Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2575-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
1-2575-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30633-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
R. L.
Civilinis ieškovas
L. K.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2575-1034/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30633-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam R. L.,jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas 18 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2018-06-27 apie 11.30 val., būdamas parduotuvėje-bare „Gėrimai pigiau”, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno 5E, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo baro prekystalio slapta paėmė L. K. priklausantį mob. ryšio telefoną „Samsung S3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 299 Eur, ir pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas 299 Eur L. K. turtą.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad šių metų birželio mėnesį, dienos neprisimena, užėjo į parduotuvę-barą Naujininkuose, pavartojo alkoholio ir nuo baro prekystalio pavogė telefoną, priklausantį kavinės darbuotojai. Ji tuo metu turėjo daug darbo, aptarnavo žmones. Telefonas buvo padėtas prekystalio pačioje, pasinaudojo padėtimi, kad ji turi daug darbo. Įsidėjęs jį į galinę džinsų kišenę pasišalino iš kavinės. Telefoną pardavė Halės turguje už 30 Eur nepažįstamam žmogui. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos tokiam poelgiui. Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, buvo neadekvatus, abstinencijos būsenoje, todėl neigė savo kaltę. Turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo veiksmus. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra priklausomas, gydytas tris kartus, paskutinį kartą 2017 m. rudenį, Vilniaus priklausomybės ligų centre. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. L. parodė, kad susipažinęs su įtarimu, jo esmę supranta, kaltu neprisipažįsta, psichinėmis ligomis jis nesirgo ir neserga, tik yra gydytas nuo alkoholizmo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra bedarbis, tačiau darbo biržoje neregistruotas. Pragyvenimui pinigų jam duoda brolis. 2018 m. birželio 27 d., apie 11.30 val. jis nuėjo į netoli namų esančią pigių gėrimų parduotuvę. Parduotuvė yra Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. Parduotuvėje yra baras, kur galima įsigyti pilstomo alaus ir greito maisto. Užėjęs į parduotuvę, jis priėjo prie baro prekystalio. Už baro prekystalio dirbo iš matymo pažįstama pardavėja. Jis pardavėjos paprašė čebureko ir padavė jai 5 Eur. Pardavėja grąžą padėjo už prekystalio, ant baro. Po to ji į mikrobangų krosnelę įdėjo čebureką pašildyti. Tuo metu jis per prekystalį pasilenkė į priekį ir kaire ranka nuo baro paėmė savo grąžą. Pinigus jis įsidėjo į galinę kelnių kišenę. Pasiėmęs pinigus, jis išėjo iš parduotuvės atsigerti alaus. Jis turėjo alaus pasidėjęs lauke. Išėjęs jis apie šildomą čebureką pamiršo. Jis atsigėrė alaus ir nuėjo į „Maisto banką“. Maždaug po 2 val. jis grįžo prie tos pačios parduotuvės. Tą visą laikotarpį nuo išėjimo iš šios parduotuvės iki grįžimo atgal jis jokioje kitoje parduotuvėje nebuvo ir nieko nepirko. Taigi, turėtų pinigų nebuvo išleidęs. Jam stovint prie parduotuvės, prie jo priėjo parduotuvės direktorius ir nurodė, kad jis neva pavogė pardavėjos telefoną. Po to jis buvo sulaikytas. Jis kaltu neprisipažįsta, nes telefono nevogė. Kas pavogė telefoną, jis nežino (b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad dirba vadybininke parduotuvėje-bare ,,Gėrimai pigiau“, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno 5E. Ji taip pat atlieka ir pardavėjos funkcijas. Parduotuvėje yra baras, kuriame parduodamas pilstomas alus. 2018 m. birželio 27 d., apie 11.30 val. į barą atėjo vyras, vardu R.. Ji R. pažįsta, nes jis yra dažnas klientas, vietinis gyventojas. Ji tuo metu buvo už baro prie kasos. R., priėjęs prie baro, užsisakė čebureką. R. sumokėjo 0,89 Eur. Ji įmušė pinigus į kasą ir nuėjo paimti čebureko iš šaldytuvo. Paėmusi čebureką, ji nuėjo prie mikrobangų krosnelės jį pašildyti. Tuo metu ji nusisuko nuo kasos ir prekystalio, ant kurio buvo pasidėjusi mobilaus ryšio telefoną. Įdėjusi čebureką į mikrobangų krosnelę, ji atsisuko į R. pusę. Tuo metu jis, nesulaukęs čebureko, išeidinėjo pro duris į gatvę. Tada ji pradėjo žvalgytis įtardama, kad jis galėjo kažką pavogti. Apžiūrėjusi prekystalį, ji pamatė, kad prie kasos nėra jos mobilaus ryšio telefono "Samsung S3", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 299 Eur. Tada ji peržiūrėjo stebėjimo kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą. Jame ji pamatė, kad R., jai nusisukus, nuo prekystalio paėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir įsidėjo į kelnių kišenę. Tada ji iš karto paskambino į BPC. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo dirbti pagal R. požymius. Maždaug po 1,5 val. ji pastebėjo R. einantį gatve. Ji išbėgo iš parduotuvės ir jį sulaikė, tačiau jis jos mobilaus ryšio telefono jau neturėjo ir vagystę neigė. Jis teigė, kad į kišenę įsidėjo čebureką, nors ji nespėjo čebureko jam paduoti. Apie sulaikymą ji informavau BPC. Atvykę pareigūnai R. sulaikė. Ji prašo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir surasti jos mobilaus ryšio telefoną. Telefonas nedraustas, tačiau ji turi jo dokumentus (b. l. 16-17).

Parduotuvės stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. L., L. K. už baro prekystalio nusisukus ir nuėjus šiek tiek toliau, greitai nuo baro prekystalio paima tamsios sp. daiktą, telpantį į delną, pagal formą panašų į mobilaus ryšio telefoną, įsideda tą daiktą į galinę kelnių kišenę ir greitai išeina iš parduotuvės (b. l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas mano, kad kaltinamojo R. L. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (nukentėjusiosios L. K. parodymais, policijos registro išrašu, vaizdo įrašu), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. L. kaltė svetimo turto pagrobimu yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl R. L. skirtinos bausmės

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas) bei pagrobto turto rūšį bei vertę (299 Eur), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas (b. l. 54-59), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 66-93), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą nėra. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertina aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, ir atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam R. L. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti, kaip baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo gynėjas. R. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, išsiskyręs, nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai R. L. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis R. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. birželio 27 d. 13.37 val. iki 2018 m. birželio 29 d. 11.04 val. (b. l. 35-36). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas bei laikas, išbūtas suėmime, įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 299 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio nurodė, jog pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį ir sutinka jį atlyginti.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Kaltinamasis visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašas, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 27 d. 13.37 val. iki 2018 m. birželio 29 d. 11.04 val. bei nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. 08.30 val. iki 2018 m. spalio 16 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. spalio 16 d.

Kaltinamajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. L. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. naudai 299 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, įrašytą į kompaktinę plokštelę ir prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas