Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei O. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. vasario 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimus. 2015 m. liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės (bausmę atliko).

2. 2015 m. rugsėjo 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį – 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo (bausmę atliko);

3. 2018 m. gegužės 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 18 d. 17.30 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 10.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perlipęs tvorą ir tokiu būdu įsibrovęs į aptvertą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužęs teritorijoje buvusio statybinio vagonėlio, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, plastikinio lango užkabą 10 eurų vertės ir tokiu būdu įsibrovęs į statybinį vagonėlį, pagrobė iš jo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 vnt. akumuliatorinių suktukų „Makita“ bendros 450 eurų vertės, pakrovėją „Makita“ 60 eurų vertės ir elektrinį rotacinį plaktuką „Makita“ 200 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „Versiculus“ bendrą 710 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nurodė, jog supranta kuo kaltinamas, kaltu neprisipažįsta. A. L. paaiškino, kad 2019 m. spalio 12 d. grįžęs iš bausmės atlikimo vietos tvarkėsi reikalus dėl darbo. Statybinį vagonėlį jis pamatė, tik tada, kai pareigūnai jį apklausinėjo, vedė apžiūrėti, ėmė atspaudus. Eidamas iš savo gyvenamosios vietos link centro, jis mato statybinį vagonėlį. Vagonėlis stovėjo prie bažnyčios, ten stovi du ar trys vagonėliai. Bažnyčios teritorijoje yra aikštelė, bažnyčios vartai visą laiką atrakinti. Prie vagonėlio nebuvo nė karto priėjęs iš arti. Nesimato nieko, kas yra vagonėlio viduje, nes žaliuzės užtrauktos. Kaip ant vagonėlio lango atsirado jo delno pėdsakas, nežino, gal netyčia eidamas į tualetą prisilietė. Ten seniau, aikštelėje žaisdavo krepšinį. Krepšinį žaisdavo su K. L., A. M.. Jis galėjo nueiti į tą aikštelę, kur stovėjo vagonėlis, pasinaudoti tualetu ar pasėdėti ant suoliuko. Lauke jokių statybinių medžiagų nebuvo. R. G. nepažįsta. Mano, kad galėjo būti palikta ir daugiau atspaudų, bet kažkodėl jų nebuvo rasta. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 720 eurų, jis gali grąžinti tą sumą. Žalos atlyginimui pinigų užsidirbs. Žino, kad reikės žalą atlyginti, ne pirmas kartas. Kol teismas nepriteis, jis žalos neatlygins. Išėjus iš pataisos įstaigos ieškojo darbo. Pas E. L. dirbdavo kaip mokinys, darbo užmokesčio negaudavo. Gailisi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos. Ką veikė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. spalio 21d. pasakyt negali, tačiau į jokį statybinį vagonėlį įsibrovęs nebuvo, jokių įrankių nepagrobė. Jis retkarčiais ateina į krepšinio aikštelę, esančią J. bažnyčios teritorijoje, pažaisti krepšinį. Matė, kad bažnyčios teritorijoje yra pastatyti statybiniai vagonėliai, prie vagonėlių yra sudėtos kažkokios lentos. Krepšinį ateidavo pažaisti kartu su broliu K. L. ir A. M.. Prisimena, kad vieną dieną, tai galėjo būti 2019 m. spalio mėnesio viduryje, kai kartu su broliu ir A. M. bažnyčios teritorijoje žaidė krepšinį, jis buvo prisėdęs ant lentų, esančių prie statybinių vagonėlių (tuo metu jokių darbuotojų nebuvo), tačiau prie jokio lango prisilietęs nebuvo (2 t., b. l. 57-60, 70-73).

Specialistas N. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kriminalistinių tyrimų tarnyboje. Specialisto išvadą pasirašė du specialistai. Pirmasis specialistas yra pagrindinis specialistas. Pirmasis specialistas atlieka tyrimą, nustato, kad pėdsakas yra galimai kažkokio konkretaus asmens, tada viršininkas skiria kitą asmenį, kuris tą patį pėdsaką pertikrina ir įsitikina, kad tai yra tas pats. Jei abu nustato, kad pėdsakas priklauso tam pačiam asmeniui, tada surašoma išvada. Pagal visas metodikas ir pagal jų akreditacijas ir standartą, skaitosi, kad pėdsakas to asmens, jei sutinka ne mažiau kaip 10 individualių detalių. Šitoje situacijoje buvo daugiau nei 10 individualių detalių pažymėta, todėl teigia kategoriškai, kad būtent paliktas pėdsakas yra to asmens. Jis pateikiant byloje specialisto išvadą, tyrime buvo kaip antras specialistas, nes pagal reikalavimus, jeigu yra įtariamasis ir matosi, kad atitinka palikti pėdsakai, turi dalyvauti antras specialistas, kuris tai patvirtintų. Jis duotą byloje išvadą patvirtina ir teigia, kad delno pėdsakas 2019 m. spalio 21 d. nukopijuotas daktiloskopine plokštele, adresu Vilniaus g. 13, Jonavoje, yra paliktas A. L. dešinės rankos delnu. Tai yra kategoriška jo išvada. Iš praktikos gali pasakyti, kad įmanoma įvykio vietoje palikti tik delno pėdsaką. Delno pėdsakas yra lygiareikšmis piršto pėdsakui, nes yra tie patys individualūs požymiai.

Liudytojas E. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu apie nusikalstamos veikos padarymą nieko nežino. Jis yra krosnių, židinių meistras. A. L., kaip mokinys pas jį dirbo, norėjo išmokti šio amato.

2019 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matomas išlaužtas statybinio vagonėlio langas, nuo išlaužto plastikinio lango rėmo paimtas delno pėdsakas (1 t, b. l. 3-6, 3-20).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada NR. 20-IS1-1225, nustatyta, kad delno pėdsakas 2019 m. spalio 21 d. nukopijuotas daktiloskopine plokštele adresu (duomenys neskelbtini), tinka asmeniui identifikuoti ir yra paliktas ne R. K., G. B., o kito asmens (1 t., b. l. 94-95).

2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus pranešimu Nr. 20-Il-41712 dėl rankų pėdsakų sutapimo, nustatyta, kad patikrinus delno pėdsaką (nurodyta specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1225) ADIS duomenų bazėje, nustatyta, kad šis delno pėdsakas sutampa su delno pėdsaku, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenys (1 t., b. l. 96).

Kauno apskrities Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1434, nustatyta, kad delno pėdsakas, 2019 m. spalio 21 d. nukopijuotas daktiloskopine plokštele adresu (duomenys neskelbtini), yra paliktas A. L. dešinės rankos delnu (1 t., b. l. 105-106).

2020 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta rotacinio plaktuko „Makita“ knygelė, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. K. (1 t., b. l.47-50, 44-45).

Teismo posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apklaustas teisme kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau ištirtų įrodymų visuma patvirtino jo kaltę.

Apklaustas teisme A. L. paaiškino, kad jis neatsimena, kur buvo laikotarpiu nuo spalio 18 d. iki spalio 21 d. Į statybinį vagonėlį įsibrovęs nebuvo, iš jo įrankių nepagrobė. Grįžęs po bausmės atlikimo tvarkėsi reikalus, statybinio vagonėlio iš viso nėra matęs. Kad yra apvogtas vagonėlis sužinojo iš policijos pareigūno, kai policijos pareigūnas ėmė atspaudus ir vedė apžiūrėti vietą. Vėliau, tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė jau kitokias aplinkybes, teigė, kad jis eidamas iš savo gyvenamosios vietos link centro visą laiką matydavo prie bažnyčios stovintį statybinį vagonėlį, bet nė karto prie jo nebuvo priėjęs arti, nesimato, kas yra vagonėlio viduje. Kaip ant išlaužto statybinio vagonėlio lango rėmo atsirado jo delno atspaudai, nežino. Toliau tęsdamas parodymus A. L. nurodė, kad jis aikštelėje žaisdavo krepšinį ir galėjo netyčia eidamas į tualetą prisiliesti prie vagonėlio. Su civiliniu ieškiniu sutinka, užsidirbęs pinigų ieškinį atlygins, gailisi. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad retkarčiais ateidavo į krepšinio aikštelę, esančią Jonavos bažnyčios teritorijoje, pažaisti krepšinį; matė, kad bažnyčios teritorijoje yra pastatyti statybiniai vagonėliai; bežaisdamas krepšinį kartu su broliu K. L. ir A. M. 2019 m. spalio mėnesio viduryje, matė prie statybinių vagonėlių sudėtas kažkokias lentas ir jis ant jų buvo prisėdęs, tačiau prie jokio lango prisilietęs nebuvo (2 t., b. l. 57-60, 70-73). Vertinant A. L. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Akivaizdu, jog kaltinamasis, teigdamas, kad jis nusikaltimo nepadarė, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie jo parodymai neatitinka tikrovės ir yra paneigti ištirtais įrodymais. Įvykio vietos apžiūros metu specialisto buvo rasta ir lyginamajam tyrimui paimta daktiloskopinė kortelė su rankos pėdsaku. 2019 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1225 užfiksuota, kad tyrimui buvo pateiktos daktiloskopinės plokštelės buvo įpakuotos voke, įpakavimas nepažeistas. Delno ir piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinka. Sugretinimo būdu sulyginus minėtą pėdsaką ir lyginamuosius R. K. ir G. B. delnų atspaudų pavyzdžius pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje, nustatyti skirtumai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog vienas delno pėdsakas paliktas ne R. K., G. B., bet kito asmens. 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1434 nurodyta, kad sugretinimo būdu lyginant aprašytą rankos pėdsaką (žr. 2019 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadą Nr. 20-ISI-1225) ir lyginamuosius A. L. dešinės rankos delno atspaudų pavyzdžius pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje, buvo nustatyti sutapimai tarp delno pėdsako ir dešinės rankos delno atspaudo ant A. L. daktiloskopinės kortelės. Nustatyti sutapimai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog delno pėdsakas (žr. 2019 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadą Nr. 20-ISI-1225), paliktas A. L. dešinės rankos delnu (1 t., b. l. 105-106). Specialisto išvada išsami, atlikta laikantis įstatymo reikalavimų, todėl teismas ja remiasi. Jokių duomenų, kad įvykio vietoje paimtas rankos pėdsakas, būtų suklastotas nėra: jis buvo įvykio vietoje supakuotas, pakuotė užantspauduota, pakuotė pateikta specialistui, pakuotė nebuvo pažeista. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas N. K. išsamiai paaiškino (jo parodymai aptarti anksčiau), kaip identifikuojami pėdsakai, bei kategoriškai patvirtino, kad delno pėdsakas 2019 m. spalio 21 d. nukopijuotas daktiloskopine plokštele, adresu Vilniaus g. 13, Jonava, yra paliktas kaltinamojo A. L. dešinės rankos delnu. Visi šie įrodymai surinkti, užfiksuoti nepažeidžiant BPK reikalavimų, patikrinti teisme, todėl nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo. Šie įrodymai patvirtina, kad A. L. buvo prie UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, statybinio vagonėlio ir, kad rankos delno pėdsaką paliko vagystės įsibrovus į statybinį vagonėlį metu. Iš teisme perskaitytų liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo, R. K. parodymų matyti, kad bažnyčios teritorijoje buvo pastatyti du statybiniai vagonėliai; 2019 m. spalio 18 d. apie 17.30 val. baigus darbus visi darbo įrankiai buvo palikti vagonėliuose, abu vagonėliai buvo užrakinti; teritorija, kurioje stovėjo vagonėliai, aptverta metaline (ne tinklo) tvora; atvykęs į darbo vietą pamatė, kad į vieną iš vagonėlių buvo patekta išlaužus lango rėmą, pro atidaryta langą patekta į vagonėlio vidų ir iš ten pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys įrankiai: du akumuliatoriniai suktukai „Makita“, 300 eurų vetės, šių akumuliatorinių suktukų „Makita“ pakrovėjas, 60 eurų vertės, vienas senesnis akumuliatorinis suktukas „Makita“,150 eurų vertės, rotacinis plaktukas „Makita“ 200 eurų vertės; buvo sugadintas statybinio vagonėlio plastikinis langas, per kurį buvo patekta į vagonėlį, sulaužant lango užkabą; statybinis vagonėlis yra nuomojamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis lango užkabą sutvarkė, dėl to patyrė 10 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta bendra 720 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 34-37). Kad statybinis vagonėlis buvo apvogtas patvirtina ir liudytojo G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti, kur jis nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)’’ darbininku – apdailininku; 2019 m. spalio 21 d. apie 10.00 atvykęs į darbo vietą, esančią Vilniaus g. 13, Jonava, atsirakinęs statybinį vagonėlį pastebėjo, kad jame išmėtyti daiktai ir iš vagonėlio pagrobti įvairūs įrankiai.

Teismas nevertina teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo E. L. parodymų, nes šis liudytojas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos įrodymų vertinimui ar bausmės kaltinamajam skyrimui. E. L. teismui pateikė kaltinamojo charakteristiką, kurioje jis nurodo, kad A. L. nuo 2020 m. pavasario pas jį dirbo kaip mokinys, norėjo išmokti židinių, krosnininko amato, A. L. yra jautrus, kruopštus ir atsakingas, norint jis, ir toliau galėtų pas jį mokytis šios specialybės (3 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės įrodytos baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo teisme ištirtų įrodymų visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo A. L. aiškinimą), jų pagrindu galima nustatyti visas reikšmingas įrodinėtinas aplinkybes, daroma neabejotina išvada, kad kaltinamasis įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)’’ turto vagystę.

Nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog A. L., suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 720 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63-64). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, UAB „(duomenys neskelbtini)“priteisiama 720 Eur iš A. L. jo kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę.

A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. sausio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 427 straipsnio 1 dalį (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) 2 t., b. l. 8-14), nusikalto ne pirmą kartą, (2 t. b. l. 15-22), anksčiau buvo teistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, šią nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, įvykdė praėjus trumpam laikui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, (paleistas iš pataisos namų 2019 m. spalio 11 d.), VšĮ Jonavos pirminės sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė, nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d. ir nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. sausio 30 d. laikotarpiu gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, Diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos sutrikimai, Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų ir kanapių vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (2 t., b. l. 7), registruotas Užimtumo tarnyboje, pripažįsta civilinį ieškinį ir sutinka jį atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Ir nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, tačiau laisvės atėmimo trukmė nustatoma trumpesnė, nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės trukmės vidurkis, kadangi atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pasekmes, pagrobto turto vertę, kaltinamojo jauną amžių, civilinio ieškinio pripažinimą ir sutikimą jį atlyginti.

BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam A. L. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12.00 val. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas, o vėliau, teismo nutartimis jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., kuri teismo vėlesnėmis nutartimis pratęsta iki šiol (2 t., b. l. 165; 170-172; 3 t., b. l. 7-9; 41-43). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad A. L. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas nėra labai trumpas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti byloje - pakuotė Nr. 1, kurioje rankos pėdsakas, nukopijuotas nuo išlaužto vagonėlio lango varčios; pakuotė Nr. 2, kurioje CD laikmena su nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, pakuotė Nr. 4, kurioje proceso dalyvių G. B., R. K., R. G. ir A. L. daktiloskopinės kortelės – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, pakuotė Nr. 3, kurioje rotacinio plaktuko „Makita“ instrukcijos knygelė – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina savininkui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

A. L. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. gruodžio 2 d.

UAB „Versiculus“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. L. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu sulaikyme ir suėmime (nuo faktinio sulaikymo - 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12.00 val. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką A. L. įskaityti į bausmės laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - pakuotę Nr. 1, kurioje rankos pėdsakas, nukopijuotas nuo išlaužto vagonėlio lango varčios; pakuotę Nr. 2, kurioje CD laikmena su nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, pakuotę Nr. 4, kurioje proceso dalyvių G. B., R. K., R. G. ir A. L. daktiloskopinės kortelės – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, pakuotę Nr. 3, kurioje rotacinio plaktuko „Makita“ instrukcijos knygelė – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).