- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-750-290/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- M. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 91-94 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas 2014 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 21 d., o pabaiga – 2017 m. rugsėjo 21 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 14 d., dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 91-94 nutarė taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarimas yra nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies trukmė ir elgesys bausmės atlikimo metu bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Teigiama, kad nepateikta realių duomenų apie kokią nors nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutartyje nurodoma, kad M. Ž. yra atlikęs tik kiek daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai. Be to, nurodoma artimi kriminogeniniams veiksniai: mąstymas ir elgesys (kartojo tas pačias klaidas, kadangi neįvertino ankstesnio patyrimo, ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas, konfliktinių situacijų metu gali pasiduoti kitų asmenų įtakai); nuostatos (praeityje nesilaikė nustatytų režimo reikalavimų), dėl ko apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nuteistasis nedaro pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis M. Ž. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistasis M. Ž. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Skunde M. Ž. nurodo, kad jis atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmės režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, buvo paskatintas, dalyvavo reabilitacinėse programose bei būrio visuomeniniame gyvenime, organizavo ir dalyvavo sunkiosios atletikos, stalo žaidimų varžybose, lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Nurodo, kad jo požiūris į darbą yra pozityvus, būryje dirba valytoju. Palaiko artimus ryšius su šeima. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, suvokė, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartodavo retai ir saikingai. Teigia, kad prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nesiteisina. Nurodo, kad pataisos namuose dirba, elgiasi tinkamai – nėra baustas. Skatintas. Jau yra atlikęs 13 mėnesių skirtos bausmės. Nurodo, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas vidutinis – 63 balai. Teigia, kad suvokė savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, suprato, kad blogai elgėsi, pažeisdamas įstatymus ir darydamas nusikalimus. Mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Teigia, kad yra sveikas ir darbingas vyras, nori dirbti ir teikti naudą visuomenei, nori grįžti į visuomenę ir rūpintis šeima, padėti pagyvenusiai močiutei. Teigia, kad gyvenime pridarė daug klaidų ir dabar supranta, kad galėjo gyventi sąžiningai, nepasiduodamas pagundai. Pripažįsta savo padarytas nusikalstamas veikas ir labai gailisi jas padaręs.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. Ž. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Ž. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 63 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis pataisos namuose dirba valytoju, laisvėje taip pat galvoja dirbti, tačiau įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, jokios kvalifikacijos neturi, o duomenų, kad siektų įgyti kvalifikaciją ar specialybę pataisos namuose – nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. Ž. dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja, nors teigia, kad su specifiniais finansiniais reikalavimais nesusiduria ir neturi finansinių įsipareigojimų, su kuriais jis negalėtų susidoroti, tačiau kartu pažymėtina, kad nurodomas M. Ž. būdingas nusikaltimų modelis – vagystės. Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieną iš nusikalstamų veikų nuteistasis atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nors supranta alkoholio paveikto elgesio žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, dėl ko įkalinimo įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų pagalbos grupę, tačiau nurodo tik šį vienintelį atvejį (padarytą nusikaltimą), kada buvo kartu panaudojęs ir jėgą, siekdamas, kad kitas asmuo jam paklustu, t.y. savikontrolės praradimo atvejį. Svarbu ir tai, kad M. Ž. yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, kaip nurodo jis pats, dėl to, kad galėtų būti su savo drauge. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pripažįsta, kad konfliktinės situacijos metu elgiasi pagal tuometines aplinkybes bei, kad kiti asmenys gali turėti įtakos jo elgesiui. M. Ž. taip pat pripažįsta, kad susiduria su sunkumais, tačiau mano, kad atlikdamas bausmę jų negali išspręsti.
Nuteistasis skunde teigia, kad nori dirbti ir teikti naudą visuomenei, nori grįžti į visuomenę ir rūpintis šeima, padėti pagyvenusiai močiutei, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis apie ateities tikslus kalba gana konkrečiai, daugeliu atvejų numato galimus alternatyvius problemų sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia, kad visa tai įgyvendintų. Taip pat išvadoje nurodoma, kad pažeidėjas yra pernelyg linkęs pasikliauti tiesioginiu patyrimu, gali pernelyg greitai daryti išvadas. Pats nuteistasis teigia, kad jam tam tikrose situacijose pritrūksta pasitikėjimo savo jėgoms, nors stengiasi sudaryti savimi pasitikinčio asmens įspūdį.
Apeliacinės instancijos teismas nepritaria Socialinio tyrimo išvadoje nurodytiems pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantiems veiksniams, kadangi nors nurodoma, kad M. Ž. turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėj, visapusišką artimųjų palaikymą, nepiktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis ir anksčiau, iki nusikalstamos veikos padarymo, turėjo tokias pačias sąlygas, kas nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos, o priešingai, atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir taip suteikus galimybę būti laisvėje – jis sąlygas pažeidė, nusikalto dar kartą, dėl ko dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai bei artimi kriminogeniniams veiksniams – mąstymas ir elgesys, nuostatos, leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Ž. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis vadovavosi iš dalies, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai dar akcentavo ir nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies trukmę. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo M. Ž. skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo M. Ž. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.