- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-1195-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10306-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-498-285/2021 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. N. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. J. ir atsakovo A. N. dukra. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės J. J. (toliau – ir ieškovė) ir atsakovo A. N. (toliau – ir atsakovas) santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui dydžio po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1155-191/2018 Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-17261-887/2012, buvo pakeistas, iš dalies tenkinant J. J. ieškinį ir iš atsakovo A. N. priteisto išlaikymo dydis nepilnametės dukros G. N. išlaikymui buvo padidintas iki 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
2. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu padidinti priteisto iš atsakovo A. N. išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. N. iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros G. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukros G. N. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. J.; nustatyti, kad nepilnametei G. N. teikiamą išlaikymą atsakovas A. N. turi pervesti iki einamo mėnesio 15 dienos į ieškovės J. J. sąskaitą banke.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiams tenkinti būtinos išlaidos šiai dienai sudaro apie 600,00 Eur per mėnesį ir ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiem tėvams. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukros G. N. išlaikymui kas mėnesi reikia: 170,00 Eur maistui; 40,00 Eur rūbams ir avalynei; 30,00 Eur maisto papildams, vitaminams, vaistams ir medicininei priežiūrai; 180,00 Eur mokslo reikmėms (įskaitant 1 240,00 Eur dydžio mokestį mokyklai, kurį išskirsčius į 12 mėnesių gaunasi 103,33 Eur kas mėnesį, bei kas mėnesį mokamus 39,00 Eur už G. N. maitinimą mokykloje); 40,00 Eur pramogoms, kultūriniam ugdymui; 20,00 Eur būreliams ir stovykloms (tame tarpe dailės studija „Šlamutis“ – 5,00 Eur); 20,00 Eur švaros ir higienos reikmėms; 25,00 Eur transporto išlaidos (kuras automobiliui ir mėnesinis autobuso bilietas); 40,00 Eur G. N. dalis kas mėnesį mokamuose komunaliniuose mokesčiuose už internetą, televiziją; 28,00 Eur G. N. dalis kas mėnesį mokamose būsto paskolos dengimo įmokose (56,00 Eur / 2 = 28,00 Eur); 10,00 Eur nenumatytoms išlaidoms. Viso ieškovės ir atsakovo dukters išlaikymui reikia kas mėnesį 603,00 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo padidinti išlaikymą nuo 180,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį, ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vaiko amžiaus ar dėl kitų priežasčių (atsiradusių specialiųjų poreikių, ligos ir pan.) padidėjo vaiko būtiniausi poreikiai. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2018 m., kuomet buvo išspręstas klausimas dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo iki 180,00 Eur per mėnesį, tik blogėjo, atsakovas prarado (realizavus skolos dengimui) nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą. Padidėjo poreikiai ir kitos atsakovo dukters.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-191/2018 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisė iš atsakovo A. N. nepilnamečiam vaikui – dukrai G. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki dukros pilnametystės, pervedant šią sumą į ieškovės J. J. atsiskaitomąją sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės dukros G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskiriant jos motiną J. J.. Teismas priteisė iš atsakovo A. N. ieškovei J. J. 95,70 Eur išlaidų už advokato pagalbą, priteisė iš atsakovo A. N. valstybei 15,00 Eur žyminį mokestį ir 8,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo 2018 m. sausio 24 d. iki ieškinio pateikimo 2020 m. liepos 2 d. praėjo 2,5 metų. 2018 metais šalių dukrai G. buvo 8 metai. Šiuo metu jai yra beveik 12 metų, ji mokosi 5 klasėje. Visuotinai pripažįstama ir neginčytina, kad nepilnamečiam vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, teismas sprendė, kad visuotinai suprantama ir neginčijama, kad vaikui paaugus, padidėjo vaiko poreikiai maistui, ugdymui, aprangai, užklasinei veiklai, pramogoms ir kt. Be to, dėl ekonominių pokyčių šalyje pasikeitė ir maisto produktų, drabužių, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitos kainos, kurios išaugo, o pati pasikeitusi ekonominė situaciją sąlygojo kainų augimą, atitinkamai – ir MMA padidinimą. Bylos nagrinėjimo metu (ir ieškinio pateikimo metu) 2020 m. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo 607,00 Eur, todėl ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 300,00 Eur vaikui iš atsakovo negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis bei reikalaujantis išsamaus pagrindimo. Teismas pažymėjo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur.
7. Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė viena augina nepilnametę dukrą. Nors ieškovė byloje neįvardijo, kokios yra jos mėnesinės pajamos, tačiau nurodė, kad yra dirbanti. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas, mokama paskola bankui, taip pat ieškovės vardu registruotas automobilis. Atsakovas augina nepilnametį vaiką iš antrosios santuokos, kuriam šiuo metu yra 5 metai. Be to, atsakovo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai – 13 ir 15 metų, kuriuos atsakovas augina su antrąja žmona. Atsakovas posėdžio metu nenurodė gaunamų mėnesinių pajamų, jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gyvenamąjį būstą, kuris yra 90 kv. m., atsakovo šeima nuomojasi, be to, nurodė, kad turi skolų valstybei – Sodrai ir VMI, kurių suma siekia apie 6 000,00 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2020 m. gruodžio dėl sunkios finansinės padėties nemoka dukrai išlaikymo, taip pat turi skolų ieškovei nuo 2018 m. vykusio teisminio proceso.
8. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovas nuo 2018 m. būtų dėjęs realias pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, gauti didesnes pajamas. Be to, atsakovas antrojo sūnaus priežiūros našta dalinasi su sutuoktine, tuo tarpu ieškovė dukterį turi prižiūrėti viena. Pažymėjo, kad įgyta apdailininko specialybė, dirbamas darbas leidžia atsakovui konkuruoti darbo rinkoje ir dėl labiau apmokamo darbo. Aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo dėl antstolių paimto ir realizuoto (parduoto) žemės sklypo, tai yra aplinkybė, kad atsakovas turėjo (turi) skolų valstybei, kreditoriams tik patvirtina, kad jis elgiasi neatsakingai bei nerūpestingai, nesiima veiksmų nei savo skoliniams įsipareigojimams dengti, nei tinkamai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nors galėtų siekti jį įgyti, taip užsitikrindamas galimybes ieškoti ir dirbti geriau apmokamą darbą. Teismas nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla – atlieka apdailos, remonto darbus, sveikatos problemų neturi, yra darbingo amžiaus, gebantis dirbti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti dukrai didesnį nei ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą, kuris atitinka ne tik būtinuosius vaiko poreikius – maistui, aprangai, transportui, ryšio priemonėms, būreliams, bet ir poreikius laisvalaikiui, lavinimui ir socializacijai ir kita.
9. Teismas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio 24 d. teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis (180,00 Eur), praėjo tik šiek tiek daugiau nei dveji metai ir nors neginčytina, kad vaikas paaugo, tačiau teismas nemano, kad vaiko poreikiai padidėjo taip stipriai, kad priteistą išlaikymą iš atsakovo reikėtų padidinti 120,00 Eur ir iš viso iš atsakovo priteisti 300,00 Eur mėnesinį išlaikymą. Teismas sprendė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 440,00 Eur suma, kurią turi teikti abu tėvai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė J. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi - padidinti priteisto iš atsakovo A. N. išlaikymo dydį nepilnametei jo dukrai G. N. iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnametės G. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo A. N. visas ieškovės J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o taip pat 200 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus dėl išlaidų už mokslą bei nepagrįstai neįtraukė į vaiko poreikius šias išlaidas. Mokestis (duomenys neskelbtini) mokyklai metams sudaro 1 240 Eur, mėnesiui - 103,33 Eur. Vien tik pridėjus pusę šios sumos (51,66 Eur) prie ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio (180 Eur) gaunasi 231,66 Eur suma. Tai yra daugiau, nei skundžiamu sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė teikė paaiškinimus, kad jos ir atsakovo dukters G. N. mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje įtakojo ta aplinkybė, jog besimokydama ankstesnėje mokykloje G. N. patyrė patyčias, emocinį stresą, dėl ko ir teko keisti mokyklą. (duomenys neskelbtini) mokykla buvo pasirinkta ne dėl to, kad šioje mokykloje G. N. gautų geresnį išsilavinimą, o tik rūpinantis šio vaiko psichologine būkle, netgi psichine sveikata, nes šioje mokykloje pats mokymo procesas, mokytojų bendravimas su mokiniais yra kitoks. Šioje mokykloje mokytojai apkabina mokinius, juos nuramina, po ko šie jaučiasi saugesni, nejaučia jokio streso, susijusio su mokymusi. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Ieškovė nurodė, kad 39 Eur kas mėnesį sumoka už dukters G. N. maitinimą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ginčo dėl to, kad nurodyta 39 Eur suma yra išleidžiama G. N. poreikiams tenkinti, nėra.
10.2. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-1155-191/2018 nustatyta, kad atsakovas A. N. kartu su žmona D. N. 2018 m. nuomojosi butą, už kurio nuomą kas mėnesį mokėjo 232 Eur. 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas jai yra sakęs, jog jis šiuo metu jau nuomojasi ne butą, o namo dalį ir už nuomą moka 600 Eur. Teismo posėdyje atsakovas patikslino, kad už nuomojamą būstą (kotedžą) jis moka 350 Eur dydžio nuomos mokestį. Tai yra, netgi jei tikėti ne ieškovės, o paties atsakovo parodymais, lyginant su 2018 metais, šiuo metu jis gali leisti nuomotis būstą mokant kas mėnesį 118 Eur didesnį nuomos mokestį (350 Eur - 232 Eur = 118 Eur). Ši faktinė aplinkybė suponuoja vienareikšmę išvadą, jog atsakovo pajamos, lyginant su 2018 metais, padidėjo ir padidėjo tiek, kad jis tikrai gali leisti sau mokėti 120 Eur didesnį išlaikymą dukrai (300 Eur - 180 Eur =120 Eur).
10.3. Atsakovas A. N. labai aiškiai įvardino, kad viena iš priežasčių, dėl kurios jis neva negali teikti didesnio išlaikymo savo dukrai G. N., yra tai, kad šiuo metu jis turi išlaikyti ir realiai išlaiko 2 ne savo vaikus (sutuoktinės D. N. vaikus iš ankstesnės jos santuokos), prie kurių išlaikymo šių vaikų biologinis tėvas visiškai niekuo neprisideda. Atsakovas pinigus, kuriuos galėtų skirti savo dukrai G. N., skiria kitų 2-ų vaikų išlaikymui, kuriuos išlaikyti jam pareiga nekyla. Vien ta aplinkybė, jog D. N. yra priimtina tokia situacija, kai jos vaikus pilnai išlaiko ne šių vaikų biologinis tėvas, o A. N., negali būti priežastimi atleisti A. N. nuo būtino didesnio dydžio išlaikymo teikimo jo biologinei dukrai.
Atsiliepimas
10.4. Atsakovo paaiškinimai apie tariamai didelį rūpinimąsi dukterimi G. yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes išlaikymą G. N. jis teikia labai nereguliariai ir tik tuomet, kai pats nusprendžia. Atsakovas neneigė aplinkybių, jog nuo 2020 m. gruodžio mėnesio išlaikymo G. N. jis apskritai neteikė. 2020 metų rugsėjo, spalio mėnesiais atsakovas tik po 1 kartą į mėnesį buvo pasiėmęs dukrą G. 2020 m. lapkričio mėnesį jis su dukra G. tik pasivaikščiojo 2 kartus po 2 valandas, nes žinodamas, kad G. N. yra alergiška ir negali būti patalpoje, kur gyvena katė, atsakovas įsigijo katiną. 2020 m. gruodžio mėnesį A. N. matė savo dukterį G. tik tada, kai jis atvežė ir įteikė dovanas, 2021 m. sausio mėnesį su dukra G. jis apskritai nesimatė, o vasario mėnesį matėsi su ja vieną kartą. Atsakovas šių ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
15. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus dėl išlaidų už mokslą bei nepagrįstai neįtraukė į vaiko poreikius šias išlaidas.
16. Nustatyta, kad šalių dukra G. N. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šioje mokykloje mokslas yra mokamas. Mokestis metams sudaro 1 240 Eur, mėnesiui - 103,33 Eur.
17. Tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai šias išlaidas ieškovė prašo įtraukti į vaiko poreikių sumą. Ieškovė teigia, kad dukra kitoje mokykloje patyrė patyčias, emocinį stresą, todėl (duomenys neskelbtini) mokykla pasirinkta dėl to, kad būtų pasirūpinta vaiko emocine būsena, nes šioje mokykloje mokytojų bendravimas su mokiniais yra kitoks. Atsakovas teigė, kad sprendimas dėl dukros mokslo privačioje mokykloje yra priimtas ieškovės vienasmeniškai, todėl jis neturi pareigos prisidėti prie šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios sumos įtraukti į priteistino išlaikymo sumą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės tarp šalių kyla ginčas, ar šalių dukros mokymasis privačioje mokykloje yra vaiko specialusis poreikis, kurio patenkinimo išlaidas turi pareigą užtikrinti abu tėvai.
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
20. Ieškovė savo nurodomas aplinkybes, jog buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini) mokykla, nes joje rūpinamasi vaiko emocine būsena, pagrindžia tik savo paaiškinimais. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šalių dukra būtent dėl patyčių ir emocinio streso negalėjo būti ugdoma ankstesnėje mokykloje. Be to, net ir darant prielaidą, kad šalių dukra dėl patyčių ir emocinio streso negalėjo būti ugdoma ankstesnėje mokykloje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje yra nustatyta speciali mokytojų ir vaikų bendravimo tvarka, kad šioje mokykloje ugdymo programa yra labiau orientuota į vaikus, patiriančius emocinį stresą ir pan. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir apie tai, jog kitose mokyklose, kuriose nėra mokesčio už formalųjį ugdymą, šalių dukros poreikiai būtų nepatenkinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog šalių dukros mokymasis privačioje mokykloje yra vaiko specialusis poreikis, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės sprendimas dėl vaiko mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur mokslas yra mokamas, yra ieškovės vienašališkas sprendimas, todėl atsakovui nekyla pareiga prisidėti prie šių išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismas, šių išlaidų neįtraukdamas į vaiko poreikių dydį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą.
22. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes neatsižvelgė į aplinkybes dėl atsakovo būsto nuomos, be pagrindo sprendė dėl atsakovo pareigų išlaikyti jo sutuoktinės vaikus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas beveik nebendrauja su dukra G.
23. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, buvo nustatyta vaiko poreikių suma 440 Eur. Kadangi ieškovė viso proceso metu teigė (tą nurodo ir apeliaciniame skunde), jog abu tėvai prie vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti po lygiai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko poreikių sumą, ją padalino lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad nors teismas ir konstatavo, jog atsakovo šeimoje auga ir du jo sutuoktinės vaikai, tačiau nemažino atsakovui tenkančios dalies dėl jo turtinės padėties. Priešingai, teismas, vertindamas aplinkybę, jog atsakovas turi ir kitą nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu yra 5 metai, pažymėjo, kad nors kitų išlaikomų asmenų atsiradimas yra svarbus faktorius, sprendžiant galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.198 straipsnis), tačiau tėvai turi prisiimti ir socialinę riziką dėl visų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti dukrai didesnį nei ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą, kuris atitinka ne tik būtinuosius vaiko poreikius – maistui, aprangai, transportui, ryšio priemonėms, būreliams, bet ir poreikius laisvalaikiui, lavinimui ir socializacijai ir kita. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo būsto nuomos, jo pareigų sutuoktinės nepilnamečiams vaikams ar bendravimo su dukra laiko nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šiais atsakovo argumentais nesivadovavo.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, jo argumentai ir išvados nepaneigti apeliacinio skundo argumentais, todėl sprendimo nėra pagrindo naikinti ar keisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
26. Apeliacinį skundą atmetus, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.