Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-12 · Civilinė byla Nr. e2-10058-965/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
e2-10058-965/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06393-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10058-965/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06393-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 97,31 Eur žalos atlyginimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-17498-19 dėl įtariamojo J. G. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus nukentėjusiosios A. P. sveikatos sutrikdymo. 2019 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji A. P.. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 97,31 Eur. Atsakovui 2019 m. liepos 17 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau byloje duomenų, apie tai, kad žala atlyginta, nėra.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Kadangi nukentėjusiojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl to suteiktas gydymas, todėl ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 97,31 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. G. 97,31 Eur (devyniasdešimt septynių eurų trisdešimt vieno cento) žalą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš atsakovo J. G. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė