Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini); gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2015 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės apribojimo bausme;

3) 2016 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės apribojimo bausme;

4) 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės apribojimo bausme kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2020 m. balandžio 7 d., apie 20.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių girtumas), žodinio konflikto metu vieną kartą tyčia koja spyrė sutuoktinei N. Š. į dešinės kojos šlaunį ir ranka sudavė smūgį N. Š. į rankas, kuriose ji laikė savo mobilaus ryšio telefoną, dėl ko telefonas trenkėsi jai į burną ir nuskėlė vieno danties dalį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai N. Š. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. grįžo iš darbo, eidamas namo nusipirko alaus. Namuose buvo motina, kuri serga, blogai vaikščioja. Jis turi pareigą ją prižiūrėti. Suleido motinai insulino, pamaitino ją, išgėrė apie 2 l 6 laipsnių stiprumo alaus ir sėdėjo, žiūrėjo televizorių. Vėliau, apie 19.30 val.-20.00 val. grįžo namo žmona. Jis tuo metu buvo virtuvėje, darė motinai arbatą. Žmona supyko, papriekaištavo, kodėl jis motinai neša arbatą, ji pati gali ją pasidaryti, po to pradėjo priekaištauti, kad jis yra girtas. Jis pripažino išgėręs, žmona pradėjo ant jo rėkti. Paskui žmona nuėjo į kambarį. Jis užėjo, spyrė žmonai į šlaunį, paskui sudavė rankomis. Žmona laikė telefoną ir tas telefonas skėlė jai dantį. Tai penkta byla dėl žmonos sumušimo. Nežino, kodėl nesusivaldo. Per visus laisvės apribojimo bausmės atlikimus, įpareigojimų laikėsi. Kai jis neišgėręs būna ramus. Blaivus nebūtų taip padaręs. Dabar eis gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Jis dirba UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 1992 m. jei jas bus paskirtas areštas, praras darbą. Iki 2020 m. gegužės 1 d. jis dirbo vienas , nes dėl karantino žmonos darbovietę - viešbutį uždarė (b.l. 91).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad su N. Š. santuokoje gyvena apie 34 metus, gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai. Gyvena trise: jis, sutuoktinė ir jo mama I. Š., kuri serga, sunkiai vaikšto. 2020 m. balandžio 7 d., apie 16 val., jis grįžo namo iš darbo, pavalgė, išgėrė alkoholio. Apie 19.30 val. grįžo sutuoktinė, kuri buvo išgėrusi alkoholio. Ji ėmė negražiai kalbėti apie jo motiną, prasivardžiavo, sakė, kad ji invalidė, galėtų ir pati savimi pasirūpinti, ko jis jai patarnauja. Vienu momentu jis nešė motinai arbatą, o sutuoktinė jį sustabdė. Tada tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis supyko, spyrė dešine koja sutuoktinei į kairės pusės šlaunį ir dešine ranka į jos kairį petį pastūmė ją ant sofos. N. Š. tuo tarpu laikė prie ausies telefoną. Tuomet jis uždarė kambario duris ir išėjo į savo kambarį. Kad jai nuskilo dantis N. Š. sutuoktiniui parodė jam išeinant iš kambario ir pasakė, kad paskambino policijai. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio gailisi, sutuoktinės atsiprašys (b. l. 32-33).

Nukentėjusioji N. Š. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d., apie 20.00 val., ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo vyru R. Š. ir jo motina I. Š.. Jai parėjus namo, iš savo kambario išėjo jos vyras. N. Š. vyro paklausė, kodėl jis beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Vyras susierzinęs pradėjo mosikuoti rankomis, šūkalioti. N. Š., vengdama konflikto, nuėjo pas save į kambarį. Paskui ją į kambarį įbėgo ir jos vyras, kuris pradėjo ją kaltinti, kad ji neprižiūri namuose kartu gyvenančios senos jo mamos I. Š.. Po šio konflikto vyras su koja spyrė N. Š. vieną kartą į dešinės kojos šlaunį. Po spyrio N. Š. jam pasakė, kad jeigu jis taip elgiasi, tai ji kvies policiją ir paėmusi jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną pradėjo imituoti, kad skambina policijai, nes galvojo, kad jis išsigandęs tiesiog nueis miegoti ir daugiau nekonfliktuos. Tačiau vyras pradėjo jai sakyti, kad kviestų policiją ir sudavė jai vieną smūgį (nežino, su ranka ar su koja) per rankas, kuriose ji laikė telefoną ir telefonas trenkėsi jai į burną ir nuskėlė vieno danties dalį, dėl ko N. Š. pajuto fizinį skausmą. Po šio veiksmo vyras pradėjo jos atsiprašinėti, atsiklaupęs ant kelių prašė atleidimo ir, kad ji nekviestų policijos, tačiau po kelių minučių jis vėl pradėjo ją įžeidinėti ir konfliktuoti. N. Š. iškvietė policiją. Anksčiau buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, o policiją dėl tokių veiksmų yra kvietusi daug kartų, kadangi jos vyras prieš ją smurtaudavo (b. l. 4-8).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. balandžio 7 d. 20.07 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas N. pranešimas, kad namuose (duomenys neskelbtini), puola muštis neblaivus pranešėjos vyras (b.l. 3)

Nukentėjusioji N. Š. pateikė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d., apie 20 val., ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo vyru R. Š. ir jo motina I. Š.. Ji paklausė vyro, kodėl jis vartoja alkoholį, tuomet susierzinęs vyras pradėjo mosikuoti rankomis, šūkauti ir vieną kartą koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį. Po gauto spyrio N. Š. pradėjo skambinti pagalbos telefonu, tada priėjęs vyras spyrė į jos laikomą telefoną, po ko telefonas trenkėsi jai į burną ir nuskėlė dantį, dėl ko N. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vyro veiksmų (b. l. 4-5).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvyki vieta – buto (duomenys neskelbtini), kambarys, reikšmingų nusikalstamai veikai daiktų neaptikta, padaryta nukentėjusiosios veido nuotrauka, kurioje užfiksuotas nuskilęs viršutinis priekinis dantis (b.l. 4-10).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA -0133 kvito matyti, kad 2020 m. balandžio 7 d. 22.31 val. R. Š. buvo nustatytas 1, 16 promilių girtumas (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. Š. žodinio konflikto su savo žmona N. Š. metu, tyčia vieną kartą koja spyrė sutuoktinei N. Š. į dešinės kojos šlaunį ir ranka sudavė smūgį N. Š. į rankas, kuriose ji laikė savo mobilaus ryšio telefoną, dėl ko telefonas trenkėsi jai į burną ir nuskėlė vieno danties dalį, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios N. Š. parodymais. Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. apie 20.00 val. jai grįžus namo, tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl pastarojo neblaivumo, ji vengdama konflikto nuėjo į kambarį, vyras įbėgo į kambarį paskui ją, pradėjo ją kaltinti, kad ji neprižiūri jo senos motinos, koja spyrė jai kartą į dešinės kojos šlaunį, po ko ji pasakė kviesianti policiją, ir paėmusi telefoną imitavo skambutį, norėdama vyrą pagąsdinti, tačiau pastarasis sudavė jai ranka ar koja smūgį per telefoną laikiusias rankas, nuo ko telefonas trenkėsi jai į burną ir nuskėlė vieną dantį. Nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą. Kaltinamasis patvirtino analogiškas konflikto aplinkybes, pripažino kambaryje supykęs spyręs žmonai koja į šlaunį ir sudavęs jai per rankas su telefonu, nuo ko telefonas trenkė jai į veidą, nuskeldamas dantį. Nurodė taip pasielgęs dėl girtumo, blaivus valdytųsi. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų patvirtina policijos pareigūnų daryta jos veido nuotrauka, kurioje matyti priekinis viršutinis nuskeltas dantis.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – žmoną N. Š..

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas žmonos atžvilgiu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 47-52), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas (b. l. 53), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 87), kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje duomenų nėra. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau atsižvelgiant į ankstesnius kaltinamojo teistumus, nustatant maksimalų jos dydį. Teismas sutinka su kaltinamojo teigimu, kad paskyrus griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kurio įstatymas nebenumato galimybės atlikti poilsio dienomis, tai gali turėti neproporcingų pasekmių kaltinamajam ir jo šeimai – nulemti darbo praradimą ir šeimos pajamų sumažėjimą, tuo pačiu pakenkiant ir nukentėjusiosios interesams. Be to, kaltinamasis pateikė duomenis, kad jis rūpinasi sunkią lėtinę ligą turinčia ir kartu gyvenančia garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) motina, privalo kasdien leisti jai insuliną, o šią procedūrą moka atlikti tik jis vienas šeimoje. Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centro“ išrašas, kuris patvirtina, kad kaltinamojo motinai dėl (duomenys neskelbtini), kitų ligų paskirta insulino terapija, reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra (b.l. 84). Kaltinamojo prašymą neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, palaikė ir nukentėjusioji (b.l. 88). Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) gydytis nuo alkoholizmo. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, kadangi tai nebuvo pirmas kaltinamojo smurto panaudojimo atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), draudžiant lankytis (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. R. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 7 d. 20.30 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 12.53 val. (1 dieną) (b. l. 25, 41), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. Š. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, R. Š. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 7 d. 20.30 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 12.53 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti R. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.