- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e1-3374-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03384-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje:
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
- Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį;
- Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį;
- Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį;
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį;
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį;
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu;
E. S. (E. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2025 m. sausio 27 d., apie 0.48 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė savo rankinės vidiniame skyriuje nedidelį kiekį – 0,939 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahodrokanabinolio) kiekis jose yra 19,1 procento. Taip E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
E. S. 2025 m. sausio 27 d., apie 0.48 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėse dešinės pusės durelėse padėtame cigarečių pakelyje nedidelį kiekį – 0,141 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahodrokanabinolio) kiekis jose yra 15,1 procento. Taip E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis E. B. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. sausio 26 d. kartu E. S. nuėjo į svečius pas H. K. H. K. buvo nemažai išgėręs. E. S. su H. K. norėjo išgerti, bet alkoholio neturėjo. Nutarė važiuoti į naktinę parduotuvę. Apvažiavo keletą naktinių parduotuvių, bet alkoholio nerado. Kažkur 2025 m. sausio 27 d., po 0.20 val., Karoliniškių mikrorajone, kažkokioje aikštelėje, paklausė vyruko, kur galima nusipirkti alkoholio. Vyras atsakė, kad nežino, bet pasakė, kad turi jiems parūkyti „žolės“. Atrodo, H. K. tuo metu miegojo ir to negirdėjo. Šalia sėdėjo E. S., kuris tai galimai girdėjo, bet irgi buvo nemažai išgėręs. Už 12 Eur iš minėto vyriškio pasiėmė vieną maišelį „žolės“. Įsigytą medžiagą padėjo į savo tamsios spalvos rankinės vidinį skyrių. E. S. irgi buvo išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie to vyriškio. Nematė, ar E. S. ką nors pirko iš to vyro. E. S. nieko jam apie tai nesakė. Vėliau toliau ieškojo, kur nupirkti alkoholio. Buvo prie kažkokio baro, bet jis buvo uždarytas. Apie 0.48 val., išvažiavus iš baro jų automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo rankinėje ir automobilio dešinės pusės keleivio durelėse rado „žolę“. Tada suprato, kad ta „žolė“ yra E. S. ir jog jis ją įsigijo iš nepažįstamo vyro. E. S. policijos pareigūnams prisipažino, kad tai yra jo „žolė“. Dėl savo elgesio gailisi.
Įtariamasis E. S. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. sausio 26 d. nuėjo pas savo kaimyną H. K. į svečius. Su juo visą dieną vartojo alkoholį. Kadangi pasibaigė alkoholis, vakare paskambino kitam kaimynui E. B. ir paprašė nuvežti juos į kokią nors naktinę parduotuvę. E. B. atėjus, jie išvažiavo. Važinėjo po naktines parduotuves Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone. Visos parduotuvės buvo uždarytos. Klausinėjo žmonių, kur dirba kokia nors naktinė parduotuvė. Sakė, kad kažkur prie parduotuvės „Rimi“. Tuo metu buvo stipriai išgėręs. Prisimena, kad kažkur 2025 m. sausio 27 d., po 0.20 val., Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, taip klausinėjant, kažkoks vaikinukas pasakė, kad nežino, kur galima nupirkti alkoholio, bet užtat turi parduoti „žolės“. Davė vaikinukui turėtus 5 Eur, o vaikinukas davė jam vieną maišelį „žolės“. „Žolę“ pirko savo naudojimui. Tą maišelį įdėjo į cigarečių pakelį, kurį grįžęs į automobilį padėjo į prekines keleivio pusės dureles. Nei E. B., nei H. K. apie tai nesakė. Ieškodami naktinės parduotuvės nuvažiavo prie parduotuvės „Rimi“. Apie 0.48 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20, jų automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai rado pas E. B. vieną pakelį „žolės“, taip pat automobilio priekinėse keleivio pusės durelėse rado cigarečių pakelį, kuriame buvo jo nupirkta „žolė“. Apie tai, kad E. B. irgi nusipirko „žolės“, nežinojo. Dėl savo elgesio gailiuosi.
Liudytojas H. K. apklausiamas parodė, kad 2025 m. sausio 26 d., apie 22 val., pas jį į svečius atėjo E. B. ir E. S.. Norėjo išgerti, bet neturėjo, ką, todėl nutarė važiuoti į naktinę parduotuvę. Važiavo automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B.. Nupirko vieną butelį degtinės. Nežino, kodėl, bet E. B. nuvežė juos netoli parduotuvės „Rimi“, esančios Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20. Norėjo užeiti į ten esantį barą, tačiau jis jau buvo uždarytas. Tik išvažiavus jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu policijos pareigūnai automobilyje rado „žolės“. Nežino, kam ji priklausė. Nežinojo, kad E. B. ar E. S. su savimi turi narkotinių medžiagų. Nežino, iš kur jie jų gavo. Jie ketino tik išgerti degtinės.
Iš kitų objektų ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, apvadinimais „export-lawdr“ ir „export-3afe6“. Vaizdo įrašuose matoma, kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu, nusprendžia patikrinti automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį tamsios spalvos automobilį. Automobilio vairuotojas nurodo, kad jokių draudžiamų medžiagų su savimi neturi. Pareigūnas patikrina vairuotoją. Pareigūnas klausia, kieno yra piniginė. Vyras, tamsiai apsirengęs su kapišonu, nurodo, kad tai yra jo. Vyrą apžiūri kitas pareigūnas. Pareigūnas nurodo, kad piniginėje kvepia „žole“. Nurodo, kad turi su savimi „žolę“. Pareigūnas nurodo automobilio keleiviams, kad pas vairuotoja rasta narkotinių medžiagų, prašo keleivių pateikti draudžiamus daiktus. Du keleiviai nurodo, kad nieko neturi. Vairuotojas nurodo, kad automobilyje daugiau nieko nėra, jog jis yra tik sau nusipirkęs vakar dieną. Pareigūnas prašo išlipti iš automobilio priekyje sėdintį vaikiną, prašo ištraukti, ką turi, iš kišenių. Pareigūnas keleivio pusės automobilio priekinėse durelėse randa cigarečių pakelį, klausia kam jis priklauso. Automobilio priekyje sėdėjęs keleivis nurodo, kad tai yra jo pakelis. Pareigūnas klausia, kas yra pakelyje užsegamame pakete. Keleivis nurodo, kad tai yra „žolė“. Pareigūnas klausia vaikinuko su kapišonu, kur, kada ir iš ko įgijo „žolę“. Vaikinas su kapišonu aiškina, kad nusipirko porą dienų atgal kažkur čia vietoje, yra ne vietinis, iš nepažįstamo asmens, atnešė pėsčiomis. Iš ko pirko, neišduoda. Nepažįsta ir viskas.
Iš policijos pareigūno R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. sausio 27 d., apie 0.48 val., policijos pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vidaus sklido aitrus, marihuaną primenantis kvapas. Atlikus asmenų ir automobilio dalinę apžiūrą, vairuotojo E. B. juodos spalvos rankinės viduje, viduriniame skyriuje, kuris užsegamas užtrauktuku, rastas juodos spalvos užspaudžiamas plastikinis maišelis, ant kurio pavaizduotos penkios kaukolės, su viduje žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. E. B. žodžiu paaiškino, kad tai yra „žolė“, kurią įsigijo savo reikmėms. Automobilio priekinių keleivio durų – vietoje, kurioje sėdėjo E. S., kišenėje buvusio cigarečių „Marlboro“ pakelio viduje rastas juodos spalvos užspaudžiamas plastikinis maišelis, ant kurio pavaizduotos penkios kaukolės, su viduje žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. E. S. žodžiu paaiškino, kad cigarečių pakelis priklauso jam, augalinės kilmės medžiaga yra „žolė“, kuri skirta asmeniniam naudojimui. Automobiliu taip pat važiavo H. K.
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnas A. Š. (A. Š.) pateikė tyrimui du juodos spalvos polietileninius užspaudžiamus maišelius, ant kurių pavaizduotos kaukolės, su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga.
- žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio užspaudžiamojo maišelio, rasto ir paimto 2025 m. sausio 29 d. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20, pas E. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,939 g, ?9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,1 procento;
- žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio užspaudžiamojo maišelio, rasto ir paimto 2025 m. sausio 29 d. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 20, pas E. S., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,141 g, ?9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,1 procento.
Motyvuojamoji dalis
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte nurodytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas).
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. B. ir E. S. kaltė neteisėtai laikius nedidelį kiekį – atitinkamai, 0,939 ir 0,141 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Iš kaltinamųjų E. B. ir E. S. parodymų matyti, kad jie iš nepažįstamo asmens nupirko, atitinkamai, už 12 ir 5 Eur, „žolės“, kurią E. B. padėjo į rankinę, kurią turėjo prie savęs, o E. S. – į cigarečių pakelį, kurį padėjo į automobilio dureles, po ko toliau važinėjo. Be E. B. ir E. S. prisipažinimo, jų kaltę neteisėtai disponavus narkotine medžiaga įrodo kitų objektų ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos E. B. ir E. S. dalinės apžiūros, užspaudžiamų maišelių radimo pas juos bei E. B. ir E. S. paaiškinimų, kad tai yra kiekvieno iš jų „žolė“, aplinkybės; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagrindžiantis, kad policijos pareigūnas A. Š. tyrimui pateikė pas E. B. ir E. S. rastus ir paimtus du juodos spalvos polietileninius užspaudžiamus maišelius su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga; specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio užspaudžiamojo maišelio, rasto ir paimto pas E. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,939 g, o žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio užspaudžiamojo maišelio, rasto ir paimto pas E. S., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,141 g; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio – ne daugiau kaip 5 g. Duomenų, kurie leistų spręsti apie E. B. ir E. S. tikslą parduoti ar kitaip platinti šią medžiagą, byloje nėra. E. B. ir E. S. suvokė, kad neteisėtai laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), taip pat nedidelį jos kiekį, nes, kaip patys apklausiami parodė, patys pirko „žolę“ už nedidelę kainą, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų E. B. ir E. S. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, jokių duomenų, išskyrus pačių E. B. ir E. S. parodymus, pagrindžiančių, kad narkotinę medžiagą jie neteisėtai įgijo nupirkdami, byloje nėra, todėl šis pavojingos veikos požymis ir su juo susijusios aplinkybės šalintini iš E. B. ir E. S. pareikšto kaltinimo. Be to, E. B. ir E. S. parodymai rodo, kad jų tyčia buvo nukreipta ne į narkotinės medžiagos transportavimą, o į jos turėjimą prie savęs, t. y. laikymą, todėl papildomas pavojingos veikos požymis – gabenimas, ir su juo susijusios aplinkybės taip pat šalintini iš E. B. ir E. S. pareikšto kaltinimo. Tačiau nustačius kitą alternatyvų pavojingos veikos požymį - laikymą, tai E. B. ir E. S. baudžiamosios atsakomybės nepaneigia.
Kaltinamieji E. B. ir E. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jiems yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jaiems siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jiems yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su siūloma bausme sutinka. E. S. prašė leisti baudą sumokėti per trijų mėnesių laikotarpį.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Teismas, skirdamas bausmę E. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. E. B. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas vartoti narkotinę medžiagą, nusikalstama veika žala nepadaryta. E. B. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, apklausiamas parodė, kad neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini) srityje, ne kartą teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kelis kartus atliko su laisvės atėmimu susijusią bausmę, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. Tai E. B. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo tam tikrą polinkį elgtis nusikalstamais, leidžia spręsti, kad prieš tai skirtos bausmės teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant įpareigojimus ir draudimą, orientuotus į elgesio korekciją ir draudžiamų medžiagų vartojimo prevenciją.
E. B. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nors prokuroras prašo skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, tačiau BK 72⁵ straipsnio pagrindu šis įpareigojimas skiriamas, kai asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. E. S. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas vartoti narkotinę medžiagą, nusikalstama veika žala nepadaryta. E. S. yra vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, neteistas, prieš tai ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje nutrauktas susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su transportu, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Tai E. S. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai. E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą pinginio pobūdžio bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.
E. S. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nors prokuroras prašo skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, tačiau BK 72⁵ straipsnio pagrindu šis įpareigojimas skiriamas, kai asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per šešis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per šešis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
E. S. (E. S.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. S. (E. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 20 MGL dydžio (1 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, E. S. (E. S.) nustatyti trijų mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
E. S. (E. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 0,871 g kanapių (antžeminių dalių), sudėtus į du skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius; tuščius plastikinius maišelius, rankų nuoplovas ir objektų pakuotes, supakuotus į voką (perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam Vilniuje, Liepyno g. 7), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti E. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti E. S. (E. S.), kad paskirta bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3374-1223/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.