- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- I-6710-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
- 1.16.8Kiti tarnybiniai ginčai
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant pareiškėjui D. L., pareiškėjo atstovės Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovui M. A. ir atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovui E. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir atsakovė, Rinktinė) vado 2016 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. TE-78 „Dėl nuobaudos skyrimo D. L.“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas paaiškina, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta dėl jo, esą netinkamai patikrintų asmenų ir transporto priemonės dokumentų. Rinktinės 2016 m. vasario 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-6 „Dėl pareigūno D. L. netinkamo tarnybinių funkcijų vykdymo“ (toliau – ir Išvada) konstatuojama, kad jis tikrino asmenų ir automobilio dokumentus, antspaudavo juos, todėl pareiškėjas mano, kad teiginiai, jog jis netinkamai vykdė sienos kirtimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas pažymi, jog jis tikrino automobilį, įvertino jo spalvą ir modelį, vizualiai apžiūrėjo saloną, todėl jam yra nesuprantama kodėl jis kaltinamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 251.4 punkto pažeidimu. Pažymi, jog visų asmenų ir automobilio duomenys buvo suvedami į VSATIS duomenų registrą, o dėl galimo sistemos sutrikimo galėjo neišsisaugoti kai kurių asmenų ar tikrintų transporto priemonių duomenys, tačiau pareiškėjas nėra atsakingas už tinkamą sistemos veikimą. Teigia, jog VSATIS yra tik papildoma priemonė tikrinti ir kaupti duomenis apie sieną kertančius asmenis ir transporto priemones, nes pagrindinis sienos kirtimo fiksavimo būdas yra spaudų žymėjimas asmens dokumentuose. Teigia, jog nėra jokių duomenų, kad asmenys kurių netinkamu patikrinimu pareiškėjas yra kaltinamas, būtų pažeidę vizų rėžimus ir pan., todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad pareiškėjas arba šie asmenys galėjo turėti motyvą kirsti sieną neatskleidžiant tapatybės ar be patikrinimo.
Be kita ko, pažymi, jog jis 2016 m. sausio 14 d. buvo iškviestas į Rinktinės Imuniteto poskyrį, kur buvo verčiamas parašyti prašymą atleisti iš tarnybos, o neatlaikęs spaudimo pareiškėjas tokį prašymą parašė, tačiau 2016 m. sausio 15 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame Rinktinės vadą informavo apie minėtus į vykius. Po šio tarnybinio pranešimo, Rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą pareiškėjo atžvilgiu, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje Skundžiamas įsakymas. Atkreipia dėmesį, jog pagal pareiškėjo teiktą tarnybinį pranešimą joks tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, todėl mano, kad pareigūnams yra taikomi dvigubi standartai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog pareiškėjas buvo spaudžiamas išeiti iš tarnybos. Šis faktas yra užfiksuotas pareiškėjo tarnybiniame pranešime. Po to, kai jis atsisakė iš tarnybos išeiti savo noru, buvo surašytas tarnybinis pranešimas pareiškėjo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad vaizdo kameros buvo peržiūrėtos bei tarnybinis pranešimas pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas po įvykusio konflikto. Teigė, kad pažeidimas, kuriuo yra kaltinamas pareiškėjas yra „pritemptas“. Iš esmės buvo atliktos visos privalomos asmenų ir automobilio patikrinimo procedūros, o už duomenų elektroninėje sistemoje neišsisaugojimą, pareiškėjas neatsako, todėl nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė su pareiškėjo D. L. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 10–13).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjas 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekse (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatyta tvarka neatliko nuodugnaus Baltarusijos Respublikos pilietės T. P. patikrinimo jai išvykstant iš Lietuvos Respublikos bei neužfiksavo šio asmens vykimo per valstybės sieną fakto atitinkamuose duomenų registruose, pareiškėjas neįsitikino, ar ji išvyko nepažeidusi buvimo Šengeno erdvėje sąlygų ir termino, ar nesukėlė grėsmės, neįvykdė nusikalstamos ar neteisėtos veikos bei nesutikrino automobilio duomenų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.5 ir 12.6 punktais, Nuostatų 251.1 ir 251.4 punktais, Rinktinės vado 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 8-198 patvirtintos Medininkų pasienio kontrolės punkto darbo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) priedų Nr. 4 ir 5 3.4 ir 3.6 punktais, pareiškėjas turi pareigą pertikrinti, ar visi duomenys teisingai įvesti į duomenų registrą. Tarnybinio patikrinimo metu peržiūrėtuose Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo sistemos įrašuose matyti, kad 2015 m. gruodžio 14 d. 14.48 val. tikrindamas į Medininkų pasienio kontrolės punktą atvykusio Baltarusijos Respublikos piliečio V. P. vairuotą automobilį pareiškėjas neapžiūrėjo šios transporto priemonės salono, bagažinės ir nesulygino valstybinių numerių ir nepastebėjo, kad transporto priemone vyko ne vienas, o du asmenys, todėl pareiškėjui Skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kelių dienų skirtumu buvo pradėti keli tarnybiniai patikrinimai pareiškėjo atžvilgiu, t. y. šioje byloje nagrinėjamas atvejis ir antras – kai per Lietuvos Respublikos sieną buvo praleistas vogtas automobilis. Pokalbis, apie kurį kalbėjo pareiškėjas šioje byloje, vyko būtent dėl minėto antro patikrinimo, o ne siekiant, kad pareiškėjas savo noru išeitų iš darbo.
Pažymėjo, jog duomenų suvedimas į sistemą reikalingas tam, kad išsiaiškinti, ar duomenys yra nesuklastoti, ar dokumentus pateikė tas pats žmogus, kuriam jie priklauso ir tik gavus duomenis iš šios sistemos galima įsitikinti, kad duomenys yra teisingi, t. y. patikra privalo būti atliekama tiek fiziškai, tiek per sistemą. Pareigūnas taip pat privalo išeiti iš patalpos ir fiziškai apžiūrėti automobilį, kad būtų įsitikinta, kad juo nėra gabenami neleistini daiktai ar asmenys. Pareiškėjas buvo nubaustas būtent dėl to, kad jis fiziškai neapžiūrėjo automobilio, o tik paėmė patikrai dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui D. L. buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas skirta už Šengeno sienų kodekso 10 straipsnio 1 dalies a) punkto, Taisyklių 12.5 ir 12.6 punktų, Nuostatų 250.2, 250.6, 251.1 ir 251.4 punktų bei Instrukcijos priedo Nr. 4 3.3, 3.4, 3.6 punktų ir priedo Nr. 5 3.4 ir 3.6 punktų pažeidimą.
Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu šiuo atveju laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).
Atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-580-438/2016; 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-270-552/2016 ir kt.).
Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad nuodugnius patikrinimus išvykstant sudaro: 1) patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną; 2) kelionės dokumento patikrinimas ieškant klastojimo ar padirbimo požymių; 3) kai įmanoma, patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis nėra laikomas grėsme bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams. Šio straipsnio 3 dalies c) punkte nustatyta, kad be b punkte nurodomų patikrinimų nuodugnius patikrinimus išvykstant taip pat gali sudaryti: 1) patikrinimas, ar asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi; 2) patikrinimas, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės; 3) informacijos apie asmenis ir daiktus, dėl kurių į SIS ir nacionalines duomenų rinkmenas įtrauktas įspėjimas, patikrinimas.
Taisyklių 12.5 ir 12.6 punktai nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atsako už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones bei tikrina transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų.
Nuostatų 250.2, 250.6, 251.1 ir 251.4 punktai nustato, jog pareigūnas (-ai), vykdantis užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo Šengeno teisyno nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius, dokumentus tikrinti vadovaujantis tarnybos vado patvirtinta Dokumentų tikrinimo instrukcija. Pareigūnas(-ai), vykdantis užduotį „Autotransporto priemonių tikrinimas“, privalo patikrinti, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, valstybinis numerio ženklas atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, apžiūrėti transporto priemonę, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys. Prireikus naudoti turimas technines apžiūros priemones ir tarnybinį šunį. Pažymėtina, jog iš esmės tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Instrukcijoje (b. l. 55–71).
Iš minėtų teisės normų turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjui yra nustatyta imperatyvi pareiga tikrinti ne tik trečiųjų šalių asmenis, išvykstančius iš Lietuvos Respublikos, bet ir nuodugniai patikrinti jų automobilį. Taip pat, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, jis turi pareigą pertikrinti, ar visi duomenys teisingai įvesti į duomenų registrą. Taigi, šioje byloje nustačius, jog pareiškėjas nepatikrino ar netinkamai patikrino sieną kirtusius asmenis, jų automobilį bei neteisingai ar iš viso nesuvedė bei nepertikrino, ar visi duomenys teisingai suvesti į duomenų registrą, galima konstatuoti, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą neveikimu.
Pareiškėjas skunde teismui iš esmės teigia, jog transporto priemonės patikrinimą atliko vadovaudamasis Nuostatų reikalavimais, t. y. vertino jo spalvą ir modelį, vizualiai apžiūrėjo saloną, visų asmenų ir automobilių duomenys buvo suvedami į VSATIS duomenų registrą, o dėl galimo sistemos sutrikimo galėjo neišsisaugoti kai kurių asmenų ar tikrintų transporto priemonių duomenys.
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog iš teismui skaitmeninėje laikmenoje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad į pasienio punktą 2015 m. gruodžio 14 d. apie 14.48 val. atvykus juodos spalvos automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasienio pareigūnas paima dokumentus ir nueina į darbo vietą. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog automobilyje sėdi vyras ir moteris. Automobilyje sėdėjusi moteris atsiėmė dokumentus ir abu asmenys išvažiavo iš patikros vietos. Rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo M. K. 2016 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. (21/20)-11-126 nurodyta, jog patikrinus minėtu automobiliu keliavusių asmenų duomenis nustatyta, kad minėtame automobilyje sėdėjęs vyras Lietuvos Respublikos sieną kirto pėsčiomis, o moteris sienos iš viso nekirto (b. l. 14). Šį faktą patvirtina teismui pateikti sienos kirtimo naršyklės duomenys (b. l. 16–18). Pareiškėjas teigia, jog tokie neatitikimai atsirado dėl sistemos sutrikimų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad sistema tą dieną veikė netinkamai, ar sistemos sutrikimai buvo fiksuoti kitais atvejais. Iš teismui pateikto žiniaraščio pastaboms ir įrašams apie įvykius skirtame 4 skyriuje taip pat nėra jokių įrašų apie sistemos sutrikimus (b. l. 31). Pareiškėjas skunde teismui šios aplinkybės taip pat niekuo nepagrindžia, todėl abejoti valstybės institucijos pateiktais oficialiais duomenimis teismui nėra jokio teisinio pagrindo. Iš minėto vaizdo įrašo taip pat matyti, jog jokie automobilio tikrinimo veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas tik paėmė automobilyje buvusių asmenų dokumentus, tačiau automobilio vidaus ir bagažinės netikrino.
Atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai.
Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; 5) atleidimas iš pareigų. O šio statuto 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, asmenybę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius.
Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo mastą ir pobūdį, pareiškėjo charakteristiką (b. l. 22), kurioje pareiškėjas vertinamas gerai bei tai, jog kitų tarnybinių nusižengimų jis nėra padaręs, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be kita ko, pažymėtina, jog Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, kuri atstovauja pasienio pareigūnų interesus taip pat buvo davusi sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą (b. l. 42).
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas pareiškėjui D. L. skirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytam nusižengimui, todėl naikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2016 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. TE-78 „Dėl nuobaudos skyrimo D. L.“ nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.