Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 įsakymu buvo patenkintas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimas ir iš UAB „Mano būstas Neris“ priteista 629,48 EUR, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-10) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 9 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Nurodytas teismo įsakymas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-03 nutartimi, priėmus ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 629,48 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2021-07-06 daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo lietvamzdžio buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ši butą ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 629,48 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateiktas būsto ir gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė apdraudė draudėjos V. S. nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2011-11-22 iki 2042-01-20. Pranešimas apie įvykį žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė 2021-07-06 buvo informuota apie 2021 metų vasarą butui daromą žalą dėl to, kad per liūtis lietaus vanduo tekėdavo per laiptinės sienas, ėmė sunktis į nurodytą butą, ko rezultate buvo suniokotos buto lubos ir sienos. Šis pranešimas patvirtina ir tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė – atsakovė buvo informuota apie gadinamą turtą. Aplinkybę, kad butui prasiskverbiančia drėgme ir vandeniu daroma žala patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos. Aplinkybę, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorei – atsakovei buvo žinoma apie vandens ir drėgmės daromą žalą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtina Mano būstas pasiūlymų suvestinė. Iš šios suvestinės matyti, kad atsakovė buvo informuota, jog 2021-05-18 lietaus vanduo užliejo visus keturis namo aukštus, drėksta buto, esančio (duomenys neskelbtini), sienos. Atsakovė 2021-06-13 informuota, kad vanduo teka į buto vidų.

Atsakovės 2022-05-23 pateikta nuotrauka ir pateikti aktualūs pranešimai patvirtina, kad apie problemą atsakovei buvo žinoma nuo 2019 metų, o 2020-06-08 pranešimas patvirtina, kad lietaus vandens ir drėgmės prasiskverbimo problema nebuvo išspręsta, 2021-05-18, 2021-05-19, 2021-05-23, 2021-06-14 pranešimai patvirtina, kad atsakovė nebuvo pašalinusi lietaus vandens ir drėgmės prasiskverbimo į namo ir buto vidų priežasčių. Kartu su 2021-05-19 pranešimu atsakovei pateiktos nuotraukos apie lietaus daromą žalą ginčo butui.

Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, darytos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad patalpose yra pažeidimai. Teismui pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, patvirtina, kad ieškovė įvertinusi nusidėvėjimą, butui padarytą žalą įvertino 629,48 EUR suma, kurią sudaro remonto darbų įkainiai, medžiagų kaina ir kt. Byloje esantis 2021-10-08 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buto draudėjai išmokėta 629,48 EUR draudimo išmoka.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau) - CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, kad nuo 2019 metų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prasiskverbiančiu lietaus vandeniu ir drėgme buvo daroma žala – drėko buto sienos, lubos. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina ieškovės teismui pateiktos fotonuotraukos, buto draudėjos pranešimai atsakovei, turto žalos įvertinimo skaičiuoklė. Ieškovė patirtą žalą įvertino pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir atskaičiusi nusidėvėjimą, draudėjai išmokėjo 629,48 EUR draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei žalą, kurią ji patyrė sumokėjusi nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką dėl apdrausto buto apliejimo.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, apie įvykio priežastis padarė išvadas remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės kaltę. Teismas su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi/techniniu prižiūrėtoju, yra atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus, todėl atsakovė privalėjo užtikrinti tinkamą lietvamzdžių funkcionavimą name. Atsakovė iki teismo posėdžio nepateikė ieškovės dublike prašytų įrodymų, kuriuos buvo įpareigota pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-25 nutartimi. Byloje esantys buto draudėjos pranešimai atsakovei patvirtina, kad atsakovei nuo 2019 metų buvo žinoma aplinkybė, jog butui lietaus vandeniu daroma žala. Atsakovės pateiktas, jau minėtas, pranešimų registras patvirtina, kad nuo 2019 metų atsakovė neatliko veiksmų, kuriais būtų pašalintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų drėkimo ir užliejimo lietaus vandeniu priežastys. Tie patys atsakovės pateikti pranešimai patvirtina ir ta, kad atsakovė nedėjo pakankamai priežasčių tam, kad buto sienų ir lubų drėkimo priežastys butų pašalintos protingu nuo sužinojimo apie tai terminu.

Atsakovė, neigdama savo civilinę atsakomybę, nurodė, kad bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Pabrėžė, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovė paaiškino, jog faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovei negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Su šia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

Namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis, prižiūrėti ir tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Teiginiai, kad atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato, negalėjo veikti be bendrasavininkų sutikimo, jų lėšų ir, kad buto bendrasavininkai yra atsakingi už pastato trūkumus, yra atmestini, nes buto draudėja ne kartą nuo 2019 metų kreipėsi į atsakovę dėl per stogą ir sienas tekančio vandens ir tuo daromos žalos; atsakovės atlikti veiksmai situacijos nepakeitė, o tai reiškia, kad atsakovė savo pareigas atliko nekokybiškai ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, ko padarinys – butui drėgme ir vandeniu padaryta žala. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu – laiku kokybiškai neatliktu lietvamzdžio remontu (CK 6.246, 6.266 straipsniai).

Konstatuotinas ir priežastinis ryšys - atsakovė, netinkamai atlikdama priskirtas pareigas administruoti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo, todėl nuo 2019 metų esant netinkamai lietvamzdžio būklei, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo veikiamas drėgmės bei vandens ir butui (jo sienoms, luboms), bei viduje esančiam turtui, buvo daroma žala. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų, kad nurodytam butui buvo daroma žala dėl kitų priežasčių nei ta, kurią nurodė ieškovė.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Nesutiktina ir su atsakovės pozicija, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, nes ieškovė pateikė fotonuotraukas, turto žalos įvertinimo skaičiuoklę bei kitą informaciją, atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą.

Byloje kilo ginčas ir dėl žalos dydžio. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kad suma nėra aiškiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto būklę, į lokalinę patalpų remonto sąmatą yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, kad ieškovas nepateikė objektyvios informacijos apie patalpoje atsiradusią žalą, rėmėsi tik savo specialistų išvadomis.

Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Į bylą ieškovė pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę. Skaičiuotėje yra medžiagų, remonto darbų apimčių skiltys. Atsakovė ginčydama ieškovės paskaičiuotą žalos dydį nepateikė įrodymų, kurie paneigtų paskaičiavimų teisingumą ir pagrįstumą, apsiribodama abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute pagrindžia nuotraukos ir skaičiuotėje nurodyti darbai, kurie iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs ieškovės parengtos skaičiuotės duomenis, ir tai, kad yra paskaičiuotas nusidėvėjimas, neturi pagrindo laikyti, kad paskaičiuotas nuostolių dydis yra nepagrįstas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 629,48 EUR žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu, ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (629,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškinyje yra pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 18 EUR žyminį mokestį, kiti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistina 18 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 4,48 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 EUR) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl valstybei iš atsakovės šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 629,48 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (629,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.