Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant G. J., dalyvaujant ieškovei M. B. ir jos atstovei advokatei R. M., atsakovei D. J. ir jos atstovei advokatei O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tai, kad tarp žemės sklypų savininkų kilo ginčas, paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sutikti pasirašyti ant jos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (28 b.l.), atsakovė jai raštu atsakė, jog, atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti vadovaujamasi jau atliktais atsakovės sklypo kadastriniais matavimais (29 b.l.), taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei M. B. nuosavybės teise priklauso 5,9000 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir padalijus daiktą suformuotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m, ūkiniai pastatai, esantys tuo pačiu adresu (11-12 b.l.), žemės sklypo kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre neįregistruoti. A. D. J. nuosavybės teise priklauso gretimas 2,9817 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (66 b.l.).

Ieškovė teigia, jog UAB „Kelprojektas“ atsakovei parengtas žemės sklypo planas neatitinka nusistovėjusių faktinio naudojimosi sklypais ribų, be to, atsakovės žemės sklypo ribos įsiterpia į ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, t.y. persidengia, šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ieškovei apie juos nežinant, ji nedalyvavo paženklinant ir parodant sklypo ribas. Ieškovė teigė, kad šalys sklypais naudojosi faktiškai išvedant ribą tarp sklypų palei atsakovės gyvenamojo namo priestato sieną. Pagal UAB „Kelprojektas“ atliktus kadastrinius matavimus ši riba eina 1 m atstumu nuo atsakovės priestato sienos, todėl iš dalies dabar užimtas ieškovės žemės sklypas, be to, apsunkintas patekimas ieškovei į jos gyvenamąjį namą.

Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, suformuotos UAB „Kelprojektas“ (105 b.l.), duomenys patvirtina, jog atsakovės D. J. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis – 0,0110 ha dydžio žemės sklypas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-78 paimta visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) (kadastrinių matavimų bylos 3-4 l.). Šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-55, UAB „Kelprojektas“ tyrinėjimų skyriaus geodezijos grupė atliko žemės sklypo, kurio dalį numatyta paimti visuomenės poreikiams, kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų patikslinimą. Matininkės B. T. surašytame aiškinamajame rašte nurodyta, jog matuojant D. J. priklausantį žemės sklypą, į matavimus kviečiama kaimynė M. B. nė karto neatvyko, jai registruotu paštu išsiųsti sklypo fragmentai ir aktų kopijos grįžo atgal neįteikti (kadastrinių matavimų bylos 34-35 l.). UAB „Kelprojektas“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose 2011 m. liepos 11 d., 2012 m. spalio 25 d. pažymėta, jog M. B. buvo kviesta dalyvauti nustatant D. J. žemės sklypo ribas, tačiau ji neatvyko (kadastrinių matavimų bylos 43, 88 l.), ženklinant žemės sklypo ribas 2011 m. liepos 11 d., dalyvavo M. B. motina S. Č.. Žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliu, kitos ribos sutampa su kelio kraštu, namo viduriu ir betono plytelių tako viduriu. Šis žemės sklypo planas patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus specialisto ir suderintas su šio skyriaus vedėja, pasirašytas ir pačios sklypo savininkės, ir UAB „Kelprojektas“ atsakingų darbuotojų (kadastrinių matavimų bylos 44 l.). Šie kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre įregistruoti 2013 m. vasario 8 d. pagal UAB „Kelprojektas“ 2012 m. gruodžio 4 d. suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).

Pagal Nuostatų 32.1.1. punktą žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Remiantis Nuostatų 32.1.1.2 punktu, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Nuostatų 32.1.1.3. punkte nustatyta, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei M. B. adresu (duomenys neskelbtini) buvo siųsti UAB „Kelprojektas“ kvietimai dalyvauti nustatant atsakovės žemės sklypo ribas 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. birželio 22 d. (2011 m. birželio 30 d. įteiktas M. B. motinai S. Č. – kadastrinių matavimų bylos 76 l.), 2011 m. spalio 6 d., 2012 m. sausio 16 d. (2012 m. vasario 21 d. grąžintas su žyma „išvykusi į užsienį“, kadastrinių matavimų bylos 77 l.), 2012 m. spalio 10 d., 2012 m. lapkričio 14 d. (grąžintas su žyma „išvykusi į užsienį“) (kadastrinių matavimų bylos 68, 69, 71, 72, 73, 78 l.), taip pat 2012 m. spalio 30 d. siųsti ieškovei ir jos motinai adresuoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija, žemės sklypo plano fragmentas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus išvada (kadastrinių matavimų bylos 70 l.), jie grąžinti su žyma, kad B. išvykusi į užsienį, o Č. atsisakė paimti laišką (kadastrinių matavimų bylos 79 l.). Šie duomenys duoda pagrindą išvadai, jog M. B. buvo žinoma apie pradėtą atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, tačiau ji pati tyčia sąmoningai vengė dalyvauti nustatant šio sklypo ribas, kaip teisme pati paaiškino, netgi liepė savo motinai, gyvenusiai jos namuose, neimti jai adresuotų registruotu paštu siunčiamų laiškų, tai, beje, užfiksuota ir pašto žymose. 2011 m. birželio 30 d. ieškovei siųstas UAB „Kelprojektas“ pranešimas buvo įteiktas jos motinai, kaip paaiškėjo iš pačios ieškovės paaiškinimų, teisme apklausto liudytojo S. G. parodymų, ieškovės motina bent du kartus, atliekant žemės sklypo ribų nustatymo darbus, buvo pasikvietusi televizijos žurnalistus, ši aplinkybė buvo žinoma ir ieškovei, jai apie kviečiamus žurnalistus, atvykusius matininkus pranešė pati motina. Ieškovė parodė, kad ji kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturėjo, tik (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų nustatyto darbai buvo organizuojami ketvertą kartų (2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. liepos 11 d., 2011 m. spalio 18 d., 2012 m. spalio 25 d.), būtent dėl ieškovės nedalyvavimo, atsisakymo priimti jai siunčiamus pranešimus šis procesas užtruko beveik dvejus metus. Bandymai nustatyti sklypo ribas pradėti nuo 2010 m. gruodžio 1 d., tačiau nė karto M. B. neatvyko. Kaip ieškovė teismui paaiškino, ji į užsienį išvyko tik 2011 m. gegužės 21 d., t.y. jau esant pradėtai kadastrinių matavimų atlikimo procedūrai, iš Olandijos į Lietuvą ji grįždavo bent du kartus per metus. Ieškovė teisme neatsakė, kodėl ji nesistengė numatytu matavimų laiku parvykti iš užsienio, tik teigė, kad negalėjo, tačiau priežasčių, objektyviai trukdžiusių jai tą padaryti, nenurodė. Todėl teismui nėra jokio pagrindo tikėti ieškovės teiginiais, jog atsakovės žemės sklypo ribos buvo paženklintos ieškovei apie tai nežinant. Akivaizdu, kad ieškovė pati vengė dalyvauti nustatant atsakovės sklypo ribas. UAB „Kelprojektas“ 2011 m. birželio 16 d. raštu pateikė prašymą paskelbti informaciją UAB „Gyvenimas“ Prienų rajono ir Birštono miesto laikraštyje apie atliekamus D. J. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius (geodezinius) matavimus, nurodant, kad šio sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos 2011 m. liepos 11 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., analogišką informaciją paskelbimui pateikė Veiverių seniūnijai (kadastrinių matavimų bylos 74, 75 l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog ženklinant atsakovės žemės sklypo ribas, buvo tinkamai laikytasi Nuostatų reikalavimų, o pagal kasacinio teismo išaiškinimus asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstaigoje, sklypo plotas atitiko atsakovės nuosavybės teise turimos žemės plotą, o ribos buvo suderintos su kaimyninių sklypų ribomis, įbrėžtos Juodbūdžio kadastrinės vietovės kadastriniame žemėlapyje, kuris yra vieningo respublikinio kadastrinių duomenų banko sudėtinė dalis. CK 4.45 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti sklypų ribas tik tokiu atveju, jei jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, o šioje byloje nustatyta, kad riba tarp sklypų yra aiški, užfiksuota kadastro duomenyse ir žemėlapiuose, netgi matuojant atsakovo žemės sklypą jos buvo privalu laikytis kaip atskaitos taško.

Nors ieškovė teigia, kad UAB „Kelprojektas“ parengtas atsakovės sklypo planas pažeidžia jos teises, įsiterpia į ieškovės žemės sklypą, tą paneigia byloje surinkti duomenys. Kaip matyti iš UAB „Kelprojektas“ parengto plano, UAB „Inventora“ parengto ieškovės žemės sklypo brėžinio (19, 21, 22 23 b.l.), fotonuotraukų (87, 88, 119 b.l.), liudytojo UAB „Inventora“ matininko P. N. parodymų šalių sklypus skirianti riba nustatyta ir paženklinta taip, kad priartėjus prie ieškovės gyvenamojo namo durų atstumu, ji toliau nuo paskutinio riboženklio eina įstrižai į šalių gyvenamųjų namų kertę, taigi, iki ieškovės namo durų lieka 2,40 m (posūkio taškai 15-16). Tokio atstumo, teismo vertinimu, pakanka, kad ieškovė galėtų tinkamai naudotis įėjimu į savo namą. Ieškovė savo poziciją, kad sklypų riba turi eiti palei atsakovės gyvenamojo namo priestato sieną, grindė tik tuo, kad taip ieškovei būtų patogiau. Tačiau ji neatsižvelgė, kad tokiu atveju atsakovė prarastų priėjimą prie savo namo sienos iš lauko pusės, o tai būtina, siekiant tinkamai naudotis nekilnojamuoju daiktu, atlikti jo remontą. Tuo tarpu nustatyta sklypų riba ieškovei nekliudo naudotis jos nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu. Teismas pažymi ir tai, jog ieškovė pati parodė, jog davė sutikimą atsakovei įteisinti gyvenamojo namo priestato statybą, taigi, ji turėjo suvokti ir tai, kad tinkamai šio priestato eksploatacijai bus reikalinga naudotis žemės sklypo dalimi, einančia palei šio priestato sieną. Be to, net jei šalys faktiškai ir naudojosi sklypais, jų riba laikydamos liniją palei pat atsakovės gyvenamojo namo priestato sieną, faktinis sklypo naudojimas, remiantis kasacinio teismo praktika, - tik vienas iš kriterijų sklypo riboms nustatyti, todėl faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas nereiškia, kad kiekvienu atveju sklypų ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Liudytojas S. G., UAB „Kelprojektas“ darbuotojas, parodė, kad atliekant atsakovės žemės sklypo matavimus, dėl veiksmų buvo daug tariamasi, nes matavimai vyko dalyvaujant ieškovės motinos kviestiems žurnalistams, todėl tokioje konfliktinėje situacijoje labai stengtasi nepadaryti jokių klaidų. Ieškovės motina jau bandant nustatyti sklypų ribas 2011 m. kvietė žurnalistus. Sklypo riba buvo nustatyta pagal rajono architekto parengtą schemą, kad nebūtų pažeistos gretimo sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo savininkų teisės, nuspręsta taką padalinti per pusę. Su M. B. nepavyko užmegzti jokio kontakto, todėl matavimai užtruko daugiau kaip pusantrų metų, būta ne mažiau kaip 5 bandymų suderinti atsakovės sklypo ribas su ieškove. Dėl įvažos į sklypus pastebėtina, jog pagal pateiktus byloje duomenis – UAB „Inventora“ brėžinius (19, 20, 24 b.l.) atsakovei tenka 2,3 m pločio įvažiavimo kelio juosta, o ieškovei tenka 3 m pločio įvažiavimo kelio juosta. Įvertinus pateiktas fotonuotraukas (81-86, 118-119 b.l.) spręstina, kad ieškovė turi objektyvią galimybę tinkamai įsirengti įvažą, nes jai priklausančiame sklype tam yra pakankamai vietos.

Taip pat teismas pažymi, kad atsakovei pagal laikiną žemės sklypo planą priklausė 5,9000 ha, šis žemės sklypas, paimant dalį žemės visuomenės poreikiams, buvo padalintas į tris sklypus – Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,8823 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,9817 ha, ir visuomenės poreikiams paimamą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0110 ha, taigi, neviršijo 5,9000 ha, atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas, atlikus jo kadastrinius matavimus, nepadidėjo. UAB „Kelprojektas“ parengto atsakovės žemės sklypo plano ribų apibrėžtas žemės sklypo plotas atitinka atsakovės nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotą. Atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, parengti UAB „Kelprojektas“, taip pat ir sklypo ribos, nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. UAB „Kelprojektas“ nustatyta atsakovės žemės sklypo riba nesukelia didelių nepatogumų gretutinio žemės sklypo savininkei ieškovei, ji, įvertinus visas faktines aplinkybes dėl sklypų paskirties ir naudojimo, yra racionali ir tarnauja tinkamam šalių nuosavybės valdymui. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti UAB „Kelprojektas“ atliktus D. J. priklausančio 2,9817 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus negaliojančiais.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei priklauso 5,9000 ha ploto žemės sklypas, bet pagal jos užsakymu UAB „Inventora“ atliktą sklypo brėžinį, sklypų ribą nustatant pagal ieškovės pageidavimą palei atsakovės gyvenamojo namo priestato sieną, ieškovės sklypas padidėjo iki 6,1100 ha, taigi, be jokio teisinio pagrindo atsakovės sąskaita ieškovei tektų 0,2100 ha žemės. Liudytojas P. N. parodė, kad atlikdamas ieškovės sklypo matavimus, jį padidino iki 6,1100 ha atsakovės sklypo sąskaita, jokio kompensavimo atsakovei dėl to nenumatė, tai tik būtų spręstina ateityje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Jau minėta, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Todėl vien dėl šios aplinkybės UAB „Inventora“ atlikti tokie kadastriniai matavimai negalėtų būti įregistruoti. Ieškovės užsakymu UAB „Inventora“ parengtas žemės sklypo planas (19 b.l.) negali būti laikomas kadastrinių matavimų bylos sudėtine dalimi. Kaip parodė jį rengęs UAB „Inventora“ matininkas P. N., tai tik projektinis pasiūlymas užsakovei, šio sklypo kadastrinių matavimų byla nėra sukomplektuota. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, parengtas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo planas turi būti suderintas Nuostatuose (65 punkte) nustatyta tvarka – pateiktas tikrinimui ir suderinimui Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui. Ieškovės pateiktas žemės sklypo planas nesuderintas, kaip reikalauja teisės aktai, todėl, netgi jį atsakovei pasirašius, nebūtų galima pagal tokį planą įregistruoti UAB „Inventora“ atliktų ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pažymėtina, kad ieškovės užsakymu atlikti kadastriniai matavimai nesutampa su atsakovės atliktais kadastriniais matavimais, t.y. kerta gretimo atsakovės sklypo, jau pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ribas, nors tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Nuostatai, kurių 32.1.2.2.2. punkte nurodyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro, bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311). Taigi, pripažintina, jog nėra tinkamai parengtų ieškovės sklypo kadastrinių matavimų, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl jai priklausančio 5,9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovei priklausančio 2,9817 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos nustatymo pagal UAB „Inventora“ ieškovei sudarytą žemės sklypo planą ir atsakovę pasirašyti ant 2013 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.

Atsakovė D. J. byloje patyrė 800 Lt jos atstovimo išlaidų (b.l. 113-117). Ieškovės ieškinys nebuvo pagrįstas, todėl iš M. B. atsakovei D. J. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą.

Teismas patyrė 33,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. B. atsakovei D. J. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 800 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) (231,70 eurus).

Priteisti iš ieškovės M. B. 33,95 litus (9,83 eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.