- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- ATP-404-380/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04055-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pareiškimu dėl kreditorių teisių pažeidimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pareiškimu prašoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, pripažinti L. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., ir paskirti jai administracinę baudą. Pareiškime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <...>. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudėjas privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punktas taip pat numato, kad draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas <...>, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas <...> už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <...>. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), nevykdo minėtais teisės aktais nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2011-08-30 yra 15 660,51 Lt, iš jų 14 746,32 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 914,19 Lt delspinigių. Paskutinį kartą, t.y. 2010-01-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 721,54 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2010 rugpjūčio mėn. iki 2011 m. kovo mėn., nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius ir duomenų apie apdraustuosius nuo 2011 m. balandžio mėn. neteikia. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto turto neturi. L. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalimi, turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos pradelsti mokėjimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi L. G. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pažeidė kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teises, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. G. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 5000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesiaiškino, kiek pradelstų įsipareigojimų turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo išsiaiškinta ar buvo pagrindas kelti bankroto bylą. Teigia, kad atleista iš direktoriaus pareigų, ji neturėjo teisės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas apeliantės pareigą kreiptis į teismą rėmėsi ne Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d., bet šio įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 3 p. Tačiau 4 str. yra įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant asmuo gali kreiptis dėl bankroto bylos kėlimo, tačiau šių aplinkybių buvimas nereiškia, kad įmonė yra nemoki, t.y. teismas priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylą kelią tik konstatavęs nemokumo būseną. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą netinkamai aiškino bankroto teisės normas, todėl nepagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Teigia, kad sąlygų numatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 str. 4 p. nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešai neskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Iki apeliantei vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas įmonė vykdė veiklą, nebuvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės atsiskaityti su kreditoriais, byloje nėra nustatyta, kad iki 2011-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, todėl neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius VSDFV kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. L. G. neprivalėjo kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Pažymėtina, kad keliant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, jo nemokumo būsena buvo nustatinėjama VSDFV pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo dieną, bet ne apeliantės vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku, t.y. ne iki 2011-05-05, taigi bankroto bylos iškėlimas nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir 2011-05-05. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tam, kad konstatuoti pažeidimo sudėtį, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokias neigiamas pasekmes kreditoriams sukėlė apeliantės nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad L. G. nuo 2010-11-03 buvo perkelta į direktorės pareigas, tačiau faktiškai ir toliau dirbo barmene, išskyrus tai, kad formaliai kaip direktorė pasirašydavo buhalterinės firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtus dokumentus. Visą laiką nurodymus duodavo akcininkas, kuris betarpiškai dalyvaudavo įmonės veikloje. Darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 300 Lt per mėnesį, o dabartinėje darbovietėje moka 4,86 Lt valandinį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į darbo specifiką – dirba ne visą darbo laiką, faktinis darbo užmokestis svyruoja nuo 132 Lt iki 371 Lt. Todėl neturi jokių galimybių sumokėti teismo paskirtos tokios didelės 5000 Lt baudos. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, netyrė ar, jeigu vis dėlto yra kalta, yra pagrindas skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius atsiliepimu į L. G. apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 nutarimą nepakeistą ir L. G. skundą atmesti. Teigia, kad nepagrįsti L. G. apeliacinio skundo teiginiai. L. G. apeliacinio skundo argumentas, kad skiriant baudą, nebuvo išaiškinta ar buvo pagrindas kelti bankroto bylą, prieštarauja L. G. parodymams, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu ji pripažino, kad gegužės mėn. nuomotojas nutraukė su įmone nuomos sutartį ir įmonė negalės vykdyti veiklos, kad nemokėjo mokesčių, nebuvo iš ko jų mokėti, nežinojo, kad reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą. Argumentą, kad nėra nustatyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, paneigia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-09-05 pareiškimas Nr. (6.3)SI1-30068. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę baudą nesiaiškino kaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Tinkamas įmonės vadovo paminėtų pareigų vykdymas yra viena iš priemonių, kurios pagalba užtikrinama įmonės kreditorių turtinių interesų apsauga, kuo operatyviau reaguojama į įmonės finansinės veiklos sutrikimus, tuo efektyviau gali būti apgintos kreditorių teisės ir teisėti jų interesai. Teismas pagrįstai nustatė, kad L. G. yra tinkamas teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. subjektas. Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-06 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad L. G. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. sudėtį ir tai, kad L. G. yra tinkamas teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., subjektas bei skyrė jai minimalią 5000 Lt baudą už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškinama pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką apibrėžtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. G. žinojo apie įmonės finansinę padėtį. Tai patvirtina ir jos parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 40-41), t.y. nuomotojas su įmone nutraukė nuomos sutartį, įmonė negalėjo vykdyti veiklos, nemokėjo mokesčių, nes neturėjo lėšų. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-09-05 pareiškime Nr. (6.3)SI1-30068 nurodyta, kad remiantis 2011-02-23 VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto turto neturi (b. l. 12-14), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansu už 2010 m., bendrovės turtas sudarė 22 103 Lt (b. l. 15-16), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apyvartą bendrovės turto likutinė vertė 2011-01-01 buvo 4965,77 Lt, o 2011-05-31 buvo 2457,36 Lt (b. l. 17), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2011-06-09 suminių skolų sąrašą kreditorinis įsiskolinimas sudarė 95 067,71 Lt (b. l. 18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2011-08-30 sudarė 15 660,51 Lt, iš jų 14 746,32 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 914,19 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui susidarė nesumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010 rugpjūčio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. Paskutinį kartą, t.y. 2010-01-18 VSDF biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 721,54 Lt. Nuo 2010-11-03 iki 2011-05-05 valstybinio socialinio draudimo įmokų skola VSDF biudžetui išaugo 6560,66 Lt. L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo direktorės pareigas iki 2011-05-05 ( b. l. 10). Byloje nėra duomenų apie įmonės turtą 2011-05-05, ilgalaikio turto apyvarta pateikta 2011-05-31, nėra pateikti įmonės įsipareigojimai 2011-05-05 (skolos, neatlikti darbai ir kt.), tai trukdo nustatyti ar tikrai įmonė 2011-05-05 buvo nemoki ir direktorė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ir šios sąlygos nėra. Kreditorius VSDFV kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo 2011-09-23. Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-06 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2196-125/2011) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. IBĮ 6 str., reglamentuojančio kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2 d. numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Kreditorius, vykdydamas IBĮ nuostatas bei ruošdamasis inicijuoti bankroto procedūrą, raštu įspėja įmonę apie savo ketinimus, nurodo įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei jiems įvykdyti nustato įstatymo numatytą terminą, tai įmonės vadovui visiškai pagrįstai suteikia pagrindą manyti, jog kreditorius, nesumokėjus skolos, įvykdys savo ketinimus. Kadangi bankroto byla buvo iškelta, todėl akivaizdu, jog kreditorius įspėjo skolininkę, kad šiai nesumokėjus skolos, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tada iškilo pagrįstų abejonių, jog įmonės direktorė žinojo, kad kreditorius bankrotą vis dėlto neinicijuoja, kas yra reikalinga nustatyti pripažįstant asmenį kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. (tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62-458/2010). Pagal IBĮ turėdamas teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius inicijavo administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą L. G., o apylinkės teismui priėmus nutarimą nubausti L. G. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla jau buvo iškelta. Taigi nutarimo priėmimo metu L. G. faktiškai tokios pareigos, pačiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo.
Esant paminėtoms aplinkybėms, L. G. nepagrįstai pripažinta padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą, apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimą ir L. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. nutraukti nesant pažeidimo sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.