė parodymus, nurodydamas, kad apie įsilaužimą ir vagystę sužinojo iš A. P.. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis duoda melagingus parodymus kokiomis aplinkybėmis atgavo savo daiktus. Apeliantas nurodo, kad jo paties prašymu pastarojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti nusikaltimo bendrininko K. C. parodymų pagrindu ir kad po sulaikymo K. C. jam pasakojo, jog jie kartu su A. P. gėrė alkoholį, pats A. P. pats sudėjo daiktus į sportinį krepšį, kad šie viską iškeistų į alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius parodymus, nes jei būtų sakęs teisybę, niekas nebūtų patikėjęs, ir tai būtų laikoma kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, teismo posėdžio metu K. C. prasitarė, kad V. F. jam grasina, liepia duoti tokius parodymus, kad apeliantas būtų nuteistas, ir kad jis bijo kalbėti apie tai, kaip buvo iš tikrųjų, nes jam gali baigtis blogai ir teismas jam paskirs griežtesnę bausmę. Nors teismo posėdyje apeliantas teigė prisimenąs tik tiek, kad gėrė kartu su K. C. ir kad juos sulaikė policijos pareigūnai, nes buvo stipriai išgėręs, bet teismas nuosprendyje nurodė, kad jis 2008 m. lapkričio 10 d. teisme davė parodymus apie nusikaltimo aplinkybes ir tai užfiksuota teismo posėdžio protokole, nors jis tik iškėlė versiją.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teigdamas, jog teismas rėmėsi akivaizdžiai melagingais liudytojo A. P. ir nukentėjusiojo V. F. parodymais, pirmos instancijos teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo M. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nenuoseklius nuteistojo paaiškinimus teisiamųjų posėdžių metu, tai yra, kad jis keitė savo parodymus teisme po liudytojo A. P. apklausos, tvirtindamas, kad pastarasis sudėjo daiktus į sportinį krepšį ir todėl manąs, kad vagystės nepadarė, palygino šiuos jo aiškinimus su ankstesniais parodymais 2008-11-10 teismo posėdyje, kuomet jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog su K. C. iš namų pagrobė įvairių daiktų, kuriuos susidėjo į sportinį krepšį ir nusinešė pas K. C. į namus, o taip pat sugretino su kitais bylos duomenimis ir visiškai pagrįstai tokį nuteistojo savo kaltės neigimą laikė gynybine versija bei jais nesivadovavo.
Analogiškus argumentus 2008-12-18 teismo posėdyje iškeltai versijai, tai yra, kad A. P. pats sudėjo daiktus į sportinį krepšį, nuteistasis pateikia ir apeliaciniame skunde, teigdamas, jog nuosprendyje neteisingai surašyti jo parodymai, nes jis tik iškėlė versiją. Šių argumentų nepagrįstumą patvirtina 2008-11-10 teismo posėdžio protokole (t.1, b.l. 167) užfiksuoti paties nuteistojo M. M. parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, o taip pat pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (apklausiant įtariamuoju, parodant aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu), kurie yra patvirtinti apelianto parašu ir gauti įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas nemotyvuotas versijas pradėjo kelti tik po liudytojo A. P. apklausos teisme, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes pastarasis nenurodė tikslių įvykio aplinkybių. Nuteistojo parodymai bei aiškinimai teisingai išdėstyti nuosprendyje, kuriuos dalyje (dėl kaltės neigimo) teismas pagrįstai įvardijo kaip nuteistojo versiją, ir ja, kaip jau buvo minėta, nesivadovavo.
Taigi tuo pačiu ir visi apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis siekia paneigti liudytojo A. P. ir nukentėjusiojo V. F. parodymus, juos įvardindamas kaip melagingus, laikytini nepagrįstais, nes nuteistasis savo nekaltumą grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti ne tik minėtų asmenų, bet ir nusikaltimo bendrininko K. C. parodymais, kuris savo kaltę pripažino ir kaip nusikaltimo bendrininką nurodė būtent M. M..
Ta aplinkybė, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, jog buvo išlaužti lauko bei vidinių durų kabliukai, o tokią aplinkybę nurodė liudytojas A. P., kas nurodoma apeliaciniame skunde, nepaneigia nuteistojo kaltės, įsibrovus į patalpą. Liudytojas A. P. parodė, kad jis, išgirdęs dūžtančių stiklų bei laužiamų durų garsus, iššoko pro langą ir nubėgo skambinti policijai, iš ko seka, jog pastarasis neatidarė durų ir nuteistųjų neįsileido. Kuris iš asmenų, tai yra, ar liudytojas A. P., ar nukentėjusysis V. F. iškvietė policiją, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, juolab, kad jie abu nurodė, jog apie įvykį pranešė policijai.
Įvertinusi minėtąsias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendį grindė nuteistojo K. C., nukentėjusiojo V. F. ir liudytojo A. P. parodymais, juolab, kad ir pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu, parodymų patikrinimo vietoje metu kaltu prisipažino bei nurodė įvykio aplinkybes, analogiškas minėtų asmenų parodymams. Netikėti nukentėjusiojo V. F. bei liudytojo A. P. parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje, o taip pat ir faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusysis V. F. grasino nuteistajam K. C. ir liepė duoti melagingus parodymus, kad apeliantas būtų nuteistas, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo metu pasikeitė prokuroras, tačiau nuteistasis nušalinimų jam nepareiškė. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas tokio veiksmo nedraudžia, naujas proceso dalyvis (šiuo atveju prokuroras) susipažįsta su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir tolesnėje proceso eigoje visapusiškai įgyvendina savo procesines teises bei pareigas. Todėl ir apelianto teiginiai apie naujai į bylą įstojusio prokuroro nepasiruošimą bylos nagrinėjimui yra nepagrįsti ir neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui.
Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Iš bausmės skyrimo motyvų seka, kad, parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgta į tai, jog M. M. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), praeityje teistas už savanaudiškus nusikaltimus, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu atlieka bausmę už ankstesnius nusikaltimus, o taip pat atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam M. M. paskirtoji bausmė už jam inkriminuotą nusikaltimą, kuri yra netgi mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, mažinti jas nėra įstatyminio pagrindo.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.