- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e1-419-344/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK ) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
E. G. 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarp jo ir D. K. kilusio konflikto metu tyčia iš asmeninių paskatų suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu D. K. į galvos sritį ir nemažiau kaip tris kartus įspirdamas į veido sritį, padarė jam nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė D. K. sveikatą.
Be to E. G. 2021 m. gegužės 16 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir sugyventinės D. S., dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei ne mažiau kaip tris smūgius į kairįjį skruostą, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei – sugyventinei D. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. G., apklaustas kaip įtariamasis, visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. grįždamas (duomenys neskelbtini) su G. B. vartojo alkoholį. Vairuotojo paprašė, kad pavežtų į kaimą prie (duomenys neskelbtini), kurio pavadinimo tiksliai nežino. Norėjo nuvažiuoti pas (duomenys neskelbtini) pasišnekėti. Išlipęs iš autobusiuko, pamatė ateinantį (duomenys neskelbtini). Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiais sudavė jam į veido ir į galvos sritį. Po smūgių (duomenys neskelbtini) nukrito ant žemės ir jam iškrito telefonas. Telefoną, nes norėjo pažiūrėti jo žinutes, kadangi įtarė, kad jis susirašinėja su jo drauge. Pamatęs atvažiuojančius pareigūnus, telefoną išmetė į žolę, pareigūnams apie tai pasakė vėliau. Gailisi dėl savo veiksmų, esant galimybei, norėtų taikytis su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 10-12). Dėl smurto sugyventinės atžvilgiu parodė, kad tą vakarą buvo savo namuose, buvo išgėręs alkoholio. Namuose buvo vienas, paskui grįžo sugyventinė, jos sesuo R. S. ir jo nepilnamečiai vaikai Enrika ir A. G.. Kadangi sugyventinė jam sudavė ranka į lūpą, ant lūpos liko mėlynė, todėl jis supyko ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei į galvos sritį. Dėl savo poelgio gailisi, D. S. atsiprašė. Vėlesnės apklausos metu patikslino, kad galėjo sugyventinei suduoti ir daugiau smūgių (2 t., b. l. 76-77, 82-84).
I. Įrodymai
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. G. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, surinkti rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 19-20 val. ėjo iš namų iki savo tetos, buvo stipriai išgėręs. Prie miško pamatė stovintį baltos spalvos autobusiuką su užrašu (duomenys neskelbtini). Eidamas link autobusiuko, matė, kad šalia stovi trys asmenys, priėjęs arčiau pamatė pažįstamą E. G.. Pastarasis priėjo prie jo ir ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, po to pastūmė, dėl ko jis nuvirto ant žemės. Tada ne mažiau kaip 3 kartus koja spyrė į veido sritį. Jis pajuto iš nosies bėgantį kraują. E. G. leido atsikelti ir pasakė duoti telefoną, nes nori patikrinti žinutes. Jis pasakė, kad telefono neturi. Tuomet E. G. paėmė telefoną iš jo kišenės, o jis pats pabėgo pas kaimyną ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosies lūžis. Jeigu įtariamasis E. G. atlygins žalą ir atsiprašys, sutinka su juo taikytis, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 55-57, 72-74).
Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tyrimui svarbių duomenų nėra (1 t., b. l. 4–46).
Alkotesterio „Alcotest 7510“ šaknelėje užfiksuota, kad E. G. 2020 m. rugpjūčio 14 d., 20.32 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 78).
Specialisto išvadoje Nr. G 1554/2020 (03) konstatuota, jog D. K. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus nosį, galėjo būti padarytas spiriant, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 104).
E. G. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 14 d., 20.30 val., paleistas – 2020 m. rugpjūčio 15 d., 11.10 val. (2 t., b. l. 24-25, 26-27).
Susitaikymo protokole užfiksuota, jog kaltinamasis E. G. susitaikė su nukentėjusiuoju D. K. (2 t., b. l. 35), 2020 m. spalio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2 t., b. l. 67-69), kuris buvo patvirtintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (2 t., b. l. 70-71).
Fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai D. S.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2021 m. gegužės 16 d., apie 17.30 val. grįžo iš parduotuvės į namus, sugyventinis E. G. buvo girtas namuose. Jam pasakė, kad nenori matyti girto, nes bijojo, kad gali prasidėti konfliktai, per kuriuos ji gali nukentėti. Jis pradėjo dėtis daiktus, tačiau, supykęs, kad ji atėmė ir numetė ant žemės jo cigarete, persigalvojo ir liepė jai pačiai su vaikais dingti iš namų. Ji pradėjo dėtis daiktus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis staiga pribėgo prie jos ir trenkė dešinės rankos delnu į veido sritį. Gindamasi ji trenkė atgal. Sugyventinis ją apvertė ir toliau norėjo naudoti fizinį smurtą, bet į kambarį įėjo sesuo R. S., jį pastūmė nuo sesers. E. G. pradėjo gaudyti R. S., tačiau ji sutrukdė. Papildomos apklausos metu D. S. nurodė, kad sugyventinis dešinės rankos delnu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į kairįjį skruostą. Smūgius pirmiausia sudavė E. G., po jo suduotų smūgių ji, gindamasi, dešinės rankos kumščiu sudavė E. G. į lūpą, dėl ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio jis pargriovė ją ant grindų, tačiau dėl to jokio skausmo ji nepajuto (1 t., b. l. 120-121, 124-125). Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuojama D. S. apklausa, kurioje ji nurodė analogiškas aplinkybes. Į medikus kreiptis dėl patirto smurto neketina (1 t., b. l. 20-29).
Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą pavakarę buvo pas sesę D. S.. Girdėjo, kaip sesuo ir jos sugyventinis E. G. pykstasi tarpusavyje Praėjus maždaug 10 min. išgirdo bumbtelėjimą, lyg kažkas būtų nukritęs. Nuėjusi į kambarį, kuriame buvo sesuo su sugyventiniu, pamatė, kad sesuo klūpo ant kelių visa susigūžusi ir rankomis užsidengusi galvą, o prie jos stovi E. G.. Išsigandusi jį nustūmė, išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Po to sesuo išėjo į lauką ir išvedė dukrą. Sesuo atrodė nusiverkusi, matė ant jos veido netoli akies paraudimą (1 t., b. l. 164-166).
Apžiūros protokole ir Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyrimui svarbių duomenų nėra (1 t., b. l. 105-107, 108-118).
Asmens apžiūros protokole su fotolentele fiksuojama, jog apžiūrint nukentėjusiąją D. S., ant jos veido, po dešine akimi matomas paraudimas. Kitų sužalojimų nepastebėta. Drabužiai nesuplėšyti (1 t., b. l. 178-180).
Alkotesterio „Alcotest 0257“ šaknelėje užfiksuota, kad E. G. 2021 m. gegužės 16 d., 18.10 val., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 100).
2021 m. gegužės 18 d. E. G. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 102-103).
E. G. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. gegužės 16 d., 19.00 val. (2 t., b. l. 91-92), paleistas – 2021 gegužės 18 d., 11.10 val. (2 t., b. l. 101).
III. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. G. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus D. K., tarp jų kilusio konflikto metu tyčia iš asmeninių paskatų suduodant nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį ir įspiriant į veido sritį, taip padarant nukentėjusiajam nosies kaulo lūžį.
Vertinant įrodymus dėl smurto artimoje aplinkoje – nukentėjusiosios sugyventinės D. S. atžvilgiu, darytina išvada, jog jo kaltė pilnai įrodyta tiek paties prisipažinimu, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Teismas pripažįsta, jog fizinis skausmas jai buvo sukeltas, nes Asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotas veido paraudimas.
IV. Bausmės skyrimas
Kaltinamasis E. G. neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 123–124).
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi baigtines, nesunkias tyčines nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 190–194), baustas administracine tvarka (1 t., b. l.), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam artimas minimaliai trukmei laisvės apribojimo bausmes už kiekvieną iš veikų (BK 48 straipsnis), be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: bausmės atlikimo laiku dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti teismo nustatytas valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai), jas subendrinant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir nustatant subendrintą bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta supaprastinta tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., 20.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., 11.10 val. ir nuo 2021 m. gegužės 16 d., 19.00 val. iki 2021 gegužės 18 d., 11.10 val. – 3 (trys) dienos, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad E. G. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.
Vertindamas tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
2021 m. gegužės 18 d. E. G. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., 20.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., 11.10 val. ir nuo 2021 m. gegužės 16 d., 19.00 val. iki 2021 gegužės 18 d., 11.10 val. – 3 (tris) dienas, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad E. G. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.
Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.