Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. liepos 27 d., taip pat bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu D. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

UAB „X“ civilinis ieškinys dėl 348 Lt turtinės žalos atlyginimo ir K. V. civilinis ieškinys dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš D. O. priteista Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 586,68 Lt (169 EUR) advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. liepos 18 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko, tokiu būdu neteisėtai įsigijo ir iki 14.25 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą - 0,023 g heroino, kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. O. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nuteistasis D. O. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, nuosprendis dalyje dėl D. O. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d. taip pat nėra skundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, jos paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų ir taip pat, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmė turėtų būti proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. O., atsižvelgė į tai, kad jis šį jam inkriminuotą nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus itin trumpam laikui po paleidimo iš pataisos įstaigos, anksčiau 13 kartų teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2000-12-11, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Be šių aplinkybių įvertino laikytos narkotinės medžiagos kiekį – 0,023 g, tik 0,003 g viršijantį priskiriamą prie nedidelio, į laikymo aplinkybes – su savimi, asmeniniam vartojimui, ir sprendė apie nedidelį veikos pavojingumą. Taip pat įvertinta tai, kad nustatyta viena nuteistojo D. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai D. O. paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga, aiškiai ne per griežta, tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti nuteistajam D. O. švelnesnę bausmės rūšį – baudą ar švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę - viešuosius darbus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam dėl blogos sveikatos būklės sunku atlikinėti bausmę pataisos namuose, nėra pagrįstas jokiais medicininiais dokumentais, todėl atmetamas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti.