Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. vasario 23 d. 14.00 val., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, M. M., išlaužęs durų spyną įsibrovė į J. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą - J. V. priklausantį 1060,00 Eur bendros vertės turtą: 200 eurų vertės plastikines balkono duris, 150 eurų vertės plastikinį langą, 150 eurų vertės plastikinį langą, 50 eurų vertės plastikinį langą, 200 eurų vertės židinį, 150 eurų bendros vertės virtuvinį kampą su stalu, 20 eurų vertės rašomąjį stalą, 150 eurų vertės sekcija, 20 eurų bendros vertės tris medžio drožlių plokštes, iš lauko pagrobė 20 eurų bendros vertės du medinius stulpus, laikančius balkoną.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad turtą pagrobė iš sesers J. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sesuo išvykusi į užsienį. Nuo 2014 m. pavasario sesuo leido jam savo name gyventi. Gyveno iki 2015 m. vasaros vidurio, nes sesuo paskambino ir liepė išsikraustyti iš jos namo, kadangi ruošėsi namą pardavinėti. Iš namų išsikraustė. Gyvendamas kitur iš D. pasiskolino pinigų ir jam už skolą pasiūlė atiduoti daiktais, pastarajam sakė, kad sesuo jam leido pasiimti daiktus iš sodo, sakė, kad sesers namas areštuotas už skolas. D. tuo patikėjo. 2016 m. sausio mėnesio pradžioje datos tiksliai nepamena, nuvyko į sesers namą, durys buvo užrakintos. Stipriai patraukus duris spynos širdelė įkrito į vidų ir durys atsidarė. Tada nuėjo į antrą aukštą ir ten rastais įrankiais išlupo namo balkono plastikines duris, kurias išsivežė karučiais. Į duris įdėjo širdelę, uždarydamas stipriai trenkė duris ir jos užsidarė, taip, lyg būtų užrakintos. Duris pardavė soduose sutiktam nepažįstamam asmeniui už 30 Eur. Po kokios savaitės, apie sausio vidurį, dienos nepamena, apie 12 val., kartu su D. nuvyko į sodą jo automobiliu „Renault“, valst. Nr. nepamena. Priėjęs prie durų jas stipriai patraukė, durų širdelė iškrito. Name išlupo vieną langą antrame aukšte ir du pirmame aukšte. Lupdamas galėjo apgadinti palanges. Langus nuvežė į D. namus. Ten iškrovę langus vėl nuvažiavo iki sesers namo, kur iš kamino ištraukė židinį, iš virtuvės paėmė virtuvinį kampą su stalu, rašomąjį stalą, sekciją. Apardytus sukrovė automobilį. Dar paėmė tris plokštes, du stulpus, laikančius balkoną. Viską vėl nuvežė pas D.. Sekciją parvežė į namą, kuriame gyvena. Po kiek laiko sekciją, plokštes, stulpus sukūreno, o kitai daiktai buvo pas D.. Du langai jau buvo sudėti pas D. į namą, o vienas langas neįdėtas. Sesers atsiprašė, ji jam atleido, susitarė, kad daiktus grąžins, o už kitus daiktus jai sumokės. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutiks su skiriama bausme (b. l. 62-64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad turi namą (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu gyvena Anglijoje. Nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. vasaros name leido gyventi savo broliui M. M.. Gavusi nusiskundimų, kad į namus brolis vežiojasi visokius asmenis, liepė jam išsikraustyti iš jos namo. Neleido išsinešti jokių daiktų. Kai jis išsikraustė, nuo namo raktus turėjo tik mama V. L., kuri prižiūrėjo sodo namelį. 2016-02-23 mama jai pranešė, kad yra apvogtas jos sodo namas, išlaužta įleidžiama spyna, kurios vertė 5 Eur, iš namo antro aukšto išimtos ir pavogtos plastikinės balkono durys, jų vertė 200 Eur, plastikinis langas, kurio vertė 150 Eur, iš namo pirmo aukšto išimti ir pavogti du plastikiniai langai, vieno lango vertė 150 Eur ir kito vertė 50 Eur, iš namo pagrobtas židinys, kurio vertė 200 Eur, jis buvo įmontuotas į kaminą, virtuvinis kampas su stalu, kurio vertė 150 Eur, rašomasis stalas, jo vertė 20 Eur, sekcija, kurios vertė 150 Eur, ji buvo šviesiai rudos spalvos, per vidurį vieta pasistatyti televizorių, iš vieno šono lentynos rūbams kabinti, iš kito šono lentynos su stiklu. Pavogti lauke stovėję ir balkoną laikę du mediniai stulpai, jų bendra vertė 20 Eur, pavogtos 3 medžio drožlių plokštės, jų bendra vertė 20 Eur, kuriomis buvo iškaltas balkonas. Plėšiant langus buvo sugadintos trys palangės, jų vertė 30 Eur. Mama pranešė, kad daiktus iš sodo pavogė brolis M. M. ir dalis daiktų yra pas jo draugą. Prašo brolį nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 30-32, 33, 35).

Liudytoja V. L. parodė, kad dukra J. V. prieš šešis metus įsigijo sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Į namą įsidėjo naujus plastikinius langus, nusipirko kilnojamą židinį. Prieš tris metus dukra su šeima išvyko gyventi į Angliją. 2016-02-23 apie 14 val., atvažiavo prie dukros sodo namo ir pamatė, kad name nėra 3 langų, kilnojamo židinio, plastikinių durų, dėvėtų baldų. Viskas priklausė dukrai. Netoliese gyvenantis kaimynas minėjo, kad matė, kaip čia važinėjo jos sūnus M. M. su dviem automobiliais. Nuvažiavo pas sūnų M. M., kuris jai prisipažino, kad iš sodo namo paėmė tik židinį, kuris yra pas draugą D.. Papildomai apklausta parodė, kad kai 2015 m. vasarą sūnus M. M. išsikraustė iš dukros sodo namelio, sodo namelis buvo tvarkoje. Pavogtų daiktų dalis yra pas D. Š.. Buvo nuvykusi pas jį, kuris paaiškino, kad M. M. jam davė visus daiktus. Kai jos dukra M. liepė išsikraustyti iš sodo, M. jai grąžino raktus ir jis neturėjo teisės ten lankytis, nes dukra uždraudė (b. l. 38-40, 41-42).

Liudytojas D. Š. parodė, kad M. jam įsiskolino 300 Eur. 2016 m. sausio pradžioje M. M. pasakė, kad sesuo J. leido imti iš jos sodo namelio kokius nori daiktus. M. paklausė ar jam nereikia kokių daiktų. 2016 m. sausio mėnesį, dienos tikrai nepamena, apie kokią 12 val., automobiliu „Renault“ nuvyko iki sodo, esančio (duomenys neskelbtini). M. truktelėjo duris, jos atsidarė, durų spynelė iškrito ir abu užėjo į namą, viską apžiūrėjo. Namo balkono durų nebuvo. M. pasakė, kad reiktų langų. Tada jis išlupo langus, du iš pirmo aukšto, vieną iš antro aukšto, langus pakrovė į automobilį, taip pat iš namo kitu reisu parsivežė virtuvinį kampą su stalu, rašomąjį stalą, židinį, sekciją, daugiau jokių daiktų neėmė. Daiktus parvežė į (duomenys neskelbtini). Jokių plokščių su savo automobiliu ir medinių stulpų nevežė. Sekciją nuvežė iki (duomenys neskelbtini). Du langus įsidėjo į butą, o vienas langas yra sandėliuke. Virtuvinis kampas su stalu yra virtuvėje, taip pat rašomasis stalas. Židinį pridavė į metalo laužo supirktuvę. Gavęs daiktus M. pasakė, kad šis jam nebėra skolingas. Kad M. tuos daiktus vogė sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jei būtų žinojęs, kad sesuo neleido imti tų daiktų, tai būtų nevažiavęs su M. M. ir nebūtų ėmęs daiktus iš sodo (b. l. 46-48).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sodo namelis yra dviejų aukštų mūrinis. Įėjimo durys medinės be įleidžiamos spynos, matosi kiaurymė. Namelio viduje, vakarinėje sienoje matosi anga. Namelio rytinėje sienoje matosi anga. Užlipus į antrą aukštą, paėjus tiesiai į pietus, matosi įėjimas be durų. Patalpos vakarinėje sienoje matosi anga. Namelio pirmame aukšte patalpoje matosi kiaurymė (b. l. 12-19).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), bute įdėti du plastikiniai langai. Virtuvėje pastatytas stalas ir virtuvinio kampo dalys. Kieme, sandėliuko viduje rastas plastikinis langas ir rašomasis stalas (b. l. 20-26).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą turtą (b. l. 68-73).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 96).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir išreiškė gailėjimąsi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, į kaltininko asmenybę: teistas 5 kartus, keturis kartus iš jų už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas išnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (ATPK 36 str.), nedirba, sveikas.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas išvadų nedarančiam ir vėl nusikaltusiam kaltinamajam, kuris nėra saistomas svarbiais socialiniais ryšiais - gali būti pasiektas skiriant jam arešto bausmę, arešto bausmės dydį nustatant mažesnį, nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 61 str., bausmę 1/3 mažinant, arešto bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę (BK 49 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 74-76), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), ir nuteisti – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę pasiųsti atlikti į areštinę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir M. M. sulaikius, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.