Kauno apygardos teismo nuosprendis

2016-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-41-175/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
1-41-175/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
A. J. V.
Advokatai
Rolandas Mištautas
Baudžiamoji byla Nr. 1-41-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01040-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.7.2.; 1.2.18.10.;2.3.6.4.;2.3.6.4.5.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Sabaičiui, Mariui Venskūnui, kaltinamajam A. J. V., jo gynėjams advokatams Rolandui Mištautui, Mantui Šriupšai, specialistei Irenai Valatkienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, teistas Kauno apygardos teismo 2015-10-05 pagal LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. subendrinta 1 m. 6 mėn. laivės atėmimo bausme. Pritaikius LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. l d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. J. V., iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. 20 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog ,,bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdamas iššvaistyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (Vat Nr. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore D. C. E. per įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį E. B., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė 2009-05-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Informacinės technologinės programos įdiegimo ir programinės įrangos palaikymo‘‘ ir šios sutarties pagrindu pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas sąskaitas 2009-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-10Nr. (duomenys neskelbtini), 2010- 09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06- 30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus grynųjų pinigų priėmimo dokumentus 2009-06- 14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07- 08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-12 Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui E. B. grynais pinigais jis ( A. J. V.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš viso sumokėjo 715 500 eurų, tačiau jokios programinės įrangos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikiam ar ilgalaikiam turto balanse neapskaitė, kitų dokumentų, patvirtinančių, kad tokia prekė ir paslaugos, nurodytos minėtoje sutartyje realiai buvo gautos, nepateikė, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo įdiegta ir naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga „(duomenys neskelbtini)“;

taip pat, jis siekdamas iššvaistyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (Vat Nr. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore D. C. E. per įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį E. B., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė 2010-05-06 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl medicininės įrangos - šaldymo kambario pirkimo‘‘, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nupirko šaldymo įrenginį - šaldiklį Deep - Freezing Champer ir šios sutarties pagrindu pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą sąskaitą 2010-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus grynųjų pinigų priėmimo dokumentus 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui E. B. grynais pinigais jis ( A. J. V.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš viso sumokėjo 303 110 eurų, nors realiai tokio šaldymo įrenginio kaina galėjo būti ne daugiau 13 467 eurų.

Šiais savo veiksmais A, J. V., užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės - iš viso 1 018 610 eurų vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas, padarydamas įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Jis gi, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2010-01-01- iki 2010-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. DC-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, ,,jog bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdamas iššvaistyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, savo 2010-01-31 avanso apyskaitoje nurodė 20542 Lt panaudojęs kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-01-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-02-28 avanso apyskaitoje nurodė 33938,95 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-02-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-04-30 avanso apyskaitoje nurodė 36320,12 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-04-09 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-05-31 avanso apyskaitoje nurodė 3730,15 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-05-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-06-30 avanso apyskaitoje nurodė 5685,28 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-06-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-07-31 avanso apyskaitoje nurodė 14414,06 Lt kaip komandiruotės išlaidas; 2010-08-31 avanso apyskaitoje nurodė 19021,63 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-08-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-24 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-09-30 avanso apyskaitoje nurodė 11986,96 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-09-01 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-11-30 avanso apyskaitoje nurodė 6008,81 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-11-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-12-31 avanso apyskaitoje nurodė 9161,34 Lt kaip komandiruotės išlaidas, G. M. 2010-11-30 avanso apyskaitoje nurodė 2644 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-11-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-01-31 avanso apyskaitoje nurodė 2431 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-01-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-02-28 avanso apyskaitoje nurodė 1576 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-04-30 avanso apyskaitoje nurodė 1760 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-04-07 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-06-30 avanso apyskaitoje nurodė 591 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-06-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-07-31 avanso apyskaitoje nurodė 2473 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-08-30 avanso apyskaitoje nurodė 1848 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-09-30 avanso apyskaitoje nurodė 1373 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-09-01 įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-11-30 avanso apyskaitoje nurodė 2644 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-11-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), K. V. 2010-02-28 avanso apyskaitoje nurodė 4395 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-02-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-08-30 avanso apyskaitoje nurodė 1379 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-08-24 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), R. U. 2010-10-31 avanso apyskaitoje nurodė 58,50 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-10-03-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. 2010-12-31 avanso apyskaitoje nurodė 788 Lt kaip komandiruotės išlaidas pagal 2010-11-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso avansinėse apyskaitose nurodė, kad komandiruotės išlaidoms buvo panaudota 182069,8 Lt, nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad patirtos komandiruočių sąnaudos yra patirtos pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti, šiais savo veiksmais užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 182069,8 Lt ( ekvivalentu 52731 eurų), dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalą, t.y. šiais savo veiksmais A. J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2d.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. DC-574) 21 str. 1 d. nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas ” būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str.. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „....ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ", 9 str. 2 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, „...kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 16 str. l d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „... ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 3 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus... Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, 4 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad ,,Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, 18 str. l d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigą apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas“, 19 str. 2 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka...“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė mokesčių priskaitymo pirminių dokumentų, apskaitos registrų, suderinimo aktų, inventorizacijos aprašų, finansinės atskaitomybės dienai nesuderino mokestinių įsipareigojimų su VMI prie LR FM, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitoje skiriasi duomenys pateikti ilgalaikio turto aprašuose, 2010 metų sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje ir 2010-12-31 balanse, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstiniai apmokėjimai atskaitomybėje pavaizduoti kaip ilgalaikis turtas, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingą 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją - neteisingai pritaikė ir neteisingai apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, t.y. šiais savo veiksmais A. J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. l d.

Kaltinamasis A. J. V. kaltu neprisipažino. Dėl kompiuterinės programos įsigijimo paaiškino, kad nuo pat tyrimo pradžios ir viso teisminio nagrinėjimo eigoje apklausiant liudytojus ir jiems užduodant klausimus buvo kalbama visiškai ne apie tą kompiuterinę programą, už kurią buvo sumokėta ir dėl kurios jam pateiktas kaltinimas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo tiriama programa ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įdiegta ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) Ji yra įdiegta ,, (duomenys neskelbtini)“ donorų apskaitai, nieko bendro neturinti su laboratorija, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad už ,, (duomenys neskelbtini)“ įdiegtą programinę įrangą, kuri yra įdiegta laboratorijos centre, adresu (duomenys neskelbtini), visi mokėjimai atlikti būtent už tą programinę įrangą, o ne už ,, (duomenys neskelbtini)“, kurią surado kompiuteriuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pačios programos esmė, kuri buvo įdiegta (duomenys neskelbtini), buvo ta, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas (duomenys neskelbtini), visoje Europoje ir pasaulyje, turėjo būti pereita nuo rankinių įrašų prie elektroninių įrašų, kad nebūtų padaroma klaidų, perrašant eilę tyrimų ranka kiekvienam donorui. Kiekvieną dieną ,, (duomenys neskelbtini)“ būdavo paimama kraujo iš kelių šimtų donorų ir kiekvienam donorui atliekama iki 7-8 kraujo tyrimų, kurių kiekvieno rezultatus darbuotojos surašinėdavo ranka po kelias valandas po darbo. Po to, tas knygas nešdavo į kitą pastatą, kur buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ten rankiniu būdu tuos maišelius atrinkinėdavo, kuris užkrėstas kraujas, kuris neužkrėstas, ir kiekvieną įrašą įrašydavo ranka. Kai įmonė gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos finansavimą naujiems analizatoriams ir buvo pastatyti nauji analizatoriai laboratorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pačioje pradžioje, kol tos programos nebuvo, viskas buvo vykdoma tokiu pačiu rankiniu būdu. Analizatoriai buvo nauji, o visi tyrimai, kurie būdavo gaunami, būdavo atspausdinami iš analizatorių. Po to, imama kiekvieno donoro bylelė ir darbuotojai duomenis ranka surašinėjo, tų įrašų susidarydavo po kelis tūkstančius per dieną. Vienintelė padaryta klaida įrašant ranka tyrimus galėjo lemti, kad užkrėstas kraujas galėjo pakliūti į ligonines ir perpilant kraują žmogus galėjo būti užkrečiamas liga. Todėl vykdant Europos Sąjungos direktyvas, nurodymus ir gavus papildomą finansavimą, programą įsigijo ir ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kuri buvo apjungta kartu ir laboratorijos ir paties (duomenys neskelbtini) vieninga programa. Konkurso metu mažiausią kainą pasiūlė ,, (duomenys neskelbtini)“ kompanija, kuri pagal licenciją pajungė visus jų analizatorius ir tyrimų aparatus, kad jie automatiškai siųstų duomenis į programą ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios pagalba buvo išrūšiuojami kraujo komponentai ir tiekiami į ligonines. Už visą pajungimą, kad sistema funkcionuotų ir buvo mokamas licencijos mokestis. Buvo sutaupytos lėšos, nes nereikėjo trijų darbuotojų, kuriems nebereikėjo perrašinėti visų skaičių. Pats svarbiausias dalykas įdiegus programą buvo tas, kad buvo panaikinta bet kokia žmogiškosios klaidos galimybė, nes duomenys tiksliai buvo siunčiami iš analizatorių tiesiai į programą ir priskiriami kiekvienam donorui. Analizatoriai patys prie programos nepasijungė ir jie negalėtų siųsti duomenų, jeigu nebūtų ,, (duomenys neskelbtini)“ įdiegta programinė įranga, kuri būtent sujungė visus analizatorius. Serveris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, kur stovėjo Rošo analizatorius. Europoje vienintelė laboratorija buvo taip įrengta pagal tyrimų skaičių, pagal tyrimų galimybes ir pagal gaunamų rezultatų tikslumą. Tokios programinės įrangos, kurios kaina turbūt sudarė per eilę metų 715000 eurų nėra labai didelė, nes vien tik programa, kurią įmonė norėjo įsigyti ir kurią įsigijo ,, (duomenys neskelbtini)“ konkurso būdu, kainavo virš milijono eurų ir kiekvieną mėnesį buvo mokama 20000 eurų licencijos mokestis už bendrą programą. Per visą laiką kai įmonėje buvo įdiegta programa nebuvo užfiksuota nei klaidos, nei vieno kraujo maišelio su nurodyta neteisinga kraujo grupe, nei vienos pretenzijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Visi analizatoriai, kurių kainos virš milijono eurų, be šios programos ir be automatinio pajungimo į programą ,, (duomenys neskelbtini)“ visiškai netenka savo vertės ir prasmės, nes kad ir kaip gerai ištirtų analizatorius kraujo komponentus, koks būtų rezultatas, jei žmogus perrašinėdamas visą tą informaciją padarytų bent vieną klaidą. Pati programa yra įdiegta serveryje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) ir nuotoliniu būdu visada buvo aptarnaujama. Kad iš užsienio važiuotų specialistai ir kažką darytų nėra būtina. Jei kažkas būtų sugedę, jie turėtų atvažiuoti į vietą. Šiuo metu viskas vyko automatiškai. Todėl ta programa neatsirado žiniaraščiuose, nes tokio daikto nebuvo. Ši programa turėjo būti apskaityta buhalterijoje, už ją buvo mokėtas nuomos mokestis. Ją įsigyti, kainuotų 3-4 kartus brangiau. Pagal įstatymą tuo metu buvo galima mokėti grynais pinigais. „(duomenys neskelbtini)“ prašymu atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Kelis kartus buvo vežami grynieji pinigai į (duomenys neskelbtini). Su buhalterija buvo suderinta, kad B. priiminėjo pinigus, pinigai buvo mokami konkrečiam žmogui. Kadangi B. gaudavo pinigus, todėl jis pasirašydavo ant jų įmonės kasos pajamų orderio. Po to, kai pinigai patekdavo į įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“, dokumentus pasirašydavo direktorė ir dar kažkas. Po to, dokumentai būdavo atsiunčiami paštu į įmonę. Tie patys kvitai buvo pateikiami buhalterijai su ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės parašu tai pačiai sumai.

Dėl šaldymo įrangos įsigijimo kaltinamasis paaiškino, kad šaldymo įrangą įsigijo pagal poreikį, kadangi buvo pasirašę sutartį su užsienio įmone ,, (duomenys neskelbtini)“. Įmonė gamindavo plazmą, ją taip pat tiekdavo į užsienį, iš kurios būdavo gaminami vaistai ir grįždavo atgal į Lietuvą. Įmonė užsiėmė pusiau farmacine veikla, gamindavo žaliavą vaistams, krešėjimo faktoriams Lietuvos gyventojams. Veiklai vystyti nebeužteko šaldymo pajėgumų, kurie buvo ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl reikėjo įsigyti papildomą šaldiklį, kuris buvo nupirktas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). Įmonė planavo tiekti plazmą į (duomenys neskelbtini), kadangi ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindinė gamykla buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau 2010 m. ,, (duomenys neskelbtini)“ gamykloje įvyko incidentas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninių pacientais, kadangi ,, (duomenys neskelbtini)“ pakeitė savo gamybos vaistų technologiją ir nauja technologija pagaminti krešėjimo faktoriai buvo patiekti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo ko mirė 16 žmonių. Po mirčių buvo sustabdyta ,, (duomenys neskelbtini)“ gamybos licencija. Visos tiekimo sutartys su tiekėjais (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo nutrauktos, kol bus išsiaiškinta ar ,, (duomenys neskelbtini)“ galės toliau gaminti kraujo komponentus ir aplamai tiekti vaistus į kitas šalis. Šaldiklis būtent tuo metu ir buvo nupirktas, jis buvo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Būtent dėl to, jo nemontavo, kadangi sumontuoti šaldiklį ir jį laikyti įjungus ir negaminti plazmos buvo neracionalu. Pats šaldiklio įsigijimas buvo suderintas su ministerija. Už šaldiklį buvo sumokėta grynais pinigais įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“, nes pas juos visi atsiskaitymai vykdavo grynais pinigais. Lygiai taip pat mokėjo ir už kompiuterinę programą, ir už šaldiklį. Mano, kad šaldiklio kaina yra reali, kadangi prieš tai jau buvo pirktas toks pats šaldiklis. Jis yra (duomenys neskelbtini), kuris kainavo tiek pat. Visas šaldymo įrenginys yra sukomplektuotas ir išardytas, bei atvežtas į (duomenys neskelbtini). Jokių komplektuojančių dalių jam netrūko. Jis buvo patikrintas ar veikia ir buvo atgabentas. Už įrenginį tiesiogiai atsakingas asmuo nebuvo paskirtas, kadangi jis dar nebuvo sumontuotas, bet jis buvo saugomas, signalizacija buvo priduota, kiemas taip pat saugomas.

Dėl komandiruočių išlaidų kaltinamasis paaiškino, kad jis buvo atsakingas už visą įmonės apskaitą. Visi dokumentai, kurie buvo privalomi apskaitai, buhalterijai būdavo pateikiami. (duomenys neskelbtini) centrų vadovų ir viso personalo kelionių po Europą ir po pasaulį esmė buvo tame, kad dar būnant Tarybų Sąjungoje buvo 15 respublikų, kiekviena iš jų, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją, turėjo savo kraujo institutus. Kol dar buvo neiširusi Tarybų Sąjunga, visi įmonės darbuotojai važiuodavo į Leningradą, į Minską arba į Maskvą tobulintis po kelis kartus per ketvirtį. Kai Lietuva tapo atskira respublika, ji liko be kraujo institutų. Šiuo metu taip pat nėra nei vieno universiteto, nei kitos mokslo įstaigos Lietuvoje, kuri ruoštų kraujo specialistus. Dėl to, yra įsteigta tokia tarptautinė organizacija, kuri apmoko kas kelis mėnesius visus kraujo centrų darbuotojus, kurie važinėja į kongresus, į apmokymus, į kitus kraujo centrus ir kelia savo kvalifikaciją. Kadangi kas du, tris mėnesius išeina nauji pakeitimai dėl B, C hepatitų virusų aptinkamumo, visi darbuotojai vyksta į komandiruotes, mokosi, parveža medžiagą, diegia naujas technologijas, perka naujus maišelius, naują įrangą. Kiekvienais metais vyksta po keturis kongresus. Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo paroda skirta plazmaferezei. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta maišelių pirkimo sutartis. (duomenys neskelbtini) buvo pirkti maišelių sujungimo vamzdeliai. Kelionės, kurios yra susijusios su įrangos pirkimu, šiuo atveju į (duomenys neskelbtini) dėl maišelių įsigijimo, jis nemano, kad jos buvo nuostolingos. Į komandiruotes vyko jis, G. M.. Pamena viešbutį ,, (duomenys neskelbtini)“, jis buvo užsakytas už taškus. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto viešbučio yra tas, kad kai atsiskaitinėjama taškais, tai jei viešbutis kainuoja 150 eurų, tai panaudojant taškus sumokama tik 60 eurų. Mokama tik 40 procentų vertės už viešbučio kainą. Buvo sumokėtas narystės mokestis, bet už tai įmonė gaudavo taškus. Narystė buvo sudaryta 50 metų, narystę galima nutraukti ir susigrąžinti pinigus. Gali būti, kad už 50 metų narystę sumokėjo 204 000 Lt.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltinamasis paaiškino, kad apgaulingai apskaitos netvarkė, bet gal ne viską patikrino, ką buhalterė surašė. Tyčinių veiksmų tikrai nedarė. Specialiai jokių schemų nesudarinėdavo, kad apgauti, ar neteisingai tvarkyti buhalteriją, ar išvengti kažkokių mokesčių. Yra keletas netikslumų įrašytų dokumentuose. Viskas buvo daroma laikantis įstatymų ir jis stengėsi padaryti viską, kad įmonėje buhalterinėje apskaita būtų vedama nepriekaištingai.

Specialistė I. Valatkienė paaiškino, kad savo išvadą tvirtina pilnai. Dėl programinės įrangos įsigijimo nurodė, kad pateikta sutartis į lietuvių kalbą neišversta, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šių nuostatų reikalavimų nesilaikė, tikslaus vertimo nėra, todėl atliktas pažodinis vertimas, tačiau būtina atlikti tikslų vertimą. Tačiau ir be vertimo ji suprato kas toje sutartyje parašyta. Yra 156 priedas prie specialisto išvados, kur yra parašytos jos pastabos, apie ką kalbama toje sutartyje. Visos aplinkybės bylojo apie tai, kad šios programos realiai nebuvo. Ji rėmėsi apskaitos dokumentais, taip pat pati dalyvavo dokumentų paėmime, kadangi dokumentai buvo teikiami labai vangiai. Tuo metu tyrėjas paprašė pateikti kokią nors materialią versiją, kompaktinį diską, instrukcijas, įsakymus, kas programą diegė, kur diegė, atestuotų specialistų sąrašą, nes tai autorinis darbas, tačiau niekas nebuvo pateikta. Buvo pateikta tik sutartis ir mokėjimo dokumentai, kuriuos ji aprašė savo išvadoje. Sutartis ir mokėjimo dokumentai taip pat yra apskaitos dokumentai (priedas Nr. 7), tai sintetinių apskaitų apyvartos žiniaraštis. Kadangi kompiuterinė programa yra nematerialusis turtas, tai joks nematerialus turtas tais metais apskaitoje nefiksuotas. Apskaitoje kompiuterinė programa tikrai nebuvo įtraukta. Įprasta, kad įforminant iš užsienio prekių įvežimo faktą, dar turėtų būti surašyta Intrastato ataskaita. Visais atvejais ataskaitoje toks įrašas turėtų būti padarytas. Paprastai būna lydintys dokumentai, kas įvežė, kada įvežė, kas konkrečiai dalyvavo tame procese. Šiuo atveju pateikta tik sąskaita-faktūra. Leidžiamus atskaitymus apibrėžia pelno mokesčio įstatymas, nurodantis ko reikia nustatyti ilgalaikiam turtui. Kadangi kompiuterinė programa yra nematerialus turtas, turi būti nurodomas turto nusidėvėjimas ir per kiek metų ta turto vertė bus perkelta į įmonės veiklos sąnaudas. Kad turtas būtų pripažintas ilgalaikiu turtu, turi būti įforminti gavimo dokumentai, sutartis, sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai, surašyti apskaitos registrai, pajamavimo dokumentai, surašytas įvedimo į eksploataciją aktas, paskirtas atsakingas asmuo, užvesta ilgalaikio turto inventorinė kortelė, turi būti paskaičiuotas nusidėvėjimas. Tuo pagrindu turi būti surašytas memorialinis orderis ar buhalterinė pažyma arba tarpinis apskaitos registras, kuris perkeliamas iš sąnaudų į 6 klasę ir tokiu atveju įtraukiamas į apskaitą. Tai yra normali ilgalaikio turto apskaita. Kad programinės įrangos nebuvo, įrodo dokumentai. Kompiuterinė apskaitos programa turi būti instaliuota, paskirti atsakingi asmenys, jie turi būti apmokyti, turi būti nurodytos darbo vietos, programos pavadinimas ir visa kita. Šioje sutartyje programos identifikuoti nebuvo galima. Įsigyjant programą būtinas vadovas, instaliavimo instrukcijos, instaliaciniai diskai, mokymo programos, moduliai, kurie turi atskirus pavadinimus, tačiau tokių dokumentų nebuvo. Taip pat nebuvo programos autoriaus ir pavadinimo, nes tai yra intelektinė nuosavybė ir saugoma autorystės teisėmis, kurios turi būti patentuotos, turi būti gauta licencija, juo labiau už 1000000 Lt. Jeigu tai būtų paslauga, tai turėtų būti nurodomas objektas, kuriam ši paslauga teikiama. Dėl ilgalaikio turto, tai yra 13 verslo apskaitos standartas, kurio 10 punkte nurodoma, kad tam tikrais atvejais nematerialus turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske, kompiuterio programos laikmenose, licencijose arba kino juostose ir panašiai. Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja. Būtent, vyraujantis požymis ir buvo, tai modulių instaliavimas. Kadangi pažodinio sutarties vertimo nebuvo, tai visos instaliavimo, koregavimo, konfigūravimo išlaidos įtraukiamos į turto vertę. Neįdiegus programos ją naudojant, laikoma, kad ji yra įdiegimo stadijoje. Šiuo atveju būtų teisinga, jei išlaidos būtų priskirtos nematerialiam ilgalaikiam turtui.

Dėl komandiruočių išlaidų specialistė paaiškino, kad komandiruočių išlaidų pagrindimui nėra dokumentų, kad būtent tokios išlaidos yra patirtos. Yra paskaičiuoti dienpinigiai, į komandiruočių ataskaitą įrašyti dokumentai kurių nėra arba pateikti atšviesti čekiai. Pagrindinis dalykas dėl ko asmuo vyko į komandiruotę yra komandiruotės tikslas. Visais atvejais turėtų būti įsakymai, kuriuose nurodytas tikslas, konkreti įmonė, konkreti vieta, komandiruotės trukmė, kada ir dėl ko vyko. Taip pat turėtų būti preliminarios sutartys ar dar kažkokie dokumentai, kad būtent buvo vykta įmonės interesais. Apart kelionės bilietų, aprašytų išlaidų, daugiau nieko nebuvo. Lėktuvo bilietas dar nėra įrodymas, kad į komandiruotę vyko būtent įmonės tikslais.

Dėl šaldymo įrangos įsigijimo specialistė paaiškino, kad išvadą, jog šaldymo įranga nebuvo įsigyta ji padarė remdamasi dokumentais, kurie yra aprašyti specialisto išvados 67 lape. Ji pati dalyvavo paimant dokumentus, kuomet buvo konkrečiai paprašyta pateikti visus dokumentus, susijusius su šaldymo kambario įsigijimu, atvežimu, montavimu. Kadangi ji žino, kad tai yra šaldymo patalpa, tai yra statinys, kurio įrengimas reikalauja STR 2.02.11:2004 ,,Šaldomieji pastatai ir patalpos“. Būtent tuo metu ji paprašė šių dokumentų, kas turi būti statybos atveju. Turi būti sutartis dėl patalpų nuomos, projektavimo sąlygos, suderinimai su tam tikromis tarnybomis. Įmonės apskaitos specialistės nustebo ir pasakė, kad jos nežino kur yra reikalaujami dokumentai. Jos pasakė, kad gal dokumentai yra (duomenys neskelbtini). Kadangi dokumentų neteikė, tuomet atsirado toks dokumentas kaip kortelė (išvados 376 priedas, specialistė pagarsina 2010-08-10 kortelės įrašus). Ta kortelė surašyta būtent tada, kada buvo surašyta sąskaita. Šaldymo kambarys pagal kortelę buvo iškarto gautas ir eksploatuojamas, bet nusidėvėjimas nebuvo skaičiuotas, vadinasi informacija neatitinka tikrovės. Kitas dokumentas - tai metinės inventorizacijos duomenys, kuri daryta (duomenys neskelbtini) (išvados 377 priedas). Kadangi kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), tai toks turėjo būti ir šaldymo kambario inventorinis numeris. Ilgalaikio turto inventorizacijos dokumentuose, kuriuose būtų įvardijamas vadinamas šaldiklis arba šaldymo kambarys, jo nebuvo, jis neegzistavo. Kad tas kambarys būtų apskaitoje, įmonė nepagrindė jokiais dokumentais. Jei ilgalaikis turtas įsigytas už milijoną, tai turėjo būti nurodytas inventorinis numeris, vairuotojas, kuris vežė tą įrenginį turėjo pateikti pervežimo važtaraštį, duomenys kas priėmė, kam perdavė, kam perduota apsaugai. Dokumentų patvirtinančių jo buvimą nepateikta. Tvirtina, kad pirkimas neįvykęs ir mano, kad šaldiklio apskritai nėra. Buhalterinės apskaitos įstatyme važtaraštis nėra konkrečiai įvardintas. Jeigu nėra važtaraščio, tai turi būti nurodyti kituose dokumentuose tie patys duomenys, kurie būdingi važtaraščiui. Jis nėra toks būtinas, bet pagal tarptautinių pervežimų taisykles jis yra privalomas. Dar yra ir kiti dokumentai patvirtinantys įvežimo faktą - tai įmonė kuri įvežė, vairuotojas kuris įvežė, muitinės duomenys.

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo specialistė paaiškino, kad ji savo išvadoje nustatė ir nurodė, kas nepagrįstai buvo įtraukta į sąnaudas. Išvadoje taip pat nurodytas ilgalaikis turtas, kurio apskaita nepagrįsta dokumentais, kad koks nors ilgalaikis turtas buvo gautas. Nepagrįstai atlikti mokėjimai, nebuvo apskaitos registrų. Visa tai įrodo, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma apgaulingai, o detaliau yra pasisakyta jos išvadoje.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad tiksliai aplinkybių nepamena. Kiek jis yra susidūręs su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nuo 2013 metų vasario mėnesio, kai įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta turto administratoriumi kol bus iškelta bankroto byla, A. J. V. buvo nušalintas nuo vadovo pareigų ir visas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovavimas buvo perduotas turto administratoriui. Iškėlus bankroto bylą jį paskyrė turto administratorium. Pagal dokumentus buvo pirktas šaldiklis ir jis buvo rastas (duomenys neskelbtini) nesumontuotas, jis buvo laikomas sandėlyje net nenaudotas. Kaip jis suprato, šaldiklis nebuvo reikalingas įmonės veikloje. Šaldiklis į įmonės balansą buvo įtrauktas, kad nupirktas apytiksliai už milijoną litų, tačiau iš patirties kilo abejonių, kad toks įrenginys negali tiek kainuoti, nes tai yra tik didesnis šaldytuvas, nebent jis būtų penkiaaukščio namo dydžio, tik tada galėtų kainuoti milijoną litų. Turto vertintojai įvertino galimą šaldiklio kainą apie 60 000 Lt, todėl kilo didžiulės abejonės dėl šio sandorio. Vėliau buvo nustatyta, kad visada su Kipro bendrove įmonė atsiskaitinėjo grynais pinigais, kas taip pat kėlė abejones, nes įmonės paprastai tai nedarydavo, o ypač tokiomis sumomis. Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) įmonės vadovė Lietuvoje niekada nesilankė. Vėliau prie šios bylos buvo prijungtas ir kitas sandoris su Kipro bendrove dėl programinės įrangos įsigijimo. Šis epizodas buvo nustatytas bankroto bylos nagrinėjimo metu, kad (duomenys neskelbtini) bendrovei sumokėta ženkliai dar didesnė suma už programinės įrangos įsigijimą ir instaliavimą. Pačioje bendrovėje, nei apskaitoje, nei kompiuteriuose, tokios programinės įrangos nerado. Nebuvo perduota jos naudojimosi instrukcija, pabendravus su įmonės darbuotojais, niekas nieko apie tai nežinojo. Visi darbuotojai paliudijo, kad naudojosi kitos bendrovės sukurta programa ,, (duomenys neskelbtini)“. Kipro bendrovei už programinę įrangą buvo sumokėta apie 3 milijonus litų. Taip pat buvo nustatyta, kad už 2012 metus nei sąskaitų, nei atsiskaitymų su (duomenys neskelbtini) bendrove įmonės apskaitoje nebuvo. Vadovas buvo pasiėmęs dideles avansines sumas iš įmonės. Iš jo buvo priteista 700 000 Lt skola, nes įmonė negalėjo mokėti darbuotojams atlyginimus. Visos sumos buvo priteistos kaip vadovo padaryta žala įmonei. A. J. V. nuo pat bankroto bylos iškėlimo nuo bankroto administratoriaus slapstėsi, nevykdė teismo įpareigojimų, bankroto byloje jam buvo paskirta bauda už dokumentų neperdavimą ir teismo nurodymų nevykdymą. Taip pat buvo papildomai nustatyta, kad įmonė buvo įsigijusi narystę (duomenys neskelbtini) viešbučių tinkle, kurio vertė buvo apie 100 000 JAV dolerių. Kilo įtarimas, kad Lietuvos bendrovė (duomenys neskelbtini) išsipirko viešbutį atostogoms, o tai su įmonės veikla niekaip nesusiję. Nustatė, kad į keliones važiuodavo šeimos nariai, draugai. Visa tai buvo matyti iš bilietų pirkimo, o apmokėdavo įmonė – UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘. Kelionės buvo įforminamos kaip komandiruotės, nors įmonės apskaitoje daugiau nieko ir nebuvo apart tai, kad buvo bilietai, viešbučių čekiai, lėktuvų bilietai, taksi paslaugos, mašinų nuomos paslaugos. Visa tai buvo įforminta kaip komandiruotės. Tačiau pagal apskaitos standartus turi būti nurodyta, kokia tai komandiruotė, kokiu tikslu, kas vyko, kokia nauda buvo įmonei. Kai kuriuose dokumentuose net nebuvo nurodyta komandiruotės pavadinimas.

Liudytoja V. A. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dirbo 8 metus, jos darbo vieta buvo registratūroje. Kai įmonėje nebuvo kompiuterinės programos, asmuo atvykęs į UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ paduodavo asmens dokumentą, būdavo surandama asmens kartoteka, buvo įsitikinama ar asmuo gali duoti kraują. Tuomet asmuo su kartoteka eidavo į laboratoriją. Po kelių metų pradėjus diegti kompiuterinę programą, darbuotojai buvo apmokomi. Į programą būdavo suvedamas asmens kodas, atsirasdavo jo nuotrauka. Nustatoma kokia kraujo grupė reikalinga, po to ieškoma kortelė. Kortelė būdavo nunešama į laboratoriją, Kompiuterinę programą aptarnavo įmonės darbuotojas V. Š.. Kompiuterinė programa buvo lietuvių kalba. Vienu momentu V. Š. programos veikimą nutraukė, tada dirbo rankiniu būdu. Vėliau buvo kita kompiuterinė programa ,, (duomenys neskelbtini)“, ji buvo panaši į senąją programą. Jai nėra žinoma, kad kažkokia programa buvo pirkta iš (duomenys neskelbtini). Jokie užsieniečiai aptarnauti kompiuterinės programos nebuvo atėję. Jai tiesiogiai V. nevadovavo. Jai žinoma, kad direktorius važinėjo į užsienį, į komandiruotes atostogų, tačiau tiksliau nieko nežino.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dirbo gydytoju-kokybės vadovu 2007-2013 m. Jis buvo atsakingas už kraujo komponentų kokybę, gamybos kontrolę, donorų kontrolę, kraujo kontrolę, darbuotojų kontrolę, už viską kas susiję su tuo, kad gauti kokybišką kraujo komponentą. Pirmiausia kokybė susideda iš donorų atrankos - tai reiškia personalo profesinis pasirengimas, atitikimas šiai pareigybei, jų kvalifikacija. Svarbu, kad patys donorai būtų tinkamai atrenkami. Gamyba - tai gamybos procesas už kurį buvo atsakingas jis, tai yra, techninis aprūpinimas, patalpos, šaldytuvai. Išleidimas - atiduodant pagamintą komponentą, tai, kad jis būtų tinkamas, tai yra tinkamai išsaugotas, laikomas ir atitinkamai kažkur transportuojamas. Kompiuterinės programos nebuvo, o buvo programos matmenys. Tas kas buvo, tai buvo sukurta V. Š., jis buvo kompiuteristas. Visi klausimai buvo sprendžiami per V. Š.. Kad buvo pirkta kompiuterinė programa iš (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. Apie šaldiklio pirkimą jam nėra žinoma, nes tuo neužsiiminėjo. ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ siuntė į komandiruotes, į Varšuvą, Vokietiją, Vieną.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. iki 2013 m. vyresniąja laborante. Jos pareigos buvo sudarinėti grafikus, tabelius, užsakyti reikalingus reagentus, paskirstyti žmones. Pagrindinis jos darbas buvo prižiūrėti, kad būtų teisinga reagentų apskaita. Kaip buvo vykdoma donorų kraujo apskaita, jai nėra žinoma. Apskaita buvo kompiuteriuose ir donorų kortelėse. Su programine įranga nedirbo.

Liudytoja V. N. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004 m., po vaiko auginimo atostogų grįžo 2009 m. liepos mėnesį ir dirbo iki 2012 m. gegužės mėnesio laborantės pareigose. Pagrindinės jos pareigos buvo imti kraują iš donorų, nustatyti hemoglobiną, leukocitus, o infekcinius žymenis tirdavo laboratorijoje iš veninio kraujo. Kraujo tyrimus atlikdavo laborantai, jie naudojo analizatorius. Tyrimai apie kraujo duomenis tiesiogiai patekdavo į kompiuterį, duomenų rankiniu būdu įvesti nereikėdavo. Iš analizatoriaus duomenys patekdavo tiesiai į programą. Kompiuterinės programos buvo lietuvių kalba. Kompiuterinę programą tvarkė V. Š.. Slaptažodžius suteikinėjo V. Š.. Mano, kad programą sukūrė V. Š.. Kompiuterinių programų užsienio piliečiai netvarkydavo.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1978 metų, klinikos laborante. Jos funkcijos buvo daryti biocheminius ir fermentinius tyrimus. Laboratorijos funkcija buvo donorų kraujo ištyrimas. Buvo naudojama kompiuterinė programa, kurią darbuotojai vadino ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ programa. Jis ją tvarkė, apmokė darbuotojus. Ji buvo įdiegta 2009 m. Kitų asmenų, kurie aptarnautų kompiuterinę programą, ji nėra mačiusi.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. iki 2010 m. ir nuo 2012 m. iki 2013 m., laboratorijos vedėjos pareigose. Laboratorijos funkcija yra donorų kraujo ištyrimas. Kraujui ištirti jokia kompiuterinė programa negali būti naudojama, kraujas tiriamas aparatais, analizatoriais, o programa gali būti naudojama ir buvo naudojama tik duomenų perdavimui ir donorų registracijai. Tai buvo elektroninė donorų kortelė. Pirma programa buvo įdiegta V. Š., programa buvo šiek tiek kitokia. Ar kita programa buvo įdiegta tos pačios programos pagrindu, ar tai kita programa, ji nežino. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jos darbo metu centras turėjo vieną laboratoriją. Buvo biocheminių tyrimų ir imunologinių tyrimų padalinys, kuris buvo (duomenys neskelbtini) g. vienu adresu, o donorų kraujo ištyrimas buvo kitu adresu. Buvo viena laboratorija dviejose patalpose. Vienoje laboratorijoje vykdomas ikidonorinis kraujo ištyrimas - tai kraujo paėmimas iš piršto, hemoglobino nustatymas ir kraujo grupės nustatymas. Nustačius hemoglobiną ir kraujo grupę, donoras keliauja toliau ir duoda kraują. Paėmus kraują podonoriniam ištyrimui, kraujas būdavo nunešamas į centrinę laboratoriją kur tiriami visi infekciniai žymenys. Iki 2010 m. rugsėjo mėnesio kol ji dirbo bendrovėje, jai apie (duomenys neskelbtini) įmonę nieko nebuvo žinoma. Į jokius sutarčių sudarymus ji nesikišo. Yra buvusi vienoje konferencijoje (duomenys neskelbtini), ji truko savaitę laiko. Darbuotojai žinojo, kad A. J. V. vykdavo į komandiruotes, žinojo iš socialinių tinklapių kada jis atostogavo.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad praėjo nemažai laiko, todėl įvykių aplinkybių nelabai atsimena. Nurodė, jog jo kurta ir įdiegta programa naudojosi daug žmonių, pats juos apmokė. Programos paskirtis buvo ta, kad įvesti donoro duomenis ir prie jo suvesti visus duomenis apie donorą ir apie kraują. Buvo fotografuojama, suvedami donoro duomenys, po to visi duomenys suvedami apie kraują. Buvo suvedama daug duomenų. Vyko teisminiai procesai su ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi jis negavo atlygio už programą ir dėl to, kad jie naudojosi jo sukurta programa be atlygio. Kol jis kūrė programą, už tai jam buvo sumokėta.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2002 m. iki įmonės bankroto pabaigos. Jo darbas buvo vežioti žmones, vežioti kraują. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ be jo buvo dar trys vairuotojai. Tekdavo vykti į užsienį parvežti donorams dovanų. Važiuodavo parvežti maišelių kraujui supilti. Vykdavo į Vokietiją, Lenkiją. Jam būdavo išduodami grynieji pinigai susimokėti už kelius. Visada su savimi reikėdavo turėti grynųjų, jei atsitiktų kokia nelaimė. Pateikdavo čekius, likusius pinigus grąžindavo į kasą. Tai būdavo avansinė apyskaita. Atlyginimą mokėjo į kortelę, grynais pinigais nemokėjo. 2010-12-31 jam buvo išmokėta grynais pinigais, nes buvo sunkus metas įmonei finansiniu atžvilgiu.

Liudytoja G. M. paaiškino, kad apie bylos aplinkybes nelabai ką pamena. Teisėjas vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojos G. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

G. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo finansams pareigose. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dažnai vykdavo į komandiruotes užsienio šalyse, tikslu dalyvauti įvairiose konferencijose bei kitais darbo reikalais. Pagal 2010-11-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į Vokietiją, į Berlyną, kur buvo perkamos įvairios dovanos skirtos donorams. Į Vokietiją ji turėjo vykti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju V. Š.. Pagal 2010-01-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į Italiją kur dalyvavo transfuziologijos kongrese- mokymuose. Iš Italijos ji vyko į Tailandą, kur buvo derinamos kontrakto sąlygos dėl plazmos surinkimo maišelių pirkimo. Pagal 2010-02-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į Berlyną į tarptautinį kraujo centrų kongresą. Pagal 2010-04-07 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į Jungtinius Arabų Emyratus, į tarptautinę plazmos perdirbimo įrangos parodą. Pagal 2010-04-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji turėjo priverstinai likti Italijoje grįžtant iš komandiruotės Tailande, kadangi neskrido lėktuvai. Pagal 2010-06-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji kartu su V. Š. buvo išvykus į Vokietiją nupirkti dovanų donorams. Pagal 2010-07-23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo kraujo donorytės akciją - dalino skrajutes ir žmones kvietė atvykti į (duomenys neskelbtini) buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobilų punktą ir tapti kraujo donorais. Pagal 2010-08-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į Ispaniją, kur dalyvavo kraujo plazmos centrų suvažiavime. Pagal 2010-09-01 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į Prancūziją, į susitikimą dėl kompiuterinės sistemos MAK -SYSTEM pirkimo ir įdiegimo sąlygų suderinimo. Pagal 2010-09-01 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ji kartu su V. Š. buvo išvykus į Vokietiją kur vyko susitikimas su įmonės ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ atstovais dėl bendradarbiavimo sąlygų aptarimo. Pagal 2010-11-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) jį buvo išvykusi į komandiruotę Tailande kur dalyvavo plazmos perdirbėjų konferencijoje ir parodoje bei buvo susitikusi su kompanijos ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ atstovais ir derėjosi dėl mažesnės kraujo plazmos maišelių pardavimo kainos ir greitesnio prekių pristatymo. Grįžus iš komandiruočių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J. V. ji pateikdavo per susitikimus bei parodas gautą informaciją bei su tuo susijusius dokumentus, kad buvo dalyvauta konferencijose, parodose, o buhalterijai buvo pateikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai (t. 1., b. l. 140 - 142 ).

Liudytoja D. P. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 m. vyr. buhaltere. Į jos pareigas įėjo tvarkyti visą buhalterinę apskaitą. Prisimena, kad dėl šaldymo įrenginio, kuris buvo (duomenys neskelbtini), buvo pavėluotai pateikti jo dokumentai. Dokumentus jai pateikė direktorius 2010 metais. Paties šaldiklio ji nematė. Jai tik inventorizacijos metu (duomenys neskelbtini) filialo vadovas jį parodė iš toli. Dėl šaldiklio ne visi dokumentai buvo pateikti, buvo pateikta sąskaita-faktūra, nebuvo pateiktas krovinio vežimo važtaraštis, buvo dar pateikti apmokėjimo kvitai. Šaldiklis buvo pirktas grynais pinigais, pavedimo nebuvo. Direktoriui buvo pateikti grynieji pinigai per atskaitingas avansines apyskaitas ir jis nupirko tą šaldiklį. Buvo sumokėta lyg 1 000 000 Lt, atsiskaitymo kvitukai buvo skirtingomis sumomis ir datomis. Šaldiklis stovėjo (duomenys neskelbtini), jis stovėjo kiemo dešinėje, jis buvo uždengtas tentu. Šaldiklis buvo įtrauktas į visus balansus. Kvituose buvo nurodyta, kad atsiskaityta eurais. Direktorius kaip atskaitingas asmuo visada turėjo dideles pinigines sumas grynais pinigais. Nurodė, jog įmonėje buvo kompiuterinė programa ,, (duomenys neskelbtini)“ ir buhalterinė programa. Daugiau jokių programų ji nežino. Dėl kompiuterinės programos, kuri kainuotų 3 000 000 Lt, nieko paaiškinti negali. Komandiruotės į kurortines šalis buvo nuolat, ataskaitų apie komandiruotes ji negaudavo. Jos manymu privaloma pateikti ataskaitas, kas nuveikiama per komandiruotes. Jai pateikdavo dokumentus tik apie išlaidas ką pirkdavo. Į komandiruotes vykdavo G. M., K. V., R. U. ir V. Š.. Už komandiruotes atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Direktorius taip pat pateikdavo avansines apyskaitas pagrindžiančius dokumentus. Visi, kurie vydavo į komandiruotes, atsiskaitydavo už išlaidas ir pateikdavo dokumentus. Jai visada kilo abejonės dėl tokių grynųjų pinigų sumų, tačiau ji nieko negalėjo padaryti, turėjo vykdyti nurodymus. Jai komandiruotės atrodė kaip poilsinės į egzotines šalis, į kurias vykdavo direktoriaus šeimos nariai. Visi pateikti dokumentai į apskaitą buvo įtraukiami atbuline data ir pristatomi į buhalteriją.

Liudytoja L. Š. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo nuo 2008 metų. Dirbo gydytoja, jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kas atvežė šaldiklį pasakyti ji negali. Atvežė šaldiklį ir iškrovė kieme. Jos manymu, ten net nebuvo panašu į šaldiklį, ten buvo sukrautos kažkokios detalės ir uždengtos. Ji net nematė kompresoriaus, jai sakė, kad jis kažkur garaže po stogu. Stovėjo detalės ir tiek. Jį po dviejų metų kažkur išvežė. Kalipėdos punkte stovėjo paprasti buitiniai veikiantys šaldikliai. Tuo metu poreikio naujam šaldikliui nebuvo. Kiek girdėjo, kad šaldiklis kainavo 1 000 000 Lt.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis tuo metu dirbo pagrindinėse pareigose UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o antraeilėse UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ inžinierium programuotoju. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ laikraščio paruošimas spaudai, o antrinė veikla prižiūrėti užsakovų kompiuterinę techniką. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tvarkė kompiuterinę techniką ir kompiuterius. Naujos programos neįdieginėjo, prižiūrėjo tik senąją. Mano, kad galėjo ta programa vadintis ,, (duomenys neskelbtini)“ arba ,, (duomenys neskelbtini)“. Technikos priežiūrą vykdė pagal sutartį. Apie programos pirkimą nieko nežino. Jam buvo atsiųsta Prancūzų programos prezentacija, prašė ją paskaityti ir pasakyti ar ji tenkintų pakeisti ,, (duomenys neskelbtini)“ programą, nes ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta savadarbė programa vietinėms reikmėms, o norint bendrauti su užsieniu reikalinga sertifikuota programa. Nauja prancūzų programa instaliuota nebuvo. Apie jos kainą nieko negirdėjo ir nieko nežino.

Liudytoja R. R. B. paaiškino, kad 45 metus dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis buvo pervadintas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo donorų skyriaus gydytoja. Pagrindinės jos pareigos buvo duoti išvadą ar gali, ar negali donoras duoti kraują. Buvo speciali forma donorų kortelėje, kurioje ji įrašydavo kraujo spaudimą, kraujo dozę. Duomenys buvo suvedami į kompiuterį. Kompiuterinė programa buvo, tačiau kaip ji vadinosi ji tiksliai nežino. Kompiuterinę techniką aptarnavo du vyrukai. Iš kur buvo pirkta kompiuterinė programa, ji nežino.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. teismas perskaito liudytojo E. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2013-01-11 apklaustas liudytoju jis parodė, kad jis nuo 2008 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Baltijos šalyse ir Suomijoje. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės direktorė D. E. yra (duomenys neskelbtini). Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra susijusi su informacinių technologijų, medicininės įrangos pardavimu. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pati informacinių technologijų bei medicininės įrangos nekuria, o tarpininkauja ją parduodant - nuperka pigiau, o vėliau perparduoda brangiau. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo rasta per Latvijoje Rygoje 2008 metais vykusi tarptautinį transfusologijos kongresą, kur įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pristatinėjo save bei savo parduodamą produkciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu ieškojo kas galėtų pajungti visą turimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorinę aparatūrą prie programinės įrangos, pagal kurią būtų galima, kontroliuoti kraujo donorus, gaunamo kraujo duomenis. Dėl programos pajungimo jis kongrese bendravo su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei kartu juo tuo metu buvusia delegacija. Parodoje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ eksponuojama programa A. J. V. tiko ir su juo buvo sutarta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ apsiima tą programinę įrangą įdiegti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po šio kongreso-parodos po keleto mėnesių jis kartu su dviem asmenimis - programuotojais, kurie buvo iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ (tuos asmenis surado įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. E.), ir kurie iš Anglijos atskrido į Rygą, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini) kad galėtų apžiūrėti kokia medicininė įranga yra ir ko trūksta pajungti minėtai programinei įrangai. Viską apžiūrėjus ir suderinus kokius darbus dar reikalinga atlikti, minėti programuotojai vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykdavo vieni ir atlikinėdavo reikalingus darbus. Prieš programinės įrangos pajungimą ir jos paleidimą dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis. Sutartis jam buvo atsiųsta iš (duomenys neskelbtini) iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis atspausdinęs pateikė pasirašyti A. J. V.. A. J. V. pasirašius sutartį, jis sutartį paštu išsiuntė į Kiprą, iš kur ją vėl gavo paštu jau pasirašytą D. E. ir tos sutarties vieną egzempliorių perdavė A. J. V.. Asmenims, kurie atlikinėjo programinės įrangos pajungimą jis pinigų nemokėjo, su jais už atliktus darbus atsiskaitė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos priežiūros neatlieka, o buvo sudariusi sutartis su kita įmone, kokia tiksliai nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo grynais pinigais, kadangi, jog būtų atsiskaitoma grynais pinigais taip pageidavo subrangovai, kurie įdiegė programinę įrangą. Pagal jo pasirašytus grynųjų pinigų priėmimo dokumentus 2010-04-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) jis iš A. J. V. gavo visas dokumentuose nurodytas pinigų sumas. Dėl to, kad vieni grynųjų pinigų priėmimo dokumentai yra pasirašyti jo, o kiti analogiški yra pasirašyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. E., taip yra todėl, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai gali būti pasirašyti tik įmonės vadovo. Dokumentai kurie yra pasirašyti jo vardu, tai yra tie dokumentai, kuriuos jis gaudavo elektroniniu paštu iš D. E. ir juos atsispausdinęs bei pasirašęs pateikdavo A. J. V., kadangi jis kitaip jam negalėdavo sumokėti pinigų. O vėliau kai jau pinigai būdavo perduoti D. E., analogiškus pinigų priėmimo dokumentus atspausdindavo ir pasirašydavo pati D. E., kurio vienas egzempliorius būdavo pateikiamas jam, kad jį perduotų A. J. V.. Kodėl A. J. V. pasiliko pinigų priiėmimo kvitus, kurie yra pasirašyti ir jo ir analogiški yra pasirašyti D. E., jis nežino. Kai A. J. V. jam sumokėdavo pinigus ( pinigai jam buvo mokai eurais) tai su savimi jis pasiimdavo tik pinigų sumą iki 7000-8000 eurų, kurią galėtų per sieną vežti nedeklaravęs ir dėl saugumo, o likusią pinigų sumą palikdavo pagal pakvitavimą saugoti A J. V. ir taip jis visus pinigus sumomis iki 7000-8000 eurų nuveždavo į Rygą, kur juos kai į Rygą atvažiuodavo pati D. E. perduodavo jai, arba kai jis skrisdavo į (duomenys neskelbtini), sumomis iki 7000-8000 eurų nuveždavo ir jai atiduodavo taip pat pats. 2010 m. jam bendraujant su A. J. V., A. J. V. jam užsiminė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas šaldymo įrenginys, reikalingas šviežiai šaldytai plazmai laikyti. A. J. V. norėjo pirkti naują šaldymo įrenginį, tačiau jam buvo pasiūlyta, kad yra galimybė nusipirkti naudotą veikiantį šaldymo įrenginį, tačiau už dvigubai mažesnę kainą ir A. J. V. su šiuo pasiūlymu sutiko. Įmonę iš kurios būtų galima nupirkti ir perparduoti naudotą šaldymo įrenginį surado D. E., kuri ir bendravo su tos įmonės atstovais. Šaldymo įrenginys buvo nupirktas iš (duomenys neskelbtini) esančios įmonės ( įmonės duomenų nežino). Nupirktas šaldymo įrenginys iš (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialą esantį (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas pervežimų bendrovės (kokios tiksliai nepamena), kurią surado įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti dokumentai patvirtinantys krovinio pristatymą jis nežino, kadangi jis pats asmeniškai kaip buvo pristatytas krovinys tada nedalyvavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėto šaldymo įrenginio pirkimo buvo pasirašyta sutartis, kurią jam buvo atsiuntusi D. E. ir kurią jis atspausdinęs pirmiausiai davė pasirašyti A. J. V., o vėliau sutartis paštu buvo nusiųsta D. E., kur D. E. sutartį pasirašius, sutartis buvo vėl atsiųsta paštu jam ir jis sutartį su D. E. parašais atidavė A. J. V.. Už nupirktą šaldymo įrenginį A. J. V. jam mokėdavo grynais pinigais, kuriuos jis sumomis iki 7000-8000 eurą perveždavo į(duomenys neskelbtini) ir pinigus vėliau (duomenys neskelbtini) atiduodavo D. E. arba pats pinigus sumomis iki 7000-8000 eurų nuveždavo į (duomenys neskelbtini) ir juos ten atiduodavo D. E.( t. 1., b. l. 136 -139 ).

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. teismas perskaito liudytojo V. U. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. U. 2012-08-08 apklaustas liudytoju parodė, kad jis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mobiliajame punkte dirbo vairuotoju. Apie 2009 m. į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mobiliojo punkto teritoriją vilkikas atvežė šaldymo kamerą (pavadinimo nežino). Iš išvaizdos atrodė, kad ta šaldymo kamera yra naudota, nes ji nebuvo supakuota, laidai buvo nukarpyti. Kamera niekada nebuvo eksploatuojama, ji visą laiką buvo laikoma kieme, uždengta nuo lietaus. 2012 m. šaldymo kamera buvo pervežta į išnuomotas patalpas (t 1., b. l. 105-112 ).

Įrodymai ir jų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio šaldymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertės 2013-03-15 dienai yra 46500 Lt (ekvivalentu 13 467 eurų) (t. 11., b.l. 177 —197; t. 12., b. l. 1 -16).

BUAB “ (duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, kurie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14., b.l. 140 -149 ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių aptarnavimo ir programavimo paslaugas nuo 2010-11-05 iki 2012-03-01 (t. 4., b.l. 151).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo pateikti dokumentai - sutartis, PVM sąskaitos faktūros, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių aptarnavimo, programavimo darbų paslaugas (t. 4., b.l. 152 -164 ).

Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos raštu su (duomenys neskelbtini) ataskaitomis, kuriose nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota ir realiai matytųsi kada, iš kokios šalies, buvo įvežtas šaldymo kambarys (t. 3., b. l. 37 - 49).

2015-01-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria iš atsakovo A. J. V. priteista sumokėti pinigus BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos A. J. V. išvaistė sumokėdamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kaip užmokestį už šaldymo kamerą bei programinės įrangos įdiegimą bei priežiūrą (t. 4., b. l. 21 - 24 ).

2014-10-08 Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuojama, kad didelės A. J. V. komandiruočių išlaidos ne visada buvo pagrįstos (t. 3., b. l. 129-143).

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis 2009-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini),2009-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo už programinės įrangos sukūrimą ir palaikymą (t. 4., b. l. 96 -117, 74 -75, 78 - 79, 82 - 85).

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytais pinigų priėmimo dokumentais: 2009-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10- 09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-15 Nr. (duomenys neskelbtini),2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-12 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. sumokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už programinės įrangos sukūrimą ir palaikymą, iš viso 715 500 eurų (t. 4., b. l. 76 - 77, 80 - 81, 86 - 87, 120 - 139).

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytais pinigų priėmimo dokumentais: 2010-04-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. sumokėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. B. už programinės įrangos sukūrimą ir palaikymą, iš viso 170400 eurų (t. 8., b. l. 110,112,115 ).

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytais pinigų priėmimo dokumentais: 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. sumokėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. B. už šaldymo įrenginį 113110 eurų (t.11., b. l. 120).

Į 2013-03-26 teisinės pagalbos prašymą gautu atsakymu/medžiaga iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų (t. 12., b. l. 1-61), vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 62-100), bei į 2014-01-28 papildomą prašymą (t. 12., b. l. 102-140, vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 141-159), iš kurios matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įregistruota 2009-04-14 d. ir yra veikianti įmonė. Apklausti įmonės atsakingi (įmonę atstovaujantys asmenys) A. D. bei D. C. E. patvirtino sandorių ir dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumą ir tikrumą. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad įmonę „(duomenys neskelbtini)“ Baltijos šalyse ir Suomijoje pagal įgaliojimą atstovauja E. B..

Specialistės išvada, iš kurios matyti, kad 2009-05-20 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl programinės įrangos sukūrimo (t. 4., b. l. 54 - 73 ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 6004 buhalterinės sąskaitos Medicininės įrangos eksploatacinės ir remonto sąnaudos apyvartos žiniaraštį įrašė apmokestinamąsias pajamas mažinančias sąnaudas 601250,43Lt sumai (99priedas). Į minėtą žiniaraštį įrašyta 4 sumos po 147089,28 Lt, viso 588357,12 Lt, kurios negali būti pripažintos kaip sąnaudos mažinančios apmokestinamąsias pajamas dėl šių priežasčių:

1.tyrimui pateikta 2009-05-20 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ , (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (156 priedas), kurioje susitarta:

-vystyti kompiuterinę programą, apibrėžtą sutarties priede A (kuris tyrimui nepateiktas), kuris yra neatskiriama sutarties dalis;

-mokėjimai 142000 EUR už pilną darbo savaitę vystant programą;

-papildomai už kiekvieną integruotą modulį atskirai sumokėti po 57900 EUR kaip užmokestį už instaliavimo darbus;

-pirmi programos elementai bus pateikti 2009-06-01;

-papildomai mėnesinis 14200 EUR mokestis, jei eksploatuojant programą bus kreiptasi dėl aptarnavimo linijų ar specialių linijų programos klaidoms taisyti.

Sutartis į lietuvių kalbą neišversta, nors pagal. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 6 str. apskaitos tvarkymas ir parinkimas 4 d. nuostatų reikalavimus... ,,gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą‘‘. UAB „(duomenys neskelbtini) šių nuostatų reikalavimų nesilaikė, tikslaus vertimo nėra, todėl atliktas pažodinis vertimas, tačiau būtina atlikti tikslų vertimą‘‘.

-sutartį pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V., už ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktorius Mrs. D. C. E.

2. Pažymėtina, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto aprašus ir inventorizavimo aprašus (157; 192 priedai) joks nematerialus ilgalaikis turtas nei 2009, nei 2010 metais nebuvo gautas, neužpajamuotas, ilgalaikio turto apskaitos kortelė neužvesta, vadinasi turto, kompiuterinės programos kurios nėra, nebuvo galima nei vystyti, nei instaliuoti modulius, nei remontuoti, nei aptarnauti. Tyrimui nepateikta jokių kitų dokumentų ir duomenų apie vykdytą operaciją, vadinasi ūkinė operacija nėra įvykusi, vadinasi mokėjimai įforminti pagal šią sutartį neatitinka tikrovės.

3. Pagal šią sutartį buvo išrašytos 4 sąskaitos, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. įformino, kad apmokėjo grynaisiais pinigais:

3.1 2010-04-08 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 14200 EUR x3 mėn. (sausis vasaris ir kovas). Bendra sąskaitos suma 42600 EUR, kas sudaro 147089, 28 Lt (158 priedas);

- 2010-04-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. į savo avansinę apyskaitą (128 priedas) įrašė, kad grynaisiais pinigais sumokėjo 147089,28 Lt pagal dokumentą 2010 04 08 Nr. (duomenys neskelbtini) (158 priedas);

- mokėjimas ir pinigų priėmimas įformintas laisvos formos dokumentu Cash receipt# 2010/001 kurį pasirašė E. B. (159 priedas).

3.2. 2010-07-10 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 14200 EUR x3 mėn. (balandis, gegužė, birželis). Bendra sąskaitos suma 42600 EUR, kas sudaro 147089, 28 Lt (160 priedas);

- 2010-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. į savo avansinę apyskaitą įrašė, kad grynaisiais pinigais sumokėjo 147089, 28 Lt pagal dokumentą 2010-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) (128 priedas);

- mokėjimas ir pinigų priėmimas įformintas laisvos formos dokumentu Cash receipt# 2010/002 kurį pasirašė E. B. (161 priedas).

3.3. 2010-09-03 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 14200 EUR x3 mėn. (liepa, rugpjūtis). Bendra sąskaitos suma 42600 EUR, kas sudaro 147089, 28 Lt (162 priedas).

3.4. 2010-12-28 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 14200 EUR x3 mėn. (rugsėjis – gruodis). Bendra sąskaitos suma 42600 EUR, kas sudaro 147089, 28 Lt (163 priedas);

- 2010- 12-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. į savo avansinę apyskaitą įrašė, kad grynaisiais pinigais sumokėjo 2 kartus po 147089, 28 Lt (iš viso 294178,56 Lt pagal dokumentus 2010-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (128 priedas);

- mokėjimas ir pinigų priėmimas įformintas laisvos formos dokumentu Cash receipt# 2010/004 kuri pasirašė E. B. (164 priedas).

Pagal LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675, aktuali redakcija nuo 2009-12-28 iki 2010-12-10 ) 17 str. leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka 1 d. nuostatas leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Šiuo atveju daroma išvada, kad ūkinė operacija nėra įvykusi, pinigų išmokėjimas įformintas formaliai, vadinasi į sąnaudas mažinančias apmokestinamąsias pajamas 588357,12 Lt suma įrašyta nepagrįstai, šia suma turi būti sumažintos sąnaudos ir perskaičiuotas pelno mokestis. Be to, šiai 588357,12 Lt sumai bendrovė patyrė nuostolį. ( t. 5., b.l. 43-45).

Specialistės išvadoje konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-20 įformino sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘,(duomenys neskelbtini), pagal kurią turėjo vystyti kompiuterinę programą, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad į ilgalaikio turto aprašus ir inventorizavimo aprašus joks nematerialus ilgalaikis turtas kompiuterinė programa nei 2009, nei 2010 metais nebuvo įrašyta, nebuvo gauta, neužpajamuota, ilgalaikio turto apskaitos kortelė neužvesta ir nustatyta, kad turto, kompiuterinės programos kurios nėra, nebuvo galima nei vystyti, nei instaliuoti modulius, nei remontuoti, nei aptarnauti. Tyrimui nepateikta jokių kitų dokumentų ir duomenų apie vykdytą operaciją, buvo nustatyta, kad ūkinė operacija neįvykusi, vadinasi mokėjimai įforminti pagal šią sutartį neatitinka tikrovės. Bendrovės direktorius A. J. V. įformino apmokėjimą grynaisiais pinigais 4 sumas po 147089,28 Lt, iš savo avansinės apyskaitos, viso 588357,12 Lt sumai, kurios negali būti pripažintos kaip sąnaudos mažinančios apmokestinamąsias pajamas dėl šių priežasčių, kadangi ūkinė operacija nėra įvykusi, pinigų išmokėjimas įformintas formaliai, vadinasi į sąnaudas mažinančias apmokestinamąsias pajamas 588357,12 Lt suma įrašyta nepagrįstai, šia suma turi būti sumažintos sąnaudos ir perskaičiuotas pelno mokestis. Be to, šiai 588357,12 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolį.

Vadinasi 588357,12 Lt sumos išmokėjimas įformintas formaliai ( t. 5., b.l. 84).

2010-05-06 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ medicininės įrangos - šaldymo kambario pirkimo (t. 4., b. l. 36 - 49 ).

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra 2010-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo už šaldymo kambarį (t. 4., b. l. 50-51).

Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti pinigų, priėmimo dokumentai: 2010-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. sumokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už šaldymo įrenginį iš viso 303110 eurų (t 4., b. l. 52 - 53,118 - 119 ).

Tyrimui pateikta 2010-05-06 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris ryškiai nesimato) tarp ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ , (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (373 priedas), kurioje:

- sutarties objektas medicininės įrangos įsigijimas;

- sutarties vertė 303110 EUR;

- pristatymas per 6 savaites nuo kontrakto pasirašymo arba nuo pardavėjo nurodymo.

Sutartis į lietuvių kalbą neišversta, nors pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 6 str. Apskaitos tvarkymas ir parinkimas 4 d. nuostatų reikalavimus... ,,gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą‘‘. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių nuostatų reikalavimų nesilaikė, tikslaus vertimo nėra, todėl atliktas pažodinis vertimas, tačiau būtina atlikti tikslų vertimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ , (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita nurodyta AB DANSKE banke Lietuvoje:

DANSKE Bank.

SWIFT CODE (duomenys neskelbtini)

Account No. LT (duomenys neskelbtini)

- sutartį pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V., už ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktorius Mrs. D. C. E.

2. Pagal šią sutartį buvo išrašyta sąskaita, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. įformino, kad apmokėjo grynaisiais pinigais (dalį vertės nurodytos sąskaitoje);

2.1 2010-08-10 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 303110 EUR sumai (1 046 578,21Lt) už šaldymo kambarį (duomenys neskelbtini) (374 priedas);

2.2. 2010-08-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. V. į savo avansinę apyskaitą įrašė, kad grynaisiais pinigais sumokėjo 390546,21 Lt pagal dokumentą 2010-08-10 (duomenys neskelbtini) (128 priedas);

2.3. mokėjimas ir pinigų priėmimas įformintas laisvos formos dokumentu Cash receipt# 2010/003 kurį pasirašė E. B. (375 priedas) .

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė Ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta (376 priedas):

- pavadinimas (duomenys neskelbtini)

- gavimo data 2010 08-10;

- pradinė vertė 1 046 578,21;

- gauta iš ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘‚ 31;

- perdavimo eksploatuoti data 2010 08-10;

- eksploatavimo vieta (duomenys neskelbtini) padalinys;

-atsakingas asmuo A. J. V..

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė šaldymo kambario įvežimo ir transportavimo dokumentų, CMR ar važtaraščių ar kito transporto dokumentų, techninių dokumentų, techninio paso, (duomenys neskelbtini) ataskaitų už 2010 metus iš kurių realiai matytųsi, kada, iš kokios šalies, kokios kilmės šalies įvežtas šaldymo kambarys.

5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė Ilgalaikio turo inventorizavimo aprašus, tačiau inventorizavimo komisijos nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje rastas šis šaldymo kambarys (157; 377 priedai).

6. Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas (duomenys neskelbtini) įvežimo ataskaitas už 2010m. sausio - gruodžio mėnesį, iš kurių matyti, kad per 2010 metus joks šaldymo kambarys į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) nebuvo įvežtas. (duomenys neskelbtini) ataskaitose nurodytas prekių kodas, prekių aprašymas, šalies siuntėjos pavadinimas, kilmės šalies pavadinimas, prekės masė, prekės vertė (378 priedai). Vadinasi šaldymo kambarys 1046578,21Lt vertės, kaip nurodyta sutartyje ir sąskaitoje, nebuvo įvežtas, pagal aprašytus dokumentus nebuvo gautas. Daroma išvada, kad įvežimas buvo įformintas formaliai. 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. V. įformintas mokėjimas 390546,21 Lt sumai už realiai negautą turtą, nes gavimas nepagrįstas dokumentais, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 390546,21 Lt nuostolį ( t.5., b.l. 85-86).

UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ direktoriaus A. J. V. įsakymai: 2010-01-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-09 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-18 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-13 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-11 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-11 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-19 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-07 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-19 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07- 23 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-13 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini),2010-09-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-11 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-03-10 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriuos komandiruotės išlaidoms buvo panaudota iš viso 182069,8 Lt ( ekvivalentu 52731 eurų) (t.10., b.l. 13 - 14, 16 - 17, 22 - 23, 24 - 25, 26 - 27, 28 - 29, 30 - 31, 32, 33 - 34, 35 - 36, 37 - 38, 39 - 40, 41 - 42, 43 - 44, 45 - 46, 51 - 52, 59, 62, 63 -64, 83-84, 86-71, 91-92, 93-94,102-103, 112-113). ?

Specialistės išvadoje konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė direktoriaus įsakymus dėl komandiruočių, avansines apyskaitose nurodė komandiruočių išlaidas, dienpinigių paskaičiavimus, komandiruočių sąnaudas. Komandiruočių sąnaudų negalima pripažinti dėl šių priežasčių:

1. nenurodyta įmonė ar vieta į kurią vyksta komandiruojamas darbuotojas, nurodoma tik šalis;

2. nurodytas vykimo tikslas neapibrėžtas, neaišku kuo jis susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla;

3. vykta į šalis su kuriomis pagal tyrimui pateiktus dokumentus jokie ūkiniai ryšiai nenustatyti;

4. nurodoma, kad vykstama į konferencijas, kongresus, kurie vyksta nuo kelių iki keliolikos dienų, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų, kad tas kongresas, pasitarimas, konferencija tikrai vyko, kur vyko, kada konkrečiai vyko, tyrimui nepristatyta;

5. neišsaugoti, tyrimui nepateikti dokumentai;

6. dažniausiai keliaujantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo direktorius A. J. V. (pagal nepripažintas sąnaudomis išlaidas apie 100 dienų buvo komandiruotėse) ir direktoriaus pavaduotoja ekonomikai (finansams) G. M. (pagal nepripažintas sąnaudomis išlaidas apie 85 dienas buvo komandiruotėse). Pagal LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675, aktuali redakcija nuo 2009-12-28 iki 2010-12-10 ir aktuali nuo 2010-12-11 iki 2011-11-30) 17 str. leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka 1 d. nuostatas leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ centras patirtos komandiruočių sąnaudos nurodytos lentelėje 182069 Lt sumai negali būti pripažintos mažinančios apmokestinamąsias pajamas, kadangi nėra duomenų, kad jos patirtos pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti. Be to, šiai 182069,80 Lt sumai sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys, kad šių sąnaudų nepriskyrus mažinančioms apmokestinamąsias pajamas jos turi būti traktuojamos kaip fizinio asmens gautos pajamos ir tokiu atveju patenka į LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX.-1007) veikimo sritį. Tuo pačiu ir darbo užmokestis paliktas bendrovėje jų išvykų metu negali būti priskirtas sąnaudoms mažinančioms apmokestinamąsias pajamas ( t. 5., b.l. 53-57).

Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentas - tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras - tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė nustatyta už keleto veikų padarymą: už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, už buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Specialistės išvadoje nurodoma, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001- 11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „....ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 9 str. 2 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, „...kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti“; 16 str. l d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad ,,...ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose “, 3 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus... Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, 4 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“; 18 str. l d. reikalavimus kuriame nurodoma, kad „...pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas; 19 str. 2 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka... “ UAB „(duomenys neskelbtini)“ centras tyrimui nepateikė mokesčių priskaitymo pirminių dokumentų, apskaitos registrų, suderinimo aktų, inventorizacijos aprašų, finansinės atskaitomybės dienai nesuderino mokestinių įsipareigojimų su VMI prie LR FM, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitoje skiriasi duomenys pateikti ilgalaikio turto aprašuose, 2010 metų sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje ir 2010-12-31 balanse, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstiniai apmokėjimai atskaitomybėje pavaizduoti kaip ilgalaikis turtas, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingą 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją - neteisingai pritaikė ir neteisingai apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas ” (t. 5., b. l. 18 - 108).

Teismas pažymi, jog specialisto išvada nėra pagrindinis įrodymų šaltinis byloje, tačiau apart jos A. J. V. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti patikimi ir neginčytini įrodymai – liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai esantys byloje.

Įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eilinaim bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai. Tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, atstovaudamas įmonę jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską kas nuo jo priklauso, kad jo atstovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Sandoriai sudaryti su įmone ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ jau savaime savo turiniu pripažįstami ydingais, nes sumokėtos didelės pinigų sumos be pagrindo, dalis komandiruočių išlaidų pripažintos nepagrįstomis, t.y. jos iššvaistytos. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje, teismas taikyti kaltinamojo veikoje išimtinai civilinius santykius būtinų sąlygų nenustatė, nežiūrint ir į tai, jog žalos atlyginimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. V. dėl programinės įrangos, šaldymo įrenginio įsigijimo bei komandiruočių išlaidų išspręstas civiline tvarka, tačiau tai A. J. V. padarytos veikos baudžiamosios atsakomybės nešalina.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.

Svetimo turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamasis A. J. V. neigia iššvaistęs jam patikėtą turtą, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis.

Kaltinamasis A. J. V. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog programinė įranga UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdiegta, o ji buvo nuomojama ir nuotoliniu būdu aptarnaujama. Kaip matyti iš specialisto išvados, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-20 įformino sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘,(duomenys neskelbtini) pagal kurią turėjo vystyti kompiuterinę programą, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad į ilgalaikio turto aprašus ir inventorizavimo aprašus joks nematerialus ilgalaikis turtas - kompiuterinė programa nei 2009, nei 2010 metais nebuvo įrašyta, nebuvo gauta, neužpajamuota, ilgalaikio turto apskaitos kortelė neužvesta ir nustatyta, kad turto, kompiuterinės programos kurios nėra, nebuvo galima nei vystyti, nei instaliuoti modulius, nei remontuoti, nei aptarnauti. Tyrimui nepateikta jokių kitų dokumentų ir duomenų apie vykdytą operaciją, buvo nustatyta, kad ūkinė operacija neįvykusi, vadinasi mokėjimai įforminti pagal šią sutartį neatitinka tikrovės. Taigi, šiuos jo paaiškinimus iš esmės paneigia specialisto išvada. Teismas taip pat pažymi, jog tiek kompiuterinės programos nuoma, tiek šaldymo įrenginio pirkimas buvo vykdomas per tą pačią įmonę registruotą (duomenys neskelbtini), sandoriai buvo vykdomi grynais pinigais per įmonės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ atstovą. Teismo manymu, nelogiška ir neįtikinama, jog šiuo metu, esant pakankamai išvystytai bankinei sistemai, informacinėms technologijoms sutarties šalys savo sutartinius įsipareigojimus vykdytų grynais pinigais, ypač tada, kai sandorių sumos yra pakankamai didelės. Pažymėtina ir tai, jog įmonė ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nors ir registruota (duomenys neskelbtini), tačiau turėjo įmonei priklausančią sąskaitą Lietuvos Respublikoje, t.y. (duomenys neskelbtini) banke. Teismas taip pat pažymi, kad specialistas savo išvadoje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė šaldymo kambario įvežimo ir transportavimo dokumentų, CMR ar važtaraščių ar kito transporto dokumento, techninių dokumentų, techninio paso, (duomenys neskelbtini) ataskaitų už 2010 metus iš kurių realiai matytųsi, kada, iš kokios šalies, kokios kilmės šalies įvežtas šaldymo kambarys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė Ilgalaikio turo inventorizavimo aprašus, tačiau inventorizavimo komisijos nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje rastas šis šaldymo kambarys (157; 377 priedai). Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas (duomenys neskelbtini) įvežimo ataskaitas už 2010m. sausio - gruodžio mėnesį, iš kurių matyti, kad per 2010 metus joks šaldymo kambarys į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) nebuvo įvežtas. (duomenys neskelbtini) ataskaitose nurodytas prekių kodas, prekių aprašymas, šalies siuntėjos pavadinimas, kilmės šalies pavadinimas, prekės masė, prekės vertė (378 priedai). Vadinasi šaldymo kambarys 1046578,21Lt vertės, kaip nurodyta sutartyje ir sąskaitoje, nebuvo įvežtas, pagal aprašytus dokumentus nebuvo gautas. Daroma išvada, kad įvežimas buvo įformintas formaliai. 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. V. įformintas mokėjimas 390546,21 Lt sumai už realiai negautą turtą, nes gavimas nepagrįstas dokumentais, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 390546,21 Lt nuostolį ( t.5., b.l. 85-86).

Kaltinamojo A. J. V. parodymus teismas vertina kaip formalius, deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neatinkančius faktinių bylos aplinkybių, prieštaraujančius liudytojų parodymams bei rašytiniams įrodymams esantiems baudžiamojoje byloje.

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo pozicija nepatvirtinta surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, todėl atmetama. Teismas kaltinamojo poziją dėl jam inkriminuotų nusikaltimų vertina kaip gynybos būdą ir siekį bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vertinant įrodymus turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinkus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. J. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 184 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str., 1 d. pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Taigi, skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad ir nors jo padarytos nusikalstamos veikos priklauso sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis nors praeityje ir teistas, tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs, taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į ganėtinai ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę perduodant bylą nagrinėti teismui, į tai, jog iš kaltinamojo priteistos didelės pinigų sumos, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai numatyti BK 41str. bus įgyvendinti.

Vadovaujantis BPK 106 str. 1 d. 1 p. liudytojų turėtos kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A.J. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-303, 308 straipsniais,

nusprendė:

A. J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1d ir nuteisti:

- pagal LR BK 184 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 184 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 222 str. 1d. 1 ( vieneriems ) metams mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes, ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. J. V. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš A. J. V. 39 eur proceso išlaidų valsybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algerdas Urbšys