- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-444-671-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00001-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Švenčionių rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros pareigūnas 2006 m. spalio 7 d. surašė M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. spalio 7 d. 17 val. 48 min. Švenčionių mieste, Vilniaus g., vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, kurioje leistinas 50 km/h greitis, o važiavo 80 km/h greičiu, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 174, 61.1 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje (pastaboje), 124¹ straipsnio 6 dalyje.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus pareigūnas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu M. J. , vadovaudamasis ATPK 124 straipsnio 3 dalimi, 124¹ straipsnio 6 dalimi, 130² straipsniu, 130² straipsnio pastaba, 30² straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė M. J. administracinę nuobaudą – 300 Lt dydžio piniginę baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių.
II.
M. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą. Nurodė, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad jis nebuvo padaręs pažeidimų, už kuriuos skiriamų balų suma 10 ir daugiau balų todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę negalėjo būti skiriamas. Pateiktuose teismui paaiškinimuose papildomai nurodė, kad greitis buvo matuojamas greičio matuokliu Berkut, kuris yra netinkamas ir naudotas buvo neteisėtai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime įskundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad M. J. apie priimtą nutarimą buvo žinoma, jis buvo išsiųstas protokole jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, be to 2006 m. gruodžio 7 d. jis buvo nubaustas dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė atimta 2006 m. lapkričio 6 d., nutarimu ir jam paskirtą 1500 Lt baudą M. J. apmokėjo 2007 m. balandžio 27 d. Todėl teigė, kad jis praleido apskundimo terminą ir nėra jokių svarbių priežasčių jį atnaujinti.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi M. J. skundo netenkino. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojo A. T. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad M. J. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK, galiojusį pažeidimo padarymo metu, 124 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti tik taikant M. J. ATPK 124 straipsnio 3 dalies, 124¹ straipsnio 6 dalies, 130² straipsnio sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, kuri yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl keisti šią nuobaudos rūšį nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III.
M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik žodiniais ir rašytiniais pareigūno paaiškinimais. Teigia, kad patikros liudijimas nepakankamas įrodymas dėl Berkut tinkamumo, Berkut naudojimo tinkamumas leistas tik 2007 metais. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl duomenų bazės POLIS duomenų neatitikimo. Mano, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, palikdamas skundžiamą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos įskaitos duomenys, Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „BERKUT“ R Nr. 0501057 patikros liudijimo Nr. 1538764 kopija, liudytojo A. T. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad M. J. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 124 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, t. y. teismas tik išvardino įrodymus, tačiau dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad apelianto greitis buvo fiksuotas greičio matavimo prietaiso „BERKUT“ R Nr. 0501057. Teismas nepasisakė apie šiuo matavimo prietaisu gautų įrodymų leistinumą, nesiaiškino, ar minėtas prietaisas pažeidimo fiksavimo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, ar jo naudojimui buvo išduoti reikiami leidimai.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apeliantui, vadovaujantis 130² straipsniu bei pastaba, ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas įvertintas 4 balais ir nustačius, kad jis per metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtų balų suma yra dešimt ir daugiau, atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad pakeitus ATPK 130² straipsnį (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija), panaikinta balų sistema bei paliko apeliantui skirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad ATPK 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtį, pagal kurią aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.
Taip pat pažymėtina, kad M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tik už greičio viršijimą, t. y. ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, bet ir už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė apskritai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartis naikintina ir administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.